Civilinė byla Nr. e2-172-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00151-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.   

Vilnius 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP Crayfish“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „VIP Crayfish“ bankroto bylą,  

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Nordstreet kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „VIP Crayfish“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 480 000 Eur, o kitiems kreditoriams – 713 241,58 Eur. Atsakovė pareiškėjai yra skolinga pagal 2022 m. sausio 31 d. paskolos sutartį, kurią pareiškėja nutraukė 2022 m. birželio 25 d., nes atsakovė nevykdė įsipareigojimų. Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų, poilsio namelių ir kitų statinių) hipoteka. Šiuo metu pradėtas priverstinis skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesas, tačiau iki šiol jokia skolos dalis neišieškota. Atsakovė nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

3.       Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „VIP Crayfish“ bankroto bylą.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad jis yra buvęs bendrovės direktorius, kuriam atsakovė skolinga su darbo teisiniais santykiais susijusią 7 000 Eur skolą. Nurodyta skola pareiškėjui priteista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu. Įmonė iki šiol į prašymus sumokėti skolą nereaguoja. Pareiškėjui pradėjus vadovauti bendrovei, paaiškėjo, kad įmonė nėra sumokėjusi pelno mokesčio už 2020–2021 m. Galimai įmonė didesnę dalį sąskaitų išrašė ne vykdydama teisėtą ūkinę komercinę veiklą, o norėdama dirbtinai sukelti apyvartas ir tuo pačiu kitoms įmonėms padėti išgryninti lėšas bei neteisėtai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Tikėtina, kad bendrovė sistemingai buvo vedama prie bankroto. Šiuo metu įmonės skolos ženkliai viršija įmonės turto vertę, įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

5.       Atsakovė UAB „VIP Crayfish“ su pareiškėjų pareiškimais nesutiko, nurodė, kad yra gyvybinga, moki įmonė, turi 1 300 000 Eur vertės turto (nekilnojamojo, debitorinę skolą), kurio užtenka grąžinti skolas kreditoriams. Atsakovė ketina ginčyti pareiškėjos nepagrįstai priskaičiuotus delspinigius, kurie sudaro 117 416,89 Eur, nors skola pareiškėjai buvo tik 320 000 Eur. Atsakovė neturi ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų, todėl nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „VIP Crayfish“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti M. M.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „VIP Crayfish“ nepateikė įrodymų, jog yra gyvybinga bendrovė, valdo didelės vertės turtą, kurį pardavus grąžins visas skolas kreditoriams. Atsakovė buvo įpareigota pateikti duomenis, pagrindžiančius jos turtinę būklę, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Teismas tokį atsakovės elgesį vertino, kaip sąmoningą atsakovės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimą, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo.

8.       Teismas nustatė, kad pagal paskutinius viešajam registrui pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis 2021 m. įmonės turto vertė buvo 103 540 Eur, įmonė neturėjo skolų, gavo 63 420 Eur pelno. Tačiau pareiškėjo K. P. pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė turi labai daug skolų, skolos išieškomos antstolių, išieškojimai vyksta daugiau nei pusę metų. Atsakovės skola pareiškėjai UAB Nordstreet sudaro 480 000 Eur, pareiškėjui K. P. – 7 000 Eur, o iš viso atsakovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams galimai sudaro apie 1 500 000 Eur. 

9.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. duomenimis įmonė neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Taigi,  įmonė nevykdo veiklos. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. lapkričio 14 d. duomenimis įmonė turi 9 607,39 Eur mokestinę nepriemoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis įmonė turi 582 441 Eur vertės nekilnojamojo turto.

10.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-187-933/2023 UAB  „VIP Crayfish“ iš UAB „Svaras“ priteista 52 000 Eur skola. Bendrovė neįrodė, kad veda derybas su debitore ir turi galimybę atgauti debitorinę skolą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Svaras“. Didžiausias atsakovės debitorius yra dabartinis bendrovės vadovas, kuris bendrovei skolingas 373 010 Eur.

11.       Teismas pagal LITEKO duomenis nustatė, kad atsakovė neinicijavo teisminio ginčo dėl pareiškėjos priskaičiuotų 117 416,89 Eur delspinigių.

12.       Teismas konstatavo, kad atsakovė turi 582 441 Eur vertės turtą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 1 202 848,39 Eur. Įmonė negeneruoja pakankamai pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, laiku negali vykdyti turtinių prievolių, atsakovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

13.       Teismas priėjo išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje. Atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, kad yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Atsakovė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini. Atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus ir pan. Atsakovė neįrodė, kad yra gyvybinga ir jos mokumą galima atkurti ateityje, jog generuoja pajamas, gali atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismas nutarė iškelti įmonei bankroto bylą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

14.       Atsakovė UAB „VIP Crayfish“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „VIP Crayfish“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė yra nemoki ir įsipareigojimai viršija turto vertę, nes neįvertino, jog apeliantė turi 1 246 500 Eur vertės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įvertintas vykdomojoje byloje. Nekilnojamojo turto pakaks atsiskaityti su kreditoriais, nes skolos kreditoriams sudaro 713 241,58 Eur. 

14.2.                      Atsakovės debitorė UAB „Svaras“ yra moki įmonė, turinti daug turto, todėl 52 000 Eur debitorinės skolos atgavimo tikimybė yra reali. Atsakovė šiuo metu veda derybas su debitore dėl greito skolos grąžinimo.

14.3.                      Atsakovė turi įsiskolinimą kooperatinei bendrovei ARKU kredito unijai (toliau – ARKU kredito unija), kuriai buvo įkeistas atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-136-425/2023 atsakovės nekilnojamajam turtui yra taikytas areštas. Nurodytoje byloje 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti buvusiai pardavėjai UAB „Lagūnos parkas“ ginčo turtą. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl šiuo metu nėra galimybės nustatyti atsakovės valdomo turto apimties ir vertės.

14.4.                      Atsakovė neturi ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų, todėl turimo turto pakaks grąžinti skolas ir gauti pelną, todėl bankroto byla įmonei iškelta nepagrįstai.

15.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB Nordstreet prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Teismas pagrįstai nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, nes įmonė yra nemoki. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, iš įkeisto turto pradėtas priverstinis skolų išieškojimas. Atsakovės turimo turto nepakanka grąžinti skolas, kurios sudaro 1 200 241,58 Eur. Atsakovės akcentuojama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė (1 246 500 Eur) yra nepagrįsta, nes šis turtas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse už 747 900 Eur. Šis turtas įkeistas ne tik pareiškėjai, bet ir UAB „Kredito garantas“, kurioms atsakovė skolinga beveik 1 mln. Eur. Akivaizdu, kad atsakovės turimo turto nepakaks atsiskaityti su kreditoriais.

15.2.                      Atsakovė nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, finansinių ataskaitų viešajam registrui neteikia nuo 2021 m., turi skolų valstybei, buvusiam darbuotojui, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad įmonė yra negyvybinga.

15.3.                      Teismas pagrįstai neįskaitė į atsakovės turto vertę UAB „Svaras“ 52 000 Eur debitorinės skolos. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių debitorinės skolos atgavimo realumą. Atsakovės debitorei 2024 m. sausio 8 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl debitorinės skolos atgavimas yra abejotinas.

15.4.                      Teismas tinkamai nustatė atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydį. Vien vykdomosiose bylose iš atsakovės išieškoma 1 200 241,58 Eur skola. Atsakovė yra skolinga buvusiam darbuotojui ir valstybei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos skolos yra daug mažesnės.

15.5.                      Atsakovės argumentai dėl jos turto apimties yra nepagrįsti. Jei Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-136-425/2023 ginčo turtas (duomenys neskelbtini) būtų grąžintas atsakovei, tai šis turtas būtų realizuotas vykdymo procese, dengiant atsakovės kreditorės ARKU kredito unijos reikalavimus. Jei turtas būtų grąžintas buvusiai turto pardavėjai UAB „Lagūnos parkas“, tai turtas vis tiek būtų realizuotas vykdymo procese, o UAB „Lagūnos parkas“ įgytų atgręžtinę reikalavimo teisę į atsakovę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, nurodytos bylos baigtis neturi reikšmės, vertinant atsakovės mokumą, nes ginčo turtas nekeičia atsakovės turimo turto ir skolų santykio.

15.6.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra gyvybinga, valdo didelės vertės turtą, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė vengė pateikti aktualius duomenis, pagrindžiančius jos turtinę būklę, vykdomą veiklą ar kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad įmonės sunkumai nėra ilgalaikiai ir įmonė yra pajėgi juos išspręsti.   

15.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas K. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos mokumą, gebėjimą vykdyti veiklą ar gauti nuolatines pajamas, todėl jai pagrįstai iškelta bankroto byla.

15.2.                      Visas pareiškėjos turimas turtas yra įkeistas, iš turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, turimo turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais.

15.3.                      Apeliantės akcentuojama Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-136-425/2023 šiuo metu yra išnagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-32-330/2024 nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti pardavėjai UAB „Lagūnos parkas“ turtą (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės beveik 90 000 Eur. Buvusiai pardavėjai grąžintas turtas atsakovės buvo įkeistas ARKU kredito unijai pagal paskolos sutartį. Negrąžintos paskolos dalis sudaro 85 000 Eur, todėl šią skolą turės grąžinti atsakovė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

16.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti UAB „VIP Crayfish“ bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

Dėl naujų įrodymų

 

17.                      Atsakovė UAB „VIP Crayfish“ prie atskirojo skundo pateikė antstolės V. Š. 2023 m. gegužės 4 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/22/00976.

18.                      Apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 ir 338 straipsniai). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.                      Atsižvelgiant į tai, kad nauju įrodymu grindžiamos teisingam klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą, nes jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir naujo įrodymo duomenys šalims yra žinomi. 

 

Dėl bankroto bylos iškėlimo

 

20.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad įmonė yra moki, jos turimo nekilnojamojo turto pakanka atsiskaityti su kreditoriais.

21.                      Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

22.                      Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

23.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24.                      Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

25.                      Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26.                      Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę.

27.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios įmonės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. įmonės mokumas ir gyvybingumas.

28.                      Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įmonės nemokumo, teigdama, kad bendrovė yra moki, turimo nekilnojamojo turto pakanka atsiskaityti su kreditoriais.

29.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

30.                      Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.

31.                      Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą iki 2023 m. gruodžio 7 d. pateikti ataskaitinių metų laikotarpio įmonės balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; duomenis apie galimybes atgauti skolas iš debitorių; duomenis apie visą turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. pratęsė atsakovei terminą pateikti įrodymus iki 2024 m. sausio 3 d.

32.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjų pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.

33.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

34.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2021 m. matyti, jog nurodytais metais įmonė neturėjo finansinių sunkumų, nes įmonės turto vertė buvo 103 540 Eur, įmonė neturėjo skolų, gavo 63 420 Eur pelno. Apeliantė nepateikė išsamių duomenų apie šiuo metu turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį), įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė disponuoja 2021 m. balanse nurodytu turtu, vykdo veiklą, dirba pelningai ir jos skolos yra mažesnės už turto vertę. Apeliantė nuo 2022 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės nemokumo pagrįstai nutarė pagal pareiškėjų pateiktus ir viešai prieinamus duomenis.

35.                      Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iš jos nekilnojamojo turto, esančio duomenys neskelbtini, šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas. Apeliantės teigimu, antstolės V. Š. vykdomojoje byloje atsakovei priklausantis turtas įvertintas 1 246 500 Eur, šio turto pakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, nes skolos kreditoriams sudaro 713 241,58 Eur.

36.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008 išaiškino, kad turto rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo įvertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių ir interesų. Atsižvelgiant į nurodytas sąvokas, rinkos kaina nekilnojamojo turto rinkoje, taigi ir parduodant skolininko turtą iš varžytynių, laikytina tokia kaina, kurią yra pasirengęs mokėti pirkėjas už varžytynėse perkamą turtą siekdamas sau maksimalios ekonominės naudos. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos, o turtą parduodant antrosiose varžytynėse, paprastai taip ir būna (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005).

37.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolės V. Š. 2023 m. gegužės 4 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/22/00976 patvirtina, jog šiuo patvarkymu atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įvertintas iš naujo (žemesne verte), nes iki šio patvarkymo priėmimo vykusiose pirmosiose ir antrosiose varžytynėse turtas nebuvo realizuotas, varžytynėse nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui. Antstolės 2023 m. rugsėjo 4 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis patvirtina, kad net ir po 2023 m. gegužės 4 d. antstolės priimto patvarkymo dėl turto perkainojimo turtas nebuvo realizuotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, jose nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui, nors antrosiose varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 747 900 Eur.

38.                      Taigi, antstolės 2023 m. gegužės 4 d. patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0071/22/00976 nepatvirtina, kad apeliantei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė yra 1 246 500 Eur. Apeliantė nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad jai priklausančio turto vertė yra 1 246 500 Eur ar bent didesnė už antrosiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo 747 900 Eur kainą. Taigi, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nėra didesnė už 747 900 Eur.

39.                      Byloje esantys Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registrų išrašai patvirtina, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmine hipoteka yra įkeistas UAB „Kredito garantas“, antrine hipoteka – pareiškėjai UAB Nordstreet. Antstolės V. Š. 2023 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad iš atsakovės turto nuo 2022 m. vidurio 11 vykdomosiose bylose išieškotojų, įskaitant hipotekos kreditorių, naudai išieškomos 1 129 659,25 Eur skolos. Apeliantė taip pat neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantė yra skolinga buvusiam vadovui (pareiškėjui K. P.) su darbo santykiais susijusią 7 000 Eur skolą, kuri priteista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu. Apeliantė taip pat neginčijo, kad ji yra skolinga valstybei 9 607,39 Eur mokestinę nepriemoką. Taigi, apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio vykdomas išieškojimas priverstine tvarka, nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, nes apeliantės įsipareigojimai kreditoriams yra beveik dvigubai didesni už turimo turto vertę.

40.                      Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių ir su darbo teisiniais santykiais susijusių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybės, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir buvusiam įmonės vadovui, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą.

41.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į apeliantės turto apimtį neįskaičiavo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-187-933/2023 UAB „VIP Crayfish“ naudai iš UAB „Svaras“ priteistos 52 000 Eur skolos.

42.                      Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

43.                      Taigi, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę. Tik pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

44.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės akcentuojamos 52 000 Eur UAB „Svaras“ debitorinės skolos neįtraukimas į apeliantės turto apimtį nekeičia byloje nustatytos apeliantės nemokumo būklės. Apeliantės turimo turto vertė (747 900 Eur) yra daug mažesnė už finansinius įsipareigojimus kreditoriams (beveik 1,2 mln. Eur). Taigi, net įskaičius į atsakovės turimo turto apimtį 52 000 Eur debitorinę skolą, atsakovės sunki turtinė padėtis nepasikeis: atsakovės skolos kreditoriams viršija turimo nekilnojamojo turto, kurio ilgą laiką nepavyksta realizuoti vykdymo procese, vertę.

45.                      Kita vertus, pagal LITEKO duomenis 2024 m. sausio 18 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-525-601/2024, kurioje atsakovės debitorei UAB „Svaras“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nepateikė duomenų, kad egzistuoja realios galimybės išieškoti apeliantės nurodomą debitorinę skolą iš bankrutuojančios įmonės, todėl UAB „Svaras“ debitorinė skola priskirtina beviltiškos skolos kategorijai ir nepagrindžia bendrovės didesnės turto vertės. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo, kaip buvusio apeliantės vadovo, 2023 m. liepos 14 d. elektroninis susirašinėjimas su UAB „Svaras“ dėl skolos grąžinimo sudaro pagrindą abejoti apeliantės argumentais dėl negrąžintos 52 000 Eur skolos dydžio (likučio), nes buvusio apeliantės vadovo elektroniniuose laiškuose nurodoma, jog debitorinės skolos likutis sudaro 25 920 Eur. Apeliantė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, debitorių sąrašų, iš kurių būtų galimybė nustatyti realų debitorinių skolų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad jos turto apimtis yra didesnė (52 000 Eur) nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

46.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jos turto apimtis ir įsipareigojimų kreditoriams santykis negali būti nustatomas, kol neįsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-136-425/2023, kurioje vyksta ginčas dėl kito atsakovės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

47.                      Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nusprendė: 1) pripažinti negaliojančia 2022 m. gegužės 18 d. UAB „Lagūnos parkas“ ir UAB „VIP Crayfish“ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „VIP Crayfish“ ieškovei UAB „Lagūnos parkas“ priteisti: pastatą–kontorą, (duomenys neskelbtini), ir pastatą–klubą, (duomenys neskelbtini), su galiojančia hipoteka pagal UAB „VIP Crayfish“ bei ARKU kredito unijos 2022 m. gegužės 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. VER202205-000029, identifikavimo kodas 30000115869210; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „VIP Crayfish“ 70 000 Eur baudą, 15 000 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 543 Eur žyminį mokestį, 1 640 Eur atstovavimo išlaidas.

48.                      Pagal LITEKO duomenis Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-32-330/2024 nutarė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5655, sudaryta ieškovės UAB „Lagūnos parkas“ ir atsakovės UAB „VIP Crayfish“, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės UAB „Lagūnos parkas“ alternatyvųjį reikalavimą – nutraukti 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5655), sudarytą ieškovės UAB „Lagūnos parkas“ ir atsakovės UAB „VIP Crayfish“ dėl atsakovės UAB „VIP Crayfish“ padaryto esminio sutarties pažeidimo; 2) kitą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

49.                      Pagal Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį buvusiai pardavėjai UAB „Lagūnos parkas“ buvo grąžintas atsakovės (duomenys neskelbtini) įgytas nekilnojamasis turtas. Taigi, klausimas dėl atsakovės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: atsakovei priklausęs turtas grąžintas buvusiai turto pardavėjai UAB „Lagūnos parkas“. Tai reiškia, kad atsakovei nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) nebepriklauso ir jo vertė neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo.

50.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog apeliantė neatitinka nemokios įmonės būklės. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad įmonėje ilgą laiką nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų, t. y. darbuotojų. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Priešingai, apeliantė savo mokumą išimtinai grindė vykdymo procese realizuojamo turto verte, nors nustatyta, kad jos turimo turto vertė yra beveik dvigubai mažesnė nei pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, įskaitant valstybę ir buvusį darbuotoją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbuotojų neturėjimas patvirtina, kad apeliantė neturi ketinimų vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną.

51.                      Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės gerą turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, ir kitų reikšmingų duomenų apie turtinę padėtį (turto sąrašą, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), iš kurių būtų galima nuspręsti apie įmonės turto vertę ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai). 

52.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu, buvusiu darbuotoju ir kitais kreditoriais, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.

53.                      Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

54.                      Byloje nėra duomenų apie įmonės gerą finansinę būklę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, įmonė nepagrindė, jog jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2023 m. spalio mėn., tačiau iki šiol apeliantė nepateikė duomenų, kad vykdo veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bendrovės skolos kreditoriams priverstine tvarka neišieškomos ilgą laiką, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.

55.                      Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „VIP Crayfish“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad įmonė yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

56.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu UAB „VIP Crayfish“ yra nemoki ir nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi,  apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

57.                      Pareiškėjos UAB Nordstreet prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nepateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   

 

n u t a r i a:

            

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                               Neringa Švedienė