Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-11][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-1418-1123-2020].docx
Bylos nr.: e1-1418-1123/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. e1-1418-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00171-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.12.1.4

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2– ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Dzikaro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

M. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusį ir su nusikalstama veika nesusijusį asmenį – UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) darbuotoją D. B., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „F.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei būdamas šios bendrovės 50 % akcijų savininku, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, bei siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti bendrovės UAB „F.” iš statybos darbų atlikimo ar jų organizavimo gaunamas pajamas, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „Už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalį numatančią, kad: „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinių dokumentų išsaugojimą ir pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, pažeidžiant BAĮ 4 straipsnio nuostatas, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tyčia neorganizavo UAB „F.“ buhalterinės apskaitos taip, kad į buhalterinę apskaitą būtų įtrauktos visos gaunamos pajamos bei ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų pasikeitimu, o būtent:

tyčia nepranešus bei nepateikus duomenų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei apie už atliktus ar atliktinus statybinius darbus, ar šių darbų jų organizavimą, ar nupirktas ar pirktinas statybines medžiagas gautas pajamas – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš E. ir D. L. gautus 149 685,73 Eur, tame skaičiuje 8 315 Eur pagal (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo aktą ir 141 370,73 Eur pagal UAB „F.“ vardu išrašytus 7 (septynis) kasos pajamų orderius:

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 5 910 Eur sumai,

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 50 369 Eur sumai,

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur sumai,

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur sumai,

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur sumai,

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur sumai,

-(duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 25 091,73 Eur sumai,

ir to pasėkoje buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė buhalterinės apskaitos registruose – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpio kasos knygoje (buhalterinėje sąskaitoje 272 „Pinigai kasoje“) neužregistravo ūkinių operacijų dėl laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš E. ir D. L. gautų pajamų – 149 685,73 Eur ir šių piniginių lėšų neįtraukė į UAB „F.“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „F.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

M. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka), parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „F.“ direktoriumi. Įmonės veikla buvo patalpų vidaus įrengimas, apdaila. Vadovavimo UAB „F.“ laikotarpiu buvo vienintelis darbų užsakymas ir vykdymas, tai – (duomenys neskelbtini), pilnas vidaus įrengimas (duomenys neskelbtini) veiklai. Sutartį pasirašė su UAB „G.“. Pagal sutartį darbus atliko pilnai ir objektas buvo priduotas. Kitų darbų nebuvo, nes nelaimėdavo konkursų pagal pateiktus pasiūlymus. Pagal sutartį su UAB „G.“ darbus vykdė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ buvo 2-3 darbuotojai: Jis, L. Ž. ir D. Š.. Pastarieji dirbo vadybininkais. Pačius darbus vykdė subrangovai – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Šie buvo pagrindiniai subrangovai. Įmonė bankrutavo, nes nebuvo kitų užsakymų, o Sodrai įsiskolinimai augo. V. B. pažįsta nuo 2016 metų pavasario, susipažino (duomenys neskelbtini). V. B. buvo svečiuose pas jo uošvius, kur ir susipažino. Pastarasis pasakojo apie savo veiklą (duomenys neskelbtini), apie atliktus darbus, įrengtus butus, namus, viešbučius (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad dirba įmonėje „B.“. Jis sakė, kad Vilniuje yra rinka prabangiam segmentui rengti vidaus apdailą, nori keltis gyventi į Vilnių ir tuo užsiimti. Jam pasiūlė steigti bendrą įmonę (duomenys neskelbtini) ir kartu užsiimti prabangių patalpų įrengimo darbų veikla. Tai turėjo būti darbai nuo patalpų pilnos apdailos iki patalpų pilno įrengimo su visais baldais. Nuo (duomenys neskelbtini) jis su V. B. įsteigė įmonę UAB „F.“. Akcininkais tapo jis ir V. B. pusbrolis A. I.. Turėjo po 50 procentų akcijų. V. B. delegavo A. I., kad jis būtų akcininku, o ne V. B.. Kodėl jis taip darė, nežino, V. B. jam sakė, kad jam taip patogiau, nes pusbrolis yra Vilniuje. Tuo metu V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir atvykdavo į Vilnių. V. B. dalyvaudavo ruošiant pasiūlymus darbų konkursuose, kaip įmonės konsultantas, padėdavo ieškoti klientų. A. I. įmonės veikloje visiškai nedalyvavo. Jis suprato, kad įmonė V. B. buvo reikalinga, kad ateityje galėtų grįžti į Lietuvą ir dirbti.

(duomenys neskelbtini) V. B. buvo atvykęs į Vilnių ir ofise informavo, kad susipažino su D. L. žmona ir kad D. L. su žmona turi butą (duomenys neskelbtini), kurį reiktų įrengti. Kiek atsimena, jam V. pasakojo, kad jis pateikė komercinį pasiūlymą D. L. žmonai E. ir užsakovai sutiko su pasiūlymu. Komercinio pasiūlymo jis pats nėra matęs. Kokio fizinio ar juridinio asmens vardu jis teikė komercinį pasiūlymą, jis nežino. Komercinis pasiūlymas buvo tarp 160 000 ir 180 000 eurų, tiksliai neprisimena. Apie sumą jam sakė V. B.. V. B. jam pasakė, kad jis darbus vykdys nuo įmonės „B.“ ir kad įmonės „B.“ teisininkai ruošia dokumentus, o kad darbai greičiau prasidėtų ir E. norėjo kažkokio dokumento kaip garanto, kad prasidėtų darbai, todėl kol „B.“ teisininkai ruošia dokumentus, reikia pasirašyti sutartį su UAB „F.“ ir pradėti darbus, o po to bus sutartis pasirašyta su įmone „B.“ ir sutartis su UAB „F.“ bus panaikinta, t.y. suplėšyta. Jis sutiko su tokiu pasiūlymu, nes tikėjo V. B., kadangi jam jis sudarė rimto verslininko įspūdį. Sutartį tarp UAB „F.“ ir D. L., V. B. jam pateikė jau paruoštą, be parašų. Jis sutartį pasirašė ir V. B. išvažiavo iš ofiso. Vėliau jam paskambino V. B. ir paprašė, kad jis paimtų iš E. raktą nuo buto esančio (duomenys neskelbtini). E. jam davė raktą jos namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Raktą perdavė V. B.. Vėliau, neprisimena kurią dieną, jam paskambino V. B. ir paprašė, kad jis išrašytų kasos pajamų orderį sumai virš 5 tūkstančių eurų, tikslios sumos neprisimena, maždaug 5 700 eurų ir pinigus paimti iš E.. Jis išrašė orderį ir nuvyko pas E. ir ji jam davė grynais pinigais sumą, nurodytą orderyje. Grįžo į ofisą, o tos pačios dienos vakare į ofisą atvyko A. I. ir paėmė minėtus pinigus. Jo ofise nebebuvo, buvo L. Ž.. Kad paėmė pinigus, A. I. niekur nepasirašė. V. B. jį informavo, kad atvažiuos A. I. ir paims minėtus pinigus, o po to kai V. B. atvyks į Vilnių, jis pasiims pinigus. Kodėl pinigus turėjo pasiimti A. I., V. B. jam neaiškino. (duomenys neskelbtini) mėnesį, maždaug šventiniu periodu, V. B. buvo atvykęs į Vilnių ir paprašė, kad jis išrašytų kasos pajamų orderį apie 55 000 eurų sumai. Jis išrašė orderį ir atidavė orderį V.. Pinigų nurodytų orderyje jis negavo. Ką su orderiu darė V. B., jis nežino. (duomenys neskelbtini), V. B. paprašė išrašyti dar vieną kasos pajamų orderį, maždaug 7 000 eurų sumai ir atiduoti orderį A. I.. Jis išrašė orderį minėtai sumai ir atidavė jį A. I.. Pinigų, nurodytų orderyje, negavo. Ką su orderiu darė A. I., jis nežino. Daugiau jokių orderių V. B. jo nebeprašė išrašyti ir jis neberašė daugiau kasos pajamų orderių. Kam buvo išrašyti minėti UAB „F.“ kasos pajamų orderiai, tiksliai neprisimena arba E. arba D. L.. Su D. L. nebuvo susitikęs. Sutartis tarp UAB „F.“ ir D. L. ir išrašyti minėti kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į UAB „F.“ registrus, įmonės buhalterinę apskaitą, nes visi šie dokumentai turėjo būti sunaikinti pagal susitarimą su V. B.. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su prašymu pradėti bankroto bylą, nes įmonės skolos Sodrai buvo išaugusios ir nebuvo jokių darbų užsakymų. Dėl kreipimosi į teismą nusprendė pats, niekas jam to nesiūlė daryti. Jis V. B. vis paklausdavo kada bus pasirašyta sutartis tarp D. L. ir įmonės „B.“, tačiau V. B. jam sakydavo, kad dar ruošiami dokumentai ir dar jie neparuošti. Kodėl taip ilgai buvo ruošiami dokumentai, jis nežino. Jokia sutartis tarp UAB „F.“ ir įmonės „B.“ nebuvo pasirašyta. Dėl UAB „F.“ bankroto pradėjimo, apie ką jis pasakė V. B., V. B. neprieštaravo, sakė jam, kad jei nėra užsakymų, nėra pinigų, tai gali pradėti bankrotą. Dėl įmonės bankroto A. I. nuomonės jis neklausė. Dėl viso patirto streso su UAB „F.“, dėl bankroto, jis norėjo kad V. B. pats susitvarkytų galutinai su L. ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Po to su A. I. nebebendravo.

Po kelių mėnesių po padavimo į teismą dėl bankroto, jam paskambino V. B. ir pasakė, kad jis jį informuotų kaip baigsis bankroto procedūra. Tačiau jis jo neinformavo kaip baigėsi bankrotas. 2019 metų rugpjūčio mėnesį jam paskambino V. B. ir pasakė, kad jis neišsigąstų, kad jį kvies ekonominė policija. Jis jam pasakė, kad vienu momentu buvo pastrigęs L. buto įrengimas, tačiau jau dabar yra darbai baigti ir priduoti eksploatacijai. Ar dokumentus su E. pasirašė, kaip jam žadėjo pradžioje, jis nežino, sakė, kad su E. dėl visko susitarė ir objektas jau priduotas. Daugiau su V. B. nebendravo. Šios apklausos metu jam tyrėjas parodė (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį, pasirašytą tarp UAB „F.“ ir D. L.. Šioje sutartyje yra jo ranka rašyti parašai. Taip pat jam parodė UAB „F.“ kasos pajamų orderius: (duomenys neskelbtini) (du egzemplioriai) su kvitais 5910 eurų sumai, (duomenys neskelbtini) be kvito 50 369 eurų sumai, (duomenys neskelbtini) su kvitu, 20 000 eurų sumai, šiuose kasos pajamų orderiuose yra jo ranka rašyti parašai. Gali būti, kad jis suklydo, gal (duomenys neskelbtini) orderį išrašė 20 000 eurų sumai, o ne 7000 eurų sumai, kaip minėjo. Nebeprisimena sumos. Jam parodytame (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), 10 000 eurų sumai, kurio kvitas yra (duomenys neskelbtini) parašai yra panašūs į jo ranka rašytus parašus, tačiau jis neatsimena, kad būtų pasirašęs šį orderį ir kvitą. Jam parodytuose UAB „F.“ kasos pajamų orderiuose su kvitais: (duomenys neskelbtini), 20 000 eurų sumai, (duomenys neskelbtini), 10 000 eurų sumai, (duomenys neskelbtini), 25 091 eurų sumai yra ne jo ranka rašyti parašai, kas galėjo pasirašyti šalia jo vardo ir pavardės, jis nežino. Apie šių orderių buvimą sužinojo tik šios apklausos metu. Jam parodžius (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis gavo 8 315 eurų avansinį mokėjimą iš D. L., parodo, kad šiame akte yra jo ranka rašyti jo vardas, pavardė, jo parašas ir data. Šį aktą jis pasirašė pačioje pradžioje, kai V. B. jam davė pasirašyti sutartį su D. L.. Pinigų nurodytų minėtame akte, jis negavo. Jis šioje istorijoje su V. B. ir D. L. buto įrengimu jokios finansinės naudos negavo, jis tik tikėjo, kad ateityje prasidės rimti darbai UAB „F.“ ir tai pradėti padės V. B., todėl ir pasirašė tuos dokumentus, kuriuos jam nurodė pasirašyti V. B.. Tačiau galutinai jis suprato, kad tik pridėjo parašų kur nereikia, o V. B. jį apgavo, kad pasidarys sutartį su D. L. ir padės dirbti įmonėje UAB „F.“, ieškoti klientų, nes jis pats statybų srityje jokios patirties neturėjo (2 t., b. l. 172-173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. S. parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena, gali būti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2(duomenys neskelbtini), kaip yra nurodyta įtarime, buvo UAB „F.“ direktoriumi. Įmonės veikla buvo pastatų vidaus įrengimo paslaugos. (duomenys neskelbtini) kaip UAB „F.“ direktorius pasirašė projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį su D. L.. Sutartyje buvo numatytas darbų objektas – buto įrengimas (duomenys neskelbtini), priklausančio D. L.. Darbų kaina buvo numatyta apie 170 000 eurų. Tikslios sumos neprisimena. Jis pasirašė UAB „F.“ grynųjų pinigų gavimo kasos pajamų orderius, kuriuose buvo nurodyta, kad pinigai gaunami iš D. L.. Išrašyti UAB „F.“ kasos pajamų orderiai, nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą, dėl gautų grynų pinigų iš D. L. nebuvo apskaityti UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje, nes jis fiziškai orderiuose nurodytų pinigų negavo, patys surašyti kasos dokumentai nebuvo perduoti UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „D.“ direktorei D. B.. D. B. apie minėtus kasos pajamų orderius nieko nežinojo. Pačius statybos darbus, D. L. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), jo žiniomis, atliko V. B. įmonė „B.“. Tačiau to tvirtinti negali. Žino, kad V. B. atliko darbus. Sutartis tarp UAB „F.“ ir D. L. bei išrašyti minėti kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į UAB „F.“ įmonės buhalterinę apskaitą, todėl kad faktinis paslaugos teikėjas V. B. paprašė jo, pabūti garantu tol, kol jis pasirašys tiesioginę sutartį su užsakovu, nes darbai vykdomi (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyvena ir dirba V. B.. Sutartis tarp UAB „F.“ ir D. L. bei išrašyti minėti kasos pajamų orderiai turėjo būti sunaikinti pagal susitarimą su V. B., todėl jie nebuvo įtraukti į apskaitą, nes UAB „F.“ nevykdė tos veiklos, kuri liečia numatytą statybų objektą. Grynuosius pinigus už darbus, iš D. L. ir E. L. gaudavo V. B. pusbrolis A. I.. V. B. jo paprašydavo, kad jis išrašytų atitinkamą kasos pajamų orderį ir jį perduotų A.. Jis išrašydavo kasos pajamų orderį ir jį perduodavo A. I.. Praeitais metais, V. B. jam telefonu pasakė, kad jis pridavė butą eksploatacijai. Jo žiniomis darbai D. L. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) buvo atlikti. Ar V. B. pasirašė su D. L. darbų atlikimo sutartį, jis nežino. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su prašymu pradėti bankroto bylą, todėl, kad baigė statybų objektą, dalyvavo kituose konkursuose, tačiau nelaimėjo, turėjo patalpų nuomos skolų, nebuvo darbų užsakymų. Bankroto administratoriui įmonės UAB „F.“ dokumentus perdavė jis ir buhalterines paslaugas teikusi UAB „D.“ direktorė D. B.. Kasos pajamų orderių, išrašytų D. L., bankroto administratoriui neperdavė, nes jie nebuvo įtraukti į UAB „F.“ apskaitą. Jis supranta, kad būdamas UAB „F.“ direktoriumi buvo atsakingas už įmonės tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Gailėjosi, kad pasirašė kasos pajamų orderius, sutiko padėti V. B. ir todėl turi dabar problemų. Jis sutinka su jam pasiūlytu baudžiamojo proceso užbaigimu prokuroro pasiūlytu būdu, t. y. užbaigiant jį baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašo baudą sumažinti, kadangi turi finansinių įsipareigojimų, būsto paskolą, turi vieną mažametį vaiką (2 t., b. l. 189-190).

V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka), parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirba įmonėje RAB „B.“, (duomenys neskelbtini). Buvo šios įmonės ir (duomenys neskelbtini). Yra šios įmonės akcininkas, turi 65 procentus akcijų. Įmonė užsiima (duomenys neskelbtini)s. Maždaug (duomenys neskelbtini), jis ir E. L. susitiko Vilniuje, konkrečiai kur – neprisimena, kadangi į jį kreipėsi E. su prašymu padėti įrengti esamas patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo E. vyras D. L.. E. kreipėsi į jį, kaip į RAB „B.“ atstovą. Kodėl E. kreipėsi į jį ir kas jai pasiūlė kreiptis į jį, jis neatsimena. Jie aptarė, kad padės įrengti minėtą butą. Sutarė, kad darbų rangovas bus RAB „B.“, kuris atliks darbus (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje bus generalinis rangovas UAB „F.“, su kuria bus pasirašyta sutartis tarp UAB „F.“ ir D. L.. UAB “F.“ yra RAB „B.“ verslo partneriai Lietuvoje, nuo (duomenys neskelbtini) metų (kai buvo įsteigta UAB „F.“) bendradarbiavimo statybų ir apdailos prasme. UAB „F.“ įsteigė A. I. ir M. S.. UAB „F.“ direktorius M. S.. Jis M. S. asmeniškai pažįsta, maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Susipažino (duomenys neskelbtini), kokiomis aplinkybėmis jie susipažino, jis neprisimena. Tuo metu M. S. dirbo (duomenys neskelbtini). Pokalbiuse tarp jo ir M. S., M. S. nusprendė užsiimti statybų verslu. M. S. pažinojo A. I.. A. I. yra jo pusbrolis. Kieno buvo iniciatyva įsteigti UAB „F.“, jis neatsimena. Kaip buvo steigiama UAB „F.“ jis neatsimena. Jis būdamas patyręs statybų rinkoje, dalinosi patirtimi su UAB „F.“, kadangi ši įmonė buvo statybų rinkoje naujas dalyvis. Jis su M. S. aptarinėjo kaip vystyti efektyvų statybų verslą kompleksiniame patalpų įrengime. Jis dalinosi su M. patirtimi kaip tai daro tarptautinės pažengusios įmonės. Kiek žino UAB „F.“ turėjo klientų, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini). Kodėl bankrutavo UAB „F.“ jis nežino. Kaip jis sutarė su M. S. dėl sutarties tarp UAB „F.“ ir D. L., jis neatsimena. Jis su M. S. nusprendė, kad sutartį turi paruošti teisininkai. Buvo kreiptasi į teisininkus, dirbančius advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). Kas pasirašė susitarimą su teisininkais, jis neatsimena. (duomenys neskelbtini) paruošė sutartį, kurią suderino su D. L. teisininkais. Sutartis buvo paruošta tarp UAB „F.“ ir D. L.. Kaip buvo pasirašyta ši sutartis, jis nežino, pasirašant šią sutartį jis nedalyvavo. Jis dalyvavo tik ruošiant šią sutartį. Žino, kad sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena. (duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „F.“ ir RAB „B.“, dėl statybos darbų atlikimo: projektavimo, projekto administravimo, inžinerinių tinklų projektavimo darbų ir bendrastatybinių darbų bei inžinerinių komunikacijų darbų. Kas konkrečiai pasirašė sutartį, jis nežino, mano, kad nuo UAB „F.“ M. S. ir RAB „B.“ A. G.. Sutartį paruošė advokatų kontora (duomenys neskelbtini). Sutartis tarp UAB „F.“ ir RAB „B.“ buvo veidrodiška sutarčiai tarp D. L. ir UAB ‚F.“, t.y. tokiomis pačiomis sąlygomis. Šią sutartį jis pateiks ikiteisminiam tyrimui. Jo projektų vadovas R. B., nurodė, kad už projektavimo darbus užsakovas turi sumokėti tam tikrą sumą, kokią sumą – jis neatsimena. Pinigus E. L. mokėjo įmonei UAB „F.“. UAB „F.“ išrašė kasos pajamų orderius, gaudama pinigus iš E.. Pinigai už statybų darbus buvo mokama etapais įmonei UAB „F.“, o UAB „F.“ atsiskaitydavo su RAB „B.“. Kada ir kokias sumas reikia sumokėti, jis pagal pateiktus projekto vadovo duomenis, pateikdavo E.. Su E. dėl statybos darbų komunikavo elektroniniu paštu, žinutėmis, telefonu. Dabar jis neprisimena kada ir kokios sumos buvo sumokėtos. UAB „F.“ atsiskaitydavo su RAB „B.“ grynais pinigais. Kadangi A. I. yra jo pusbrolis, jis jo paprašydavo, kad jis arba M. S. paėmęs pinigus iš E. L., vėliau perduotų jo įgaliotam asmeniui (kam konkrečiai - dabar nurodyti negali, neprisimena), kuris skraidydavo į (duomenys neskelbtini)  ir galėdavo grynus pinigus perduoti RAB „B.“. Jis asmeniškai yra gavęs vieną kartą grynuosius pinigus iš E. L.. Tai buvo maždaug (duomenys neskelbtini), kokia buvo sumokėta suma jis tiksliai neprisimena. RAB „B.“ gaunant grynuosius pinigus iš UAB „F.“ mano, kad buvo išrašomi pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai, kurie būdavo išsiunčiami į UAB „F.“. Grynųjų pinigų gavimą iš UAB „F.“ patvirtinantys dokumentai yra RAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje, kuriuos gali pateikti ikiteisminiam tyrimui. Iš viso iš E. L. RAB „B.“, už atliktus statybų darbus, gavo 171 885 eurų, o vėliau iš šios sumos buvo grąžinta 2800 eurų E. L., už buto dizaino ir darbo projektą, kurį turėjo atlikti kitas asmuo. Buto statybos darbai buvo pradėti (duomenys neskelbtini). Iš pradžių darbai vyko sklandžiai, padarė inžinerinių dalių projektus, pastatė pertvaras, suderino projektus su pastatą administruojančia bendrove, sumontavo inžinerines komunikacijas. Po to dizaineris E. B. turėjo pateikti dizaino projektą, tačiau jo nepateikė ir dėl to darbai ėmė lėtėti. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi E.. Jis ją supažindino su (duomenys neskelbtini) dirbančia dizainere K. P., kad pastaroji padarytų dizaino projektą. Vėliau jos pradėjo komunikavo dėl sprendimų. Dizainerė teikė E. pasiūlymus dizaino sprendimų, tačiau E. netiko, kažkas su kainomis. Buvo poros mėnesių pauzė iš E. pusės. Tuomet E. paprašė suskaičiuoti kiek galėtų kainuoti apdailos darbai: grindų kloijmas, sienų dažymas. RAB „B.“ pateikė paskaičiavimus. E. kaina tiko. Tačiau susidūrė su kita problema. Nuo (duomenys neskelbtini) pasikeitė pastatą administruojančios bendrovės taisyklės dėl statybos įmonių darbuotojų kvalifikacijos, dėl to jie negalėjo apie porą mėnesį vykdyti darbų. Tuomet E. paprašė grąžinti už dizaino projektą sumokėtą avansą - 2800 eurų. 2800 eurų suma buvo grąžinta per „(duomenys neskelbtini). Dizaino projekto dar nebuvo, kurį turėjo pateikti E. su samdyta dizainere. Be darbo projekto nebuvo įmanoma vykdyti darbų, kurį reikia pateikti pastatą administruojančiai bendrovei. Tuomet prasidėjo įtampa iš E. L., nes ji sužinojo, kad yra likviduota UAB „F.“. Jis su E. telefonu aptarė sąlygas, kad jis kaip fizinis asmuo garantuos, kad bus įvykdyti visi įsipareigojimai ir juos įvykdys RAB „B.“. Jis kaip RAB „B.“ akcininkas, pasirašė (duomenys neskelbtini) susitarimą su E., patvirtindamas, kad RAB „B.“ nuo UAB „F.“ gavo visus E. sumokėtus pinigus ir kad galutinius įsipareigojimus ir įvedimą į eksploataciją objektą įvykdys RAB „B.“. Toliau, praėjus keliems mėnesiams, E. pasitarusi su nuomos brokeriais nusprendė, kad patalpas bus efektyviau išnuomoti ne buto pavidalu, o ofiso pavidalu. Jis, kaip įmonės atstovas, susitarė su E., kad bus daromas pakeitimas. Jis su E. ir brokere J. K. susitiko (duomenys neskelbtini). Brokerė suformavo užduotį, ką reikia pakeisti ir kaip pabaigti patalpas, kad atitiktų ofiso reikalavimams. Buvo padarytos plano korekcijos ir suderintos su E.. Pasikeitus patalpų paskirčiai, atsirado kiti reikalavimai inžineriniams reikalavimas: priešgaisrinės sistemos, ventiliacijos ir elektros reikalavimai. Dėl ko reikėjo perdaryti inžinerinius projektus ir juos suderinti, RAB „B.“ juos perdarė ir suderino su administruojančia bendrove. Taip pat eilę kartų keitėsi pastatą administruojančios bendrovės inžinierius, dėl to ilgiau truko derinimas. RAB „B.“ padarė dizaino darbo projektą ir pridavė pastatą administruojančiai bendrovei. Pridavus, buvo perdarytos. t.y. permontuotos pagal naujus projektus visos komunikacijos, inžinerinės sistemos pagal ofisams keliamus reikalavimus bei užbaigti apdailos darbai. Taip pat pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą, RAB „B.“ kompensavo D. L. (duomenys neskelbtini) metų komunalines išlaidas, apie 20 000 eurų. Šiuo metu darbai yra pilnai pabaigti, objektas nuo (duomenys neskelbtini) jau yra išnuomotas, kurį padėjo išnuomoti brokeris-konsultantas J. K.. Šiuo metu D. L. jokių pretenzijų jam nebeturi (2 t., b. l. 156-158).

A. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka), parodė, kad kiek pamena, (duomenys neskelbtini), jam pusbrolis V. B. papasakojo, kad statybų rinkoje yra paklausa pilno įrengimo statybų objektų ir yra jo pažįstamas M. S., kuris norėtų tuo užsiimti ir paklausė jo, ar jis nenorėtų investuoti, t.y. steigti uždarąją akcinę bendrovę kartu su M. S.. Jis pasitarė su žmona ir nusprendė pamėginti. Anksčiau jis dirbo direktoriumi įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios veikla buvo (duomenys neskelbtini). Jis su V. B. susitiko su M. S. aptarti įmonės steigimą. Jis su M. įsteigė įmonę tapdami akcininkais po 50 procentų. Įsteigtos įmonės UAB „F.“ veikla buvo numatyta patalpų įrengimas, projektavimas. Jis jokių pareigų šioje įmonėje neturėjo, buvo tik akcininkas. Įmonės direktoriumi tapo M. S.. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą, jis nežino. Kiek darbuotojų buvo įmonėje, jis nežino. Žino, kad pradžioje buvo vienas, po to – du darbuotojai. Jis įmonės veikloje nedalyvavo, jis tik investavo steigiant įmonę, investuodamas į 50 procentų įmonės akcijų. Prisimena, kad akcininkų susirinkimas buvo dėl įmonės buveinės adreso, kitų susirinkimų neprisimena. Žino, kad įmonė turėjo ir pabaigė vieną statybų objektą – kažkokį (duomenys neskelbtini), tiksliau kokį – nežino.  Ar buvo kitų statybų objektų, jis nežino. Dėl buto, priklausančio D. L. įrengimo (duomenys neskelbtini), žino, kad UAB „F.“ su D. L. pasirašė sutartį, dėl įrengimo minėto buto. Apie tai jam sakė M. S., V. B.. Pačios sutarties jis nematė. Sutarties sąlygos jam nėra žinomos. Kaip buvo vykdoma sutartis, jis nežino, kokie darbai buvo vykdomi. Jam M. S. ir V. B. sakė, kad UAB „F.“ pasirašys sutartį su kažkokia įmone (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja V. B., nes darbai bus vykdomi (duomenys neskelbtini) ir kad V. atstovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) vykdys darbus. Ar sutartis buvo pasirašyta, tarp UAB „F.“ įmonės (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja V. B., jis nežino. Buto įrengimo procese jis nedalyvavo. Jo M. paprašė įmonės vardu paimti iš E. L. pinigus už statybas. Kokia tai buvo suma, jis neprisimena. Jis paskambino E. ir susitiko su ja, jos namuose, (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. E. jam davė grynuosius pinigus. Jis įmonės kasos pajamų orderio neturėjo. Kiek pamena, kasos pajamų orderį M. žadėjo E. perduoti vėliau. Maždaug du - tris kartus ėmė iš E. L. grynuosius pinigus. Vieną, turbūt pirmą kartą, jis grynuosius pinigus, gautus iš E., perdavė M. S. įmonės ofise, (duomenys neskelbtini). Kokia suma buvo – neprisimena. Antrą kartą, jis grynuosius pinigus, gautus iš E. L. (sumos neprisimenu), perdavė V. B. nurodytam asmeniui, kuris turėjo grynuosius pinigus nuvežti į (duomenys neskelbtini) V. B.. Pinigus perdavė Vilniaus oro uoste. Šio asmens jis nepažįsta. V. B. jam davė asmens telefono numerį, kuriam jis pasiskambinęs, su juo susitiko oro uoste ir perdavė pinigus. Tai buvo vyriškis, jo vardo, pavardės nežino, kalbėjo lietuviškai, maždaug 35-40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, kitų požymių neprisimena. Nežino ar galėtų atpažinti. Ar buvo dar trečias pinigų perdavimas, jis neatsimena. Vyriškio telefono numerio neturi. Jis nėra pasirašęs jokių UAB „F.“ veiklos dokumentų, t.y. sutarčių, sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų. Jis prisiminė, kad buvo ir trečias kartas, kai jis susitiko su D. ir E. L., kurioje Vilniaus mieste, jis neatsimena. Susitikimo metu jie jam davė grynųjų pinigų, kuriuos perdavė Vilniaus oro uoste V. B. nurodytam asmeniui. V. B. jam pasakė telefono numerį vyriškio, kurio vardo ir pavardės nežino. Vyriškis kalbėjo lietuviškai, apie 35-40 metų amžiaus, kitų požymių neprisimena, nežino ar galėtų jį atpažinti. V. B. nurodytam vyriškiui, kuris skrido į (duomenys neskelbtini), Vilniaus oro uoste perdavė pinigus (sumos neprisimena). Perduodamas pinigus nurodytiems asmenims, jokių dokumentų nepasirašydavo. Prisiminė, kad imdamas pinigus iš E., turėdavo UAB „F.“ kasos pajamų orderius, kuriuos buvo išrašęs M. S.. Kasos pajamų orderius paduodavo E.. Kaip kasos orderius jam perduodavo M., jis neatsimena. Jis prisimena, kad jis tris kartus ėmė pinigus iš E.. Ar buvo daugiau kartų, kai jis ėmė grynuosius pinigus iš E., jis tikrai neatsimena. Prisimena, kad buvo susitikęs su E. ir ji jam minėjo, kad stringa darbai jų bute (duomenys neskelbtini), kodėl strigo, detalių nežino. M. S. jam vieną dieną pasakė, kad pradės UAB „F.“ bankroto procedūrą, nes nėra veiklos, nėra užsakymų ir trūksta pinigų. Jis neprieštaravo. Jis jo paklausė ar reikės kokios jo pagalbos bankroto procedūrai, M. S. pasakė, kad nereikės. Jis į įmonės finansinę padėtį nesigilino, nes tuo metu jam buvo gimęs vaikas ir buvo užimtas vaiko priežiūra, kitais šeimyniniais reikalais (2 t., b. l. 136-137).

Liudytoja D. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tvarkė UAB „F.“ buhalterinę apskaitą. Laikotarpį, kurio metu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą nurodė, pasižiūrėjusi į programą kompiuteryje „Finvalda“, kurioje matyti kada buvo apskaitomi įmonės dokumentai. Kada buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tiksliai neprisimena, tai galėjo būti kelios dienos anksčiau nei (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, sutartis buvo pasirašyta su UAB ‚F.‘ vadovu M. S.. Ji sutartį pasirašė kaip UAB „D.“ direktorė D. B.. UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės UAB „D.“ buveinėje (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį, jai buhalterinės apskaitos dokumentus turėdavo pristatyti iki sekančio mėnesio 15 dienos. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. pirkimus, pardavimus, banko išrašą, kasos dokumentus pristatydavo jai M. S. į ofisą arba atsiųsdavo registruotu laišku. Kasos dokumentų beveik nebuvo, visus apmokėjimus vykdydavo per banką. Įmonė buvo labai nedidelė, pardavimo sąskaitos per visą įmonės gyvavimo laikotarpį buvo tik šešios, o pirkimo, tame tarpe su komunaliniais ir kuro čekiukais, apie 150 sąskaitų. Buhalterinės apskaitos dokumentų netrūkdavo, visus gaudavo. Sutarčių registrų nevedė, tik darbo sutartis sudarė UAB „D.“. Įmonėje UAB „F.“ berods dirbo tik du darbuotojai. Kas buvo įmonės akcininkai, neprisimena. Jokių sutarčių pirkimo, pardavimo, paslaugų suteikimo sudarytų su įmone UAB „F.“, nėra mačiusi. UAB „F.“ veikla buvo statybų plėtra ir viskas kas yra susiję su statybų sektoriumi. Įmonės pardavimo sąskaitos keturios buvo išrašytos UAB (duomenys neskelbtini), viena sąskaita – UAB (duomenys neskelbtini) ir viena sąskaita – S. A.. Apie išrašytus įmonės UAB „F.“ kasos pajamų orderius D. L. nieko nežino, tokių kasos dokumentų nėra mačiusi ir nėra gavusi. Jokių kasos dokumentų išrašytų D. L., UAB „F.“ vadovas M. S. jai neperdavė. UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuota jokių pirkimo ar pardavimo sandorių su D. ar E. L., jokių minėtų dokumentų jai nebuvo perduota. Jeigu jie būtų jai pateikti, jie būtų suvesti į registrus. Visi gaunami pirminiai dokumentai buvo suvedami į registrus, apskaitomi. Prasidėjus įmonės UAB „F.“ bankroto procedūrai, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti įmonės direktoriui M. S.. O finansinės ataskaitos buvo perduotos M. S. arba bankroto administratoriui, tiksliai neprisimena. Su bankroto administratoriumi susirašinėti pradėjo nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinį el. laišką iš bankroto administratoriaus gavo (duomenys neskelbtini), apie tai, kad įmonė UAB „F.“ likviduojama dėl bankroto. Iki perduodant apskaitos dokumentus jie buvo saugomi UAB „D.“ ofise. Registrai buvo perduoti elektroniniu būdu (2 t., 127).

Liudytojas D. L. (D. L.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) su žmona E. L. nuosavybės teise įsigijo 165 kv/m ploto neįrengtą butą, esantį statomame name adresu (duomenys neskelbtini). Buto įrengimui buvo ieškoma statybinė kompanija ir (duomenys neskelbtini) pažįstami buto įrengimui rekomendavo lietuvį V. B., dirbantį (duomenys neskelbtini), kuris organizuoja statybos ir remonto darbus (duomenys neskelbtini) mieste savo vadovaujamos įmonės „B.“ vardu. Susisiekus su V. B. ir aptarus buto įrengimo klausimus buvo sutarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo. V. B. pasiūlė sudaryti sutartį su jo valdoma Lietuvos įmone UAB „F.“, kadangi tokiu būdu jam bus paprasčiau dokumentuoti darbų bei pinigų apskaitą. Su tokiu V. B. pasiūlymu sutiko, nes juo pasitikėjo. Ar V. B. buvo įmonės akcininkas ar direktorius, jis netikrino, tiesiog tikėjo jo žodžiais, kad ši įmonė yra jo. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta projektavimo ir statybos darbų rangos sutartis, kurioje nurodyta, kad projektavimo ir statybos rangos darbus jų įsigytame bute įsipareigoja atlikti UAB „F.“, kurią atstovauja direktorius yra M. S.. Sutartį pasirašyti pateikė V. B.. Sutartis iš UAB ‚F.“ pusės jau buvo pasirašyta, su M. S. niekada nėra bendravęs ir nėra jo matęs. Sutartį dėl buto įrengimo pasirašė žmonos E. L. ir V. B. akivaizdoje, ji buvo pasirašyta jo sodyboje, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis su V. B. (duomenys neskelbtini) aptarė visas darbų sąlygas, pinigų sumas, dabar pokalbio detalių nebeprisimena. Jis neklausė V. B. apie M. S.. Kitą dieną po sutarties pasirašymo el. paštu V. B. atsiuntė darbų kainų suvestinę, parengtą įmonės „B.“ vardu, pagal kurią buvo susitarta, kad viso buto įrengimo darbų kaina bus 134.524,82 EUR. Jie buvo sutarę, kad buto įrengimo darbai prasidės (duomenys neskelbtini). V. B. pasakė, kad jis išskris į (duomenys neskelbtini) ir pinigus už darbus reikės perduoti per jo giminaitį A. I.. V. B. prašymu visi apmokėjimai už buto projektavimo ir įrengimo darbus buvo atlikti grynais pinigais ir perduodami per A. I., kuris atvykdavo paimti V. B. nurodytos perduoti pinigų sumos ir nurodytai sumai perduodavo atspausdintą ir M. S. vardu pasirašytą kasos pajamų orderį su tame pačiame lape esančiu kasos pajamų orderio kvitu. A. I., gavęs pinigus, palikdavo kasos pajamų orderį su kasos pajamų orderio kvitu, t. y. neprašydavo patvirtinti dokumentų savo parašu bei nepasiimdavo įmonei skirto kasos pajamų orderio. Kad pinigus iš A. I. gaudavo V. B., jis patvirtindavo el. pašto laišku. Iš viso A. I. grynais pinigais perduotos šios grynųjų pinigų sumos: (duomenys neskelbtini) – 8.315 EUR; (duomenys neskelbtini) – 5.910 EUR, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 50.369 EUR , kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 20.000,00 EUR, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 10.000 EUR, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 20.000 EUR, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 10.000 EUR, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 25.091 EUR, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 25.000 EUR, nepateikė jokio dokumento apie pinigų gavimą. Iš viso UAB „F.“, t. y. kaip suprato tiesiogiai V. B. per A. I. buvo perduota 174.685 EUR. Su V. B. bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu. Jis pasakydavo kokias sumas reikės sumokėti, elektroniniu paštu rašydavo kokie darbai yra vykdomi, ar jau padaryti. Kai (duomenys neskelbtini) buvo perduota 50.369 EUR dalyvavo ir V. B., nes tuo metu V. B. lankėsi Vilniuje ir ji A. I. vežė į oro uostą. (duomenys neskelbtini) sumokėjus 25.091 EUR galvojo, kad visa sutartyje numatyta pinigų suma yra sumokėta ir bus baigti buto įrengimo darbai, t. y. atlikus šį mokėjimą su žmona manė, kad artimiausiu metu buto įrengimo darbai bus baigti, tad beliks tik į butą atgabenti baldus ir kitus apyvokos reikmenis. Apie tokią galimybę žadėjo ir V. B., su kuriuo buvo nuolat bendraujama telefonu ir elektroniniais laiškais. (duomenys neskelbtini) V. B. nurodė, kad reikalinga papildomai atlikti ir apšvietimo įrengimo projektą, todėl visų darbų užbaigimui primygtinai reikalavo dar 25.000 EUR. Siekdamas kuo greičiau užbaigti buto įrengimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vartojimo paskolos, kurią gavęs perdavė V. B. pavedimu atvykusiam A. I. grynais pinigais – 25.000 EUR, joks dokumentas apie pinigų gavimą nebuvo pateiktas, todėl susisiekus telefonu su V. B. pastarasis paaiškino, kad kasos pajamų orderį A. I. užveš po kelių dienų, nes esą direktorius M. S. yra išvykęs. Pasitikėdamas V. B. pažadu, A. I. be jokių dokumentų perdavė 25.000 Eur. Apie tokią padidėjusią buto įrengimo sąmatą V. B. aiškino kaip jų pageidavimų dėl buto įrengimo papildymu, kas tuometiniu vertinimu, atrodė logiška. Apie atliktus darbus iš V. B. nei karto nebuvo gauti atliktų darbų aktai. Jiems buvo pakankamas patvirtinimas apie tai, kad bute yra vykdomi įrengimo darbai, buvo V. B. siunčiami elektroniniai laiškai, susirašinėjimo metu pateikiami konkretūs duomenys, spręstinos problemos ir pan. (duomenys neskelbtini) siekdami gauti buto apšvietimo įrengimo projektą, kuris buvo numatytas atlikti už (duomenys neskelbtini) perduotų pinigų dalį (konkrečiai už 2.800 EUR), kreipėsi į kompanijos „B.“ dizainerę, kuri informavo, kad jai toks darbas nėra pavestas atlikti ir ji nieko nežino apie buto apšvietimo įrengimo projekto parengimą. Telefoninių pokalbių metu, tiek el. paštu susirašinėjimo metu V. B. vis minėdavo, kad buto įrengimo darbai šiek tiek užtruko, nes esą pasikeitė leidimų dirbti darbuotojams išdavimo tvarka (duomenys neskelbtini), kas neva lėmė šią pertrauką, nes neva darbuotojai, neturėdami leidimo dirbti pusę metų taip ir nedirbo. (duomenys neskelbtini) telefonu susisiekus su V. B., pastarasis paaiškino, kad darbai bute artimiausiu metu bus atnaujinti. Tačiau, šie V. B. pažadai tokiais ir liko. Po keliolikos reikalavimų elektroniniais laiškais, V. B. informavo, kad grąžina 2.800 EUR, skirtus projekto dėl buto apšvietimo įrengimo darbų atlikimo. Pinigus per (duomenys neskelbtini) atsiuntė nežinomas asmuo V. M.. (duomenys neskelbtini) buvo gautas nufilmuotas buto vaizdas iš kurio tapo žinoma, kad bute nėra sumontuoti santechniniai mazgai, neįrengta ventiliacija, kondicionavimo sistema, elektros instaliacija, šildymo mazgai, nesudėtos grindys, neklijuotos plytelės, nenuglaistytos ir nenudažytos lubos, sienos. Iki (duomenys neskelbtini) jiems buvo pakankamas patvirtinimas apie tai, kad bute yra vykdomi įrengimo darbai, buvo V. B. siunčiami elektroniniai laiškai, susirašinėjimo metu pateikiami konkretūs duomenys, spręstinos problemos ir pan. Sužinojus tokias aplinkybes daug kartų buvo bendrauta su V. B., kuris pažadėjo buto įrengimo darbus atlikti iki (duomenys neskelbtini), vėliau žadėjo darbus baigti iki (duomenys neskelbtini), o paskutinis V. B. pažadas buvo darbus baigti iki (duomenys neskelbtini), tačiau darbai taip ir nebuvo baigti. Pagal sudarytą (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį, kurią pasirašyti pateikė V. B. buvo sumokėta 171.885 EUR suma, bet darbai nebuvo atlikti, todėl konstatuotina, kad bute nėra atlikta darbų 171.885 EUR sumai. (duomenys neskelbtini) (tikslios datos neatsimena) internete atsitiktinai buvo rasta informacija, kad UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) buvo įgijusi  bankrutuojančios įmonės statusą, o nuo (duomenys neskelbtini) įmonės teisinis statusas buvo nurodytas kaip bankrutavusios. Apie šias aplinkybes nei V. B., nei UAB „F.“ direktorius M. S., nei joks kitas asmuo jų su žmona neinformavo, tuo tarpu sutartis, pagal kurią buvo sumokėti 171.885 EUR taip ir liko neįvykdyta. Pradėjus analizuoti A. I. pateiktus dokumentus apie pinigų gavimą pastebėjo, kad juose yra nurodomas tas pats registracijos numeris. Todėl mano, kad jo su žmona sumokėti pinigai, t. y. 171.885 EUR nebuvo fiksuoti UAB „F.“ apskaitos registruose, kadangi visi pirminiai tokių veiksmų dokumentai yra pas juos. Mano, kad V. B. iš anksto buvo suplanavęs iš jo su žmona apgaulės būdu pasisavinti ir užvaldyti jiems priklausančias pinigines lėšas. Dėl tokių V. B. veiksmų jam su žmona yra padaryta žymi finansinė žala, kuri yra 171.885 EUR. (2 t., b. l. 102-105, 110-111).

Liudytoja E. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais jos vyras D. L. įsigijo statomą butą (duomenys neskelbtini), kurį pastatė (duomenys neskelbtini) metais. Butas buvo be apdailos. Jai pažįstami rekomendavo V. B., kad jis (duomenys neskelbtini) užsiima statybomis ir gali įrengti butą. Ji telefonu susisiekė su V. B.. Su V. B. buvo susitikę (duomenys neskelbtini). Ji su vyru D. L. parodė V. B. buto planą, kurį reikia įrengti, paprašė paruošti darbų sąmatą. V. B. elektroniniu paštu atsiuntė darbų sąmatą. Jiems kaina tiko, todėl pasirašė statybų sutartį. Sutartį pasirašė su V. B. įmone UAB „F.“. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Pasirašant sutartį dalyvavo ji, D. L. ir V. B.. V. B. pateikė pasirašytą (duomenys neskelbtini)sutartį. Sutartis buvo pasirašyta M. S. ir uždėtas UAB „F.“ antspaudas. Sutartį pasirašė D. L.. Buvo paruošti du sutarties egzemplioriai. Vieną V. B. paliko jiems, o kitą pasiėmė sau. M. S. ji nepažįsta, su juo nebuvo susitikusi. V. B. paaiškino, kad UAB "F." yra jo įmonė Lietuvoje, todėl jie pasirašo sutartį su šia įmone, o darbus (duomenys neskelbtini) atliks V. B. įmonė esanti (duomenys neskelbtini). Jai klausimų dėl to nekilo. Buvo sutarta, kad kai V. B. pasakys, kad reikia mokėti tam tikras sumas, mokės grynais pinigais jam arba jo atsiųstam žmogui. (duomenys neskelbtini) 5910 eurų grynais pinigais sumokėjo ji arba D. L. (kuris iš jų, ji nebeatsimena), namuose (duomenys neskelbtini). Buvo atvykęs A. I., kuris pateikė kasos pajamų orderį su kvitu, jau pasirašytą M. S.. A. I. buvo paduoti 5910 eurų. A. I. paimdamas pinigus niekur nepasirašė. V. B. jiems pasakė, kad atvyks jo pusbrolis A. I. ir paims pinigus. Ar A. I. dirba pas V. B., V. B. apie tai nieko nesakė. Pinigai buvo mokami grynais, o ne pavedimu, nes taip prašė V. B.. Taip pat buto įrengimo darbams buvo mokėti grynieji pinigai V. B.: (duomenys neskelbtini) 8 315 Eur, (duomenys neskelbtini) 50 369 Eur, (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 25 091 Eur, (duomenys neskelbtini) 25 000 Eur. Visos nurodytos sumos buvo sumokėtos A. I., o jis palikdavo pasirašytą kasos pajamų orderį su kvitu. Kaip minėjo, ji nėra mačiusi M. S., jo nepažįsta. Kiek prisimena, visada atvažiuodavo A. I., kuriam buvo paduodami pinigai.  Vieną kartą, berods (duomenys neskelbtini), 50 369 eurų buvo sumokėti (duomenys neskelbtini), kur A. I. buvo kartu su V. B.. Pinigus sumokėjo V. B.. Paskutiniam mokėjimui 25 000 eurų sumai, žadėjo, tačiau nepateikė jokio kasos pajamų orderio. Laikotarpiu, kai buvo mokami pinigai, elektroniniu paštu V. B. rašydavo, kad darbai vyksta. (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigti buto įrengimo darbai. Tačiau, kai (duomenys neskelbtini), apšvietimo dizainerė nuvyko į jų butą, dėl šviestuvų, ji pamatė, kad jokie buto įrengimo darbai neatlikti ir apie tai jai pranešė telefonu. ji nufilmavo buto vaizdą ir atsiuntė jai. Matėsi, kad butas yra visiškai neįrengtas. Susisiekus su V. B. teisinosi darbuotojų sveikatos problemomis, savo sveikatos problemomis ir panašiai. V. B. pasižadėjo atlikti darbus (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo sutarta, kad darbus atliks iki (duomenys neskelbtini). Tačiau kadangi iki (duomenys neskelbtini) darbai nebuvo atlikti, kreipėsi į policiją su pareiškimu. Kad butas neįrengtas matė pati, kai (duomenys neskelbtini) buvo nuvykusi su D. L. į butą (duomenys neskelbtini). Kada tai buvo nebeprisimena, gal (duomenys neskelbtini). Buto įrengimo darbai pradėjo vykti, po pareiškimo parašymo į policiją. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigti buto įrengimo darbai (2 t., 119-120).

Liudytojas E. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „F.“ pagal jos direktoriaus M. S. pareiškimą. BUAB „F.“ administratoriumi buvo paskirtas fizinis administratorius – V. D., jis yra jo padėjėjas. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „F.“ direktorius M. S. perdavė visus turimus įmonės dokumentus tiek fiziškai, tiek skenuotus PDF formate. UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „D.“, kuri po bankroto bylos iškėlimo el. paštu atsiuntė UAB „F.“ kreditorių sąrašą. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „F.“ kreditorių sąrašą, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma buvo 24.820,40 eurų.  Kadangi UAB „F.“ nuosavybės teise nevaldė ir neturėjo jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto, bei neturėjo piniginių lėšų, todėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „F.“  buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra. Atlikus privalomas bankroto procedūras (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta BUAB „F.“ veiklą pripažinti pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Atliekant bankroto procedūrą buvo nustatyta, kad įmonės pagrindinė veikla buvo (duomenys neskelbtini). Didžiausias UAB „F.“  užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su perduotais UAB „F.“ dokumentais gali pasakyti, kad įmonės dokumentai buvo vedami tvarkingai. Tarp perduotų UAB „F.“ dokumentų nebuvo jokių dokumentų susijusių su (duomenys neskelbtini) sutartimi, kuri buvo sudaryta tarp UAB „F.“  ir D. L., t. y. ši sutartis nebuvo registruota UAB „F.‘ sutarčių registre, taip pat tarp UAB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo rasta jokių dokumentų apie grynųjų pinigų gavimą iš D. L., todėl ką nors daugiau paaiškinti ar pakomentuoti apie UAB „F.“  santykius su  D. L. negali (2 t., b. l. 83-85).

2019 m. birželio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas D. L. pateikė, be kita ko, ir šiuos dokumentus:

(duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbų rangos sutartis, sudarytą tarp UAB „F.“ ir D. L. (originalas), 10 lapų;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu (originalas), 1 lapas;

(duomenys neskelbtini) M. S., UAB „F.“ direktoriaus pinigų priėmimo aktą (originalas), 1 lapas (1 t., b. l. 130-133).

2019 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad aukščiau nurodyti D. L. pateikti dokumentai buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyti šie duomenys:

apžiūrimas A4 formato dokumentas, atliktas kompiuterinės technikos pagalba, pavadintas „Projektavimo ir statybos darbų rangos sutartis“. Dokumento pirmame lape nurodyta jo sudarymo data – (duomenys neskelbtini). Dokumentą sudaro 10 lapų, kurių kiekviename yra matomi rankraštiniai įrašai, kurie atlikti mėlynos bei juodos spalvos rašymo priemonėmis. Sutarties devinto lapo apatinėje dalyje grafoje „RANGOVAS“ matomi UAB „F.“ duomenys, grafoje „UŽSAKOVAS“ matomi D. L. duomenys.

Apžiūrimas A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais. Tame pačiame lape matomi įrašai UAB „F.“ Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) bei įrašas UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje "Gavo kasininkas" įrašyta „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas, dokumento grafoje „Kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinį įrašą.

Apžiūrimas dokumentas su spausdintiniais įrašais, pavadintas UAB „F.“ kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta data (duomenys neskelbtini) Minėtame dokumente esančioje grafoje „Gavo kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas.

Apžiūrimas A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais. Tame pačiame lape matomas įrašus UAB „F.“ Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) bei įrašas UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje "Gavo kasininkas" matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas, dokumento grafoje „Kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas.

Apžiūrimas A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais. Tame pačiame lape matomi įrašai UAB „F.“ Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) bei įrašas UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje „Gavo kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas, dokumento grafoje „Kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas.

Apžiūrimas A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais. Tame pačiame lape matomi įrašai UAB „F.“ Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) bei įrašas UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje „Gavo kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas, dokumento grafoje „Kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas.

Apžiūrimas A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais. Tame pačiame lape matomi įrašai UAB „F.“ Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) bei įrašas UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje „Gavo kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas, dokumento grafoje "Kasininkas' matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas.

Apžiūrimas A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais. Jame matomi įrašai UAB „F.“ Kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini). bei įrašas UAB „F.“ kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumento grafoje "Gavo kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas, dokumento grafoje „Kasininkas“ matomas įrašas „M. S.“ bei mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas.

Apžiūrimas (duomenys neskelbtini) datos A4 formato dokumentas su spausdintiniais įrašais pavadintas "Pinigų priėmimo aktas', kuriame nurodyta, kad M. S., UAB „F.“ direktorius gavo 8315 eur avansinį mokėjimą iš D. L. pagal Projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį. Grafoje „vardas, pavardė, parašas, data“ matomas mėlynos spalvos rašikliu atliktas rankraštinis įrašas (1 t., b. l. 157-160).

2020 m. kovo 17 d. dokumentų apžiūros metu, dalyvaujant Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. G., nustatyta, kad pagal apžiūrai pateiktus apskaitos dokumentus, UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. (duomenys neskelbtini) laikotarpio kasos knygoje (buhalterinėje sąskaitoje 272 „Pinigai kasoje“) neužregistravo ūkinių operacijų dėl laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš D. L. gautų 149 685,73 Eur, tame skaičiuje 8 315 Eur pagal (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo aktą ir 141 370,73 Eur pagal UAB „F.“ vardu išrašytus 7 (septynis) kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX?574 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „F.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77-80).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

 

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-334-677/2015, 2K-437-303/2015, 2K-313-696/2017, 2K-159-696/2018).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir parodė, jog jis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „F.“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini), kaip UAB „F.“ direktorius, pasirašė projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį su D. L., kurioje buvo numatytas darbų objektas – buto, priklausančio D. L., įrengimas.Darbų kaina buvo numatyta apie 170 000 eurų. Jis pasirašė kaltinime nurodytus UAB „F.“ grynųjų pinigų gavimo kasos pajamų orderius, kuriuose buvo nurodyta, kad pinigai gaunami iš D. L.. Tačiau UAB „F.“ nevykdė tos veiklos, kuri liečia numatytą statybų objektą, jo žiniomis, pačius statybos darbus atliko V. B. įmonė „B.“. Pagal V. B. prašymą jis išrašydavo kasos pajamų orderį ir jį perduodavo V. B. pusbroliui A. I.. Orderiuose nurodytų pinigų jis negavo, kadangi šie pinigai, pagal jo susitarimą su V. B., būdavo perduodami A. I.. Patys surašyti kasos dokumentai nebuvo perduoti UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „D.“ direktorei D. B., kuri apie minėtus kasos pajamų orderius nieko nežinojo. Jis supranta, kad būdamas UAB „F.“ direktoriumi buvo atsakingas už įmonės tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Teismas pažymi, kad įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014; 2K-277-696/2017). Atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis M. S. nurodė, jog kaltinime išvardinti buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. B. ir kad pastaroji apie minėtus kasos orderius nieko nežinojo, dėl ko jie ir nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą (D. B., apklausiama liudytoja, patvirtino šias aplinkybes), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju M. S. yra tinkamas nusikalstamos veikos subjektas. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nors kasatorius nesutinka, kad dėl jo veiksmų negalima nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017). 2020 m. kovo 17 d. dokumentų apžiūros metu, Finansinių nusikatimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė V. G., pateikė išvadą apie tai, kad UAB „F.“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. (duomenys neskelbtini) laikotarpio kasos knygoje (buhalterinėje sąskaitoje 272 „Pinigai kasoje“) neužregistruotos ūkinės operacijos dėl laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš D. L. gautų 149 685,73 Eur, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „F.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatyti nusikalstami padariniai, M. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas daro išvadą, jog teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad M. S., nefiksuodamas UAB „F.“ buhalterinės apskaitos registruose gautų pajamų pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „F.“ ir D. L., sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir sukūrė situaciją, kad be valstybės institucijų įsikišimo iš dalies nebuvo įmanoma nustatyti UAB „F.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir liudytojų V. B., A. I., D. B., D. L., E. L. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat byloje esančiais reikalaujamų dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais.

Remiantis minėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad M. S., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „F.“ direktoriumi bei būdamas šios bendrovės 50% akcijų savininku, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusį ir su nusikalstama veika nesusijusį asmenį – UAB „D.“ darbuotoją D. B., tyčia nepranešė bei nepateikė duomenų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei apie už atliktus ar atliktinus statybinius darbus, ar šių darbų jų organizavimą, ar nupirktas ar pirktinas statybines medžiagas gautas pajamas – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš E. ir D. L. gautus iš viso 149 685,73 Eur, tame skaičiuje 8 315 Eur pagal (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo aktą ir 141 370,73 Eur pagal UAB „F.“ vardu išrašytus 7 (septynis) kasos pajamų orderius (orderiai ir pagal juos gautos sumos nurodyti kaltinime), ko pasėkoje buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė buhalterinės apskaitos registruose – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpio kasos knygoje (buhalterinėje sąskaitoje 272 „Pinigai kasoje“) neužregistravo ūkinių operacijų dėl laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš E. ir D. L. gautų pajamų – 149 685,73 Eur ir šių piniginių lėšų neįtraukė į UAB „F.“ buhalterinę apskaitą. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „F.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, M. S. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

 

Bausmės skyrimas

 

M. S. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė baudą sumažinti, kadangi jis turi finansinių įsipareigojimų, būsto paskolą, vieną mažametį vaiką. 

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas, administracine tvarka baustas praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinis baustumas 2016 metais, galiojančių nuobaudų neturi), dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, M. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas baudos dydis, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas kaltinamojo padarytam nusikaltimui padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl jo mažinti pagal kaltinamojo prašymą teismas nemato pagrindo. Tačiau, įvertinus kaltinamojo prašyme nurodytas aplinkybes bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Tačiau kadangi M. S. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinos baudos dydis skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur.

 

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – 2019 m. birželio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo D. L. pateikti dokumentai (originalai): UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini); UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; (duomenys neskelbtini) M. S., UAB „F.“ direktoriaus pinigų priėmimo aktas – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžintini juos pateikusiam asmeniui D. L..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 135 MGL, tai yra 5084,1 Eur (penkių tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų 10 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. S. paskirti 90 MGL, tai yra 3389,4 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct) baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2019 m. birželio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo D. L. pateiktus dokumentus (originalus): UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini); UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; UAB „F.“ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), su KPO kvitu; (duomenys neskelbtini) M. S., UAB „F.“ direktoriaus pinigų priėmimo aktą – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžintini juos pateikusiam asmeniui D. L..

Išaiškinti M. S., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                                                                         Aušra Ragelienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK 82 str. Liudijimo ypatumai
  • BK 222 str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
  • 2K-363/2014
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės