Civilinė byla Nr. e2A-728-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01495-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.20

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei Valstybės duomenų agentūrai dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Proit“ (toliau – ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.                      panaikinti atsakovės Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas) (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija, užsakovė) 2022 m. spalio 25 d. rašte nurodytą Sprendimą dėl 2021 m. lapkričio 9 d. Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nutraukimo ir pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, bei įpareigoti atsakovę tęsti Sutarties vykdymą;

1.2.                      įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalį;

1.3.                      priteisti iš atsakovės 308 869,44 Eur su PVM skolą ieškovei už pagal Sutartį suteiktas paslaugas;

1.4.                      priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) CPO LT, vadovaudamasi VPĮ 83 straipsniu, pagal atsakovės įgaliojimą, atviro konkurso būdu atliko Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo paslaugų (III etapas) viešąjį pirkimą, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas sąlygas (toliau – Pirkimo sąlygos). 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime (toliau – Pasiūlymas), o 2021 m. spalio 10 d. buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. 2021 m. lapkričio 9 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Sutartį, kurios dalykas – Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimas (III etapas) (toliau – Paslaugos). Paslaugų aprašymas ir kiti reikalavimai teikiamoms Paslaugoms nustatyti Sutartyje, įskaitant Techninėje specifikacijoje ir Pasiūlyme (Sutarties 1.1 papunktis). Ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, savo rizika, priemonėmis ir medžiagomis suteikti atsakovei Paslaugas bei perduoti šių Paslaugų rezultatą, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas Paslaugas, pasirašydama Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytą kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis įsigaliojo 2021 m. lapkričio 19 d.

3.       Ieškovė paaiškino, kad Paslaugos pagal Sutartį turėjo būti suteiktos ne vėliau kaip per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, laikantis Techninėje specifikacijoje nustatytų Paslaugų teikimo terminų. Techninės specifikacijos 75 punkte numatyta, kad turi būti įgyvendintos keturios projekto Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimas (toliau – Projektas) kūrimo iteracijos, o 77 punkte – kad visos keturios kūrimo iteracijos turi būti įgyvendintos per 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 19 d. Techninės specifikacijos 107 punkte nustatyta, kad atsakovė gali užsakyti papildomas, nenumatytas Techninėje specifikacijoje, poreikių realizavimo paslaugas. Papildomų poreikių realizavimo paslaugos turi būti suteiktos per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2023 m. kovo 19 d. (Techninės specifikacijos 110 punktas). 2022 m. spalio 3 d. Projekto priežiūros komisijos (toliau – PPK) posėdyje ieškovė ir atsakovė sutarė, kad ieškovei yra reikalingas papildomas laikas Paslaugų teikimui, kadangi Projektas yra labai sudėtingas, be to, jo eigoje prisidėjo papildomi atsakovės poreikiai, kurie turėjo įtakos Projekto grafikui ir terminams. 2022 m. spalio 10 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad Projekto vykdymo metu paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių būtina patikslinti Sutarties Techninėje specifikacijoje įtvirtintą 77 punktą, nustatant, jog visos keturios kūrimo iteracijos, t. y. fiksuota Sutarties kainos dalis turi būti įgyvendinta per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. 2022 m. spalio 17 d. įvyko atsakovės ir ieškovės pasitarimas dėl Sutarties vykdymo klausimų. 2022 m. spalio 24 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad I iteracijos programavimo rezultatus testavimui pateiks 2022 m. lapkričio 16 d. 2022 m. spalio 25 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad II iteraciją pakartotiniam testavimui pateiks 2022 m. lapkričio 8 d. 2022 m. spalio 24 d. atsakovė raštu „Dėl prašymo patikslinti Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) techninės specifikacijos 77 punktą“ informavo ieškovę, kad, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, nėra teisinio pagrindo keisti Sutarties Techninės specifikacijos 77 punktą. 2022 m. spalio 25 d. raštu „Dėl Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ informavo ieškovę, kad, vadovaujantis Sutarties 12.2.2 papunkčiu, po 10 kalendorinių dienų, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 6 d., Sutartis bus vienašališkai nutraukta (toliau – Sprendimas dėl Sutarties nutraukimo). 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovė gavo atsakovės raštą „Dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą“ (toliau – Raštas dėl nepatikimų tiekėjų sąrašo ir baudos), kuriuo atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis VPĮ 91 straipsniu, pateiks informaciją CVP IS apie nepatikimą tiekėją, kadangi nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Sutartis vienašališkai nutraukta; pareikalavo ieškovės per 5 darbo dienas sumokėti 5 proc. pradinės Sutarties vertės dydžio baudą, t. y. 23 305,79 Eur, kuri laikytina minimaliais atsakovės nuostoliais.

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi ieškovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovė nedetalizavo, kurį Sutarties 12.2.2 papunktį laiko teisiniu Sutarties nutraukimo pagrindu. Ieškovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo, nepraleido galutinio Sutarties įvykdymo termino, o tarpiniai Paslaugų teikimo grafiko terminai buvo praleisti ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė iki Sutarties nutraukimo dienos buvo suteikusi esminę dalį Paslaugų, dėjo pastangas, kad ji būtų įvykdyta iki nustatyto galutinio Sutarties įvykdymo termino ir galutinis Sutarties rezultatas būtų perduotas atsakovei. Ieškovė Sutartyje įtvirtinto 12 mėnesių bei 16 mėnesių termino nepraleido, o Paslaugų teikimo grafike nustatyti terminai buvo praleisti dėl Techninės specifikacijos trūkumų, atsakovės poreikių realizavimo bei atsakovės nepateisinamo delsimo priimti būtinus sprendimus, pašalinant Sutarties vykdymo trukdžius.

5.       Ieškovės vertinimu, atsakovės Sprendimas dėl Sutarties nutraukimo priimtas neišnaudojus visų galimybių Sutartį išsaugoti. Atsakovė, priimdama Sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, pažeidė sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principus, nesiekė išsaugoti Sutarties, taip pat pažeidė favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) bei šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus.

6.       Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį, nesuėjus Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje įtvirtintam Paslaugų teikimo terminui. Pagal Techninės specifikacijos 77 punktą visos keturios kūrimo iteracijos turi būti įgyvendintos per 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 19 d., o galutinis Paslaugų teikimo terminas, įtvirtintas Sutarties 2.1 papunktyje, pagal kurį visos Paslaugos turi būti suteiktos per 16 mėnesių, iki 2023 m. kovo 19 d. Atsakovė Sprendimą dėl Sutarties nutraukimo priėmė 2022 m. spalio 25 d., pagal kurį Sutartis laikoma nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Atsakovė nepagrįstai neįspėjo ieškovės apie ketinimą nutraukti Sutartį bei nesudarė galimybės pašalinti trūkumus, jei atsakovė laikė, kad tokie yra.

7.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktas Paslaugas. Ieškovė iš viso yra padariusi 87 proc. visos Sutarties fiksuotos dalies, t. y. I ir II iteracija baigtos, tai sudaro 80 proc.; III ir IV iteracijų analizė yra atlikta, tai sudaro dar 7 proc. fiksuotos Sutarties dalies. Likę neatlikti tik III ir IV iteracijų programavimo darbai, kurie būtų buvę atlikti laiku, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai ir neteisėtai nutraukusi Sutarties. Atsakovė, turėdama išeities kodus bei savo vidinėse sistemose ieškovės sukurtą darbo rezultatą, gali toliau juo naudotis, vystyti ar perduoti kitam tiekėjui jį plėtoti, sukuriant naujus funkcionalumus ar naudojantis jau sukurtais rezultatais. Atsakovė ne tik naudojasi Valstybės duomenų valdysenos (Projekto valdymo plano 1.2 papunktis „Sąvokos ir sutrumpinimai“) (toliau – VDV) katalogo el. parduotuve, bet dar ir gauna pajamas, kurias ši elektroninė parduotuvė generuoja atsakovei.

8.       Ieškovė yra atlikusi esminę dalį programavimo bei dalį analizės darbų ir suteikusi Paslaugų iš viso už 255 264 Eur be PVM: 192 444 Eur be PVM Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo paslaugos; 55 290 Eur be PVM Papildomų poreikių realizavimo paslaugos – VDV katalogo el. parduotuvės sukūrimas; 7 530 Eur be PVM visų keturių iteracijų papildomų funkcionalumų analizės darbams, kurie apskaičiuojami valandinį įkainį padauginus iš analizei skirto laiko, t. y. 30 Eur be PVM × 251 val. Už visus šiuos faktiškai atliktus darbus bei suteiktas paslaugas, kurie iš viso sudaro 308 869,44 Eur su PVM, atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei, nors sukurtu rezultatu sėkmingai naudojasi, gali jį vystyti, keisti ir kitaip disponuoti.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Proit“ atsakovei Valstybės duomenų agentūrai 16 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ji kėlė klausimus dėl Techninės specifikacijos trūkumų ir jų taisymo. Teismo vertinimu, iš ieškovės nurodytų protokolų turinio nėra pagrindo spręsti apie tokius ieškovės reikalavimus arba jos informavimą apie objektyvias kliūtis, trukdančias Sutartį įvykdyti laiku, šalių susitikimų metu ieškovė nenurodė Techninės specifikacijos trūkumų. Teismas pažymėjo, kad Techninė specifikacija yra viešojo pirkimo dokumentų dalis, su kuria ieškovė, kaip profesionali viešojo pirkimo dalyvė, verslininkė, sutiko, teikdama Pasiūlymą, dėl Pirkimo sąlygų neaiškumų, netikslumų išsiaiškinimo nesikreipė į atsakovę, Pirkimo sąlygų neskundė, vykdant Sutartį pretenzijų dėl Sutarties sąlygų nereiškė, jų keitimo įstatymų nustatyta tvarka neinicijavo, Sutarties vykdymo nestabdė. Taigi ieškovė savo veiksmais pripažino, kad Sutarties (tarp jų Techninės specifikacijos) sąlygos neturi trūkumų.

11.       Teismas nusprendė, kad atsakovė pagrįstai nesutiko su ieškovės 2022 m. spalio 10 d. pasiūlymu dėl Techninės specifikacijos 77 punkto patikslinimo, pratęsiant jame nurodytą Sutarties terminą iki 2023 m. kovo 5 d. Esminių viešojo pirkimo sąlygų keitimas pagal VPĮ 17 ir 89 straipsnių nuostatas nėra galimas. Tai, kad minėta sąlyga yra esminė, patvirtina faktas, jog Techninė specifikacija ir joje numatyti terminai buvo imperatyvi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, taigi, jos keitimas pažeistų viešojo pirkimo principus, kitų pirkime dalyvavusių vienodomis sąlygomis tiekėjų teises ir teisėtus interesus. Sutartyje numatytas 16 mėnesių galutinis terminas (iki 2023 m. kovo 19 d.) yra tiesiogiai susijęs su Techninėje specifikacijoje numatytais terminais, nes Sutarties 2.1 papunktyje numatyta, kad visos paslaugos per nustatytą terminą turi būti suteiktos laikantis Techninėje specifikacijoje nustatytų Paslaugų teikimo terminų.

12.       Teismas nustatė, kad terminas visoms keturioms iteracijoms įgyvendinti buvo nustatytas iki 2022 m. lapkričio 19 d. Techninėje specifikacijoje buvo numatyta ir Papildomų paslaugų apimtis – 3 500 valandų. Pagal Techninę specifikaciją būtent ieškovė turėjo pateikti ir pateikė Projekto įgyvendinimo planą, tarp jų ir darbų vykdymo grafiką. Taigi, konkrečių darbų atlikimo terminus nustatė pati ieškovė, įvertinusi sutartinius įsipareigojimus, darbų atlikimo sąlygas ir apimtis. Ieškovės pateiktame vykdymo plane buvo nurodyti kiekvienos iteracijos darbų etapo (priėmimo testavimas, mokymai, bandomoji eksploatacija, priėmimo–perdavimo akto pasirašymas) įvykdymo terminai. 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio metu šis planas buvo iš dalies pakeistas dalyje dėl tarpinio termino – iteracijų priėmimo testavimo pradžios laiko; 2020 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje dar kartą buvo pratęstas terminas I ir II iteracijų priėmimo testavimo darbams pradėti iki 2022 m. rugsėjo 10 d., šią datą fiksuojant terminu, kurio nesilaikant pagal Sutarties sąlygas bus pradėta skaičiuoti bauda.

13.       Teismas nustatė, kad Sutarties vykdymo metu ieškovė nenurodė aplinkybių, objektyviai trukdančių jai vykdyti Sutartį, ir toliau vykdė Sutartį. Be to, iš šalių bendradarbiavimo bei teismo posėdyje duotų ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė be išlygų priėmė vykdyti atsakovės užsakymus dėl papildomų paslaugų. Pagal Sutarties 5.2 papunktį, papildomų poreikių realizavimo apimtys, reikalavimai ir įvykdymo terminai yra nurodomi Papildomų poreikių realizavimo užsakymuose, kurie kiekvieną kartą atskirai derinami tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos; užsakymai bus sudaromi ir įgyvendinami tuo atveju, jeigu šalys tarpusavyje suderina papildomų poreikių realizavimo apimtis, valandų skaičių ir užsakymo įvykdymo terminą. Pagal Sutarties sąlygas ieškovė turėjo galimybę derėtis dėl užsakymų realizavimo tvarkos, užsakymai turėjo būti vykdomi tik šalims dėl to susitarus (suderinus vykdymo sąlygas). Kadangi būtent nuo ieškovės valios priklausė papildomų poreikių realizavimo sąlygos, teismas nusprendė, kad ieškovei sutikus suteikti šias paslaugas, nereiškiant reikalavimų dėl jų vykdymo tvarkos, ieškovės argumentai apie atsakovės papildomų paslaugų užsakymų įtaiką iteracijų įgyvendinimo terminui neįrodo atsakovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo ieškovės parengtame grafike nurodytais terminais.

14.       Teismas nusprendė, kad ieškovė savo valia prisiėmė Sutarties neįvykdymo riziką, nedelsdama nepranešė atsakovei apie kliūtis vykdyti Sutartį, nestabdė Sutarties vykdymo, nors tokią teisę turėjo pagal įstatymą ir pagal Sutartį, bet, priešingai, sudarė pagrindą atsakovei tikėtis, jog Sutartis bus įvykdyta laiku, kad visos rizikos yra valdomos. Ieškovės argumentus, kad ji iš karto suprato, jog Sutarties vykdymo sąlygos buvo netinkamos, pripažino, kad vėlavimo rizikas pastebėjo Sutarties vykdymo pradžioje, teismas įvertino kaip nepagrįstus, nes ieškovė savo valia parengė Paslaugų suteikimo grafiką ir įsipareigojo laikytis Sutarties vykdymo terminų. Teismas nusprendė, kad ieškovei nepranešus apie nuo jos nepriklausančias aplinkybes įvykdyti Sutartį, ji netenka teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir pateisinti Sutarties terminų nesilaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnis). Be to, nors ieškovė teigė, kad atsakovės teikiami užsakymai dėl papildomų paslaugų neatitiko Techninės specifikacijos 111 punkto reikalavimų, vis dėl to pati ieškovė apsisprendė pradėti šiuos darbus, nekreipiant dėmesio į formalumus. Ieškovės elgesys vykdant Sutartį parodo, kad ji sutiko su tokiomis Sutarties vykdymo sąlygomis, jas laikė priimtinomis, prisiėmė Sutarties vykdymo tokiomis sąlygomis riziką, todėl teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės dėl Sutarties terminų pažeidimo.

15.       Teismas, įvertinęs tiek ieškovės pateikto prof. Dr. Audriaus Lopatos ekspertinio tyrimo aktą, tiek atsakovės – IT specialisto M. P. atsakymus į klausimus, nusprendė, kad šie specialistai vertino tik tuos duomenis ir informaciją, kuriuos jiems pateikė bylos baigtimi suinteresuota šalis, todėl laikė labiau tikėtina, jog išvados yra teorinio pobūdžio, neatsižvelgiant į tikrąsias Sutarties vykdymo sąlygas.

16.       Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė atsakovės triplike ir 2023 m. balandžio 17 d. atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų nesutikimo su ieškovės pozicija argumentų, susijusių su ankstesnių projektų etapų vykdymu, asmeninės testinės aplinkos užtikrinimu, analizės derinimu. Įvertinęs faktines tarp šalių susiklosčiusias Sutarties vykdymo sąlygas, šalių bendradarbiavimą vykdant Sutartį, eksperto išvadų tikėtiną neatitikimą faktinei Sutarties vykdymo eigai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė savo atsakomybės už terminų pažeidimą. Tai, kad ieškovė Sutarties terminų pažeidimo nesiejo su atsakovės tam tikrais kaltais veiksmais, bet, priešingai, pripažino savo kaltę dėl terminų nesilaikymo, patvirtina faktas, jog ieškovė neginčijo atsakovės reikalavimo apmokėti Sutartyje numatytas netesybas už Sutarties vėlavimą ir jas faktiškai sumokėjo. 

17.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, kurios sąlygos, numatančios įvykdymo terminus, yra esminės, imperatyvios ir negali būti keičiamos, padarė išvadą, jog vien tai, kad Sutarties 12.2.2 papunktyje nėra įrašyta konkreti termino praleidimo trukmė, nepaneigia Sutarties šalių ketinimų nutraukti Sutartį minėtu pagrindu dėl ilgalaikio esminio terminų pažeidimo. Visos (keturios) iteracijos turėjo būti ne tik sukurtos, bet ir visiškai įgyvendintos (sėkmingai testuotos, išbandytos ir perduotos atsakovei) iki 2022 m. lapkričio 19 d., o ieškovė, esant nuolatiniam vėlavimui, 2022 m. spalio 24 d. žadėjo pateikti pirmos iteracijos programavimo rezultatus testavimui 2022 m. lapkričio 16 d., o antrąją iteraciją pakartotiniam testavimui 2022 m. lapkričio 8 d. Teismas nusprendė, kad ieškovės nuolatinis Sutarties vykdymo pažeidimas, ilgalaikis (pirmos iteracijos termino praleidimas siekė 7 mėnesius) grafike numatytų terminų nesilaikymas, Paslaugų nesuteikimas net ir per papildomus ieškovės iniciatyva nurodytus terminus, sudarė pakankamą pagrindą spręsti, jog toks vėlavimas dėl tiekėjos kaltės yra esminis. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog esant tokiai Sutarties vykdymo eigai, ji būtų įgyvendinusi visas keturias iteracijas ir perdavusi šių Paslaugų rezultatą atsakovei iki 2022 m. lapkričio 19 d., dėl to Sutartis buvo pagrįstai ir teisėtai nutraukta Sutarties 12.2.2 papunkčio pagrindu.

18.       Teismo vertinimu, bylos situacija dėl grafike numatytų terminų pažeidimo atitiko ir CK 6.219 straipsnyje numatytą Sutarties nutraukimo pagrindą, o tai papildomai patvirtina Sutarties nutraukimo teisėtumą. Tai, kad Sutartis buvo nutraukta nesuėjus galutiniam visų iteracijų įgyvendinimo ir Sutarties įvykdymo terminui, neturi teisinės reikšmės, nes toks Sutarties nutraukimas (atsižvelgus į tai, kad pažeidimas iki galutinio termino pabaigos jau buvo esminis) atitinka Sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo tikslą bei 12.2.2 papunkčio pagrindą.

19.       Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog šalys priėmimo–perdavimo akto nepasirašė, ieškovė nesuteikė nei vienos iteracijos visų plane numatytų įgyvendinimo Paslaugų, nesikreipė į ieškovę dėl Paslaugų ar jų dalies rezultatų priėmimo, nepateikė įrodymų, kad testavimo metu nustatytos klaidos buvo pašalintos. Atsakovei nebuvo perduotos intelektinės nuosavybės teisės į ieškovės sukurtą Paslaugų rezultatą. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog iki Sutarties nutraukimo ieškovė suteikė kokybiškų paslaugų dalį atsakovei, o atsakovė pagal paskirtį šių Paslaugų rezultatu gali naudotis. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė realiai tinkamai suteikė atsakovei pagal Sutartį Paslaugų dalį, o atsakovei kilo prievolė atsiskaityti.

20.       Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog VDV katalogo testavimas nebuvo sėkmingas (užfiksuota 70 klaidų). Taigi, viso VDV katalogo skelbimo atsakovės interneto svetainėje metu VDV katalogu realiai nebuvo galima naudotis pagal paskirtį. Šis katalogas nebuvo priimtas pagal Sutarties sąlygas, atsakovei nebuvo perduotos intelektinės nuosavybės teisės naudotis katalogu. Teismo vertinimu, vien pirminės šio katalogo Formos, kurios testavimo klaidos nebuvo pašalintos, įkėlimas į atsakovės interneto svetainę, laukiant pakartotinio testavimo, nelaikytinas Paslaugų rezultato priėmimu, jo faktiniu naudojimu. Toks naudojimas, labiau tikėtina, buvo bandomasis, o esant testavimo klaidoms, tokia Forma negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Teismas nusprendė, kad ieškovė nesukūrė tinkamo Paslaugų rezultato ar jo dalies, jos neperdavė atsakovei, todėl atsakovei nekilo prievolė atsiskaityti už atitinkamą Paslaugų dalį.

21.       Teismas nusprendė, kad ieškovei neįrodžius Sutarties nutraukimo neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę, kaip apie nepatikimą tiekėją.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

22.       Ieškovė UAB „Proit“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės Valstybės duomenų agentūros bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nenustatė, kad Paslaugų teikimo vėlavimą lėmė atsakovės kaltė ir netinkamas Projekto organizavimas bei vykdymas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės dėl sutarties terminų pažeidimo ir jog ieškovė nepaneigė savo atsakomybės už terminų pažeidimą. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų – teismas neįvertino ieškovės argumentų ir įrodymų, kad Paslaugų teikimo vėlavimą lėmė atsakovės kaltė ir netinkamas Projekto organizavimas bei valdymas. Teismas nepasisakė dėl esminių šalių ginčo aspektų, todėl neatskleidė bylos esmės. Netesybas ieškovė sumokėjo išimtinai todėl, kad siekė išsaugoti Sutartį ir gerus santykius su atsakove bei sėkmingai užbaigti Sutarties vykdymą. Ieškovė pateikė duomenis iš PPK posėdžių protokolų ir susirašinėjimo su atsakove, pagrindžiančius, kad ieškovė nurodė atsakovei grėsmes ir rizikas, keliamas atsakovės ir susijusias su Projekto vykdymu.

22.2.                      Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė dėl to, kad vėlavo ankstesni projekto etapai, vykdomi kitų tiekėjų, o ieškovei nebuvo laiku perduoti būtini duomenys iš ankstesnių projekto etapų. Projektas „Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimas“ susideda iš trijų etapų. Techninė specifikacija yra skirta projekto III etapui. Dalis Projekto III etapo remiasi II etapo rezultatais. Techninės specifikacijos reikalavimų nebuvo įmanoma įgyvendinti nesivadovaujant II etapo rezultatais. III etapas buvo tiesiogiai susijęs su II etapu. Iki III etapo Sutarties vykdymo pradžios ankstesni etapai vėlavo ir nebuvo užbaigti, o tai turėjo esminės reikšmės Sutarties vykdymui. Sutarties vykdymo pradžioje ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši pateiktų II etapo rezultatus, kurie buvo reikalingi Sutarties vykdymui, ir gavo atsakovės atsakymą, jog jų dar nėra. Dokumentaciją, parengtą II etapo tiekėjo, gavo tik 2022 m. sausio mėnesį. Taigi, iš esmės nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo sutrikdytas Sutarties vykdymas, o tai lėmė atsakovės netinkamas Projekto organizavimas ir vykdymas. Teismas šių aplinkybių neįvertino bei nesivadovavo ieškovės pateiktais argumentais ir įrodymais. Tokie ieškovės argumentai buvo patvirtinti ir ieškovės eksperto.

22.3.                      Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė ir dėl to, kad nebuvo testinės aplinkos, deleguotos ieškovei asmeniškai. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad ieškovė turėtų testinę aplinką, su kuria, vykdydama Sutartį, galėtų efektyviai dirbti ji viena, tačiau atsakovė to neužtikrino. Paskelbus Pirkimą tiekėjai buvo uždavę atsakovei klausimą, ar perkančioji organizacija turi savo infrastruktūroje Pirkimo objekte aprašytos informacinės sistemos kūrimo ir (arba) testavimo aplinkas. Atsakovė nurodė, kad suteiks tiekėjui testinę aplinką. Bet kuris tiekėjas iš tokio atsakovės atsakymo turėjo suprasti, kad atsakovės suteikta testinė aplinka bus skirta asmeniškai tiekėjui, vykdančiam Sutartį. Tačiau ieškovė testinę aplinką turėjo dalintis dar su dviem tiekėjais, kurie vėluodami vykdė Projekto pirmuosius du etapus. 2022 m. birželio 18 d. testinė aplinka buvo sukurta ieškovės iniciatyva ir jos pačios sąskaita, kadangi ieškovei jau reikėjo įdiegti VDV katalogo funkcionalumą į testinę aplinką. Taigi, ieškovės darbas iš esmės pusę metų dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių ir priežasčių buvo neefektyvus.

22.4.                      Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė taip pat dėl to, kad atsakovė net keturis mėnesius derino analizę ją vilkindama. Atsakovė nuolat prašė analizę pildyti papildomų funkcionalumų analize, o galiausiai papildomų funkcionalumų apskritai neužsakydavo ir nesutikdavo už juos atsiskaityti. Dėl atsakovės pageidaujamų papildomų funkcionalumų iš esmės pailgėjo analizės etapas: I iteracijoje papildomi funkcionalumai padidino 33 proc. numatytą pradinę fiksuotos Sutarties dalies apimtį; II iteracijoje papildomi funkcionalumai padidino 57 proc. numatytą pradinę fiksuotos Sutarties dalies apimtį. Atsakovė laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad į 3 500 papildomų poreikių realizavimui skirtas valandas turėdavo patekti iš esmės tik programavimas, o analizės nevertino kaip papildomo darbo. Taigi, analizės derinimas net keturis mėnesius užtruko išimtinai dėl atsakovės kaltės.

22.5.                      Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė ir dėl to, kad atsakovė vertė ieškovę nukrypti nuo Techninės specifikacijos reikalavimų ir nesilaikyti iteracijų eiliškumo. Vykdant Sutartį, atsakovė pateikė reikalavimą ieškovei papildomai iki 2022 m. liepos 1 d. įgyvendinti naują, Sutartyje nenumatytą, svetainės meta.stat.gov.lt funkcionalumą „Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo portalą“, t. y. prie svetainės papildomai sukurti VDV katalogo el. parduotuvę. Nustatydama papildomo funkcionalumo poreikį, atsakovė privertė ieškovę nukrypti nuo Techninės specifikacijos reikalavimų ir nesilaikyti iteracijų eiliškumo bei iš esmės sukeisti vietomis II iteraciją su I iteracija.

22.6.                      Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė ir dėl to, kad atsakovė neužtikrino (neįsigijo) Orbeon atnaujinimo, be kurio IV iteracijos darbai buvo neįmanomi. Pirkimas buvo sudarytas iš dviejų dalių: I dalis – Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo paslaugos (III etapas); II dalis – Elektroninės gyventojų statistinių tyrimų duomenų priėmimo ir tvarkymo sistemos (toliau – ESTAG) naujos Orbeon Forms versijos diegimo paslaugos. Ieškovė pasiūlymą pateikė tik I Pirkimo dalyje, Sutartis buvo sudaryta dėl I Pirkimo dalies. Dėl II Pirkimo dalies sutartis nebuvo sudaryta ir atsakovė neįsigijo (ESTAG) naujos Orbeon Forms versijos diegimo paslaugų, kurios buvo reikalingos, kad ieškovė galėtų įvykdyti Sutarties IV iteraciją (jos programavimo darbus). Atsakovei nepavykus atskirai nusipirkti Orbeon atnaujinimo Pirkimo II dalimi, atsakovė siekė šias paslaugas įsigyti iš ieškovės pagal Sutartį kaip papildomas paslaugas. Vis dėlto, atsakovė neužsakė šio darbo kaip papildomų paslaugų ir Orbeon taip ir liko neatnaujintas, nors atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti jo atnaujinimu, kad ieškovė galėtų padaryti IV iteraciją. Ieškovė dėl atsakovės kaltės – laiku nepriimtų sprendimų ir neveikimo – negalėjo pradėti IV iteracijos programavimo darbų, kadangi atsakovė neįsigijo Orbeon atnaujinimo, be kurio IV iteracijos darbai buvo neįmanomi.

22.7.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų lygybės principą, nemotyvuotai atmetė dalį reikšmingų įrodymų. Nors teismas nurodė, kad ieškovės eksperto ir atsakovės specialisto išvadomis nesivadovaus, tačiau iš sprendimo turinio matyti, jog teismas atsakovės specialisto išvadomis vadovavosi. Teismas, atmesdamas ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisė ir 1 650 Eur išlaidas Specialisto išvadai parengti.

22.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį Sutarties 12.2.2 papunkčio pagrindu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Visų pirma, Sutarties 12.2.2 papunktyje nebuvo nurodytas vėlavimo terminas, kuriam esant Sutartis galėtų būti nutraukta, todėl atsakovė šiuo pagrindu negalėjo nutraukti Sutarties dėl tariamo esminio jos pažeidimo. Sutarties punktas, kuriuo atsakovė vadovavosi nutraukdama Sutartį, yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas. Antra, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai Sutarties nutraukimo teisėtumą vertino pagal CK 6.219 straipsnio turinį. Atsakovė vieninteliu Sutarties nutraukimo pagrindu laikė Sutarties 12.2.2 papunktyje nurodytą esminio pažeidimo antrąjį atvejį. Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.219 straipsnio, kaip alternatyvaus Sutarties nutraukimo pagrindo, išėjo už Sprendime dėl Sutarties nutraukimo nurodyto nutraukimo pagrindo ribų. Toks teismo sprendimas prieštarauja ir CPK 4233 straipsnio 2 daliai bei jį aiškinančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Trečia, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad atsakovė ne tik neteisėtai nutraukė Sutartį, bet ir nepagrįstai neįspėjo ieškovės apie ketinimą nutraukti Sutartį bei nesudarė galimybės pašalinti trūkumus, jei atsakovė laikė, jog trūkumai yra.

22.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovei nekilo prievolė atsiskaityti už ieškovės iki Sutarties nutraukimo suteiktas Paslaugas, kurių rezultatu atsakovė naudojasi bei gali juo disponuoti. Nors atsakovė ir nėra pasirašiusi Paslaugų perdavimo–priėmimo akto dėl I ir II iteracijos sukūrimo, tačiau abi iteracijos yra pabaigtos. I ir II iteracijos sukurto rezultato apimtis sudaro 80 proc. Sutarties įvykdymo apimties. III iteracijos analizės dokumentas yra patvirtintas, o IV iteracijos pateiktas tarpinis analizės rezultatas vertinimui. III ir IV iteracijos taip pat iš dalies yra atliktos, tai sudaro apie 7 proc. visos Sutarties apimties. Likę 13 proc. III ir IV iteracijų apimties sudaro programavimo darbai, kurių ieškovė nespėjo atlikti, kadangi atsakovė nepateikė atnaujintos Orbeon versijos ir po to nepagrįstai nutraukė Sutartį. Atsakovė taip pat nėra pasirašiusi Paslaugų perdavimo–priėmimo akto už papildomų poreikių realizavimo paslaugas – VDV katalogo el. parduotuvės sukūrimą. VDV katalogo el. parduotuvė yra sukurta, buvo funkcionuojanti ir naudojama atsakovės nuo 2022 m. liepos 1 d. Ieškovė yra perdavusi atsakovei išeities kodus ir darbo rezultatą, kuriuo atsakovė naudojasi ir turi visas technines galimybes toliau šį rezultatą vystyti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nekilo prievolė atsiskaityti su ieškove už ieškovės iki Sutarties nutraukimo suteiktas Paslaugas, kurių rezultatu atsakovė naudojasi bei gali juo disponuoti ir kurių vertė sudaro 308 869,44 Eur su PVM.

23.       Atsakovė Valstybės duomenų agentūra atsiliepimu į ieškovės UAB „Proit“ apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

23.1.                      Iš bylos faktinių aplinkybių visumos matyti, kad ieškovės vėlavimų priežastis buvo pačios ieškovės neprofesionalumas ir netinkamai turimų resursų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės. Sutarties galiojimo metu ieškovė nekaltino atsakovės dėl vėluojančios Projekto eigos. Ieškovė mokėjo atsakovei išrašytas sutartines baudas už vėlavimus.

23.2.                      Pavėluoto Sutarties vykdymo priežastis buvo ieškovės negebėjimas paskirti pakankamai resursų Sutarties vykdymui bei neprofesionalus Projekto valdymas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad Projekto žlugimo ir Sutarties nutraukimo kaltė tenka ieškovei. Ieškovė – profesionali IT paslaugų tiekėja. Pirminiai iteracijų įgyvendinimo terminai buvo pateikti pačios ieškovės parengtame Plane, ieškovei susipažinus su Sutartimi, Technine specifikacija, taip pat žinant, kad atsakovei bus reikalinga iki 3 500 valandų Papildomų paslaugų. Vėlesni terminų pratęsimai buvo įgyvendinti su ieškovės žinia, jai patikinus, kad nauji terminai yra tinkami. Vėlavimai tęsėsi dienomis, vėliau savaitėmis, galų gale mėnesiais. Dviejų iteracijų atžvilgiu (III ir IV) ieškovė iki Sutarties nutraukimo dienos apskritai taip ir nepradėjo kūrimo darbų, nors tuo metu jau turėjo būti juos užbaigusi, ištestavusi, atlikusi bandomąją eksploataciją. Ieškovė PPK posėdžių metu ne kartą yra pripažinusi, kad vėlavimas vykdyti Sutartį atsirado dėl per mažo kiekio Sutarties vykdymui pasitelktų specialistų. Atsakovė pagrįstai nesutiko iš esmės keisti Sutartį, nes nebuvo faktinių bei teisinių prielaidų tą daryti (VPĮ 89 straipsnis). Projektui skirtas finansavimas galėjo būti panaudotas per 2022 m., į kitus metus galėjo būti perkelta tik maža jo dalis. Ieškovė neįgyvendino bei neperdavė nė vienos iteracijos. Atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį dėl ieškovės kaltės, šiai nesugebėjus suvaldyti Projekto ir tinkamai paskirstyti resursų.

23.3.                      Ankstesni Projekto etapai nevėlavo. Be to, nebuvo „būtinų duomenų“, kuriuos atsakovė turėjo perduoti ieškovei iš ankstesnių Projekto etapų, nes kiekvienas Projekto etapas buvo grindžiamas savarankiška technine specifikacija. Ieškovei nereikėjo „nuo nulio“ kurti ataskaitų tvarkymo (generavimo) įrankių, o tik jais pasinaudoti įkeliant ataskaitų šablonus, atitinkančius Techninės specifikacijos 7 ir 9 punktų reikalavimus.

23.4.                      Atsakovė neturėjo užtikrinti asmeniškai ieškovei deleguotos testinės aplinkos, o šis klausimas buvo išspręstas Techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos 71 punkte numatyta, kad Paslaugų teikimo metu testinės ir gamybinės aplinkų atnaujinimas turi būti vykdomas vadovaujantis su perkančiąja organizacija, Integruotos duomenų saugyklos (toliau – IDS) priežiūros vykdytoju ir su II-ojo etapo paslaugų Tiekėju suderinta diegimo tvarka. Testinė aplinka turėjo būti ir buvo viena, ja naudojosi visi trys atsakovės tiekėjai, įskaitant ieškovę. Ieškovė apie asmeninės testinės aplinkos nebuvimą žinojo Sutarties galiojimo pradžioje, tačiau dėl to nesiskundė – sudarė Planą ir PPK posėdžiuose informuodavo apie vykstančius darbus. 

23.5.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė vilkino ieškovės darbus, nes prašė analizę pildyti papildomų funkcionalumų analize. Tai, kad tam tikri potencialūs papildomi funkcionalumai nebuvo užsakomi, tik palengvino ieškovės padėtį, nes ieškovė negebėjo susitvarkyti su jau esamais įsipareigojimais. Techninėje specifikacijoje numatytas Papildomų paslaugų poreikis (3 500 val.) taip ir nebuvo išnaudotas. Papildomi funkcionalumai buvo užsakomi pagal pačios ieškovės suformuluotus ir išgrynintus rašytinius pasiūlymus, tačiau tokie pasiūlymai arba buvo nesuformuluojami laiku, arba suformuluojami nekokybiškai. 

23.6.                      Ieškovės teiginiai, kad atsakovė „vertė“ ieškovę nukrypti nuo Techninės specifikacijos reikalavimų ir nesilaikyti iteracijų eiliškumo, neatitinka tikrovės. Atsakovė nevertė ieškovės dirbti prie visų iteracijų, o leido tai daryti ieškovei to paprašius, nes tai turėjo palengvinti ieškovės padėtį ir sumažinti vėlavimų riziką. Papildomų poreikių užsakymas ir sutartinių darbų iteracijose vykdymas negali būti laikomas vertimu nukrypti nuo iteracijų eiliškumo. Tikimybę, kad atsakovė užsakys papildomų funkcionalumų (Sutartyje numatyta iki 3 500 val.), ieškovė turėjo įsivertinti dar prieš sudarydama Sutartį.

23.7.                      Ieškovės teiginiai, esą ieškovė vėlavo dėl to, kad atsakovė neužtikrino (neįsigijo) Orbeon atnaujinimo, neatitinka tikrovės. Sutarties darbų vėlavimą visų pirma lėmė ieškovės negebėjimas įgyvendinti I, II ir III iteracijų. IV iteracijos darbų vėlavimas buvo I–III iteracijų darbų vėlavimo pasekmė. Orbeon atnaujinimas nebuvo būtinas tam, kad būtų galima pradėti IV iteracijos darbus.

23.8.                      Atsakovė turėjo teisę ir pagrįstai nutraukė Sutartį jos 12.2.2 papunktyje įtvirtintu pagrindu, kuris nėra nei dviprasmiškas, nei neaiškus. Vadovaujantis Sutarties 12.2.2 papunkčiu, esminiu Sutarties pažeidimu galėjo būti laikomi tiek Sutartyje numatyti specialūs atvejai, tiek expressis verbis (tiesiogiai, aiškiai) nenurodyti, tačiau CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus atitinkantys kiti atvejai. Plano terminų pažeidimas buvo laikomas esminiu Sutarties pažeidimu pagal Sutarties 12.2.2 papunktį. Konkretaus dienų skaičiaus nenurodymas suponuoja klausimą, koks vėlavimo terminas galėtų būti protingas, o ne tai, ar apskritai galima naudotis šiuo pagrindu nutraukiant Sutartį. Net jei aptariama Sutarties nuostata ir būtų laikoma neaiškia ar dviprasmiška, CK 6.193 straipsnio 4 dalis bei teismų praktika kaip neigiamą pasekmę nurodo atitinkamos nuostatos taikymą šalies nenaudai, o ne jos buvimą niekine. Sutarties nuostata numato vėlavimo dienas („kiek dienų vėluojant“), o ne vėlavimą mėnesiais. Atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pranešė ieškovei apie numatomą Sutarties nutraukimą. Pranešimo siuntimo ieškovei dieną ieškovė vėlavo pradėti I iteracijos priėmimo testavimą 7 mėnesiais, II iteracijos priėmimo testavimą – 5 mėnesiais, III iteracijos priėmimo testavimą – 4 mėnesiais, IV iteracijos priėmimo testavimą – 2 mėnesiais. Nuolatiniai ieškovės vėlavimai mėnesiais, siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus, yra pakankami, kad sudarytų pagrindą atsakovei nutraukti Sutartį jos 12.2.2 papunkčio pagrindu. Atsakovė, siekdama išsaugoti Sutartį, su ieškove suderino ir ne kartą geranoriškai nustatė papildomą terminą – nepaisant to, kad Plano terminų praleidimas, vadovaujantis Sutarties 12.2.2 papunkčiu, savaime buvo laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Ieškovės vėlavimai buvo esminiai ir pasikartojantys.

23.9.                      Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neįspėjo apie ketinimą nutraukti Sutartį, neatitinka tikrovės. Sutarties 12.2 papunktis numatė 10 kalendorinių dienų terminą, kuriuo vadovaujantis atsakovė privalėjo iš anksto įspėti ieškovę apie būsimą Sutarties nutraukimą dėl Sutartyje sulygto esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovė laikėsi šio reikalavimo. Plane numatyti iteracijų įgyvendinimo terminai bendru sutarimu, įvertinus ieškovės pajėgumus, papildomus poreikius, buvo atnaujinti, t. y. ieškovei ne vieną kartą buvo suteikti papildomi terminai sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti.

23.10.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo ir kitą – CK 6.219 straipsnyje įtvirtintą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas neišėjo iš Pranešime apie Sutarties nutraukimą nurodyto nutraukimo pagrindo ribų, nes Sutarties 12.2.2 papunktis apima ir CK 6.219 straipsnį kaip alternatyvą nutraukimo pagrindui. Sutarties 12.2.2 papunktis leidžia šiuo pagrindu remtis vadovaujantis tiek Sutartyje numatytu, tiek CK įtvirtintu esminio sutarties pažeidimo atveju. Sutarties nutraukimas Sutarties 12.2.2 papunkčio ar CK 6.219 straipsnio teisiniu pagrindu procedūrine prasme yra identiškas, sukelia tas pačias teisines pasekmes. Nors ieškovė įrodinėja, kad, vadovaujantis CPK 4233 straipsnio 2 dalimi, atsakovė procesiniuose dokumentuose negalėjo remtis, o bylą nagrinėjęs teismas sprendimo grįsti teisiniu pagrindu, kuris nebuvo įtvirtintas ieškovės sprendime dėl Sutarties nutraukimo, tačiau nagrinėjama byla nėra viešųjų pirkimų byla, todėl jai CPK XXI1 skyriaus normos netaikomos. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ji turėjo teisę nutraukti Sutartį, be kita ko, CK 6.219 straipsnyje įtvirtintu sutarties nutraukimo pagrindu, todėl, priimdamas sprendimą, teismas neišėjo už ginčo ribų.

23.11.                      Tiek Sutarties turinys, tiek teisės aktų nuostatos bei teismų praktika suponuoja, kad ieškovei mokėjimai neturi būti atliekami. Sutartis nustatė detalią tvarką, kaip turi būti atlikti bei perduoti darbai, bei kada ir kokiu būdu, terminais atsakovė turi atsiskaityti už darbus. Atsakovė nepriėmė ieškovės darbų, nes, viena vertus, iš esmės darbai ieškovės nebuvo baigti iki tokio lygio, kad juos būtų galima teikti bent pirminiam testavimui. Kita vertus, tie darbai, kurie buvo pateikti testavimui (dalis II iteracijos darbų), buvo nekokybiški, jų kritinę būklę ieškovė dar turėjo galimybę ištaisyti, tačiau to laiku taip pat nepadarė. Byloje neegzistuoja nė viena iš kasacinio teismo nurodytų aplinkybių, kurios lemia pareigos mokėti už atliktus darbus atsiradimą. Sutarties galiojimo metu ieškovė neperdavė atsakovei nė vieno tinkamai (kokybiškai) atlikto darbo ar jo dalies – nei iteracijų, nei Papildomų paslaugų. Absoliuti dauguma darbų Sutarties galiojimo metu taip ir nebuvo ištestuoti, be to, pagal sutartį buvo privalomas bandomosios eksploatacijos etapas, kuris nebuvo pradėtas nė vienos iteracijos atžvilgiu.

23.12.                      Ieškovės teiginiai dėl atsakovės papildomo poreikio – VDV katalogo – tinkamumo naudoti pagal paskirtį ir tariamo naudojimo neatitinka tikrovės. Pirminis Formos variantas buvo įkeltas į atsakovės interneto svetainę, tačiau Forma nėra kokybiška, ją ieškovė turėtų taisyti. Sutarties nutraukimo dieną ieškovės sukurtoje Formoje buvo nustatyta 70 klaidų. Iki Sutarties nutraukimo dienos Forma taip ir nebuvo pataisyta, juo labiau priimta. Po Sutarties nutraukimo dienos atsakovė pašalino Formą iš savo interneto svetainės, jos nebenaudojo ir nebenaudos, nes ji nebuvo tinkamai įgyvendinta. Atsakovei autorių teisės taip pat nebuvo perduotos. Forma nebebuvo naudojama, ji nebebuvo viešai prieinama, nuorodos į ją nebuvo pateikiamos.

23.13.                      Ieškovės naudojama tariamai atliktų darbų apimties skaičiavimo metodologija prieštarauja tiek Sutarties nuostatoms, tiek faktinėms aplinkybėms. Sutarties 5.8 papunktis įtvirtina, kad atsakovė atsiskaito su ieškove „už tinkamai ir kokybiškai suteiktas Paslaugas <...> ne vėliau, kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo atitinkamo Paslaugų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, etapais: įvykdžius Techninės specifikacijos 7.2.1 skirsnio reikalavimus kūrimo iteracijoms atsiskaitymai vykdomi lygiomis dalimis už kiekvieną kūrimo iteraciją“. Sutartyje buvo nustatyta, kad kiekviena iteracija Projektui yra vienodai svarbi, todėl už tinkamai ir kokybiškai atliktus ir perduotus darbus kiekviena iteracija yra apmokama po lygiai, t. y. ¼ Sutarties kainos. Ieškovės netinkamai ir nekokybiškai padarytų darbų skaičiavimu byloje neturėtų būti vadovaujamasi. Fiksuota Sutarties kainos dalis pagal Sutarties 2 priedo 1 lentelės 1 eilutę yra 267 652 Eur su PVM. Be to, nors ieškovė teigia, kad I ir II iteracijos būtų buvusios paruoštos testavimui atitinkamai 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 16 d., Pranešimą apie Sutarties nutraukimą atsakovė ieškovei pateikė 2022 m. spalio 25 d. Iki Pranešimo apie Sutarties nutraukimą dienos, ieškovė buvo atlikusi vienintelį – dalies II iteracijos darbų – testavimą, kurio rezultate buvo rastos 243 klaidos.

23.14.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteikė didelės reikšmės šalių pasitelktų specialistų išvadoms, nes jos nebuvo reikalingos tinkamam bylos išnagrinėjimui. Ieškovės specialisto išvada parengta sąmoningai nuslepiant (praleidžiant) daugybę bylai reikšmingų faktinių ir techninių aplinkybių. Ieškovės specialisto išvados turinį paneigia ir atsakovės pasitelkto specialisto 2023 m. gegužės 19 d. parengta ir teismui pateikta išvada. Specialisto išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada. Ieškovė melagingai teigia, kad teismas išimtinai vadovavosi atsakovės specialisto išvada. Sprendime nėra nė vienos pastraipos, kurioje teismas būtų bent paminėjęs nors vieną atsakovės specialisto išvados teiginį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.

Dėl viešojo pirkimo ir esminių faktinių bylos aplinkybių

26.       2021 m. lapkričio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1 papunktį, Paslaugos pagal Sutartį turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, laikantis Techninėje specifikacijoje nustatytų Paslaugų teikimo terminų. Paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas rašytiniu šalių susitarimu Sutarties 11 skyriuje nurodytais terminais ir aplinkybėmis (Sutarties 2.2 papunktis).

27.       Techninė specifikacija nustatė konkrečius reikalavimus Pirkimo objektui. Pagal Techninės specifikacijos 72 punktą, Paslaugos turi būti teikiamos iteraciniu principu. Turi būti įgyvendintos keturios kūrimo iteracijos. Kiekviena kūrimo iteracija turi apimti iteracijos reikalavimų specifikavimą, projektavimą, programavimą ir testavimą (Techninės specifikacijos 75 punktas). Po kiekvienos kūrimo iteracijos turi būti atliktas priėmimo testavimas, mokymai ir bandomoji eksploatacija (Techninės specifikacijos 81 punktas). Užbaigus vienos kūrimo iteracijos priėmimo testavimą gali būti pradedama sekanti kūrimo iteracija (Techninės specifikacijos 82 punktas). Kiekvienos iteracijos trukmė turi būti suderinta Projekto plane. Kiekvienos iteracijos apimtys: I iteracija – įgyvendinami Techninės specifikacijos 6.1 skyriuje aprašyti funkciniai reikalavimai; II iteracija – įgyvendinami Techninės specifikacijos 6.2 skyriuje aprašyti funkciniai reikalavimai; III iteracija – įgyvendinami Techninės specifikacijos 6.3 skyriuje aprašyti funkciniai reikalavimai; IV iteracija – įgyvendinami Techninės specifikacijos 6.4. skyriuje aprašyti funkciniai reikalavimai (Techninės specifikacijos 76 punktas). Visos keturios kūrimo iteracijos turi būti įgyvendintos per 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Techninės specifikacijos 77 punktas). Kadangi Sutartis įsigaliojo 2021 m. lapkričio 19 d., todėl visos keturios iteracijos turėjo būti įgyvendintos iki 2022 m. lapkričio 19 d.

28.       Pagal Techninės specifikacijos 107 punktą, perkančioji organizacija gali užsakyti papildomas nenumatytas šioje techninėje specifikacijoje, poreikių realizavimo paslaugas. Papildomi poreikiai privalo būti tiesiogiai susiję su pirkimo objektu (Techninės specifikacijos 108 punktas). Papildomų poreikių realizavimo paslaugos turi būti suteiktos per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Techninės specifikacijos 110 punktas). Papildomų poreikių realizavimui planuojama skirti pagal poreikį iki 3 500 valandų. Perkančioji organizacija neįsipareigoja išnaudoti (užsakyti) šiame punkte nurodyto valandų kiekio (Techninės specifikacijos 113 punktas).

29.       Pagal Techninės specifikacijos 73 punktą, per 2 (dvi) savaites nuo Paslaugų teikimo sutarties įsigaliojimo dienos Tiekėjas turi pateikti Projekto planą, kuriame turi būti detalizuoti Projekto etapai, jų rezultatai (pateiktys), Projekto dalyvių vaidmenys, tarpusavio komunikacijos būdai, pateikti pagrindiniai riboženkliai (angl. milestones) ir detalus Perkančiosios organizacijos nurodytus terminus atitinkantis kalendorinis darbų vykdymo grafikas.

30.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei galutinį Projekto valdymo planą, kuriame, be kita ko, nustatė Projekto darbų vykdymo grafiką:

30.1.                      I iteracija (Reikalavimų Oficialiosios statistikos darbų programos (toliau – OSDP)  tvarkymo ir formavimo funkcionalumui realizavimas): priėmimo testavimas (nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. kovo 25 d.); mokymai (nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 14 d.); bandomoji eksploatacija (nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. birželio 17 d.); priėmimo–perdavimo akto pasirašymas (2022 m. birželio 17 d.);

30.2.                      II iteracija (Reikalavimų IDS tvarkomų metaduomenų viešinimui realizavimas): priėmimo testavimas (nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.); mokymai (nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. birželio 3 d.); bandomoji eksploatacija (nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.); priėmimo–perdavimo akto pasirašymas (2022 m. rugpjūčio 5 d.);

30.3.                      III iteracija (Reikalavimų duomenų rinkinių archyvavimo sprendimui realizavimas): priėmimo testavimas (nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. liepos 5 d.); mokymai (nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. liepos 26 d.); bandomoji eksploatacija (nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.); priėmimo–perdavimo akto pasirašymas (2022 m. rugsėjo 26 d.);

30.4.                      IV iteracija (Reikalavimų automatiniam gyventojų statistinių duomenų išsaugojimui IDS realizavimas: priėmimo testavimas (nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.); mokymai (nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.); bandomoji eksploatacija (nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d.); priėmimo–perdavimo akto pasirašymas (2022 m. lapkričio 11 d.);

31.       2021 m. gruodžio 17 d. PPK posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad buvo suteikta prieiga prie programinio kodo, prie testinės ir produkcinės aplinkų bei prie testinės ir produkcinės duomenų bazių.

32.       2022 m. sausio 26 d. PPK posėdžio metu ieškovės atstovas pristatė per praėjusį mėnesį atliktus Projekto darbus, nurodė, kad susipažino su visais pagrindiniais funkcionalumais, išgrynino pagrindinius OSMP rengimo funkcionalumus, parengė pirminę analizės ir projektavimo dokumento versiją. Nurodė, kad yra stebima rizika, jog analizės ir projektavimo dokumento rengimas užtruko ilgiau nei planuota.

33.       2022 m. vasario 23 d. PPK posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vėluojama dėl analizės ir projektavimo dokumento tvirtinimo. Juntama rizika dėl programavimo darbų vėlavimo. Planuojamas testinės aplinkos diegimas pas užsakovę, kuris užtruks iki 2 savaičių, po to bus didinama komanda.

34.       2022 m. balandžio 25 d. PPK posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad buvo paruošta VDV analizės ir projektavimo specifikacija bei II iteracijos analizės ir projektavimo dokumentas derinimui, suderinta I iteracijos analizės ir projektavimo dokumentacija. Įvyko 7 analizės ir projektavimo susitikimai, 5 susitikimai dėl VDV IS duomenų katalogo bei 5 susitikimai dėl META-duomenų funkcionalumo. Šiuo metu vykdomi I iteracijos programavimo ir administratoriaus vadovo paruošimo darbai.

35.       2022 m. gegužės 9 d. PPK posėdžio metu atsakovė kėlė klausimą, kaip planuojama spręsti situaciją, kai yra vėluojama pradėti I iteracijos priėmimo testavimą. Posėdžio metu abiejų šalių sutarimu Projekto valdymo planas buvo atnaujintas, patikslinant numatytų darbų grafiką. Buvo sutarta, kad iteracijų priėmimo testavimas bus atliekamas: I iteracijos – 2022 m. liepos 7 d.; II iteracijos – 2022 m. liepos 12 d.; III iteracijos – 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir IV iteracijos – 2022 m. rugsėjo 14 d.

36.       2022 m. gegužės 26 d. PPK posėdžio metu atsakovė paklausė ieškovės, ar pakanka resursų, kai visų iteracijų darbai yra vykdomi lygiagrečiai. Ieškovė patvirtino, kad ši rizika yra valdoma, pritraukiant daugiau komandų.

37.       2022 m. birželio 6 d. PPK posėdžio metu buvo pritarta VDV katalogo el. parduotuvės pasiūlymui.

38.       2022 m. rugpjūčio 8 d. PPK posėdžio metu atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį, kad yra nesilaikoma atnaujinto testavimo plano. Taip pat buvo nurodyta, kad už vėlavimą Sutartyje yra nustatytos baudos bei išaiškinta, jog vėluojant įgyvendinti iteracijas, gali būti prarastas Projekto finansavimas, kuris atsakovei buvo skirtas būtent 2022 m. Atsakovė pasiūlė pratęsti terminą I ir II iteracijų priėmimo testavimo darbams pradėti iki 2022 m. rugsėjo 10 d. ir, jei šio termino ieškovė nesilaikys, iki šios dienos neskaičiuoti baudų už vėlavimus.

39.       2022 m. rugpjūčio 22 d. PPK posėdžio metu atsakovė nurodė, kad II iteracijos priėmimo testavimą bus galima pradėti po 2 savaičių.

40.       2022 m. rugsėjo 5 d. PPK posėdžio metu ieškovė informavo atsakovę, kad darbų tempas išlieka nepagreitėjęs. Atsakovė priminė ieškovei, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. PPK posėdžio metu buvo sutartas galutinis terminas I ir II iteracijų priėmimo testavimui pradėti – 2022 m. rugsėjo 10 d. 

41.       2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovė elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei laišką, kuriuo priminė, kad, vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 8 d. PPK posėdžio metu susitarimu, 2022 m. rugsėjo 10 d. yra paskutinė diena ieškovei pateikti I ir II iteracijų darbus testavimui. Atsakovė įspėjo, kad ieškovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė pradės skaičiuoti baudas už vėlavimus Sutartyje nustatyta tvarka.

42.       2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 9.3 papunkčiu, paskyrė ieškovei baudą už I, II, III projekto iteracijų sukurtų funkcionalumų pristatymo priėmimo testavimui uždelsimą.

43.       2022 m. rugsėjo 19 d. PPK posėdžio metu ieškovė nurodė, kad planuoja sudiegti VDV katalogą ir META portalą 2022 m. rugsėjo 21 d. (META portalas patenka į II iteracijos darbus, o VDV katalogas – papildomas poreikis) ir planuojama pereiti prie I iteracijos darbų, po to paeiliui bus pereita prie papildomų funkcionalumų, III ir IV iteracijų. Posėdžio metu nutarta, kad II iteracijos priėmimo testavimas vyks 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. po VDV katalogo ir META portalo įdiegimo. I iteracijos priėmimo ir testavimo darbus ieškovė nurodė planuojanti atlikti 2022 m. spalio 14 d. Atsakovė priminė, kad terminas visoms keturioms iteracijoms įgyvendinti yra 2022 m. lapkričio 19 d. ir apmokama bus tik už visiškai ir tinkamai baigtas iteracijas.

44.       2022 m. rugsėjo 26 d. PPK posėdžio metu ieškovė informavo atsakovę, kad II iteracijos darbai (META portalas) ir sutartos papildomos paslaugos (VDV katalogas) testavimui sutartu terminu ir vėl nebuvo pateikti. Ieškovės teigimu, buvo rasta klaidų ir jos yra taisomos, testavimui esą planuojama pateikti rytoj, t. y. rugsėjo 27 d.

45.       2022 m. spalio 3 d. įvykusio šalių vadovų susitikimo metu atsakovės vadovė nurodė ieškovei, kad Projekto iteracijų darbų vėlavimai yra kritiniai. Atsakovės atstovė nurodė, kad iki Projekto pabaigos liko kiek daugiau nei mėnuo, tačiau nė viena iš Projekto iteracijų neveikia, 2 iteracijos dar nepradėtos. Tuo atveju, jeigu pasibaigus Projektui nebus visiškai veikiančio produkto, už jį atsiskaitoma nebus ir tokia alternatyva, kaip projekto pratęsimas į kitus metus negali būti numatyta, nes finansavimas į kitus metus neperkeliamas. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad siekiant, jog Projektas nežlugtų, būtina visais įmanomais būdais siekti, kad darbai būtų atlikti laiku, priešingu atveju gresia Sutarties nutraukimas. Buvo pasiūlyta ieškovei: optimizuoti (sutelkti) pajėgas ir įvykdyti Sutarties Techninėje specifikacijoje nurodytas iteracijas Sutartyje numatytais terminais, t. y. iki 2022 m. lapkričio 9 d.; pateikti motyvus (pagrindimą) dėl jų siūlomo Sutarties specifikacijos keitimo, kaip neesminio, kuriuos gavus būtų galima pradėti aiškintis su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl galimybės keisti Sutartį.

46.       2022 m. spalio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl Techninės specifikacijos 77 punkto patikslinimo, kuriuo paprašė pratęsti Techninėje specifikacijoje numatytą 12 mėnesių terminą iki 16 mėnesių.

47.       2022 m. spalio 10 d. PPK posėdžio metu ieškovė nurodė, kad baigėsi II iteracijos testavimas, baigiami VDV katalogo testavimo darbai iš užsakovės pusės. Vykdytoja ketina dirbti ties užfiksuotomis klaidomis, pakartotiniam testavimui šios projekto dalys bus teikiamos pagal bendrai sutartą grafiką. Be to, lygiagrečiai vykdomi I iteracijos programavimo darbai, buvo ištaisyta nemažai klaidų, susijusių su META portalu, kitą savaitę planuojama numatyti I iteracijos testavimo terminus. Posėdžio metu nutarta: VDV katalogą ir META portalą pakartotiniam testavimui pateikti numatytais terminais iki spalio 18 d.; pasiūlymą dėl papildomo funkcionalumo ORBEON versijai pakelti suderinti iki š. m. spalio 12 d. 

48.       2022 m. spalio 17 d. PPK posėdžio metu paaiškėjo, kad II iteracijos darbų dėl pirmo testavimo metu užfiksuoto itin didelio klaidų kiekio nebus galima pakartotinai testuoti visa apimtimi, nes ieškovė nespėjo ištaisyti klaidų. O I iteracijos atžvilgiu priėmimo testavimo terminų ieškovė negalėjo įvardinti.

49.       2022 m. spalio 18 d. II iteracijos pakartotinis testavimas neįvyko, testavimas nukeltas neapibrėžtam laikui. 2022 m. spalio 24 d. ieškovė informavo atsakovę, kad I iteracijos darbus priėmimui testavimui pateiks 2022 m. lapkričio 16 d.

50.       2022 m. spalio 24 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės 2022 m. spalio 10 d. prašymą, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo keisti Sutarties Techninės specifikacijos 77 punktą.

51.       2022 m. spalio 25 d. ieškovė informavo atsakovę, kad II iteracijos darbus pakartotiniam priėmimo testavimui pateiks 2022 m. lapkričio 8 d.

52.       2022 m. spalio 25 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“. Rašte nurodyta, kad nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Sutartis bus laikoma nutraukta vadovaujantis Sutarties 12.2.2 papunkčiu. Be to, rašte nurodyta, kad nei viena Projekto kūrimo iteracija nėra įgyvendinta. 2022 m. spalio 24 d. duomenimis Paslaugų teikimo grafiko darbai buvo tokie: I iteracija: atlikta – suderinta analizės ir projektavimo specifikacija, parengtos naudotojų vadovų ir mokymų plano pradinės versijos, dalis kūrimo darbų; nepradėta – testavimas, mokymai ir bandomoji eksploatacija; II iteracija: atlikta – suderinta analizės ir projektavimo specifikacija, dalis kūrimo darbų, dalis testavimo etapo; nepradėta – mokymai ir bandomoji eksploatacija; III iteracija: atlikta – suderinta analizės ir projektavimo specifikacija; nepradėta – kūrimo darbai (tarpinių rezultatų pristatoma nebuvo), testavimas, mokymai ir bandomoji eksploatacija; IV iteracija: atlikta – pateikta derinti analizės ir projektavimo specifikacija; nepradėta – kūrimo darbai, testavimas, mokymai ir bandomoji eksploatacija.  

53.       2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė pretenziją „Dėl neteisėto Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kurioje išdėstė argumentus, kodėl Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ir pasiūlė atsakovei tęsti Sutarties vykdymą arba Sutartį nutraukti šalių sutarimu.

54.       2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė elektroniniu laišku pakartotinai informavo atsakovę, kad 2022 m. lapkričio 8 d. numatytas II iteracijos pakartotinis testavimas, o I iteracijos pateikimas testavimui numatytas 2022 m. lapkričio 16 d. Ieškovė paklausė atsakovės, ar niekas nesikeičia dėl planuojamų testavimų. Tą pačią dieną kitu elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę, kad 2022 m. lapkričio 8 d. planuojamas sudiegti VDV katalogas į testavimo aplinką pakartotiniam testavimui. Ieškovė nurodė, kad yra pasiruošusi sudiegti VDV katalogą į gamybinę aplinką ir pateikti darbų priėmimo perdavimo aktą. Atsakydama į minėtus ieškovės elektroninius laiškus, atsakovė nurodė ieškovei, kad nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Sutartis bus nutraukta, dėl to pakartotinio testavimo darbai ieškovės nurodytu terminu bus negalimi.

55.       2022 m. lapkričio 4 d. atsakovė raštu „Dėl pretenzijos dėl neteisėto Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ informavo, kad Sutarties toliau nevykdys, kadangi nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Sutartis yra vienašališkai nutraukiama.

56.       2022 m. lapkričio 9 d. atsakovė išsiuntė ieškovei raštą „Dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, kuriame nurodė, kad vadovaujantis VPĮ 91 straipsniu, pateiks informaciją CVP IS apie nepatikimą tiekėją, kadangi nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Sutartis vienašališkai nutraukta. Atsakovė pareikalavo ieškovės per 5 darbo dienas sumokėti baudą pagal Sutarties 9.7 papunktį, kuri laikytina minimaliais atsakovės nuostoliais.

Dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pagrindų

57.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

58.       Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60.       Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Taigi, pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-374-248/2018 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61.       VPĮ reguliuojamas ne tik tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas, bet ir viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymas, pakeitimas bei nutraukimas. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

62.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, jog VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktas).

64.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

65.       Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 63 punktas).

66.       Tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas).

Dėl Sutarties nutraukimo

67.       Sutarties 12.2 papunktis numato konkrečius atvejus, kada užsakovė, nesikreipdama į teismą, gali vienašališkai nutraukti Sutartį, raštu įspėjusi tiekėją prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Sutarties 12.2.2 papunktyje numatyti atvejai, kada užsakovė gali vienašališkai nutraukti Sutartį, esant esminiams Sutarties pažeidimams, kaip tai numatyta Sutartyje ir (ar) CK.

68.       Nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartį nutraukė atsižvelgusi į tiekėjos padarytą esminį Sutarties pažeidimą, įtvirtintą Sutarties 12.2.2 papunktyje. Pagal Sutarties 12.2.2 papunktį, užsakovas, nesikreipdamas į teismą, gali vienašališkai nutraukti Sutartį, raštu įspėjęs tiekėją per 10 (dešimt) kalendorinių dienų, esant esminiam Sutarties pažeidimui, kaip tai numatyta Sutartyje ir CK, tai yra jeigu tiekėja ilgiau kaip [nurodomas terminas] dienų iš eilės vėluoja suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias Paslaugas pagal Paslaugų teikimo grafiką, įskaitant ir grafike numatytus etapus, dėl tiekėjos kaltės.

69.       Vertinant, ar atsakovė Sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar priimant sprendimą nutraukti Sutartį, egzistavo šios dvi sąlygos: ieškovė vėlavo suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal Sutartyje nustatytus terminus (įskaitant ir paslaugų suteikimo terminus atitinkančiame darbų vykdymo grafike numatytus etapus); tokie vėlavimai atsirado būtent dėl ieškovės kaltės.

70.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Sutartis buvo pagrįstai ir teisėtai nutraukta Sutarties 12.2.2 papunkčio pagrindu. Visos (keturios) iteracijos turėjo būti ne tik sukurtos, bet ir visiškai įgyvendintos (sėkmingai testuotos, išbandytos ir perduotos atsakovei) iki 2022 m. lapkričio 19 d. Ieškovės nuolatinis Sutarties vykdymo pažeidimas, ilgalaikis (pirmos iteracijos termino praleidimas siekė 7 mėnesius) grafike numatytų terminų nesilaikymas, paslaugų nesuteikimas net ir per papildomus ieškovės iniciatyva nurodytus terminus, sudarė pakankamą pagrindą nuspręsti, jog toks vėlavimas dėl tiekėjo kaltės yra esminis.

71.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį Sutarties 12.2.2 papunkčio pagrindu dėl esminio Sutarties pažeidimo. 

72.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 44 punktas; 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020 56 punktas).

73.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Paslaugos pagal Sutartį turėjo būti suteiktos ne vėliau kaip per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, laikantis Techninėje specifikacijoje nustatytų Paslaugų teikimo terminų (Sutarties 2.1 papunktis). Projekte turėjo būti įgyvendintos keturios kūrimo iteracijos per 12 mėnesių terminą (Techninės specifikacijos 75, 77 punktai). Kadangi Sutartis įsigaliojo 2021 m. lapkričio 19 d., terminas visoms keturioms Projekto iteracijoms įgyvendinti buvo 2022 m. lapkričio 19 d., o visam Projektui užbaigti – 2023 m. kovo 19 d. Taigi, tiek Sutartyje, tiek Techninėje specifikacijoje buvo numatyti bendrieji terminai tiek Projekto iteracijoms įgyvendinti, tiek Projektui užbaigti. Tačiau ieškovė (tiekėja) turėjo per 2 savaites nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, pateikti Projekto planą, kuriame būtų detalizuoti Projekto etapai, jų rezultatai (pateiktys), Projekto dalyvių vaidmenys, tarpusavio komunikacijos būdai, pateikti pagrindiniai riboženkliai (angl. milestones) ir detalus perkančiosios organizacijos nurodytus terminus atitinkantis kalendorinis darbų vykdymo grafikas (Techninės specifikacijos 73 punktas). Ieškovė pateikė Projekto valdymo planą, kuriame detalizavo kiekvienos iteracijos atlikimo terminus, numatė, kada planuojamas testavimas, mokymai, bandomoji eksploatacija (žr. šios nutarties 30 punktą). Be to, Techninės specifikacijos 107 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija gali užsakyti papildomų, nenumatytų Techninėje specifikacijoje, poreikių realizavimo paslaugų. Techninėje specifikacijoje buvo numatyta planuojama papildomų paslaugų apimtis – iki 3 500 valandų (žr. šios nutarties 28 punktą).

74.       Ieškovės ir atsakovės sutartis buvo sudaryta įvykdžius Pirkimo procedūras. Tiek Pirkimo dokumentai, tiek juose nustatytos sąlygos, įskaitant ir įsigyjamų Paslaugų apimtis, suteikimo terminus bei pačios Sutarties nuostatos, buvo išviešintos visiems tiekėjams tam, kad jie galėtų pateikti atsakovės poreikius atitinkančius pasiūlymus, o atsakovė įsigyti reikalingas paslaugas. Ieškovė, prieš pasirašydama Sutartį, buvo susipažinusi su Techninės specifikacijos sąlygomis, galėjo ir turėjo įsivertinti Projekto apimtis, papildomų paslaugų poreikį. Ieškovė, teikdama Pasiūlymą, dėl Pirkimo sąlygų neaiškumų į atsakovę nesikreipė, Pirkimo sąlygų neskundė, vykdant Sutartį pretenzijų dėl Sutarties sąlygų nereiškė. Tokie ieškovės veiksmai suponuoja išvadą, kad, ieškovės vertinimu, Techninės specifikacijos sąlygos ir (ar) Sutartis trūkumų neturėjo ir ieškovei buvo priimtinos.

75.       Ieškovė tinkamai nevykdė Projekto darbų vykdymo grafiko (žr. šios nutarties 30 punktą), dėl to 2022 m. gegužės 9 d. įvyko PPK posėdis, kurio metu perkančioji organizacija, atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją dėl atsiradusių naujų poreikių ir siekdama sudaryti sąlygas ieškovei Sutarties reikalavimus įvykdyti laiku ir visa apimtimi, sutiko pritarti pasiūlytam darbų atlikimo grafiko atnaujinimui, nustatant, kad iteracijų priėmimo testavimas bus atliekamas: I iteracijos – 2022 m. liepos 7 d.; II iteracijos – 2022 m. liepos 12 d.; III iteracijos – 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir IV iteracijos – 2022 m. rugsėjo 14 d. (žr. šios nutarties 35 punktą). 2022 m. gegužės 26 d. įvykusio PPK posėdžio metu buvo patvirtintas atnaujintas Paslaugų atlikimo grafikas. 2022 m. rugpjūčio 8 d. vykusio PPK posėdžio metu buvo sutarta dėl papildomo termino pirmųjų dviejų iteracijų testavimui ir nurodyta, kad nesilaikant naujų terminų, atsakovė taikys Sutartyje nustatyto dydžio baudą. Net ir atnaujintus Paslaugų atlikimo grafiką, ieškovė vėlavo atlikti įsipareigojimus. 2022 m. rugsėjo 10 d. testavimui numatytų iteracijų rezultatai nebuvo pateikti, todėl 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovei buvo išsiųstas atsakovės raštas, kuriame buvo prašoma sumokėti ieškovei skirtą baudą už I, II ir III Projekto iteracijų sukurtų funkcionalumų pristatymo priėmimo testavimui uždelsimą. 2022 m. spalio 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti Techninės specifikacijos 77 punktą, nurodant, kad visos keturios kūrimo iteracijos gali būti įgyvendintos per 16 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties 11.3 papunktyje yra nurodyta, kad Sutartis nebus pratęsiama. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, nesilaikė joje nustatytų darbų atlikimo terminų. 2022 m. spalio 24 d. nė vienas iš keturių Projekto kūrimo iteracijų priėmimo testavimas nebuvo įgyvendintas (nebuvo sėkmingas).

76.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekviena iteracija yra sudaryta iš šių etapų: analizės ir projektavimo, kūrimo, priėmimo testavimo, mokymų, bandomosios eksploatacijos. Taigi, priėmimo testavimas yra tik tarpinis veiksmas kiekvienos iteracijos įgyvendinimo procese – po sėkmingo priėmimo testavimo, ieškovė turėjo vesti mokymus bei atlikti bandomąsias eksploatacijas. Pagal Techninės specifikacijos 100 punktą, bandomoji eksploatacija turėjo būti atlikta po kiekvienos kūrimo iteracijos. Bandomoji eksploatacija turėjo būti įgyvendinta per 2 mėnesius (Techninės specifikacijos 102 punktas). Pagal Techninės specifikacijos 153 punktą, po kiekvienos kūrimo iteracijos bandomosios eksploatacijos prieš perduodama Sistemą eksploatacijai, tiekėja (ieškovė) turi pateikti ir su perkančiąja organizacija (atsakove) suderinti bandomosios eksploatacijos rezultatus, patvirtinančius, kad Sistemos funkcinės charakteristikos atitinka šios ir tiekėjos parengtos analizės ir projektavimo specifikacijos reikalavimus. Projekto rezultatų priėmimas bus atliktas po kiekvienos kūrimo iteracijos bandomosios eksploatacijos. Projekto rezultatai bus priimti tik pašalinus bandomosios eksploatacijos metu nustatytus trūkumus ir pateikus Paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Paskutinis Paslaugų priėmimo–perdavimo aktas turi būti pateiktas ne vėliau nei iki 2022 m. gruodžio 15 d. (Techninės specifikacijos 154 punktas). 

77.       Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvykdytos iteracijos, jų pobūdis, etapai bei jiems atlikti numatyti terminai, suteikia pagrindą nuspręsti, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, jog darbai bus atlikti laiku, dėl apeliantės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo liko iš esmės nepatenkinti, todėl Sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į tokį apeliantės elgesį, o tai taip pat atitinka Sutarties 12.2.2 papunktyje numatytą esminio pažeidimo kriterijų. Šiuo atveju nebuvo objektyvios tikimybės, kad ieškovė galėtų įgyvendinti visas 4 iteracijas laiku, taigi, atsakovė turėjo pagrindą nebesitikėti, jog Sutartis bus įvykdyta ateityje, kad ieškovė pašalins darbų trūkumus bei tinkamai ir laiku užbaigs darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog esant tokiai Sutarties vykdymo eigai, ji būtų įgyvendinusi visas keturias iteracijas ir perdavusi šių Paslaugų rezultatą atsakovei iki 2022 m. lapkričio 19 d., dėl to Sutartis buvo pagrįstai ir teisėtai nutraukta Sutarties 12.2.2 papunkčio pagrindu.

78.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Sutarties 12.2.2 papunktyje neįrašytu vėlavimo terminu, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

79.       Siejant apeliacinio skundo argumentus su contra proferentem taisykle (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai), visų pirma, atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki Sutarties nutraukimo tarp šalių nekilo ginčo dėl minėtos Sutarties sąlygos neaiškumo. Ieškovė pasiūlymų Pirkime pateikimo metu nesikreipė į atsakovę dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, nors tokią teisę turėjo. Antra, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, Sutarties 12.2.2 papunktyje nurodytas esminis Sutarties pažeidimas, kurio pagrindu Sutartis gali būti nutraukiama, yra iš esmės siejamas su aplinkybe, kai tiekėjas vėluoja atlikti Sutarties reikalavimus atitinkančias Paslaugas pagal Paslaugų teikimo grafiką (įskaitant ir grafike numatytus etapus). Tai, kad Sutarties 12.2.2 papunkčio nuostatoje nėra nurodytas konkretus vėlavimo dienų skaičius, nesudaro pagrindo apskritai netaikyti šios nuostatos. Pagal šio papunkčio nuostatas vėlavimo terminas skaičiuojamas „dienomis“, o atsakovė vėlavo atitinkamas paslaugas teikti „mėnesiais“.

80.       Vertinant apeliantės argumentus, kad Sutarties vykdymo vėlavimas nebuvo nulemtas jos veiksmų, jog būtent atsakovė yra kalta dėl Paslaugų teikimo vėlavimo, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė, manydama, jog atsakovės tam tikri veiksmai ar įsipareigojimų nevykdymas trukdo ieškovei laiku ir tinkamai atlikti Paslaugas, ji turėjo pretenzijas dėl atsakovės veiksmų reikšti PPK susirinkimų metu. Nors ieškovė PPK susirinkimų metu nurodydavo, kad juntama rizika dėl programavimo darbų vėlavimo, tačiau, byloje nėra duomenų, jog ieškovė tiek šalių susirašinėjimo metu, tiek PPK susirinkimų metu būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl atsakovės kaltų veiksmų. 

81.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui (žr. skundžiamo sprendimo 60 punktą), kad pačios ieškovės elgesys vykdant sutartį, paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė delsė priimti būtinus sprendimus. Nustatyta, kad pati ieškovė nuolat nesilaikė savo parengto grafiko, tikino, jog rizikos yra, bet jos yra valdomos bei nustatydavo vis naujus darbų atlikimo terminus, o iki atsakovės įspėjimo apie Sutarties nutraukimą, ieškovė nemotyvavo vėlavimo ieškinyje nurodytais atsakovės kaltais veiksmais, nereiškė pretenzijų dėl naujai užsakomų paslaugų. Ieškovės elgesys vykdant sutartį (nereikšiant pretenzijų) parodo, kad ieškovė sutiko su Sutarties vykdymo sąlygomis, jas laikė priimtinomis, prisiėmė Sutarties vykdymo tokiomis sąlygomis riziką. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę dėl Sutarties terminų pažeidimo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas (žr. skundžiamo sprendimo 69 punktą), tai, kad ieškovė Sutarties terminų pažeidimo nesiejo su atsakovės tam tikrais kaltais veiksmais, bet, priešingai, pripažino savo kaltę dėl terminų nesilaikymo, patvirtina faktas, jog ieškovė neginčijo atsakovės reikalavimo apmokėti už Sutarties vėlavimą sutartyje numatytas netesybas ir jas faktiškai sumokėjo. Nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad netesybas sumokėjo išimtinai todėl, jog siekė išsaugoti Sutartį ir gerus santykius su atsakove bei sėkmingai pabaigti Sutarties vykdymą, tačiau tokie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas.

82.       Apeliantės nurodomi argumentai, kad Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė dėl to, jog vėlavo ankstesni projekto etapai, vykdomi kitų tiekėjų, ir ieškovei nebuvo laiku perduoti būtini duomenys iš ankstesnių projekto etapų yra nepagrįsti. Iš Techninėje specifikacijoje pateiktos bendros informacijos apie atsakovės įgyvendinamą projektą „Integruotos statistikos informacinės sistemos (toliau – ISIS) modernizavimas“ matyti, kad minėtas projektas buvo įgyvendinamas trimis etapais: 

82.1.                      I etapo metu buvo įgyvendinti šie projekto uždaviniai: standartizuota ir centralizuota statistinių duomenų ir metaduomenų saugykla; standartizuotas ir centralizuotas statistinių tyrimų inicijavimas; standartizuotas ir centralizuotas mikroduomenų tikrinimas ir tinkamumo patvirtinimas (angl. validation) ir redagavimas. 

82.2.                      II etapo metu įgyvendinami šie projekto uždaviniai: standartizuojamas verslo statistikos klausimynų rengimas; modernizuojami verslo statistikos surinkimo procesai, juos pritaikant naudoti statistinių duomenų ir metaduomenų saugykloje tvarkomus duomenis; modernizuojamos verslo statistikos klausimynų pildymo funkcijos, pritaikant tarptautiniams standartams ir panaudojant saugias šiuolaikines technologijas.

82.3.                      III etapo metu (aktualu nagrinėjamam ginčui) siekiama įgyvendinti šiuos projekto uždavinius: kompiuterizuoti OSDP formavimą; realizuoti ISIS IDS modulyje tvarkomų metaduomenų (kintamieji, metaduomenų rinkiniai, kategorijų rinkiniai, statistiniai klasifikatoriai ir pan.) viešinimą; realizuoti automatinį ISIS Gyventojų statistinių duomenų surinkimo modulyje surinktų statistinių duomenų išsaugojimą IDS; realizuoti duomenų rinkinių archyvavimo sprendimą. 

83.       Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad II etapo darbai kaip nors galėtų daryti ar darė įtaką ieškovės darbų pagal Sutartį tempui. Visų pirma, tai, kad II etapo darbai Sutarties sudarymo dieną dar nebuvo baigti, ieškovė žinojo dar prieš pasirašydama Sutartį. II etapo darbų sutarties pabaiga buvo numatyta 2022 m. vasario 3 d. Antra, ieškovė, įvertinusi Projekto dokumentaciją, 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei detalų Projekto darbų Planą, nurodydama konkrečius kiekvienos iteracijos įvykdymo terminus. Atliekamų darbų kalendorinio grafiko sudarymas buvo ieškovės atsakomybė. Trečia, nei Sutartyje, nei Techninėje specifikacijoje nenumatyta, kad perkančioji organizacija turi perduoti ieškovei ankstesnių etapų dokumentaciją. Ketvirta, nors ieškovė teigia, kad dalis III etapo remiasi II etapo rezultatais, o konkrečiai III etapo Techninės specifikacijos 6.1 skyriaus (6.1 Reikalavimai OSDP tvarkymui ir formavimui) 9, 10, 11 ir 12 punktai turi tiesioginę sąsają su II etapo rezultatais ir jais remiasi, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, jog pagal Techninės specifikacijos 6.1 skyriaus nuostatas, OSDP atributų nebuvimas reiškė ne tam tikros (susitarimuose neįtvirtintos) atsakovės pareigos neįvykdymą, bet reikalavimą ieškovei tokius atributus sukurti (žr. ginčo sprendimo 67.2 papunktį). Ieškovės argumentai nepatvirtina, kad II etapo darbų specifikacija buvo objektyviai reikalinga ieškovės pareigoms įgyvendinti. Tai, kad ieškovė Sutarties vykdymo pradžioje kreipėsi į atsakovę, jog ši pateiktų II etapo rezultatus ir gavo atsakovės atsakymą, kad jų dar nėra, nereiškia, jog ieškovė negalėjo laiku pradėti Projekto vykdymo. Atsakovė pasiūlė pasinaudoti ieškovei II etapo metu sukurtu ataskaitų tvarkymo funkcionalumu. Be kita ko, nors apeliantė teigia, kad iš esmės du mėnesius nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo sutrikdytas Sutarties vykdymas, atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė galutinį Projekto valdymo planą atsakovei pateikė 2021 m. gruodžio 13 d.

84.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė neužtikrino ieškovei testinės aplinkos, su kuria, vykdydama Sutartį, galėtų efektyviai dirbti ji viena. Pagal Techninės specifikacijos 71 punktą, Paslaugų teikimo metu testinės ir gamybinės aplinkų atnaujinimas turi būti vykdomas vadovaujantis su perkančiąja organizacija, IDS priežiūros vykdytoju ir su II etapo paslaugų tiekėju suderinta diegimo tvarka. Atnaujinus išeities kodą (angl. Source code), jis turi būti talpinamas perkančiosios organizacijos versijų kontrolės sistemoje GIT. Taigi, iš Techninės specifikacijos 71 punkto turinio galima spręsti, kad ieškovei asmeninė testinė aplinka neturėjo būti teikiama. Tą patvirtina ir ieškovės pateikti ikisutartinių santykių stadijoje klausimai atsakovei, iš kurių matyti, kad atsakovė patvirtino, jog perkančioji organizacija turi produkcinę ir testinę aplinkas, o kūrimo aplinka turi pasirūpinti tiekėjas. Iš PPK 2021 m. gruodžio 17 d. protokolo matyti, kad ieškovė informavo atsakovę, jog jai buvo suteikta prieiga prie programinio kodo, prie testinės ir produkcinės aplinkų bei prie testinės ir produkcinės duomenų bazių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prieštaravusi Techninės specifikacijos 71 punktui ar būtų prašiusi išaiškinti minėtą nuostatą. Ieškovė sutiko su Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje nurodytomis sąlygomis bei, turėdama prieigą prie testinės aplinkos, sudarė Projekto valdymo planą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad pagal Techninės specifikacijos 71 punktą, ieškovė, dar prieš sudarydama Sutartį, žinojo, jog atsakovės suteikiama testine aplinka bus dalijamasi tarp kelių asmenų. Prieštaravimų, skundų, klausimų dėl šio aspekto iš ieškovės nebuvo (žr. skundžiamo sprendimo 67.4 papunktį). 

85.       Apeliantė teigia, kad Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė dėl to, kad atsakovė net keturis mėnesius derino analizę ją vilkindama. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 28 punkte, perkančioji organizacija galėjo užsakyti papildomas, nenumatytas Techninėje specifikacijoje, poreikių realizavimo paslaugas, kurioms atlikti turėjo būti skirta iki 3 500 val. Su šiomis Techninėje specifikacijoje nurodytomis sąlygomis ieškovė galėjo susipažinti, įvertinti savo galimybes teikti papildomas paslaugas bei pateikti Projekto valdymo planą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pretenzijų nereiškė, užsakymus vykdė tikėdamasi, jog darbus užbaigs laiku. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė, būdama profesionali viešojo pirkimo dalyvė ir verslininkė, savo valia prisiėmė Sutarties neįvykdymo riziką, nedelsdama nepranešė atsakovei apie kliūtis vykdyti Sutartį, o sudarė pagrindą atsakovei tikėtis, jog Sutartis bus įvykdyta laiku, kad visos rizikos yra valdomos.

86.       Nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė dėl to, jog atsakovė reikalavo ieškovę nukrypti nuo Techninės specifikacijos reikalavimų ir nesilaikyti iteracijų eiliškumo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad ieškovė dėl atsakovės valios turėjo nukrypti nuo Techninės specifikacijos reikalavimų ir nesilaikyti iteracijų eiliškumo. Priešingai nei teigia ieškovė, ji pati 2022 m. gegužės 9 d. PPK posėdžio metu paaiškino, kad, siekdama sumažinti vėlavimo rizikas, darbus atlieka lygiagrečiai. Tai, kad pakanka resursų darbus vykdyti lygiagrečiai, jog ši rizika valdoma pritraukiant daugiau komandų, ieškovė patvirtino ir 2022 m. gegužės 26 d. PPK posėdžio metu. Aplinkybė, kad atsakovė leido atlikti papildomus ir iteracijos darbus lygiagrečiai, negali būti laikoma nukrypimu nuo Techninės specifikacijos reikalavimų ir iteracijų eiliškumo nesilaikymo. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad tiek keturių iteracijų kūrimo bendrasis terminas (12 mėnesių), tiek ir papildomų poreikių realizavimo paslaugų bendrasis terminas (16 mėnesių) skaičiuojami nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Tai iš esmės reiškia, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, galėjo (nes tokios sąlygos buvo išviešintos Pirkimo vykdymo metu) ir turėjo įsivertinti, jog tiek iteracijų kūrimas, tiek papildomų poreikių realizavimo paslaugos Sutarties vykdymo metu gali būti vykdomos lygiagrečiai, todėl būtina nusimatyti pakankamus resursus šiems įsipareigojimams vykdyti.

87.       Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė dėl to, jog atsakovė neužtikrino (neįsigijo) Orbeon atnaujinimo, be kurio IV iteracijos darbai buvo neįmanomi. Pirma, Orbeon programinė įranga buvo reikalinga, kad IV iteracija tinkamai veiktų, tačiau tai nebuvo sąlyga IV iteracijos programavimo darbams atlikti. Antra, ieškovė IV iteracijos nebuvo pradėjusi atlikti iki Sutarties nutraukimo dienos, nors IV iteracijos darbus priėmimo testavimui vėliausiai turėjo pateikti 2022 m. rugpjūčio 22 d. (pagal atnaujintą Planą – vėliausiai 2022 m. rugsėjo 14 d). Trečia, pati ieškovė ilgą laiką neteikė atsakovei pasiūlymo dėl Orbeon programinės įrangos atnaujinimo. 2021 m. gruodžio 17 d. PPK posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl Orbeon programinės įrangos atnaujinimo. Atsakovė teiravosi, kada yra numatyti šios programinės įrangos atnaujinimo terminai. Ieškovė paaiškino, kad greitu metu terminus suderins ir apie tai informuos atsakovę. Ieškovė pasiūlymą dėl Orbeon atnaujinimo pateikė atsakovei tik 2022 m. spalio 13 d., kai pačios ieškovės nustatyti terminai visoms keturioms iteracijoms įgyvendinti jau buvo pasibaigę. Pagal bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, kad Paslaugų teikimo vėlavimas susidarė dėl to, jog atsakovė neužtikrino (neįsigijo) Orbeon atnaujinimo.

88.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pasisakė dėl visų ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovės kalte, ir padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog ieškovė nepaneigė savo atsakomybės už terminų pažeidimą.

89.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog Paslaugų vėlavimą lėmė ne tik atsakovės kaltė, tuomet turėtų būti nustatyta bent mišri kaltė, laikytini naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip jau paminėta pirmiau, apskritai atsakovės kaltė nebuvo nustatyta.

90.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi išimtinai atsakovės specialisto išvada bei nevertino ieškovės specialisto išvados ir ja nesirėmė. Visų pirma, pažymėtina, kad specialisto išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Kasacinis teismas aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo – rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 64 punktas). Taigi, ieškovės pasitelkto eksperto prof. Audriaus Lopatos Ekspertinio tyrimo aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Remiantis CPK 185 straipsniu, teismas, spręsdamas ginčą, visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieškovės pateikto prof. Dr. Audriaus Lopatos ekspertinio tyrimo aktą, tiek atsakovės pateikto IT specialisto M. P. atsakymus į klausimus, nurodė, kad šie specialistai vertino tik tuos duomenis ir informaciją, kuriuos jiems pateikė bylos baigtimi suinteresuota šalis, todėl, labiau tikėtina, jog išvados yra teorinio pobūdžio, neatsižvelgiant į tikrąsias sutarties vykdymo sąlygas. Trečia, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, be kita ko, ir dėl ieškovės pateiktos išvados vertinimo (žr. skundžiamo sprendimo 67 punktą). Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateikto prof. Audriaus Lopatos Ekspertinio tyrimo akto. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tiek dėl ieškovės pateikto Ekspertinio tyrimo akto, tiek dėl atsakovės specialisto atsakymo į klausimus byloje surinktų įrodymų kontekste. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso  teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama, kad pirmosios instancijos teismas įsitikintų reiškiamų reikalavimų nepagrįstumu.

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų (ne)peržengimo pirmosios instancijos teisme

91.       Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties nutraukimo teisėtumą vertino ir pagal CK 6.219 straipsnio turinį, nors atsakovė Sutarties nutraukimo pagrindu laikė tik Sutarties 12.2.2 papunktyje nurodytą esminio pažeidimo antrąjį atvejį.

92.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šalis siejančių santykių teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes savo nuožiūra parenka įstatymą, taikytiną ginčui spręsti (CPK 265 straipsnio 1 dalis), ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

93.       Ištyrus procesinių dokumentų turinį, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, Sutarties nutraukimo teisėtumą vertinęs ir pagal CK 6.219 straipsnio turinį, peržengė ginčo ribas. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta šios nutarties 67-68 punktuose, ginčo Sutartis galėjo būti nutraukta, esant esminiam Sutarties pažeidimui, kaip tai numatyta Sutartyje ir (ar) CK. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad <...> aptarta faktinė situacija dėl grafike numatytų terminų praleidimo taip pat atitiko CK 6.219 straipsnyje numatytam teisiniam sutarties nutraukimo pagrindui, kas papildomai patvirtina sutarties nutraukimo teisėtumą (skundžiamo sprendimo 77 punktas). Taikydamas konkrečius teisės aktus šalių ginčui, teismas įgyvendino savo diskreciją pasirinkti ginčui aktualią teisės normą ir ją pritaikyti byloje. Juolab, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį CK 6.219 straipsnio normą nurodė kaip alternatyvią taikant Sutarties nutraukimą (Atsiliepimo 77-81, 91 punktai).

94.       CPK XXI1 skyrius reglamentuoja viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus. Viešųjų pirkimų procedūros pagal VPĮ baigiasi, kai yra sudaroma viešųjų pirkimų sutartis (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ginčams, kylantiems dėl tokių sutarčių vykdymo, nutraukimo ir pan. nagrinėti yra taikomi bendrieji CPK nustatyti ypatumai. Šiai civilinei bylai nagrinėti nėra taikomos CPK XXI1 skyriaus nuostatos, tarp jų ir apeliantės nurodyta CPK 4233 straipsnio 2 dalis.

95.       Nustatyta situacija negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl (ne)tinkamo įspėjimo apie Sutarties nutraukimą 

96.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog atsakovė ne tik neteisėtai nutraukė Sutartį, bet ir nepagrįstai neįspėjo ieškovės apie ketinimą nutraukti Sutartį bei nesudarė galimybės pašalinti trūkumus, jei atsakovė laikė, kad trūkumai yra (CK 6.209 straipsnis). Atsakovė sprendimą dėl Sutarties nutraukimo priėmė dar nesuėjus Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje įtvirtintam Paslaugų teikimo terminui (2022 m. lapkričio 19 d.). Atsakovė turėjo suteikti galimybę ištaisyti atsakovės nurodomus trūkumus, nustatant protingą terminą tai padaryti.

97.       Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalys gali pačios susitarti dėl tokio pranešimo formos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013).

98.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2022 m. spalio 25 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog Sutartis nuo 2022 m. lapkričio 6 d. bus vienašališkai nutraukiama vadovaujantis Sutarties 12.2.2 papunkčiu dėl esminio Sutarties pažeidimo. Sutarties 12.2 papunktyje numatytas 10 kalendorinių dienų terminas iš anksto įspėti ieškovę apie būsimą Sutarties nutraukimą dėl Sutartyje sulygto esminio Sutarties pažeidimo. Taigi, Sutartyje buvo aiškiai apibrėžta prieš kiek laiko atsakovė turi įspėti ieškovę apie būsimą Sutarties nutraukimą, todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė priėmė netikėtą sprendimą atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė ankstesniuose PPK posėdžiuose nuolat kėlė klausimus dėl ieškovės nustatytų terminų iteracijoms atlikti nesilaikymo. Be to, atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė ieškovei laišką (žr. šios nutarties 41 punktą), kuriame įspėjo ieškovę, kad vėlavimai nebus toleruojami ir bus skaičiuojamos baudos pagal Sutartį. 2022 m. spalio 3 d. šalių vadovų susitikime atsakovė nurodė ieškovei, kad turi būti siekiama, jog darbai būtų atlikti laiku, priešingu atveju Sutartis bus nutraukiama (žr. šios nutarties 45 punktą). Taigi, ieškovė ne kartą buvo įspėta apie tai, kad, nesilaikant Sutarties terminų, Sutartis bus nutraukiama dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Be kita ko, ieškovės Plane nurodyti iteracijų įgyvendinimo terminai jau buvo bendru sutarimu atnaujinti – ieškovei jau buvo suteikti papildomi terminai iteracijoms įvykdyti. Vis dėl to, ieškovei ir toliau nevykdant įsipareigojimų pagal atnaujintą Planą, atsakovė, siekdama bendradarbiauti, nurodė ieškovei terminą iki 2022 m. rugsėjo 10 d. I ir II iteracijų testavimui pradėti (žr. šios nutarties 40 punktą), tačiau ieškovė ir toliau atidėliojo terminus. 2022 m. spalio 10 d. PPK posėdžio metu, aptariant vykstančius iteracijų darbus, ieškovė nurodė, kad dalis II iteracijos darbų galiausiai buvo pateikti testavimui, tačiau buvo užfiksuotos klaidos, todėl atsirado poreikis pakartotiniam testavimui. Posėdžio metu nutarta VDV katalogą ir META portalą pakartotiniam testavimui pateikti numatytais terminais iki spalio 18 d. (žr. šios nutarties 47 punktą).

99.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nusprendžia, kad iteracijų vykdymo terminų praleidimas buvo nuolatinis ir pasikartojantis. Atsakovė ne kartą geranoriškai (netaikydama baudų) ir siekdama išsaugoti Sutartį nustatė protingą papildomą terminą iteracijoms įvykdyti, tai yra, atsakovė laikėsi favor contractus principo, bendradarbiavo su ieškove. Ieškovė buvo įspėjama dėl termino praleidimo pasekmių, tačiau ji ir toliau atidėliojo terminus. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo ieškovei suteikti pakartotinę galimybę per protingą terminą ištaisyti trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija prieštarauja ieškovės teiginiams, kad jai nebuvo suteiktas papildomas terminas arba Sutartis nutraukta neišnaudojus visų galimybių Sutartį išsaugoti. Vien tai, kad Sutartis buvo nutraukta nesuėjus galutiniam visų iteracijų įgyvendinimo terminui, neturi teisinės reikšmės, kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, atitinkančio Sutarties 12.2.2 papunktį.

Dėl prievolės atsiskaityti už iki Sutarties nutraukimo suteiktas Paslaugas

100.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė realiai tinkamai suteikė atsakovei pagal Sutartį Paslaugas ar jų dalį, o atsakovei atitinkamai kilo prievolė atsiskaityti.

101.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovei už iki Sutarties nutraukimo suteiktas Paslaugas. Apeliantės nuomone, nors Sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove po Paslaugų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo ir ieškovė neneigia, kad šie aktai nebuvo pasirašyti, vis dėlto, Lietuvos Respublikos teisės aktai saugo tiekėjus nuo nepagrįsto užsakovų pasipelnymo ir praturtėjimo. Apeliantė reikalauja, kad atsakovė jai sumokėtų 308 869,44 Eur su PVM.

102.       Atsakovė atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą teigia, kad ieškovės reikalavimas sumokėti už jos darbus yra nepagrįstas, nes visi ieškovės darbai yra netinkami, nekokybiški ir nebaigti, jų negalima toliau naudoti pagal paskirtį.

103.       Sutarties 4.7.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas turi teisę reikalauti, jog užsakovas priimtų kokybiškai ir laiku suteiktas Paslaugas, atitinkančias Sutarties ir Techninės specifikacijos, taip pat Paslaugų teikimui taikomų teisės aktų nustatytus reikalavimus, bei sumokėtų už jas Sutartyje nustatytą kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Sutarties 5.8 papunktį, užsakovė atsiskaito su tiekėja už tinkamai ir kokybiškai suteiktas Paslaugas, lėšas pervesdama į tiekėjos Sutartyje nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip per 30 nuo sąskaitos faktūros priėmimo per Sutarties 5.7 punkte numatytas priemones dienos, kurią tiekėja užsakovei pateikia ne vėliau, kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo atitinkamo Paslaugų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, etapais: įvykdžius Techninės specifikacijos 7.2.1 skirsnio reikalavimus kūrimo iteracijoms atsiskaitymai vykdomi lygiomis dalimis už kiekvieną kūrimo iteraciją. Už papildomų poreikių realizavimą atsiskaitoma pagal faktą. Šiame Sutarties punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti atskiru raštišku šalių susitarimu, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų.

104.       Pagal Sutarties 7.1 papunktį, Paslaugų teikimo rezultatai užsakovei perduodami Sutarties šalims pasirašant Paslaugų perdavimo–priėmimo aktus už kiekvieną kūrimo iteraciją (etapą). Tiekėja, įvykdžiusi Sutartyje numatytus įsipareigojimus, turi kreiptis į užsakovę dėl Paslaugų rezultato užsakovei perdavimo ir Paslaugų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Užsakovė įsipareigoja priimti tinkamai ir laiku suteiktas Paslaugas, pasirašydama Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo tiekėjos kreipimosi dienos, arba per šį terminą nurodyti suteiktų Paslaugų trūkumus tiekėjai. Abiem Sutarties šalims pasirašius Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, tiekėja įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas Sutartyje nustatyta tvarka pateikti sąskaitą faktūrą, jei sąskaita faktūra pagal Sutarties 7.1 punktą neprilyginama priėmimo perdavimo aktui (Sutarties 7.2 papunktis). Jeigu Paslaugų vykdymo ir (ar) Paslaugų perdavimo–priėmimo metu nustatoma, kad Paslaugos suteiktos netinkamai ir Paslaugų rezultatas neatitinka Sutartyje ir (ar) Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, užsakovė turi teisę atsisakyti pasirašyti Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, raštu tiekėjai nurodydama suteiktų Paslaugų trūkumus (jei įmanoma, nurodydama ir priemones, kurių tiekėja privalo imtis, kad Paslaugų kokybė atitiktų Sutarties ir (ar) Techninės specifikacijos reikalavimus ir Paslaugų perdavimo–priėmimo aktas būtų pasirašytas). Tiekėja, gavusi šiame Sutarties punkte nurodytą užsakovės pranešimą, privalo savo sąskaita pašalinti nurodytus Sutarties vykdymo pažeidimus (neatitikimus) per užsakovės nurodytą protingą terminą (Sutarties 7.3 papunktis). Tiekėjai nepašalinus Paslaugų trūkumų per užsakovės nustatytą terminą, užsakovė turi teisę vėliau perduodamų Paslaugų nepriimti ir už jas nesumokėti bei pateikti tiekėjai pranešimą apie jų nepriėmimą (Sutarties 7.4 papunktis). Pagal 7.6 papunktį, Paslaugų kokybė privalo atitikti Pasiūlyme, Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, taip pat Paslaugų kokybę nustatančių teisės aktų reikalavimus.

105.       Taigi, Sutarties nuostatose aiškiai įtvirtinta, kaip turi būti atlikti bei perduoti darbai bei kada ir kokiu būdu, terminais atsakovė turi atsiskaityti už ieškovės suteiktas Paslaugas. Ieškovės tinkamai ir kokybiškai atlikti darbai turėjo būti perduodami atskirai pasirašant kiekvienos iteracijos perdavimo–priėmimo aktą ir tik po minėtų iteracijų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti už atliktus iteracijos darbus.

106.       Byloje nėra ginčo, kad iki Sutarties nutraukimo dienos nebuvo pasirašytas nė vienas iteracijos darbų priėmimo–perdavimo aktas. Nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis į atsakovę dėl Paslaugų ar jų dalies rezultatų priėmimo, jog būtų priėmusi ieškovės suteiktas Paslaugas ar, kad testavimo metu nustatytos klaidos būtų pašalintos. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog iki Sutarties nutraukimo ieškovė suteikė kokybiškas Paslaugas atsakovei, o  atsakovė gali pagal paskirtį naudotis Paslaugų rezultatu. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei pagal Sutarties nuostatas (žr. šios nutarties 103-104 punktus) kilo prievolė atsiskaityti su ieškove šiuo konkrečiu atveju.

107.       Apeliantė, teigdama, kad atsakovė turi sumokėti už jos faktiškai suteiktas paslaugas, vadovaujasi ir atlygintinų paslaugų bei rangos sutartis reguliuojančiomis teisės aktų normomis, tai yra tiek CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, tiek CK 6.671 straipsniu.

108.       Kaip nurodė atsakovė, iteracijomis ir Projektu buvo siekiama apčiuopiamo rezultato, tai yra pagal Techninės specifikacijos reikalavimus modernizuoti ISIS. Įvertinus bylos įrodymus bei pripažinus, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovei pareiga atsiskaityti su ieškove kilo pagal nurodytų teisės aktų nuostatas.

109.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad I ir II iteracijos yra visiškai pabaigtos. Kaip jau buvo minėta, kiekviena iteracija yra sudaryta iš šių etapų: analizės ir projektavimo, kūrimo, priėmimo testavimo, mokymų bei bandomosios eksploatacijos. Tam, kad būtų pasirašytas Paslaugų perdavimo–priėmimo aktas ir su ieškove būtų atsiskaityta, buvo būtina atlikti visus nurodytus iteracijos etapus. Nagrinėjamu atveju ne tik, kad nebuvo atlikti ir perduoti visi I ir II iteracijų etapai, tačiau nebuvo perduotas testavimui nė vienas tinkamai (kokybiškai) atliktas darbas ar jo dalis. Tie darbai, kurie buvo pateikti testavimui (dalis II iteracijos darbų), buvo nekokybiški, jų būklę ieškovė dar turėjo galimybę ištaisyti, tačiau to laiku nepadarė. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė vietoj to, kad atliktų I iteracijos testavimo etapą bei II iteracijos pakartotinį testavimą (II iteracijos 2022 m. lapkričio 8 d., I iteracijos – 2022 m. lapkričio 16 d.), kuriuos atlikus turėjo būti pasirašyti Paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, 2022 m. lapkričio 6 d. Sutartį vienašališkai nutraukė, neatsiskaičiusi su ieškove už suteiktas Paslaugas, su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Įvertinant byloje nustatytą ieškovės darbų eigą, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir minėtų iteracijų testavimo priėmimo atveju (II iteracijos 2022 m. lapkričio 8 d., I iteracijos – 2022 m. lapkričio 16 d.), nėra objektyvios tikimybės, kad ieškovė būtų spėjusi iki nurodyto termino (iki 2022 m. lapkričio 19 d.) atlikti visus iteracijos etapus ir pasirašyti Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, kai pati ieškovė Projektų valdymo plane numatė, kad vien likę mokymų ir bandomosios eksploatacijos etapai kiekvienos iteracijos atitinkamai užtruktų vidutiniškai po 11 sav., o III ir IV iteracijų programavimo (kūrimo) darbai net nebuvo pradėti.

110.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi, užsakydama VDV katalogo kūrimo paslaugas, jog šis funkcionalumas ne tik iš esmės baigtas, tačiau galimas naudoti pagal paskirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad Projekto eigoje atsakovė užsakė papildomą poreikį – VDV katalogo el. parduotuvę. Šalių suderintame Formos užsakyme buvo sutarta, kad Forma pasižymės 44 funkcijomis, kurios bus įgyvendintos iki 2022 m. liepos 4 d., kai kurios iš jų – kiek vėliau, iki 2022 m. liepos 18 d. Tačiau visi su Forma susiję darbai vėlavo, ieškovė dalies numatytų funkcijų taip ir neįgyvendino, todėl Formos perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, o darbai – nepriimti. Tai, kad VDV katalogas ne tik reikšmingai vėlavo, bet nepraėjo testavimo reikalavimų, nes turėjo 70 klaidų, kurių ieškovė neištaisė, patvirtina 2022 m. rugpjūčio 8 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 17 d. PPK posėdžio protokolai.  

111.       Taigi, Sutarties galiojimo metu ieškovė neperdavė atsakovei nė vieno tinkamai (kokybiškai) atlikto darbo ar jo dalies – nei iteracijų, nei Papildomų paslaugų. Sutarties galiojimo metu dauguma darbų nebuvo ne tik ištestuoti, tačiau nebuvo atliktas paskutinysis – bandomosios eksploatacijos etapas, kuris buvo privalomas pagal Sutartį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad kompiuterinės programos sukūrimas ir įdiegimas yra nedalus dalykas. Nėra galimybės ir teisinio pagrindo laikyti, kad kažkuri prievolės dalis yra įvykdyta tinkamai, tol, kol visa prievolė nėra įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-61/2010).

112.       Pirkimo objektas: ISIS modernizavimo (III etapas) paslaugos apima Oficialiosios statistikos darbų programos formavimo kompiuterizavimą; ISIS IDS tvarkomų metaduomenų viešinimo, automatinio ISIS ESTAG surinktų statistinių duomenų išsaugojimo IDS ir duomenų rinkinių archyvavimo sprendimo realizavimą; ESTAG naujos Orbeon Forms versijos diegimą. Nors Pirkimo Sutarties dalyką galima išskaidyti į atskirus etapus formaliai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl ginčo Sutarties dalyko specifiškumo, ieškovės pareiga yra nedaloma pagal savo pobūdį. Ieškovei neperdavus iteracijų atsakovei, neatlikus iteracijų testavimų, neištaisius testavimo metu konstatuotų trūkumų, negalima konstatuoti, jog prievolė įvykdyta tinkamai. Taigi, atsakovė neturi mokėti ieškovei.

113.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Sutarties 5.8 papunktyje buvo numatyta, jog, įvykdžius Techninės specifikacijos 7.2.1 papunkčio reikalavimus kūrimo iteracijoms, atsiskaitymai vykdomi lygiomis dalimis už kiekvieną kūrimo iteraciją. Iš ieškovės pateikto Projekto valdymo plano matyti, kad kiekvienai iteracijai buvo numatyta panaši įgyvendinimo trukmė. Taigi, sutinkama su atsakovės argumentais, kad tiek Sutarties sąlygos, tiek ieškovės nurodytas Projekto valdymo planas nustatė, jog už tinkamai ir kokybiškai atliktus ir perduotus darbus kiekviena iteracija yra apmokama po lygiai.

114.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį vertinimą, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už jos atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atlikti darbai buvo tinkami, kokybiški ir baigti, jog jie gali būti naudojami pagal paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovei atsiskaityti su ieškove.

Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

115.       Atsakovė, priėmusi sprendimą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio Sutarties pažeidimo, raštu apie tai informavo ieškovę, kartu informuodama ją dėl įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (žr. šios nutarties 56 punktą).

116.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę kaip apie nepatikimą tiekėją.

117.       Pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija CVP IS Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius). Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad CVP IS bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę CVP IS Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis).

118.       Apeliaciniame skunde nėra nurodyta savarankiškų argumentų, kuriais būtų grindžiama aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, jos neteisėtumas ir nepagrįstumas, todėl nusprendus, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį su ieškove dėl esminio sutarties pažeidimo, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę, kaip apie nepatikimą tiekėją, netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

119.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

120.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino sutarties bei teisės aktų nuostatas dėl ieškovės ginčijamo Sutarties nutraukimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

121.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

122.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

123.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

124.       Tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

125.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus, kad PVM mokestis (1 432,23 Eur), kurį sumokėjo atsakovė, nėra priskiriamas teisinės pagalbos išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokato atlyginimu, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vertinama bendra advokatui sumokėta suma, įskaitant ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018 103 punktas; 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 61 punktas). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, sprendžiant, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, reikia bylinėjimosi išlaidas įvertinti, įskaitant ir PVM.

126.       Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 8 252,38 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 000,10 Eur × 1,3 = 2 600,13 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį (elektroninės bylos medžiagą sudaro 5 tomai), esančių rašytinių dokumentų kiekį, procesinių dokumentų apimtis, laikytina, kad tai neabejotinai lėmė atsakovės atstovo darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Kita vertus, byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir priteisti iš ieškovės atsakovei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a  :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“, juridinio asmens kodas 302560374, atsakovei Valstybės duomenų agentūrai, juridinio asmens kodas 188600177, 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                           Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                   Danguolė Martinavičienė

 

 

           Irmantas Šulcas