Civilinė byla Nr. e2-6293-1248/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19155-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas, veikiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 622 straipsnio 2 dalis),

sekretoriaujant Aurelijai Stonienei,

dalyvaujant ieškovui A. Č., jo atstovui advokatui B. C. (B. C.),

atsakovei A. Š., jos atstovui advokatui R. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei A. Š. dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. Č. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) 1 363,50 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio motyvai:

1.1.                      Ieškovas yra namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), savininkas. 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp atsakovės ir tuometinės namo ir žemės sklypo savininkės I. B. buvo sudaryta vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi sutartis (toliau – ir Sutartis), pasirašyta V. B., veikiančio pagal įgaliojimą.

1.2.                      Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad I. B. per V. B. sumokėjo atsakovei už vandens gręžinį pusę jo įrengimo kainos, t. y. yra 1 170 Eur. Šiame Sutarties punkte numatyta, kad I. B. tapo vandens gręžinio bendrasavininke. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui visos Sutarties sąlygos pereina naujiems savininkams.

1.3.                      Ieškovas 2018 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo namą ir žemės sklypą. Pagal Sutarties 6.3 punktą ieškovas tapo vandens gręžinio bendrasavininku.

1.4.                      Ieškovui perėjo visi įsipareigojimai pagal Sutartį. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai, tai yra nuolat mokėjo už vandens gavybai sunaudotą elektros energiją (Sutarties 2.2. punktas), o būtent pagal žodinį susitarimą su atsakove kiekvienus metus mokėjo už vandens gavybai sunaudotą elektros energiją pagal pateiktus duomenys, pervedant pinigus į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, vykdė vandentiekio tinklų priežiūrą, eksploatacija ir t.t (Sutarties 1.2. punktas). Ieškovas 2023 m. spalio 2 d. sumokėjo atsakovei 193,50 Eur, tai yra savo dalį, už vandens gręžinio hidroforo keitimą.

1.5.                      Iš Geologijos tarnybos viešai pateikiamų duomenų 2025 m. balandžio 15 d. ieškovui tapo žinoma, kad vandens gręžinys yra registruotas Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos kaip atsakovės nuosavybė. Tokiu būdu atsakovė pasisavino ieškovo nuosavybę – ½ dalį vandens gręžinio. Geologijos tarnybos pranešimu nustatė, kad gręžinys 2025 m. vasario 5 d. buvo įregistruotas Žemės gelmių registre atsakovės ir jos vyro S. Š. (S. Š.) vardu (Požeminio vandens gavybos gręžinio identifikavimo Nr. 94447).

1.6.                      Ieškovo atstovas 2025 m. gegužės 15 d. išsiuntė atsakovei raginimą grąžinti ieškovui 1 170,00 Eur, sumokėtus už vandens gręžinį, ir 193,50 Eur už vandens gręžinio hidroforo keitimą, t. y. viso 1 363,50 Eur. Atsakovė 2025 m. gegužės 23 d. atsiuntė atsakymą į raginimą, kuriame nurodė jog atsisako tenkinti raginimą.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1.                      Vandens gręžinio naudojimosi sutartyje nėra nurodyta, jog pirkėjas yra būtent I. B., prie sutarties net nėra pridėtas įgaliojimas, nėra aišku koks jo turinys ir pan. Atkreipia dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. sutartis sudaryta dėl gręžinio naudojimosi, bet ne dėl jo dalies pardavimo. Kaip matyti iš Sutarties turinio, jos šalys yra vandens tiekėjas ir vandens vartotojas. Pažymi, kad sutarties 3.1.2. ir 3.2.2. punktą vartotojas įsipareigojo kartu su tiekėju prižiūrėti vandens naudojimo įrenginius, kas sąlygoja ne tik elementarią priežiūrą, bet ir esant būtinybei prisidėti prie šių įrenginių remonto ar keitimo jeigu toks reikalingas.

2.2.                      Sutarties 3.1.3. patvirtina, kad šalys sudarė būtent vandens tiekimo, o ne gręžinio dalies pardavimo sutartį. Ieškovas, įsigijęs žemės sklypą ir ilgą laiką naudodamas atsakovės gręžinio vandenį, iki ieškinio padavimo dienos nekėlė jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, gynimo, jeigu jis manė, kad turi tam pagrindą. Ieškovo reikalavimai yra nekonkretūs, prašoma kompensacija, o ne sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažinimo.

3.       Ieškovas posėdžio metu ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytus motyvus palaikė. Papildomai nurodė, kad 2018 m. įsigijo žemės sklypą su namu. Įsigyjant namą pardavėjas (I. B.) jam davė ir Sutartį, kuri buvo sudaryta su asmeniu veikusiu pagal įgaliojimą (kuris taip pat dalyvavo jam įsigyjant sklypą bei namą) V. B.. Sutartyje buvo teigiama, kad kaimynų sklype yra įrengtas gręžinys ir, kad pusė gręžinio priklauso jam (žemės sklypo bei namo įgijėjui). Tą patį jam sakė ir namo bei žemės sklypo pardavėja. Nežinojo, kas buvo gręžinio savininkas. Įsigyjant turtą, gręžinio priklausomybė jam abejonių nekėlė. 7 metus viskas buvo gerai. Konfliktai su atsakove kildavo ir iki gręžinio įregistravimo. Atsakovė teigė, kad jis per mažai moka. Jis siūlė atsakovei peržiūrėti sutartį ir pakeisti mokėjimo būdą, taip pat siūlė nuo savo namo pajungti elektrą. Atsakovės rūsyje vandens gręžiniui buvo sumontuotas elektros skaitliukas, kad registruoti elektros sąnaudas. Mano, kad skaitliukas nepatikimas, technologiškai pasenęs. Elektros skaitiklį sumontavo jam nežinant ir mano, kad įrengiant skaitiklį turėjo dalyvauti ir jis. Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus jis dalyvavo gręžinio priežiūroje. Apie hidroforo keitimą jį informavo atsakovė. Sumokėjo pusę sumos – 193,50 Eur. Vykdo visus įsipareigojimus, mokėjo pagal žodinį susitarimą už elektros energiją vieną kartą į metus, t. y. pervesdavo sumą atsakovei ir visais atvejais, kai buvo smulkus remontas ar priežiūra, dengdavo 50 proc. remonto sumos. Šių metų (2025 m.) pradžioje iš viešai prieinamų šaltinių sužinojo, kad atsakovė jam nežinant įregistravo gręžinį. Kadangi jokių dokumentų gręžinio pridavimui nepasirašinėjo, kreipėsi į atsakovę.

4.       Atsakovės atstovas advokatas R. Ž. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.

5.       Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad kai 2017 m. V. B. statėsi namą, jis negalėjo savo sklype įsirengti gręžinio, todėl V. B. paprašė atsakovės leisti prisijungti prie jos gręžinio ir ji sutiko. Gręžinys buvo įrengtas 2013 m. ir jai gręžinio įrengimas kainavo 7 500 Lt. Nurodė, kad vandens gręžinio naudojimosi sutartį sudarė su V. B. ir jis sumokėjo 1 170 Eur sumą, o ne ieškovas. Atsakovė pripažino, kad prieš pasirašant Sutartį su ja susipažino ir perskaitė. Pinigų perdavimo metu V. B. sakė jai, kad jie bus bendrasavininkai. Įgaliojimo bei I. B. nėra mačiusi. Sutarties ji nepažeidė. Vandens tiekimas ieškovui nebuvo nutrauktas. Už gręžinio remontus buvo mokama su ieškovu per pusę. Elektrikas jai pasiūlė įsirengti gręžinio elektros skaitiklį, kad matytųsi kiek vanduo sunaudoja elektros, kad ji žinotų, kaip apskaičiuoti apmokėjimą. Ieškovas mokėjo po 2 Eur į mėn. Yra sumokėjęs per 6 m. 158,50 Eur už elektrą. Ieškovas apie skaitiklio įrengimą buvo informuotas. Ieškovas niekada nepadėjo nei meistro surasti, nei tartis su meistrais. Ieškovui nėra nieko skolinga. Mano, kad pagal paskaičiavimus ieškovas skolingas jai. Naujausiu hidroforu, už kurį pusę sumos sumokėjo ieškovas, naudojasi virš metų. Iki tol naudojosi jos hidroforu, už kurio įrengimą mokėjo ji pati. Nurodo, kad reikia atsižvelgti į hidroforo nusidėvėjimo kaštus. Ieškovas įsirengė savo gręžinį, atsijungus ieškovui pastebėjo ženklų skirtumą už mokamą elektros energiją. Gręžinį įregistravo savo vardu. Norėjo kuo greičiau susitvarkyti gręžinio įteisinimą. Nesiūlė ieškovas įteisinti gręžinio abiejų vardu. Registruojant niekas neklausė ar yra bendrasavininkų. Ieškovas darė psichologinį spaudimą. Reikalavo, kad abu gręžinį įteisintų notariškai. Notariškai registruoti gręžinio kaip bendrasavininkų negalėjo, nes neturėjo susitvarkiusi gręžinio nuosavybės dokumentų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                 Nustatytos bylos  faktinės aplinkybės

6.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp atsakovės ir V. B. veikiančio pagal įgaliojimą buvo sudaryta Vandens gręžinio naudojimosi sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo tiekti vandenį į būstą adresu (duomenys neskelbtini), o būsto savininkas įsipareigojo atsiskaityti už sunaudotą vandenį pagal vandens skaitiklio parodymus ir sunaudotą elektrą vandeniui tiekti. Sutarties šalys susitarė bendrai vykdyti vandentiekio tinklų priežiūrą eksploataciją, vandens skaitiklio priežiūrą, rūpintis jų apsauga. Sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo dienai Vartotojas (V. B. veikiantis pagal įgaliojimą) sumoka atsakovei už gręžinį pusę jo kainos 1 170 Eur taip tapdamas gręžinio bendrasavininku. Taip pat sutarties šalys susitarė, kad pasikeitus tiekėjo ar vartotojo sklypo savininkams visos sutarties sąlygos pereina naujiems savininkams.

7.       Žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2018 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovui.

8.       Banko sąskaitų išrašai nustatyta, kad ieškovas 2019 m. balandžio 27 d. už vandenį sumokėjo atsakovei 10,40 Eur sumą, taip pat 2021 m. balandžio 14 d. sumokėjo 26,70 Eur sumą, 2022 m. gruodžio 29 d. sumokėjo atsakovei 41,04 Eur sumą, 2023 m. gruodžio 23 d. sumokėjo – 24,75 Eur sumą, 2024 m. gruodžio 24 d. – 26 Eur sumą, 2025 m. balandžio 17 d. – 9,52 Eur sumą.

9.       Pateiktomis sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad atsakovė už būto, esančio (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją 2024 m. birželio 30 d. pateikta 86,95 Eur sąskaita, 2024 m. liepos 31 d. – 85,08 Eur sąskaita, 2024 m. rugpjūčio 31 d. – 108,44 Eur sąskaita, 2024 m. rugsėjo 30 d. – 108,44 Eur sąskaita, 2025 m. birželio 30 d. – 91,27 Eur sąskaita, 2025 m. liepos 31 d. – 76,78 Eur sąskaita, 2025 m. rugpjūčio 31 d. – 67,30 Eur sąskaita, 2025 m. rugsėjo 30 d. – 74,78 Eur sąskaita.

10.       Lietuvos geologijos tarnyba informavo, kad adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės gelmių registre A. ir S. Š. vardu 2025 m. vasario 5 d. įregistruotas požeminio vandens gavybos gręžinys identifikavimo Nr. 94447.

11.       Ieškovo atstovas 2025 m. gegužės 15 d. išsiuntė atsakovei raginimą, kuriame nurodė, kad ieškovas priėmė visus įsipareigojimus pagal Sutartį, savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai, tai yra nuolat mokėjo už vandens gavybai sunaudotą elektros energiją (sutarties 2.2. punktas), vykdė vandentiekio tinklų priežiūrą, eksploatacija ir t.t (sutarties 1.2. punktas): 2023 m. spalio 2 d. sumokėjo 193,50 Eur, tai yra savo dalį už hidroforo keitimą. Nurodė, kad atsakovė be ieškovo kaip bendrasavininko sutikimo įregistravo gręžinį vien savo vardu taip pasisavindama ieškovui priklausančią ½ gręžinio dalį. Bendrasavininkas buvo priverstas įrengti savo gręžinį, todėl atsakovei atsirado pareiga atlyginti (kompensuoti) pagal Sutarties 2.1. punktą bendrasavininko sumokėtos 1 170 Eur, bei 2023 m. spalio 2 d. bendrasavininko (ieškovo) sumokėtus 193,50 Eur už hidroforo keitimą į ieškovo sąskaitą. Prašė per 10 kalendorinių dienų grąžinti ieškovui sumokėtus 1 170 Eur kompensaciją už ½ gręžinio, kuris tapo atsakovės nuosavybė, bei grąžinti jo sumokėtus 193,50 Eur už ½ hidroforo. Atsakovė su pateiktu raginimu nesutiko ir prašomų sumokėti sumų ieškovui nesumokėjo.

Dėl kompensacijos priteisimo

12.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnis). Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai).

13.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. CK 4.80 straipsnio 2 d. numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

14.       Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gręžinys buvo įrengtas dar 2013 m. ir už jį atsakovė sumokėjo 7500 Lt (2 172,15 Eur). Kaip jau buvo minėta, atsakovė su V. B., veikiančiu pagal įgaliojimą, sudarė Vandens gręžinio naudojimo sutartį, kurios 2.1 punkte sutarties šalys sutarė, kad Sutarties sudarymo dienai Vartotojas sumoka Tiekėjui už gręžinį pusę jo įrengimo kainos kuri yra lygi 1 170 Eur. Taip tapdamas gręžinio bendrasavininku. Atsakovė 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad prieš pasirašant Vandens gręžinio naudojimosi sutartį ją perskaitė ir su ja susipažino, bei tai, kad V. B. jai perduodamas 1 170 Eur pasakė, kad jie dabar bus gręžinio bendrasavininkai. Vandens gręžinio naudojimosi sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad pasikeitus tiekėjo ar vartotojo sklypo savininkams visos sutarties sąlygos pereina naujiems savininkams. Ieškovui 2018 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus namą bei žemės sklypą remiantis Sutarties 6.3 punktu jam perėjo ir Sutarties teisės bei pareigos. Kadangi atsakovė 2025 m. vasario 5 d. įregistravo gręžinį savo ir savo sutuoktinio vardu, taip pažeisdama ieškovo kaip gręžinio bendrasavininko teises, todėl ieškovas remiantis šalių sudarytos Sutarties 4.2. punktą įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo.

15.       Atsižvelgiant į aplinkybes, jog tiek pačiu gręžiniu, tiek hidroforu ieškovas naudojosi ilgą laiką (vandens gręžiniu – apie septynis metus, hidroforu – pusantrų metų), pats gręžinys buvo įrengtas dar 2013 m. ir atsakovas 2018 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tapo jau 5 metų senumo (ne naujo) vandens gręžinio bendrasavininku, teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu priteisti visą prašomą kompensacijos sumą kaip už naujo vandens gręžinio įrengimą. Šalims nepateikus jokių įrodymų bei argumentų dėl gręžinio nusidėvėjimo, neteikiant prašymo paskirti teismo ekspertizės likutinei vandens gręžinio vertei nustatyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjimu atveju yra būtina mažinti prašomos priteisti kompensacijos dydį 30 proc., t. y. iki 954,45 Eur sumos. Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra tinkama atlyginti atsakovo patirtą žalą dėl netektų bendrasavininko teisių į gręžinį.

16.       Atsakovės atstovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad prie Sutarties nėra pridėtas V. B. įgaliojimas, nėra aišku koks jo turinys ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio siekdama nuginčyti 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vandens gręžinio naudojimosi sutarties, sudaryta Sutartis yra galiojanti. Be to pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino sutarties su V. B. sudarymo faktą, patvirtino, kad prieš pasirašant Sutartį perskaitė ir su jos sąlygomis susipažino, Sutartį pasirašė, patvirtino, kad V. B. perduodant pinigus pakartojo jai Sutarties sąlygą, kad jie tapo gręžinio bendrasavininkai. Kadangi atsakovė nereiškė priešieškinio dėl Sutarties nuginčijimo, Sutartis yra galiojanti, todėl atsakovės atsakovo argumentai dėl V. B. įgaliojimo šioje byloje nepateikimo laikytini nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pripažintini teisiškai nereikšmingais.

17.       Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad lyginant dabartinį jos vandens sunaudojimo kiekį, mano, kad ieškovas mokėdavo jai per mažą sumą už vandenį, taip pat kad ieškovas neprisidėjo prie 2013 m. hidroforo įrengimo, todėl kompensacija ieškovui neturėtų būti priteisiama. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl įsiskolinimo už vandens tiekimą ir hidroforo įrengimą priteisimo iš ieškovo, atsakovė nepateikė skaičiavimų kiek vandens ieškovas galėjo suvartoti ir kokia galėtų būti už ieškovo suvartotą vandenį įsiskolinimo suma, taip pat atsakovė neteikė jokių šias aplinkybes galinčių pagrįsti rašytinių įrodymų, todėl šie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo

18.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20.       Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovės atstovas byloje pateikė prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21.       Ieškovas pateikė 2025 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad ieškovas sumokėjo atstovui 500 Eur už teisines paslaugas bei 31 Eur žyminio mokesčio.

22.       Atsakovės atstovas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei valstybė patyrė 437,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (atsakovams) – proporcingai teismo atmestų ieškinių reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų ieškovui iš atsakovės priteistina 371,70 Eur, atitinkamai Valstybei iš ieškovo už atsakovės atstovavimą priteisiamas 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. 

24.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymu nustatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 954,45 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 45 ct) kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 954,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 371,70 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                                      Kristupas Vasiliauskas