Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1686-562-2010].doc
Bylos nr.: Ik-1686-562/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                   Administracinė byla Nr. I-1686-562/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00849-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.4

(S)

                                                                    

     VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 28 d.

                                                                    Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., jo atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. Č., T. R., J. M. atstovei advokatei Svetlanai Proninai, nedalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui bei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmeims – Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. M., T. R. ir I. Č. (I. Č.) dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

            Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsį į teismą su prašymu (b.l. 1-5) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jam priklausančią, senelio S. Č. valdytos 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

            Prašyme nurodant, kad po senelio S. Č. mirties ((duomenys neskelbtini) metais), į jam nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.y. 5,00 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises siekė atkurti senelio vaikai bei vaikaičiai, kurie atitinkamus prašymus (1995 m. lapkričio 9 d. bei 1991 m. spalio 23 d.) su reikalingais priedais pateikė Buivydiškių agrarinės reformos tarnybai. Šuose prašymuose, kaip vienas iš keturių įpėdinių, buvo įrašytas Pareiškėjo tėvas A. Č., turintis teisę į nuosavybės atkūrimą į jam priklausančią - 1,25 ha žemės dalį. Tačiau dėl šeimoje susiklosčiusių dramatiškų įvykių, t.y. po Pareiškėjo tėvo A. Č. mirties ((duomenys neskelbtini) metais) našle likusi motina R. Č. privalėjo rūpintis protiškai atsilikusiu bei pripažintu neveiksniu sūnumi, nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, taip pat nepateikė savarankiško prašymo atkurti jai nuosavybės teises į po vyro mirties tenkančią žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį.

            Po motinos R. Č. mirties ((duomenys neskelbtini) metais) Pareiškėjas ėmė tvarkyti paveldėjimo reikalus, t.y. įregistruoti tėvui A. Č. priklausančius pastatus (2006 metais), kreiptis į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui, likusiam po tėvo mirties, priimti; 2006 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2-12381-171/2006 Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjo teigimu, faktą, kad jis priėmė tėvo A. Č. palikimą - gyvenamąjį namą su priklausiniu (ūkio pastatu), esančius (duomenys neskelbtini) bei juos užregistravo savo vardu, įrodo: 2006 m. lapkričio 21 d. išduotas Liudijimas (notarinio reg. Nr. 10439); 2006 m. gruodžio 11 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio reg. Nr. 11090) bei 2007 m. sausio 3 d. išduotas Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (registro įrašo Nr. 44/617058).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad buvo suklaidinti, kadangi manė jog valstybės institucijos, nagrinėjančio kitų S. Č. įpėdinių prašymus(1995 m. lapkričio 9 d. bei 1991 m. spalio 23 d.), taip pat nagrinėja ir dėl jo tėvui kaip paveldėtojui priklausiusios žemės dalies atkūrimo. Prašyme pažymint, kad nei Pareiškėjas, nei mirusi motina, niekada nebuvo informuoti, jog trūksta dokumentų būtinų nuosavybės teisėms atkurti.

Apie tai, kad nuosavybės teisės į visą senelio S. Č. turėtą žemę yra atkurtos: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 4 d. sprendimais - Nr. 41-16873 dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. R., Nr. 41-16871 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiam V. Č. (teisių perėmėja J. M.) ir Nr. 41-16872 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiai F. Č. (b.l. ). Siekiant iš šių asmenų gauti kompensaciją už jiems neteisėtai sugrąžintą visą senelio S. Č. žemę, buvo pateiktas ieškinys teismui, kuris buvo atmestas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose procesas truko iki 2009 m. balandžio mėnesio.

A. Č. savo prašymą atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus grindžia ne tik jau nurodytomis azplinkybėmis, bet taip pat prašo teismą atsižvelgti į ypatingą jo šeimoje susiklosčiusią situaciją, t.y. kad po motinos mirties jam teko rūpintis neveiksniu broliu, 1994 metais sudegė namas, kuriame Pareiškėjas gyveno su sutuoktine bei mažamečiu sūnumi ir kurio atstatymas truko dešimt metų, taip pat, kad rengiant prašymą teismui pašlijo Pareiškėjos sutuoktinės I. Č. sveikata.

Tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) atsiliepime į Pareiškėjo prašymą (b.l. 57-58), prašė jį atmesti kaip nepagrįsta.

Atsiliepime nurodant, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-24 Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 4.3 punktu, pažymėtina, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą šio įstatymo nustatyta tvarka, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos, jeigu jos neatkurtos kitiems asmenims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir prašymus pateikusiems anksčiau galiojusio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą ir į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-04 sprendimu Nr. 41-16873, 2003-11-04 sprendimu Nr. 41-16871 ir 2003-11-04 sprendimu Nr. 41-16872 nuosavybės teisės jau atkurtos į visą buvusio savininko S. C. turėtą žemės kiekį, Pareiškėjo prašymo tenkinti nėra pagrindo.

Tretysis suinteresuotas asmuo – J. M. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.l.43-46) prašė jį atmesti, atsižvelgiant į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, Pareiškėjo nurodytos termino, prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, praleidimo priežastys, t.y. motinos girtuokliavimas, brolio sveikatos būklė, 1994 name kilęs gaisras, nepaneigia pareiškėjo, kaip žmogaus, galimybių veikti siekiant realizuoti tam tikras jo teises, todėl negali būti pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jis, žinodamas apie atsiradusią teisę ir turėdamas šią teisę pagrindžiančius dokumentus, nuo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo įstatymo”, šia savo teise nepasinaudojo ir šiuo metu siekia įtikinti teismą savo klaidinančiais teiginiais „apie savo tariamą nežinojimą“. Pareiškėjas nors ir suvokdamas teisę susigrąžinti senelio S. Č. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į instituciją su prašymu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Tretieji suinteresuoti asmenys – T. R. atsiliepime (b.l. 137-142) bei I. Č. atsiliepime (b.l. 144-149) į Pareiškėjo prašymą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo prašymą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinomis svarbiomis, nes taip jis tik siekia pateisinti savo nerūpestingumą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad A. Č. visą laiką buvo žinoma apie pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl jo seneliui S. Č. priklausiusio nekilnojamo turto. Pareiškėjo tėvas taip pat buvo įrašytas institucijoms pateiktuose prašymuose, todėl jam teliko pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau būdamas nerūpestingas ir neatlaidus jis to nepadarė. Klaidinančiais laikytini ir Pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo informuotas nei apie vykstančius procesus, nei apie trūkstamus dokumentus, kadangi jam nuolatos buvo primenama apie tai, kad pateiktų trūkstamus dokumentus, kadangi tai sudarė kliūtis kaip įmanoma greičiau atkurti nuosavybės teisę kitiems prašymus pateikusiems asmenims. Be to Pareiškėjas palaikė ryšius ir bendravo su vienu iš trečiųjų asmenų, kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos, t.y. I. Č., todėl negalimas atvejis, kad jis nežinojo apie tai, kad nuosavybės teisės jau yra atkurtos.

Teismo posėdyje Pareiškėjas bei jo atstovė palaikė prašymą bei prašė jį tenkinti nurodytais argumentais.

Tretieji suinteresuoti asmenys prašė prašymą atmesti ir palikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją. J. M. atstovė nurodė, kad prašymas negali būti tenkinamas, kadangi nuosavybės teisės į žemę jau yra atkurtos.

Trečiojo suinteresuoto asmens, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymu nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Prašymas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl termino, paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, atnaujinimo. Šiems teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas) bei jį detalizuojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka).

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis, A. Č. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jam priklausančią senelio S. Č. valdytos 5,00 ha žemės, (duomenys neskelbtini), dalį bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Tokį savo prašymą grįsdamas tuo, kad laiku pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jam sutrukdė susiklosčiusi ypatinga situacija, o konkrečiai tai, kad po Pareiškėjo tėvo A. Č. mirties ((duomenys neskelbtini) metais) našle likusi motina R. Č. ne tik pradėjo girtauti, bet taip pat privalėjo rūpintis protiškai atsilikusiu bei pripažintu neveiksniu sūnumi, nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, taip pat nepateikė savarankiško prašymo atkurti jai nuosavybės teises į po vyro mirties tenkančią žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį. Po motinos mirties ((duomenys neskelbtini) metais) Pareiškėjas ėmėsi tvarkyti žemės reikalus, tačiau ypatingos aplinkybės, t.y. pareiga rūpintis neveiksniu broliu po motinos mirties, 1994 m. sudegęs gyvenamasis namas, kuriame gyveno Pareiškėjas su sutuoktine bei mažamečiu sūnumi (namo atstatymo darbai truko net 10 metų), pablogėjusi sutuoktinės I. Č. sveikata, netinkamai suteikta teisinė pagalba, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu, nulėmė, kad jis praleido įstatymo nustatytus terminus. Prašyme taip pat nurodoma, kad Pareiškėjo tėvas, kaip vienas iš keturių įpėdinių, buvo įrašytas į 1995 m. lapkričio 9 d. (b.l. 85,116-117) bei 1991 m. spalio 23 d. (b.l.84,118-119) Buivydiškių agrarinės reformos tarnybai pateiktus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį. Tačiau apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą jam nieko daugiau nebuvo žinoma, nei iš Institucijos, nei iš kitų pretendentų nebuvo gauta jokios informacijos, todėl Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad nuosavybės teisė į visą jo seneliui S. Č. priklausiusią žemę Vilniaus apskrities viršininko sprendimais jau yra atkurta. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl tai įvertinęs, teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pateikti (b.l. 1-5).

Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas siekia atkurti buvusio savininko S. Č. iki žemės nacionalizavimo turėtą nuosavybės teisę į 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

 Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, išnagrinėjusi 1999-04-15 T. R. ir V. Č. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b.l. 80), 2003-05-20 V. Č. teisių perėmėjos A. Č. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b.l. 74,105) bei F. Č. teisių perėmėjo I. Č. 2003-04-08 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b.l. 106), išduotų pažymų pagrindu (b.l. 111-113), priėmė 2003-11-04 sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t.y. 2003-11-04 sprendimą Nr. 41-46872 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemė mirusiajai F. Č. (b.l. 71), 2003-11-04 sprendimą Nr. 41-46871 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemė mirusiajam V. Če. (b.l. 72), 2003-11-04 sprendimą Nr. 41-46871 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemė T. R. (b.l. 73). Šiais VAVA sprendimais buvo atkurta nuosavybės teisė į visą Pareiškėjo seneliui S. Č. nuosavybės teise priklausiusią žemę, t.y. 5 ha. Atitinkamai V. Č. ir T. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į S. Č. valdyto nekilnojamojo turto dalį, t.y. kiekvienam po 1,67 ha žemės, tuo tarpu F. Č. į – 1,66 ha žemės dalį. Po pretendentų mirties, teisė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais atkurtą nuosavybę perėjo jų teisių perėmėjams, o konkrečiai V. Č. teisių perėmėjai J. M., F. Č. teisių perėmėjui – I. Č. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku S. Č. grindžiamas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija). Šios materialinės teisės normos nustato galimybę teismine tvarka atnaujinti terminus pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo bei atkuriamą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus piliečiams, kurie gali pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą Atkūrimo įstatymo pagrindu. Todėl pripažintina, kad piliečiai, kurie pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, negali reikalauti (prašyti) atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų, nes tokių prašymų tenkinimas nesukeltų Atkūrimo įstatymo numatytų teisinių pasekmių. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl galiojantys Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. R., F. Č. ir V. Č., sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 10 str. 2 d. numatančia, kad piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę < ...> jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems Įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams, suponuoja tai, kad Pareiškėjui negali būti atkurtos jo siekiamos atkurti nuosavybės teisės. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminus prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, kadangi pareiškėjo prašymo dėl terminų atnaujinimo tenkinimas nesukeltų jam siekiamų teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimo dėl to, ar Pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo priežastys laikytinos svarbiomis, kadangi nėra pagrindo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

Remiantis tuo, A. Č. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, terminas prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127str., 129 str.

N u s p r e n d ė :

Pareiškėjo A. Č. prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį S. Č. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - 5 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti, atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                                                   

Rosita Patackienė

 

                                                                                                                                     

 Nijolė Šidagienė