Civilinė byla Nr.2-15-504/2011
Proceso Nr . 2-37-3-00872-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 128.12.;
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2011m. kovo 18d.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai S. B., pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, suinteresuotam asmeniui A. D. ir jo atstovams advokatui S. B., E. D., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal S. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį, suinteresuoti asmenys – Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarė V. V., A. D., ir
n u s t a t ė:
S. B. skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2010m. gegužės 11d. notarė atsisakė jai išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį 2009m. vasario 7d. mirus tėvui A. D.. Notarė padarė išvadą, kad jai tėvo mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas, nes ji yra 30 proc. darbinga ir gauna 650 litų invalidumo pensiją. Su tokia notarės išvada nesutinka, nes ji objektyviai išnaudojo visas įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Susirgusi nepagydoma liga ji, pareiškėja, buvo registruota darbo biržoje, atliko visas gydytojų rekomendacijas. Jai buvo nustatytas netektas darbingumas 70 proc. Tėvo mirties dieną gavo 650 litų kasmėnesinę invalidumo išmoką, kuri mažesnė, nei minimalus atlyginimas, reikalingas žmogui išgyventi per vieną mėnesį(LR CK 6.461str. 2d. išsakyta bendra nuostata). Kitų pajamų neturi, nes dėl sveikatos negali įsidarbinti. Nuo 2008m. sunkiai susirgo. Kas tris mėnesius turėjo važinėti į Vilnių pas gydytojus, pirkti brangius vaistus. Tėvas duodavęs pinigų vaistams po šimtą litų, kartais pinigų skolindavosi iš pusseserės B. S.. Ji neturi nekilnojamojo turto. Jos vardu registruoti du automobiliai, tačiau vienas iš jų (duomenys neskelbtini) yra sūnaus. Vyras 2009m. dirbo „Skado medis“ ir gaudavo minimalų 800Lt atlyginimą. Sūnus, g. 1988m., gyvena kartu ir niekur nedirba.
Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimuosius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Pagal LR CK 5.20str. 1d., jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Vadovaudamasi išdėstytu, bei LR CPK 511 str., teismą prašo:
panaikinti 2010 metų gegužės 11d. Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į privalomą J. V. D. palikimo dalį.
Suinteresuotas asmuo notarė V. V. atsiliepime(b.l.33) nurodė, kad 2009-02-07 mirė J. V. D. a.k(duomenys neskelbtini) (tėvas). Žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) jis paliko sūnui A. D..
S. B. prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį į sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Teisę į privalomą palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Komentuojame straipsnyje, nurodytų asmenų teisė į privalomą palikimo dalį nesiejama su jų nedarbingumu. Išlaikymas turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną.
Asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. Išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų( mažą pensiją, bedarbio pašalpą ir pan.), t.y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti ir į tokio asmens turtą. Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas.
Iš pateiktų Neįgaliojo pažymėjimų (duomenys neskelbtini), išd. 2007-11-22 ir (duomenys neskelbtini), išd. 2009-11-19 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus, matyti, kad palikėjo mirties dieną S. B. buvo iš dalies darbinga,- asmens darbingumas 30 proc. S. B. pareiškė, kad nuo 2007 m. gauna 650 litų invalidumo pensiją, palikėjo mirties dieną turėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tad jos, notarės nuomone, S. B. nėra reikalingas išlaikymas. Skundą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens prašymu, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į skundą nurodė, ir teisme paaiškino, kad su skundu nesutinka. Jį kaip nepagrįstą ir neteisėtą prašo atmesti.
CK 5.20 str. 1d. nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Jų su pareiškėja tėvas J. V. D. 2009-01-22 testamentu jam, savo sūnui, paliko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Tokį testamentą palikėjas sudarė todėl, kad jis, A. D., minėtus namus statė, čia gyvendamas sudarė santuoką, čia gimė ir užaugo abu jo vaikai, čia tebegyvena jo šeima. S. B. gyvena kitur, turi savo butą, o tėvų namuose lankėsi tik retkarčiais kaip viešnia ir niekuo prie namo statybos ir išlaikymo neprisidėjo. Tai puikiai suprasdamas, tėvas J.V. D. surašė 2009-01-22 testamentą. Be to, tėvai dar būdami gyvi, padalino jo seserims S. B. ir A. Ž. nemažas pinigines sumas, 2 automobilius ir joms buvo paaiškinta, kad dalys jau atiduotos, o sūnui-t.y. jam, kaip gyvenančiam name, bus surašytas testamentas.
Atkreipia teismo dėmesį į tą aplinkybę, kad testamentu jam buvo paliktas ne visas turtas - dar liko nemažos piniginės lėšos, kurios būtų paveldėtos pagal įstatymą, taigi pareiškėja gautų dalį paveldėtinų piniginių lėšų, o dalį piniginių lėšų jau pasiėmė savavališkai.
Kategoriškai teigia, kad pareiškėjai palikėjo J.V. D. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas.
Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama vien su mirusiojo teiktu išlaikymu; klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, neapsiribojama atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Jei byloje paaiškėja aplinkybių, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) sukūrė sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Pareiškėja nurodo, kad yra neįgali, darbinga tik 30 proc., gauna tik 650 Lt invalidumo pensiją ir tai, jos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Su tuo jis, A. D., nesutinka. Kaip matyti iš pateiktos Darbingumo lygio pažymos, pareiškėjai buvo nustatytas 70 proc. netektas darbingumas, ji iš dalies darbinga ir darbingumo lygis nustatytas 30 proc, o diagnozės kodas - (duomenys neskelbtini) Pagal TLK-10 lentelę diagnozė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) . Taigi, savo darbingumą pareiškėja prarado dėl girtavimo ir ne kokios kitos priežastys, o tik alkoholis sukėlė pareiškėjai kepenų cirozę. Tai patvirtina ir gydytojos Čerškuvienės išvada-alkoholinė kepenų cirozė.
Pareiškėja yra darbinga 30 proc. ir kaip nurodyta Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ji gali dirbti 3 ir mažiau valandų per dieną ar 2 ir mažiau dienų per savaitę. Taigi, pareiškėja gali dirbti ir užsidirbti sau bent minimalias papildomas lėšas pragyvenimui.
Pareiškėja nuosavybės teise turi 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) turi du automobilius.
Palikėjo mirties momentu egzistuojančią išlaikymo prievolę gali patvirtinti faktiškai egzistuojantys išlaikymo santykiai: kai asmeniui išlaikymas yra reikalingas, jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, o išlaikymą privalantis teikti asmuo tokius išlaikomojo poreikius tenkina, teikdamas būtinas lėšas, maistą, būstą ar kitais būdais.
Palikėjas J.V. D. niekada jokio išlaikymo nei pinigais, nei kitokiais būdais pareiškėjai neteikė, nes pats buvo reikalingas išlaikymo. Pareiškėja gauna 650 Lt invalidumo pensiją, o palikėjas J.V. D. gaudavo 1050 Lt. senatvės pensiją. Skirtingai nuo pareiškėjos, jis papildomai užsidirbti negalėjo dėl savo senyvo amžiaus ( gimęs (duomenys neskelbtini)) ir sveikatos būklės ( sirgo onkologine liga). Dėl to jam, A. D., tekdavo materialiai paremti kartu gyvenusį palikėją, nes sergant tokia sunkia liga, jam reikėjo nemažai brangiai kainuojančių vaistų, specialaus maisto ir pan.
Pareiškėja pati turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl negali pretenduoti į privalomą palikimo dalį - išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Teigia, kad notarė V. V. pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį, jos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Ji Notariato įstatyme įtvirtintų veiklos principų griežtai prisilaikė. Notarė įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad jai palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas ir dėl to atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį. Todėl jos atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą J.V. D. palikimo dalį.
Taip pat prašo taikyti pareiškėjos S. B. skundo padavimui senatį. Nurodo, kad pagal LR CK 5.50str.3d. S. B. turėjo kreiptis į notarą iki 2009m. gegužės 8d., t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ji šį terminą praleido ir neprašo pratęsti.
Nurodytais pagrindais prašo skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad J. V. D., a.k(duomenys neskelbtini), pareiškėjos S. B. tėvas, mirė 2009m. vasario 7d.
J. V. D. testamentu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko sūnui A. D., g. (duomenys neskelbtini) (b.l.15).
Pareiškėja nurodo, kad jai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, tad ji, palikėjo duktė, pirmosios eilės įpėdinė, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarė V. V. nepagrįstai padarė išvadą, kad jai tėvo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas ir 2010-05-11 priėmė Nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėja prašo panaikinti minėtą nutarimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją tėvo palikimo dalį.
LR CK 5.20str. 1d. nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą(privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Iš pateiktų Neįgaliojo pažymėjimų (duomenys neskelbtini), išd. 2007-11-22 ir (duomenys neskelbtini), išd. 2009-11-19(b.l.4,5), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus Darbingumo lygio pažymos DL-1, (duomenys neskelbtini) (b.l.6), matyti, kad palikėjo mirties dieną(2009-02-07) S. B. buvo iš dalies darbinga - asmens darbingumas 30 proc.
Palikėjo vaiko neįgalumas, jeigu neįgalumas nustatytas ne jo pilnametystės metu(CK 3.194str.3d.), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182str.4p. prasme. Išlaikymo reikalingumą būtina įrodyti bendra CPK 176, 177, 178str. nustatyta tvarka. Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.3K-3-33/2008, 3K-3-183/2009, 3K-3-131/2010 ir kt.).
Kaip matyti iš pažymos apie 2003-2010 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas, S. B. 2009m. buvo mokama netekto darbingumo pensija 682,82Lt(b.l.74-76).
Be to, kaip nurodo pareiškėja, jos sutuoktinis 2009m. dirbo „Skado medis“ ir gaudavo 800Lt atlyginimą.
Kaip matyti iš Sodros duomenų(pažymos apie asmens įmokas, b.l.78-84), pareiškėja kasmet periodiškai, trumpalaikiai įsidarbina. 2008-08-07 – 2008—11-04, 2009-08-10 – 2009- 09-30 dirbo AB „Rokiškio grūdai“, kur gaudavo atitinkamai darbo užmokestį(2008m. priskaičiuota 8463,23Lt darbo užmokesčio, 2009m. - 5775,03Lt). Tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad jos pensija yra vienintelės pajamos, nes dėl sveikatos stovio niekur negali įsidarbinti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja gyvena su sutuoktiniu V. B., bei kaip nurodo pareiškėja, pilnamečiu sūnumi V., g. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja aplinkybei, kad ji nuo 2009-01-01 iki 209-12-31 nuosavybės teise neturėjo ir neturi nekilnojamųjų daiktų, pagrįsti pateikė VĮ RC Panevėžio filialo 2010-11-08, Nr. (7.9.9), S.-10451, tačiau teisme paaiškino, kad butas, kuriame gyvena, įsigytas 1998m. vyro vardu.
B. V. g. (duomenys neskelbtini) nuosavybė įregistruota V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, įregistravimo pagrindas - pirkimo – pardavimo sutartis, 1994-09-10, Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2010-10-25, b.l.137-138). Kadangi butas įgytas santuokoje, jis bendrąja jungtine nuosavybe priklauso tiek V. B., tiek ir pareiškėjai S. B.(CK 3.87str.1d.).
S. B. vardu yra registruoti du automobiliai – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VĮ „REGITRA“ informacija, b.l.77). Pareiškėjos teigimu, automobilis PEUGET yra nusipirktas sūnaus, tačiau registruotas jos vardu. Teismo metu pareiškėja nurodė, kad jos pilnametis sūnus, gyvenantis kartu, niekur nedirba, t.y. pajamų neturi. Liudytoja B. S. nurodė, kad pareiškėjos sūnus buvo Norvegijoje ir užsidirbo pinigų. Esant šiems prieštaravimams ir nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjos vardu registruotas automobilis nėra jos lėšomis įgytas turtas, laikytina, kad pareiškėja nuosavybės teise turi du automobilius.
Pareiškėja savo skundą grindžia ir Europos teisės kultūroje susiformavusia nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimuosius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad testamentu pareiškėjos tėvas tik žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko sūnui A. D., su kurio šeima kartu iki savo mirties ir gyveno testatorius. Visą kitą turtą( J. V. D. nuosavybės teise registruotos septynių žemės sklypų atitinkamos dalys, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, b.l.139-146), įpėdiniai paveldi pagal įstatymą.
Tai, kad kartais pareiškėja pritrukdavusi pinigų ir pasiskolindavusi iš pusseserės B. S., bei kartais duodavęs po 100Lt vaistams jos tėvas, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėja J.V. D. mirties dieną atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą.
Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėja gavo ir gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, du automobilius, iš ko gali patenkinti savo gyvybinius poreikius, darytina išvada, kad jai tėvo mirties dieną, t.y. palikimo atsiradimo dieną, nebuvo reikalingas išlaikymas.
A. D. teigia, kad S. B. į notarą kreipėsi dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, bet nesikreipė dėl privalomosios palikimo dalies, tad yra praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pravilgomąją palikimo dalį. Prašo taikyti senatį, remiantis LR CK 5.50str.1d. ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
LR CK 5.50str.1d. nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai turi padaryti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento(LR CK 5.50str.3d., 503str.).
Iš Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. išduoto 2009m. vasario 13d. Liudijimo apie palikimo priėmimą, Nr.(duomenys neskelbtini)b.l.17), matyti, kad S. B. į notarą kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po tėvo J. V. D. mirties, priėmimo, nepraleisdama įstatymo nustatyto 3-jų mėnesių termino.
Pagal LR CK 5.50str.1d., neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Iš to darytina išvada, kad S. B. papildomai kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo dėl privalomosios palikimo dalies pagal testamentą, neprivalėjo.
Dėl išdėstyto, suinteresuoto asmens A. D. prašymas taikyti senatį, laikytinas nepagrįstu.
Iš S. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 50,60Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str. 1d.3p., 96str.2d.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 513str. 291str., teismas,
n u t a r i a:
S. B. skundą atmesti.
Priteisti iš S. B., a.k(duomenys neskelbtini) 50,60Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ”Swedbank” AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7d. nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Ledina Šinkūnienė