Civilinė byla Nr. e2-1634-1115/2024
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01883-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.6.20.4.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Mindaugui Vertelkai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geolimbas“ atstovui D. V., advokatei Lolitai Makauskaitei, atsakovo A. M. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Viederiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geolimbas“ patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditorės UAB „Geolimbas“ pareiškimą A. M. dėl skolos priteisimo, 2023 m. spalio 5 d. priėmė teismo įsakymą. Skolininkui pareiškus prieštaravimus, UAB „Geolimbas“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 847,00 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi ieškinį priėmė, panaikino Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. įsakymą ir bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „Geolimbas“ yra juridinis asmuo vykdantis geodezinių – kadastrinių matavimų, teritorijų planavimo veiklą. Atsakovo pavedimu, suderinus su atsakovu darbų apimtis ir kainą, ieškovė atliko atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kuri VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu pripažinta tinkama, kad būtų pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Pagal ieškovės atliktus darbus atsakovui priklausančio žemės sklypo pakeisti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Už atliktus darbus 2023 m. liepos 13 d. atsakovui buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra Serija GEO Nr.1592. Atsakovas, gavęs ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, klausiamas ir nuolatinai raginamas ją apmokėti, nurodė, kad ieškovės išrašytoji PVM sąskaita faktūra bus apmokėta. Galiausiai, praėjus beveik mėnesiui nuo gautos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už atliktus darbus, atsakovas nurodė nesutinkantis su atliktų darbų kaina. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pareiškimo dienai atsakovas nėra nė iš dalies atsiskaitęs su ieškove.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė niekada nederino darbų kainos su atsakovu. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta jokia teisės aktų reikalaujama sudaryti sutartis ar susitarimas. Ieškovės buvo paprašyta remiantis teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalavimais atlikti atsakovui nuosavybės teise priklausančio 2,8 ha dydžio sklypo matavimus. Ieškovė šį darbą atlikti sutiko, tačiau nepateikė atsakovui jokios sutarties ar susitarimo, be to, neinformavo apie būsimų darbų kainą. Atsakovas nurodė, jog visi išskyrus vieną ieškovo sklypo kaimynai buvo pasidarę jiems priklausantiems sklypams tiksliuosius matavimus. Vienintelis kaimynas, kuris nebuvo pasidaręs tiksliųjų matavimų, sutiko dalyvauti ir dalyvavo sklypo pamatavime ir pasirašė sutikimą su matavimais vietoje. Ši aplinkybė itin palengvino ieškovės darbą, kadangi jai nereikėjo siųsti kaimynams laiškų, o tik vieną kartą atvykti į vietą ir sukalti kuoliukus. Ieškovė nurodė atsakovui, kad jai kalti kuoliukus yra per sunku ir paprašė pasitelkti šiems veiksmams atlikti pagalbą. Dėl šios priežasties atsakovas pasitelkė šiam darbui atlikti kitus asmenis, kurie ir kalė kuoliukus ieškovės pirštu nurodytoje vietoje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovė darbą atliko labai lengvai ir greitai, tačiau baigus šį darbą nurodė atsakovui, kad kadangi darbą ji atliko greitai, norėtų padvigubinti savo įprastą atlygį. Su tuo atsakovas nesutiko, nes tokia kaina neatitiko ir neatitinka rinkos kainų, sugaišto laiko, įdėtų pastangų ir protingumo bei teisingumo kriterijų, tačiau ieškovė į jokias kalbas nesileido.
5. Ieškovė dublike iš esmės prašė patenkinti ieškinio reikalavimus.
6. Dublike pažymėjo, jog aplinkybė, kad šalys nesudarė rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusio atlygintinų paslaugų teikimo sutartinių santykių, juolab atsakovas neginčija, kad darbai buvo atlikti (atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla) ir pasiektas darbų rezultatas, nes VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu atlikti darbai pripažinti tinkamais, kad būtų pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Nurodė, jog atsakovo pasirinktas susiklosčiusio santykio aiškinimas – neigiant šalių suderintą darbų kainą, tėra gynybinė pozicija siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo. Jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja - atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Vidutinė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimo kaina rinkoje yra apie 700 Eur. Nagrinėjamu atveju su atsakovu buvo suderinta 700 Eur dydžio darbų kaina, kuri yra vidutinė pagal galiojančias darbų kainas. Aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma užsakomų darbų kaina, patvirtina ir paties atsakovo elgesys, o tiksliau - šalių vykdytas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, kuriame matyti, kad atsakovas, gavęs ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, klausiamas ir nuolatinai raginamas ją apmokėti, nurodo, kad ieškovės išrašytoji PVM sąskaita faktūra bus apmokėta. Taip pat ieškovė, pasisakydama dėl atsakovo argumento apie ieškovės lengvai atliktą darbą, nurodė, jog priešingai nei nurodo atsakovas, trečiųjų asmenų pagalba buvo reikalinga pačiam atsakovui, nes, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, matomumą tarp įtvirtintų riboženklių privalo užtikrinti paženklinto žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, atliekant ribinių linijų prakirtimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo savininkui tenka pareiga atlikti ribinių linijų prakirtimus, atsakovo pasitelkta trečių asmenų pagalba, kad būtų atliktas žemės sklypo ribų ženklinimas, yra paties žemės sklypo savininko pareigos vykdymas.
7. Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Triplike pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė savo paslaugos atlikimui ne tik, kad nesudarė sutarties ar bent užsakymo lapo, bet net jokiu būdu - nei elektroniniu paštu, nei telefonu, nei SMS žinute ar kitaip neinformavo atsakovo apie jos paslaugų kainą, kuri nėra nežymi ar mažareikšmė. Nežiūrint aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra ginčo, kad bet koks darbas ar suteikta paslauga privalo būti apmokėta. Ginčą sprendžiant derybų būdu ar ieškant kompromiso ir nesant byloje kitų įrodymų šalys galėtų remtis rinkos kaina už panašios paslaugos suteikimą. Rinkoje panašios paslaugos suteikimas galėtų kainuoti 300 Eur, o ne 650 Eur ar 750 Eur, kaip bando įteigti teismui ieškovė. Be to, pati ieškovė viešai internete skelbia, kad žemės sklypų matavimų ir geodezinių matavimų atlikimas jos įmonėje kainuoja fiksuotą 50 eurų kainą už hektarą. Atsakovas atsižvelgdamas į ieškovės viešoje internetinėje erdvėje teikiamą viešą reklamą ir ofertą: „kokybiškai ir laiku teikiame žemės sklypų matavimų ir geodezinių matavimų paslaugas. Fiksuota kaina: 50.00/ha“ atliko mokėjimą į ieškovės sąskaitą už 2,8 ha žemės sklypo tiksliųjų matavimų atlikimą lygų 140 Eur.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, atėmusi atsakovo sumokėtą 140 Eur sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 707 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovo svarbiausias reikalavimas užsakant darbus buvo greitai atlikti darbus. Iš pradžių dėl kainos su atsakovu ieškovė nesitarė, tačiau vėliau dėl kainos buvo sutarta – 700 Eur plius PVM. Toks susitarimas įvyko vieno iš susitikimo metu biure. Atsakovas su kaina sutiko. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateikta reklama dėl ieškovės įkainių nėra iš oficialaus ieškovės tinklalapio.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su patikslintais ieškinio reikalavimais, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė yra profesionali verslininkė, jai turėtų būti taikomi aukštesni reikalavimų standartai nei atsakovui. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra teisininkas - praktikuojantis advokatas, tačiau tai nekeičia fakto, jog šioje situacijoje atsakovas yra vartotojas. Taip pat paaiškino, jog atsakovas manė, kad su ieškove susitarė dėl 400 Eur atlyginimo už atliktus darbus, tačiau vėliau, atsiradus ieškovės reklamai, atsakovas pamatė, jog ieškovės paslaugos įkainotos mažiau, todėl sumokėjo ieškovei atlygį pagal reklamoje nurodytas kainas. Pasisakant dėl aplinkybių, kodėl iš pradžių atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros kainos, nurodė, jog atsakovas iš pradžių minėtos sąskaitos nežiūrėjo, o kai tik pamatė, iškart ir nurodė, jog jam netinka kaina. Taip pat atsakovas pripažino, kad byloje pateikti ieškovės susirašinėjimai tikrai vyko su atsakovu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo sąlygų ir formos
11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji, atsakovo pavedimu, atliko atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, tačiau atsakovas už paslaugas nesumokėjo, todėl prašė priteisti iš atsakovo skolą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovės reikalavimas, nesant sutarties, yra neteisėtas ir atmestinas. Teismas su atsakovo pozicija, jog tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, nesutinka.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).
13. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis).
14. Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenumato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenumato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymui įstatyme nėra numatyta privaloma rašytinė forma, todėl tokiai sutarčiai sudaryti pakanka tiek šalių konkliudentinių veiksmų, tiek žodinio susitarimo dėl jo sudarymo.
15. Kaip minėta, įstatymas nenumato imperatyvo, jog atlygintinų paslaugų sutarčiai sudaryti būtų privaloma rašytinė forma. Be to, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl suderinta šalių valios išraiška – pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, valios išraiškos formai nesuteikiama lemiama reikšmė.
16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Geolimbas“ ir atsakovas A. M. susitarė dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Taigi, nors šalys rašytinės paslaugų teikimo sutarties nesudarė, tačiau tarp jų susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju, šalims susitarus dėl paslaugų teikimo – kadastrinių matavimų atlikimo (sutarties dalyko), už kuriuos ieškovė po paslaugų suteikimo išrašė PVM sąskaitą faktūra 847 Eur dydžio sumai, toks susitarimas neprivalėjo būti rašytinės formos. Atsakovas pripažino, kad prašė ieškovės atlikti atsakovui priklausančio sklypo matavimus ir ieškovė šį darbą atlikti sutiko. Iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovas ir ieškovė tarėsi dėl darbų atlikimo, terminų. Pažymėtina, kad šalys, sudarydamos atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, paprastai susitaria dėl kainos, kurią klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau CK 6.720 straipsnio 1 dalis nenustato imperatyvo nustatyti kainos paslaugų sutartyje (šiuo atveju žodžiu susitariant dėl paslaugų atlikimo). Įstatymų leidėjas tiesiog nurodo, kad ji gali būti nustatoma šalių susitarimu. Taigi nors, bylos duomenimis, prieš paslaugų suteikimą šalys nesusitarė dėl konkrečios kainos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos susitarė dėl sutarties dalyko, terminų, laikytina, kad šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ieškovė bei atsakovas sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
Dėl suteiktų paslaugų kainos
18. Vienas atlygintinų paslaugų teikimo sutarties požymių – atlygintinumas, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Kaip minėta, įprastai šalys, sudarydamos tokią sutartį, susitaria dėl paslaugų teikimo kainos, tačiau gali susiklostyti situacija, kad šalys iš anksto nesusitarė dėl paslaugų atlikimo kainos, o paslaugos buvo suteiktos. Tokiu atveju turėtų būti taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, t. y. už atliktas paslaugas mokama ta kaina, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta už tokį pat paslaugų atlikimą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokia kaina neegzistuoja, mokama ta kaina, kuri atitinka protingumo kriterijus.
19. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnio nuostatomis, šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, kt.).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad, nors su atsakovu iš anksto nesusitarė dėl kadastrinių matavimų paslaugų teikimo kainos, tačiau vieno iš susitikimo metu šalys susitiko biure ir susitarė dėl kainos – 700 Eur plius PVM.
22. Atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes neigia ir tvirtina, jog dėl paslaugų teikimo kainos apskritai nebuvo susitarta, tačiau tik pamatęs PVM sąskaitą faktūrą atsakovas sutiko su 400 Eur dydžio suma. Vėliau, atsiradus reklamai dėl pigesnių įkainių, atsakovas visgi nusprendė, jog atliktų paslaugų vertė 140 Eur, kuriuos sumokėjo ieškovei.
23. Kaip matyti iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros (serija GEO Nr. 1592), UAB „Geolimbas“ 2023 m. liepos 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą A. M. 847 Eur dydžio sumai už žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos parengimą. Bylos duomenimis, ieškovė paslaugas suteikė tinkamai, atsakovas dėl paslaugų teikimo kokybės pretenzijų nereiškė. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas turėjo apmokėti iki 2023 m. liepos 14 d. Iš byloje esančių šalių susirašinėjimų trumposiomis SMS žinutėmis matyti, jog atsakovas gavo ir priėmė minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Tai pagrindžia atsakovo ieškovės atstovui siųsta žinutė liepos 19 d., kurioje nurodoma, kad sąskaita apmokės; taip pat atsakovo liepos 20 d. žinutė, kurioje nurodoma, kad palauktų ir bus apmokėta; taip pat atsakovo liepos 26 d. žinutė, kurioje nurodoma, kad apmokėjimas laukia eilėje. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtas ieškovės susirašinėjimas tikrai vyko su atsakovu.
24. Kaip matyti iš minėto susirašinėjimo, atsakovas tik 2023 m. rugpjūčio 9 d. nurodė, kad nesutinka su sąskaitoje įrašyta suma, nes ji neatitinka paslaugų rinkos kainos, prašė išrašyti sąskaitą ne didesnei kaip 400 Eur dydžio sumai su mokesčiais. Iš byloje esančio mokėjimo pavedimo matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 140 Eur dydžio atlygį už atliktas paslaugas – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Mokėjimas atliktas 2024 m. vasario 26 d. Iš atsakovo pateiktų ekrano atvaizdavimų matyti, jog internetiniame puslapyje „paslaugos24.lt“ UAB „Geolimbas“ kadastrinių matavimų nurodyta fiksuota kaina – 50 Eur/ha. Šalys į bylą taip pat pateikė duomenis apie rinkoje vyraujančias ieškovės atliktų paslaugų kainas. Kaip matyti iš ieškovės pridėtų užklausų, tokių paslaugų atlikimo vertė rinkoje 650 Eur plius PVM – 750 Eur. Kaip matyti iš atsakovo pridėtos užklausos, ieškovės atliktų paslaugų vertė – 300 Eur plius PVM.
25. Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių argumentus pažymi, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, išskyrus direktoriaus paaiškinimus, patvirtinančių ieškovės nurodytą aplinkybę, jog vieno iš susitikimo metu su atsakovu buvo susitarta dėl paslaugų atlikimo kainos – 700 Eur plius PVM ir kad atsakovas su šia kaina sutiko, tačiau, remiantis atsakovo veiksmais, gavus PVM sąskaitą faktūrą, t. y. daugiau nei tris savaites žadant ją apmokėti, labiau tikėtina, kad susitarimas tarp šalių dėl minėtos kainos egzistavo (CPK 185 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, kad nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė yra verslininkė ir jai turėtų būti taikomi aukštesni reikalavimai nei atsakovui kaip vartotojui, tačiau toks argumentas nepaneigia fakto, jog atsakovas taip pat turėjo pareigą domėtis paslaugų kaina.
26. Be to, nors atsakovas nurodo, jog ieškovė jo neinformavo apie kainą, taip pažeisdama jo kaip vartotojo teises bei matininko verslą reglamentuojančias teisės normas, tačiau, kaip nurodė atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, atsakovas pagal profesiją yra teisininkas, praktikuojantis advokatas, taigi jam turėtų būti žinomos bendrosios sutarčių sudarymo nuostatos. Teismas taip pat įvertina ir aplinkybę, kad nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas manė, kad su ieškove susitarė dėl 400 Eur dydžio atlygio, taip pat tokią sumą atsakovas nurodė ir susirašinėjimuose su ieškove, tačiau atsakovas ieškovei galiausiai sumokėjo 140 Eur, atsižvelgęs į internetinėje svetainėje „Paslaugos24.lt“ pamatytą reklamą su nurodyta kaina už tokias paslaugas. Toks atsakovo elgesys (iš pradžių žadant apmokėti ieškovei jos išrašytą 847 Eur sąskaitą, vėliau nurodant, kad apmokės 400 Eur ir, galiausiai, sumokant 140 Eur) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, jog atsakovas susitarė su ieškove dėl 400 Eur dydžio atlygio (CPK 185 straipsnis).
27. Teismas taip pat pažymi, kad tiek ieškovė tiek atsakovas pateikė į bylą duomenis apie rinkoje vyraujančią paslaugų, kurias suteikė ieškovė atsakovui, kainą. Ieškovės pateikti duomenys rodo, kad tokių paslaugų atlikimo vyraujanti vertė rinkoje apytiksliai 650 Eur plius PVM – 750 Eur. Pagal atsakovo pateiktus duomenis – 300 Eur plius PVM. Taigi bendras šių sumų vidurkis sudarytų apie 570 Eur plius PVM. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina už suteiktas paslaugas nėra pernelyg nutolusi nuo rinkoje vyraujančių kainų vertės (CPK 185 straipsnis).
28. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus, atsakovo elgesį po paslaugų suteikimo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo, atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovas šioje byloje yra vartotojas, tačiau jo profesija suponuoja išvadą, jog atsakovui žinomos bendrosios sutarties sudarymo nuostatos, darytina išvada, kad ieškovės patikslintas reikalavimas dėl 707 Eur dydžio skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (707 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
32. Ieškovė byloje patyrė 750 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 22 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
33. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės advokatės Lolitos Makauskaitės byloje parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių, trukmę bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba, pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.
34. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį taip pat pagrįstos, nes žyminio mokesčio mokėjimo dydį numato įstatymas, taigi minėtos išlaidos byloje buvo būtinos ir pagrįstos (CPK 79 straipsnis), todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geolimbas“, j. a. k. 302587492, naudai iš atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 707 (septynis šimtus septynis) Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (707 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 772 (septynis šimtus septyniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Indrė Savkinienė