Administracinė byla Nr. AS-327-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00248-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja V. K. su 2017 m. vasario 7 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2D-649-(19.2); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-924-(19.53) (toliau – ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-924-(19.53) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kita skundo dalis buvo priimta nagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2149-502/2015 nurodyta, jog konkrečių valinių patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias tiesiogines teisines pasekmes asmenims ar įpareigotų juos elgtis tam tikru būdu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nėra suformuluota. Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl teisės, o dėl fakto. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pagal to paties įstatymo 5 ir 22 straipsnių nuostatas, administracinio ginčo objektu gali būti tik teisines pasekmes sukeliantis aktas, kadangi teisė kreiptis į teismą yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, realiu ginčų išsprendimu, o ne juridinę reikšmę turinčių faktų ar aplinkybių konstatavimu.

Įvertinęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-924-(19.53) turinį, teismas nustatė, kad šis aktas negali būti laikomas individualiu viešojo administravimo aktu, jame nurodomi statomo pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šis aktas pareiškėjai V. K. teisinių pasekmių nesukėlė ir jos neįpareigojo elgtis tam tikru būdu, todėl jis negali būti ginčijamas teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo atsisakė priimti, kadangi toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjos V. K. skundo dalis, kurioje buvo prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2D-649-(19.2), buvo priimta nagrinėti.

III.

Pareiškėja V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti jos skundo dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-924-(19.53) panaikinimo.

Apeliantė paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir apeliantės neįpareigojo elgtis tam tikru būdu, yra klaidingas. Remdamasis Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio skyrius siekia surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir V. K. įpareigoja atvykti jam surašyti. Atkreipia dėmesį, yra ginčijami ne juridiniai faktai ar faktinių aplinkybių konstatavimas, o teisinės pasekmės bei padariniai, apeliantei sukeliantys žalą, ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo teisėtumas. Teigia, kad nepanaikinus minėto akto, pareiškėjai bus padaryta neproporcingai didelė žala, kadangi remiantis juo V. K. bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei taikoma atsakomybė. Taip pažeidžiamos pareiškėjos konstitucinės teisės, nes iš jos atimama galimybė gintis nuo galbūt neteisėtų valstybės veiksmų, valstybės institucijoms suteikiant visišką savivalę, nes jų surašomi dokumentai, kuriais remiantis asmenims kyla teisinės pasekmės ir atsakomybė, yra laikomi teisėtais ir teisingais, jų netikrinat ir taip suteikiant teisę atsakovui piktnaudžiauti. Be to, taip pažeidžiami esminiai teisinės valstybės – protingumo, sąžiningumo, teisėtumo bei teisėtų lūkesčių – principai.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ikiteismine tyrimo pradėjimo dėl Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto suklastojimo, pažymėjo, kad tokie ginčai yra sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Tai patvirtino ir Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2907-621/2016, kadangi teismo posėdyje domėjosi, ar minėtas aktas buvo apskųstas.

Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti vietoje dalyvaujant savininkui bei jame dalyvavusiems aplinkos apsaugos pareigūnams yra surašomas faktinių duomenų patikinimo aktas. Šio akto galima nesurašyti tik tuomet, kai savininkas nedalyvauja arba atsisako pasirašyti patikrinimo aktą. Atitinkamai tokį teisinį reguliavimą patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 bei 9 punktai, kuriuose nustatyta, kad reido metu yra surašomas faktinių duomenų patikrinimo aktas, o reidu yra laikomas netikėtas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar teritorijoje vykdomos statybos, ir jeigu vykdomos, – ar statybos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad atsakovo pateikti deklaratyvūs teiginiai yra galbūt klaidinančio pobūdžio bei iš esmės prieštaraujantys teisiniam reguliavimui, kad faktinių aplinkybių aktas reido metu turi būti privalomai surašomas. Pažymi, kad V. K. dalyvavo vykdant patikrinimą ir patikrinimo akto pasirašyti neatsisakė. Visgi, patikrinimo aktas nebuvo surašytas dalyvaujant pareiškėjai, o buvo pateiktas jai po įvykusio patikrinimo, kartu su asmenų, kurie nedalyvavo vykdant jos sklypo patikrinimą, parašais, taip pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias akto surašymą. Šią aplinkybę pripažino ir visi dokumente pasirašę asmenys, kai buvo apklausiami Šiaulių apygardos prokuratūros dėl galimo dokumentų klastojimo. A. V. netgi pripažino, kad aktą pasirašė ne tą pačią, o kitą dieną. Be to, A. V. vykusiame patikrinime nedalyvavo, tačiau jis pasirašė prie asmenų, dalyvavusių patikrinime, ir taip buvo suklastotas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas.

V. K. pažymi, kad jai nebuvo leista užduoti klausimų, nebuvo suteikta informacija apie vykdomą patikrinimą, buvo atsisakyta prisistatyti. Viso patikrinimo metu aplinkos apsaugos pareigūnas elgėsi nemandagiai, grubiai bei įžeidžiančiai, su pareiškėja buvo kalbama pakeltu tonu, ji jautėsi nesaugiai, jautė puolimą, stresą ir baimę. Teigia, kad toks valstybės pareigūnų darbas negali būti laikomas tinkamu. Vienintelis atsakovo teiginys į aukščiau pateiktus argumentus buvo tai, kad patikrinimai vyksta iš anksto neperspėjus asmenų. Pareiškėja nekelia jokių pretenzijų dėl atlikto reido bei dėl to, kad pareigūnai atliko patikrinimą nepranešę.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsniu, į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu, tačiau į pareiškėjai priklausančią teritoriją buvo pateikta be jos leidimo, jai net nebuvo pateiktas pranešimas, kad pareigūnai atvyko vykdyti patikrinimo. Taigi, į V. K. teritoriją buvo pateikta be leidimo ir savavališkai, elgiantis ypatingai grubiai bei žeminančiai, neteikiant informacijos ir su ja ne bendradarbiaujant, o vykdant savavališkus veiksmus. Pareiškėjos nuomone, tokie valstybės institucijos, atstovaujančios viešąjį interesą, pareigūnų veiksmai laikomi ypatingai šiukščiais bei žeminančiais asmens garbę ir orumą bei sukeliančiais žalą viešajam interesui. Atkreipia dėmesį, kad

nė vienas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą surašęs asmuo ne tik nebuvo priėjęs reikiamu atstumu prie rezervuaro, tačiau netgi nebuvo priėjęs prie jo bei pakelės ir apžiūrėjęs, iš ko jis pagamintas. Nors teritorija buvo apsemta vandeniu, šis faktas minėtame akte nebuvo nurodytas.

V. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, o jo priimta nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti skundo dalį, iš esmės prieštarauja teisiniam reguliavimui, teismų formuojamai praktikai ir teisinės valstybės principams bei iš pareiškėjos atima teisę ginti savo pažeistas teises.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad 20146 m. gruodžio 20 d. gavo V. K. skundą, kuriame buvo nurodyta, jog 2016 m. gegužės 3 d. patikrinimo metu galbūt buvo padaryti teisės pažeidimai, o Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas gali būti neteisėtas ir prieštarauti teisės aktams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai, atlikę skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą, 2017 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2D-649-(19.2) nurodė, kad pažeidimų nebuvo nustatyta, o Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas yra vidaus dokumentas, kuriame fiksuotos vietoje nustatytos aplinkybės, todėl nėra naikintinas.

Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-95 (2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1V-164 redakcija), 7 punkte nurodyta, kad pareigūnas į planinį ar neplaninį reidą gali pakviesti kitų viešojo administravimo subjektų atstovus, o 9 punkte įtvirtinta, kad reido metu surašomi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 3 d. reidą organizavo atsakovo specialistai, kurie į reidą kvietė kitų institucijų atstovus, todėl Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo surašytas reidą organizuojančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra nurodyta, jog vienas iš patikrinimo vietoje nustatytų faktinių duomenų yra tai, kad apžiūrėjus nuotekų kaupimo rezervuarą, pastebėta, kad iš persipildžiusio rezervuaro į aplinką patenka nevalytos buitinės nuotekos, kurios yra pilkšvos spalvos ir būdingo kvapo. Patikrinimo metu tokia aplinkybė buvo nustatyta ir jos tikrumo pareiškėja neginčija. Patikrinimo akte dėl šios aplinkybės jokių išvadų nebuvo padaryta ir nurodyta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl to jokių veiksmų nesiėmė, nes tolesni veiksmai nėra jos kompetencija, tačiau tai, kad tokia faktinė aplinkybė buvo pažymėta Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, nėra pažeidimas, nes galimas teisės aktų pažeidimas, kaip faktinė aplinkybė, turi būti fiksuojamas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis nustato konstitucinę pareigą valstybei ir kiekvienam asmeniui saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. liepos 4 d. nutarime medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos skundo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nurodė, kad V. K. pareiškime nurodytos aplinkybės – Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas galbūt yra suklastotas, nes jis nebuvo surašytas vietoje, ir galbūt ne visi akte nurodyti asmenys dalyvavo reide ir aktą pasirašė – iš esmės buvo ištirtos ir įvertintos. Be to, pareiškėja tiek 2016 m. birželio 1 d. pareiškime, tiek 2016 m. birželio 21 d. skunde pateikė tik bendro pobūdžio samprotavimus dėl, jos manymu, padarytos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Šis nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra apskųstas ar panaikintas.

Atsakovas pažymi, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-95 (2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1V-164 redakcija) patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reidų organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 3 priede yra išdėstyta visa reido organizavimo ir vykdymo proceso srauto diagrama, iš kurios matyti, kad administracinis sprendimas, kuriuo baigiama administracinė procedūra reido organizavimo ir vykdymo atveju, yra reido ataskaita bei, jei reido metu nustatomi pažeidimai, savavališkos statybos aktas ar (ir) privalomasis nurodymas pašalinti trūkumus. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas nėra administracinis sprendimas, kuriuo būtų baigiama procedūra, jame nėra nustatoma jokių teisių ir pareigų, todėl toks aktas pats savaime neturi jokios įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra tik konstatuotos faktinės aplinkybės. Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame akte nėra, todėl toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, jog keliamas ginčas dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Nurodo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigos yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 straipsnyje. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai savo veikloje vadovaujasi tais teisės aktais, kurie reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojų veiklą, todėl V. K. reikalavimas surašant faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą vadovautis kitos institucijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau tai nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kas. Šia konstitucine nuostata yra tik įtvirtinta galimybė kiekvienam asmeniui įgyti tokią teisę, jei įstatymuose yra nustatytas tam pagrindas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šiuo atveju, pareiškėjos interesai negali būti pažeisti dokumento, priimamo ir naudojamo vidinių procedūrų metu, kuriame tik fiksuojamos faktinės aplinkybės, tačiau nei V. K., nei kitų atžvilgiu jokių sprendimų ar įpareigojimų nenustato. Toks dokumentas iš principo nesukuria jokių teisių ar pareigų, nes jo paskirtis yra kita – faktų fiksacija. Nesukūrus jokių teisių ar pareigų, jų negalima ir pažeisti, todėl pareiškėjos teiginiai apie jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimą yra niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Nustatyta, kad pareiškėjos V. K. prašomu panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-924-(19.53) buvo patikrintas statomas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame akte pažymėta, kad apžiūrėjus nuotekų kaupimo rezervuarą, pastebėta, kad iš persipildžiusio rezervuaro į aplinką patenka nevalytos pilkšvos spalvos ir būdingo kvapo buitinės nuotekos (b. l. 9–10). Šiame akte pareiškėjai nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), galintys daryti įtaką jos teisėms ir pareigoms. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš duomenų fiksavimo priemonių ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti. Tai tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Taigi, minėtos procedūros metu priimtas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjos V. K. atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-924-(19.53) negali būti laikomas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu, o vien šio akto nuginčijimas teisme pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. V. K. nurodyti argumentai dėl Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto teisėtumo bei dėl tokio akto surašymo ateityje galbūt kilsiančių teisinių pasekmių šios išvados nepaneigia. Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.