Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-449-227/2016
Teisėjas Vygintas Mažuika Teism. proc. Nr. 2-08-3-06301-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.1.3.6.; 2.5.20.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7489-828/2015 pagal ieškovės UADBB „Legator“ ieškinį atsakovei UAB „Naideka“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė UADBB „Legator“ ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“ 963,41 Eur skolą, 5792,40 Eur baudą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014-08-14 šalys pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo apdrausti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAP) kompleksiškai vienerių metų laikotarpiui jai nuosavybės teise priklausančias ar teisėtai valdomas ir naudojamas krovinines transporto priemones virš 3,5 t. – ne mažiau kaip 15 vnt. per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos, tarpininkaujant ieškovei, už 5.800 Lt metinę draudimo įmoką vienam vilkikui, įmoką mokant per keturis kartus. Susitarimo 2 punktu šalys numatė, kad atsakovei nesilaikant susitarimo sąlygų, jis privalo mokėti 20000 Lt baudą per 15 kalendorinių dienų nuo rašytinio ieškovo pareikalavimo. Kadangi atsakovė nesilaikė susitarimo sąlygų ir per pirmus tris susitarimo galiojimo mėnesius apdraudė tik 13 vilkikų, todėl priteistina iš jos 20 000 Lt bauda. Taip pat pilnai neatsiskaitė už suteiktas draudimo paslaugas- liko skolinga 963,41 Eur (3326,47 Lt).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Naideka“ 963,41 Eur skolą, 2 896,20 Eur baudą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 859,61 Eur) nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 327,35 Eur bylinėjimosi išlaidų UADBB „Legator“.
Teismas nustatė, kad šalys 2014-08-14 pasirašė Susitarimą dėl draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo (b.l. 8), pagal kurį atsakovė įsipareigojo, tarpininkaujant ieškovei, apdrausti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju (TPVCAP) ir CMR draudimu vienerių metų laikotarpiui jai nuosavybės teise priklausančias ar teisėtai valdomas ir naudojamas krovinines transporto priemones virš 3,5 t. – ne mažiau kaip 15 vnt. per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos. Pripažino, kad šalių santykius reglamentuoja nurodytas susitarimas bei Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.716 – 6.724 straipsnių nuostatos. Atsakovės prašymu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartimis SGB 1990364 ((duomenys neskelbtini) SGB 1990442 ((duomenys neskelbtini) SGB 1990357 ((duomenys neskelbtini) SGB 1990369 ((duomenys neskelbtini) ieškovė – draudimo brokerė - apdraudė atsakovės naudojamas transporto priemones, už atsakovę draudikui sumokėjo draudimo įmokas, atsakovei už suteiktas paslaugas 2014-06-09 išrašė sąskaitą Nr. V 002037 6300 Lt sumai (b.l. 11), tačiau atsakovė, gavusi draudimo tarpininkavimo paslaugas, pilnai neatsiskaitė, liko skolingas 963,41 Eur, priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas tenkino reikalavimą dėl skolos priteisimo vadovaudamasis CK 6.38, 6.200, 6.213 straipsniais. Įvertino, kad pagal šalių susitarimo 2 punktą atsakovei nesilaikant susitarimo sąlygų, dėl draudžiamų transporto priemonių (vilkikų) skaičiaus (15 vnt.) per nustatytą terminą (pirmi trys mėnesiai nuo susitarimo galiojimo), ji privalėtų sumokėti 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą per 15 kalendorinių dienų nuo rašytinio ieškovės pareikalavimo. Atmetė atsakovės teiginį, kad susitarime numatyta ieškovės, o ne atsakovės pareiga ir kad susitarime naudojamas terminas „transporto priemonės“ apima, leidžia drausti ir priekabas, kadangi susitarimo turinyje ne kartą minimas žodis „vilkikai“, kas patvirtina, kad šalių valia buvo susitarti būtent dėl 15 vnt. vilkikų, o ne kitų transporto priemonių, draudimo (CK 6.193 str.). Pripažino, kad susitarimo sąlyga dėl 15 vnt. vilkikų apdraudimo buvo neįvykdyta, kadangi atsakovė per ieškovę apdraudė tik 13 vnt. vilkikų, todėl ieškovė įgijo teisę į netesybas (CK 6.71 str.). Teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, įvertino, kad prievolę drausti vilkikus, tarpininkaujant ieškovei, atsakovė iš dalies įvykdė, abi šalys yra verslininkai, kurie sėkmingai bendradarbiauja ir šiuo metu, neatsižvelgiant į šį bylos procesą, netesybų atsiradimo pagrindą ir aplinkybes, į ieškovės dėl sutarties nevykdymo realiai patirtus ar galimus patirti nuostolius (jokių įrodymų apie tai ieškovė nepateikė, tikėtina, kad nuostolių nėra). Pripažino, kad teisinga, sąžininga ir protinga netesybas nagrinėjamu atveju sumažinti iki 2 896,20 Eur, kurios, atitiks abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius (CK 1.5 str. 4 d., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies (57,13 proc.), proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau- Teismas), priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos, sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas (be sutrumpintų motyvų) pasisakant dėl baudos sumažinimo, todėl naikintinas. Teismas, spręsdamas dėl 2014-08-14 susitarimo reikšmės neturėjo remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turėjo aiškinti ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teismas neįvertino šalių susitarimo teisės aspektu, jo kvalifikavimo, nepagrįstai suteikė savarankiškos civilinės sutarties statusą, sutartį aiškino atskirų žodžių konstatavimo metodu.
Teigia, kad susitarimas yra ne savarankiška, o preliminarioji sutartis, nes jame yra aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą (pagrindinę) sutartį (draudimo), aptartos pagrindinės sutarties dalyko ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos (bus draudžiama 15 vilkikų už 5.800 Lt už kiekvieną), numatytas terminas pagrindinės sutarties sudarymui (3 mėnesiais nuo susitarimo pasirašymo). Kadangi šalys siekė susitarti dėl draudimo sutarties sudarymo ateityje, todėl nėra pagrindo susitarimo kvalifikuoti kaip savarankiškos sutarties bei reikalauti baudinių sankcijų už jos neesminį pažeidimą. Preliminarios sutarties sąlygos šalių susitarimu pakeistos: vietoje 2 vilkikų apdraudžiant 4 automobilines priekabas. Todėl atsakovė apdraudimui pateikė 13 vilkikų vietoje 15 ir 4 priekabas, nes dėl priekabų apdraudimo jokio susitarimo ir įsipareigijimo nebuvo. Kadangi atsakovė šią situaciją vertino kaip susitarimą tarp šalių, o iškovė laiko sutarties pažeidimu, todėl Teismas privalėjo ištirti, ar nuo to pasikeitė ieškovės gaunama premija.
Ieškovė UADBB „Legator“ atsiliepimu prašo skundą atmesti, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad elektroninis šalių susirašinėjimas įrodo, jog atsakovei buvo aiškus šalių susitarimas, tikrieji ketinimai, nes laiško pavadinime nurodoma „privalomi draudimai + priekabos“ , vilkiko draudimo suma (5800 Eur) ir po savaitės nuo susitarimo jis pradėtas vykdyti. Puspriekabės draudžiamos tik 120 Lt draudimine įmoka, kas patvirtina, kad atsakovė klaidingai aiškina sutarties nuostatas ir tai, kad atsakovės pasirinkimas drausti 4 priekabas neatitinka šalių pasirašyto susitarimo.. Šalių susitarimas neprieštaravo sąžiningumo, protingumo principams, atitiko šalių interesus, atsakovė suprato susitarimo sąlygas, iš dalies sutartį įvykdė.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantė skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvuoja.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.
Byloje yra kilęs ginčas dėl 2014-08-14 šalių susitarimo kvalifikavimo. Apeliantė nesutinka su tuo, kad šis susitarimas yra vertinamas kaip savarankiška sutartis, o ne kaip preliminarus susitarimas. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas, kvalifikuodamas šalių susitarimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
Byloje nustatyta, kad pagal šalių susitarimą atsakovė įsipareigojo, tarpininkaujant ieškovei, apdrausti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju (TPVCAP) ir CMR draudimu vienerių metų laikotarpiui jai nuosavybės teise priklausančias ar teisėtai valdomas ir naudojamas krovinines transporto priemones virš 3,5 t. – ne mažiau kaip 15 vnt. per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos. Teismas sprendė, kad šalių santykius reglamentuoja nurodyto šalių susitarimo bei CK 6.716 – 6.724 straipsnių nuostatos. Pastebėtina, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo, todėl Teismas šiuos santykius teisingai kvalifikavo (CK 6.716 str.).
Negalima sutikti su apeliante, kad susitarimas traktuotinas kaip preliminari sutartis. Šiuo atveju šalių buvo susitarta, jog atsakovei bus teikiamos draudimo brokerio paslaugos apdraudžiant vilkikus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir CMR draudimu ir akivaizdu, kad šios nematerialiaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos bus atliekamos ateityje, t.y. po susitarimo sudarymo, atsakovei įsipareigojus per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos tarpininkaujant ieškovei apdrausti ne mažiau kaip 15 vienetų vilkikų. UAB „Naideka“ nepagrįstai siekia sutapatinti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su draudimo sutartimi, nors šalių susitarimu buvo siekiama, jog draudimo brokeris (ieškovė) tarpininkautų tarp atsakovės bei draudimo kompanijų, apdraudžiančių draudėjui (atsakovei) nuosavybės teise priklausančius ar teisėtai valdomus ir naudojamus vilkikus, t.y. suteiktų atitinkamas atlygintinas paslaugas. Šalys susitarė, kad atsakovė apdraus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAP) kompleksiškai vienerių metų laikotarpiui jai nuosavybės teise priklausančias ar teisėtai valdomas ir naudojamas krovinines transporto priemones virš 3,5 t. (toliau – vilkikas (-ai), bet ne mažiau kaip 15 vnt. per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos, tarpininkaujant brokeriui (ieškovei), už 5800 Lt metinę draudimo įmoką vienam vilkikui, įmoką mokant per keturis kartus. Atsakovės prašymu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartimis SGB 1990364 ((duomenys neskelbtini) SGB 1990442 ((duomenys neskelbtini) SGB 1990357 ((duomenys neskelbtini) SGB 1990369 ((duomenys neskelbtini) ieškovė – draudimo brokerė - apdraudė atsakovės naudojamas transporto priemones, už atsakovę draudikui sumokėjo draudimo įmokas, atsakovei už suteiktas paslaugas 2014-06-09 išrašė sąskaitą Nr. V 002037 6.300 Lt sumai (b.l. 11), tačiau atsakovė, gavusi draudimo tarpininkavimo paslaugas, pilnai neatsiskaitė, liko skolinga 963,41 Eur. Pastebėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog iš dalies vykdė šalių susitarimą, dalinai atsiskaitė už suteiktas draudimo tarpininkavimo paslaugas ir nors prašo panaikinti visą Teismo sprendimą, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl Teismo išvados, kad atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Kadangi atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių 963,41 Eur sumokėjimą, taip pat neargumentuoja teiginio, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti šios nesumokėtos sumos pagal 2014-06-09 išrašytą sąskaitą Nr. V 002037, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Teismo išvadomis dėl reikalavimo priteisti skolą (963,41 Eur) pagrįstumo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20.000 Eu baudą už nesilaikymą sutarties sąlygų. Rėmėsi šalių susitarimo 2 punktu, nustatančiu tokio dydžio baudą draudėjai (atsakovei) jai nesilaikant susitarimo sąlygų dėl 15 vnt. vilkikų apdraudimo per pirmus tris mėnesius nuo susitarimo galiojimo. Teismas pripažino, kad atsakovė, apdraudusi 13 vnt. vilkikų, neįvykdė susitarimo sąlygos apdrausti 15 vnt. vilkikų ir todėl ieškovė įgijo teisę į netesybas (CK 6.71 str.). Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė pažeidė šalių susitarimą. Teigia, kad šalys pakeitė susitarimą ir vietoj 15 vilkikų apdraudė 13 vilkikų ir 4 priekabas. Su tuo nesutinka ieškovė.
Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad sutarties aiškinimui yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Taigi aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui esminę reikšmę turi nagrinėjamoje byloje nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius jų ketinimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „Naideka“ nurodo, jog Teismas, spręsdamas dėl 2014-08-14 susitarimo reikšmės, neturėjo remtis vien pažodiniu sutarties tekstu ir konstatuoti atsakovės pareigos pateikti apdraudimui 15 vilkikų, tačiau iš susitarimo turinio akivaizdu, kad šalys tarėsi būtent dėl vilkikų, o ne kitų krovininių transporto priemonių, draudimo. Susitarime šalys numatė, kad vilkikai bus draudžiami už 5.800 Lt metinę draudimo įmoką vienam vilkikui, iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad vilkikai draudžiami 5.800 Lt metine draudimo įmoka, tuo tarpu puspriekabės draudžiamos tik 120 Lt draudimine įmoka (b.l.16). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo suprasti, jog dviejų puspriekabių apdraudimas negali būti prilyginamas vieno vilkiko apdraudimui, kadangi už puspriekabę mokama draudimo įmoka yra ženkliai mažesnė. Nors apeliantė nurodo, kad šalys susitarimo sąlygas buvo pakeitę ir sutarę vietoje 2 vilkikų apdrausti 4 puspriekabes, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), to nepatvirtina ir šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu bei nepripažįsta ieškovė. Vien tik atsakovės manymas, kad sutarties sąlygos pakeistos jai pateikus apdraudimui puspriekabes, nesudaro pagrindo spręsti, jog susitarimas dėl mažiausiai 15 vienetų vilkikų apdraudimo yra pakeistas. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės iniciatyva buvo apdraustos puspriekabės, tačiau tuo pačiu pasisakoma apie privalomus draudimus, todėl akivaizdu, kad susitarimo nuostatos nebuvo keičiamos ir atsakovei išliko pareiga apdrausti visas jai nuosavybės teise priklausančias ar teisėtai valdomas ir naudojamas krovinines transporto priemones virš 3,5 t. (vilkikus) – ne mažiau kaip 15 vnt. per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos arba inicijuoti rašytinį sutarties pakeitimą. Įrodymų, kad tai daryta, nėra. Todėl pagrįstai Teismas konstatavo susitarimo sąlygos (2 punkto) pažeidimą.
Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė savo galimų nuostolių paskaičiavimo , o Teismas nemotyvavo, kodėl būtent tiek sumažino baudą. Todėl konstatuotinas tiek bylos esmės neatskleidimas, tiek absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t.y., kad sprendimas be motyvų. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti.
Įstatymu įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, teismas jas gali sumažinti iki protingos sumos. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.
Minėta, kad šalys susitarimo 2 punkte numatė, jog atsakovei nesilaikant susitarimo sąlygų dėl draudžiamų vilkikų skaičiaus per nustatytą terminą, ji privalo brokeriui sumokėti 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą. Taigi šalys rašytine sutartimi numatė konkretaus dydžio sankciją už konkrečios prievolės netinkamą vykdymą. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą priteisti sutartinę baudą, įvertinęs, kad prievolę drausti vilkikus, tarpininkaujant ieškovei, atsakovė iš dalies įvykdė, abi šalys yra verslininkai, kurie sėkmingai bendradarbiauja ir šiuo metu, neatsižvelgiant į šį bylos procesą, netesybų atsiradimo pagrindą ir aplinkybes, į tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, darė išvadą, kad teisinga, sąžininga ir protinga prašomas netesybas nagrinėjamu atveju sumažinti iki 2 896,20 Eur. Taigi, priešingai apeliantei, Teismas nurodė argumentais iš kurių visumos sprendė dėl netesybų sumažinimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad sprendimas yra be motyvų.
Apeliantė nenurodo motyvų, kodėl nesutinka su konkrečiu priteistu netesybų dydžiu, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, tik pažymi, kad baudos sumažinimas per pusę nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė tinkamas išvadas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Atmestus atsakovės apeliacinį skundą iš jos priteistinos ieškovės 200 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. ) ir 66 Eur žyminio mokesčio valstybei, kurio sumokėjimas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 84 str., 93 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš UAB „Naideka“, juridinio asmens 148031070, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų UADBB „Legator“, įm. k. 145347184 ir 66 Eur žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 ir pateikiant sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Laimantas Misiūnas
Zina Mickevičiūtė