Civilinė byla Nr. e2-5489-853/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02349-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.11.5; 3.1.18.6
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Saurida“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. M. 1168,88 Eur skolos, 270,01 Eur delspinigių, 5 procentų procesines palūkanas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. vasario 11 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3 dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo. Sutarties pagrindu atsakovui 2019 m. birželio 27 d. pardavė naftos produktų už 1168,88 Eur sumą. Kadangi atsakovas sutartyje numatytais terminais šios sumos nesumokėjo, todėl ieškovė, remdamasis Sutarties 3.5 ir 3.6 punktais atsakovui priskaičiavo delspinigius 270,01 Eur. Ieškovė atsakovui nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d. pardavė naftos produktų už 2560,88 Eur. Atsakovas ieškovei sumokėjo 1392,00 Eur sumą, todėl atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. liko skolingas – 1168,88 Eur skolos ir 270,01 Eur sumą delspinigių. Ieškovė teismo prašo atsakovo priteisti 1168,88 Eur skolos ir 270,01 Eur sumą delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su 1438,89 Eur įsiskolinimu nesutinka ir reiškia prieštaravimą dėl neteisėtų ieškovės reikalavimų.
2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Teismo prašo ieškinį patenkinti visiškai.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (asmeniškai įteiktas šaukimas 2019 m. lapkričio 2 d.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. vasario 11 d. sudarė naftos produktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3 (toliau – Sutartis). Ieškovė pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d., imtinai pardavė atsakovui naftos produktų už 2560,88 Eur sumą. Pagal Sutarties 3.4. punktą, atsakovas įsipareigojo atsiskaityti ieškovei už naftos produktus per 4 kalendorines dienas nuo naftos produktų pateikimo dienos. Šalys Sutarties 3.5. punktu susitarė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius už naftos produktus, atsakovui skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o Sutarties 3.6. punkte nustatyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, yra pirma eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams dengti, kuriuos visiškai sumokėjus, sekančios įmokos užskaitomos kaip įsiskolinimas už naftos produktus dengimas. Atsakovas pagal Sutartį sumokėjo 2019 m. gegužės 20 d. 1392,00 Eur sumą, tačiau liko skolingas pagal Sutartį 1168,88 Eur skolos už naftos produktus pristatytus 2019 m. birželio 27 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RID 0269078. Naftos produktų pristatymą patvirtina 2019 m. birželio 27 d. krovinio važtaraštis SAU Nr. 0158278. Atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą yra paskaičiuoti 2019 m. rugsėjo 16 d. 270,01 Eur delspinigiai, iš kurių padengta 0,00 Eur.
Dėl skolos
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovui pagal 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RID 0269078 pristatė naftos produktų už 1175,87 Eur sumą. Atsakovas 2019 m. gegužės 20 d. pavedimu ieškovei buvo sumokėjęs 1392,00 Eur. Už 2019 m. gegužės 22 d. pristatytus naftos produktus atsiskaityta sumoje 1385,04 Eur. Likutis permokos 6,96 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove už pristatytus naftos produktus 1168,88 Eur, todėl minima skola priteistina ieškovei.
Dėl delspinigių
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Byloje ginčo dėl netesybų dydžio nėra, kadangi atsakovas iš esmės atsiliepimu į ieškinį tik prieštaravo pateiktam ieškiniui, nenurodydamas jokių motyvų.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, atsakovas pirko iš ieškovės naftos produktus, atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, nors ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. pretenzija atsakovui priminė apie susidariusį nepadengtą įsiskolinimą bei, jog skaičiuoja delspinigius, todėl ieškovei priteistina 270,01 Eur delspinigių suma.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugsėjo 18 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, j. a. k. 266916280, naudai:
- 1168,88 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 88 centus) skolos;
- 270,01 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 1 centą) delspinigių;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 1438,89 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) i? valstybės biudžetą 32,00 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio.
Išaiškinti, atsakovui R. M., jog žyminį mokesti? (i? valstybės biudžetą?) turi sumokėti i? viena? iš pasirinktu? Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudz?eto pajamu? surenkamu?ju? sa?skaitu?. Moke?jimo nurodyme reikia nurodyti i?mokos koda? – 5660, moke?jimo paskirti? – z?yminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Teisėja
Andželika Butkuvienė