Administracinė byla Nr. eA-659-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01925-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 300 Eur turtinės žalos atlyginimą (turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byloje).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė paaiškino, kad  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas 2015 m. liepos 22 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. balandžio 14 d.,  apie 17. 08 val., prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įlenkė V. N. priklausančio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną, taip sugadindamas automobilį ir padarydamas V. N. 100 Eur turtinį nuostolį, tuo savo veiksmais padarė ATP, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 503 straipsnyje. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu ATP teiseną J. K. atžvilgiu nutraukė, nesant ATP įvykio ir sudėties. Manė, kad policijos pareigūnai veikė neteisėtai, nepagrįstai surašė ATP protokolą, visapusiškai bei objektyviai nenustatė ir neišsiaiškino visų reikšmingų įvykio aplinkybių, šališkai vertino byloje surinktus įrodymus. Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei patyrė turtinę žalą, t. y. naudojosi advokato paslaugomis ir turėjo  išlaidų, susijusių su teismine gynyba, tokiu būdu patirdamas 300 Eur turtinę žalą.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia dėl ATP bylos nagrinėjimo patyręs 300 Eur turtinę žalą. ATPK nenumatyta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidos asmeniui, kuriam buvo surašytas ATP protokolas, ATPK nėra numatytos. Teigė, jog policijos pareigūnai, atlikdami pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiškėjas, be to, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Kauno apylinkės teismas ATP teiseną J. K. atžvilgiu  nutraukė, nesant ATP įvykio ir sudėties, tačiau nekonstatavo, jog pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nenustatyti institucijos ar pareigūno neteisėti veiksmai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu skundą tenkino. Priteisė J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant ATP protokolą ir pradėjus jo atžvilgiu ATP teiseną.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme siejo su nepagrįstu ATP protokolo surašymu ir ATP teisenos pradėjimu. Pareiškėjo teigimu, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas, surašydamas ATP protokolą,  nesiekė visapusiško ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų, taigi neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas ATP teiseną 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nutraukė, nesant ATP, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties.

Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ATP byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi ATP protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas nurodė, kad byloje tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, nėra, todėl teismas darė išvadą, kad J. K. kaltė dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sugadino turtą, nėra įrodyta. Taigi teismas, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas pažymėjo, jog J. K. neigė padaręs pažeidimą, jo pateikta versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais duomenimis. Nei nukentėjusysis asmuo V. N., nei liudytojas R. K. nepatvirtino, jog būtent pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, jog teisme apklausta liudytoja tyrėja I. Š. nurodė, jog ji suprato, kad trūksta tiesioginių įrodymų, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp automobilio apgadinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, tačiau pasitarusi su savo vadovais priėmė sprendimą surašyti ATP protokolą ir ATP bylą perduoti spręsti teismui. Minėtus įrodymus teismas vertino kritiškai, tai tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas kaltinimas. Teismo vertinimu, nepakankamu J. K. kaltės įrodymu laikytas ir ATP byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad asmuo pritupia ir vėl atsistoja prie automobilio, tačiau nematyti, kad asmuo rankose turėtų kokį nors daiktą ar gadintų automobilį. Pažymėjo, jog įstatymas įpareigoja pareigūnus, turinčius teisę surašyti ATP protokolą, surinkti įrodymus, kuriuos ištyręs ir įvertinęs teismas galėtų konstatuoti ATP padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Darytina išvada, kad minėtu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant ATP teiseną pareiškėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Teismas rėmėsi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, 256 straipsniu, išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu ir pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai dėl ATP aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl ATP protokolą surašiusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo kaltės. Taigi, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar ATP protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas ATP, ar pareiškėjas kaltas dėl jo padarymo, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti bei pareiškėjo paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina rinkti papildomus įrodymus. Pareigūnas, turintis teisę surašyti ATP protokolą, privalėjo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti ATP bylą institucija (teismas) galėtų konstatuoti ATP padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Tačiau šių procesinių veiksmų pareigūnai neatliko, nors tyrėjas pats nebuvo įsitikinęs surinktų įrodymų patikimumu ir pakankamumu. Pareigūnas, surašęs ATP protokolą, tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusius įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūno įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256–257, 259–260 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų ATP sudėties elementų (konkrečiai – jo kaltų veiksmų), buvo surašytas ATP protokolas. Nustatęs, kad ATP protokolas surašytas veikiant neteisėtai, teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Teismas rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas ATP protokolas ir pradėta ATP teisena, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant ATP bylą Kauno apylinkės teisme ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 300 Eur nuostolių.

Teismas pažymėjo ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 300 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu ATP teiseną. Pinigų paėmimo kvitas bei mokėjimo pavedimas patvirtina, kad pareiškėjas turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant ATP bylą.

Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai) patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, iš esmės atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareigūno veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Policijos pareigūnai reagavo į gautą iškvietimą, jiems buvo pateikta filmuota medžiaga, pareiškėjas nurodė, jog jam automobilį apgadino J. K., pareigūnai paėmė paaiškinimus iš liudytojų, surašė tarnybinį pranešimą, atliko visas jiems priklausančias funkcijas. Surinktus įrodymus pareigūnas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Be to, pats protokolo surašymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes nutarimą dėl ATP priima teismas.

2. ATPK nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra atlyginamos atstovavimo ar kitos bylinėjimosi metu patirtos išlaidos.

Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime pažymi, kad ATP bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti ATP protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog jokių tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, byloje nėra. Tokios teismo išvados patvirtina Kauno apskrities VPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, pradedant ATP teiseną pareiškėjo atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog protokolo surašymas yra nesvarbus, nes tai pagrindinis procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedama ATP teisena. Pažymi, jog Kauno apylinkės teismo nutarimas nagrinėjamu atveju turi prejudicinio fakto reikšmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 300 Eur turtinės žalos atlyginimą (turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo byloje).

Byloje, remiantis Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-6432-888/2015, nustatyta, kad 2015 m. liepos 22 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas surašė pareiškėjui ATP protokolą už tai, kad jis 2015 m. balandžio 14 d., apie 17. 08 val., prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įlenkė V. N. priklausančio automobilio VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną, taip sugadindamas automobilį ir padarydamas V. N. 100 Eur turtinį nuostolį, tuo savo veiksmais padarė ATP, numatytą ATPK 503 straipsnyje. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu ATP teiseną nutraukė, nesant ATP, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Bet ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-933-525/2017).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nutraukė ATP teiseną, nesant ATP, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Kauno apylinkės teismas nurodė, kad byloje tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, nėra, todėl teismas darė išvadą, kad J. K. kaltė dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sugadino turtą, nėra įrodyta. Teismas pažymėjo, jog J. K. neigė padaręs pažeidimą, jo pateikta versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais duomenimis. Nei nukentėjusysis asmuo V. N., nei liudytojas R. K. nepatvirtino, jog būtent pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, jog teisme apklausta liudytoja tyrėja I. Š. nurodė, jog ji suprato, kad trūksta tiesioginių įrodymų, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp automobilio apgadinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, tačiau pasitarusi su savo vadovais priėmė sprendimą surašyti ATP protokolą ir ATP bylą perduoti spręsti teismui.

ATPK 256 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1931 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 259 straipsnį (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija), be kita ko, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo turinį, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo nutarimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. ATP protokolas pareiškėjui surašytas nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius visų atitinkamo ATP sudėties elementų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išvadą, jog ATP padarytas, Kauno apskrities VPK pareigūnas padarė nesurinkęs įrodymų dėl ATPK 256 straipsnyje numatytų aplinkybių, o protokolą surašė neįsitikinęs, jog pažeidimas padarytas, nors pagal ATPK 259 straipsnį protokolas surašomas dėl padaryto ATP. Nustačius, kad Kauno apskrities VPK pareigūnas nevykdė jam įstatyme nustatytų įpareigojimų ir be pagrindo surašė ATP protokolą, nors nebuvo jokių tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų apie pažeidimo padarymą, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Teisėjų kolegijos aukščiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala atsirado dėl paminėto Kauno apskrities VPK pareigūnų neteisėto veikimo, pradedant administracinio teisės pažeidimo bylą ir surašant protokolą. To pakanka konstatuoti esant dvi iš aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų: valdžios institucijos darbuotojų (Kauno apskrities VPK pareigūnų) neteisėtą veiksmą bei priežastinį ryšį tarp šio neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo. Tuo tarpu žalos patyrimo faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas ir aiškus – pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.271 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 450 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad procesinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjo naudai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė 2016 m. kovo 3 d. teisinių paslaugų ataskaitą ir 2016 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 116, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėje byloje surašymą pareiškėjas advokatui sumokėjo 450 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014  m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Nors pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma mažintina įvertinus Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, iš esmės nereikalaujanti specialių teisinių žinių ir didelių darbo laiko sąnaudų, į ginčo sumos dydį. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad 250 Eur dydžio išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl priteistinos pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK (ABTĮ 44 str., 45 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė