Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-197/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42482-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.1.2.9; 1.2.14.3.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

-       pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

-       pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą  3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir nustatė laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio A. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Iš nuteistojo A. M. priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai ir 67 Eur (šešiasdešimt septyni eurai) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. P..

Iš nuteistojo A. M. priteista 2 996,48 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir 48 ct) turtinei žalai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       A. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.10 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinės pirmame aukšte, panaudodamas prieš nukentėjusiąją J. P. fizinį smurtą, t. y. ją pastumdamas ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, iš rankų pagrobė J. P. priklausantį juodos spalvos odinį rankinuką 30 Eur vertės, kuriame buvo smėlio spalvos odinė piniginė 20 Eur vertės, 20 Eur grynais, šiais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios 67 Eur vertės turtą.

2.       Taip pat A. M. nuteistas už tai, kad plėšimo metu panaudodamas fizinį smurtą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš savanaudiškų paskatų, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.10 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinės pirmame aukšte, siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš nukentėjusiąją J. P. fizinį smurtą, t. y. siekdamas pagrobti iš nukentėjusiosios rankinę, laiptinėje griebė ir patraukė į save nukentėjusiajai priklausančią rankinę, nukentėjusiajai iškart nepaleidus rankinės, nukentėjusiąją pastūmė ir nukentėjusioji krito ant laiptų, po ko J. P. patyrė kairio žastikaulio artimojo galo lūžį ir kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, kas specialisto išvadoje vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.       Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir panaikinti skundžiamu nuosprendžiu subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė turi būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

3.1.       Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jam paskirtas bausmes bendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme pilno bausmių sudėjimo būdu. Kaip matyti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė 2016 m., o šiuo nuosprendžiu už nusikaltimus padarytus 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo. Mano, kad tokį patį laikotarpį atliko laisvėje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3.2.       Atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja šį epizodą išskyrė iš kitos baudžiamosios bylos, kurią grąžino nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Minėtos baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos tuo pačiu metu. Šiame ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje paskirtos bausmės buvo bendrinamos su tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Taigi bausmė buvo subendrinta dvigubai su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nuosprendyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliantas nurodo, kad šio nuosprendžio neketina skųsti.

III.                      Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

2.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo ir nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnyje nustatytų nuosprendžio pakeitimo pagrindų jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai aptarė bausmės skyrimą. Prokurorė cituoja teismo nustatytas aplinkybes, kurios buvo vertinamos skiriant A. M. bausmę. Be to, teismas pasirinkdamas visišką bausmių sudėjimo būdą BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, skiriant bausmę atsižvelgė ir į BK 54 straipsnyje išvardintas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kas teismas nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.       Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, jų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, motyvų dėl jo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir už jas paskirtų bausmių. Apeliantas nesutinka tik su bausmių bendrinimu kuomet prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir prašo įskaityti į bausmės laiką 9 mėnesius kuomet jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama šio apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5.       Bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1-9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes gali subendrinti visiškai ar iš dalies sudėdamas. 

6.       Teismų praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tokias teisines situacijas, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Konstatuota, kad toks bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Šiuo konkrečiu atveju ši taisyklė turi būti taikoma ir tuo atveju, kai bylos išskiriamos jų nagrinėjimo teisme metu.

7.       Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 4 dalimi, 246 ir 253 straipsniais iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1520-990/2018 kaltinamojo A. M. atžvilgiu išskyrė į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 1-219-898/2018 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (J. P. epizodas), 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte pagal pridedamą išskirtinų dokumentų sąrašą, o kitą šios baudžiamosios bylos dalį perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 1, b. l. 3-5). Taigi nuteistojo teiginys, kad baudžiamoji byla, kurioje buvo atliktas vienas ikiteisminis tyrimas ir į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduota viena baudžiamoji byla, buvo išskirta (išskaidyta) ir nagrinėjama skirtingų instancijų teismuose, yra pagrįstas. Toks baudžiamųjų bylų išskyrimas (išskaidymas) negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos teisme vienoje byloje. Dėl šių priežasčių būtina vertinti ne tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu A. M. paskirtas ir subendrintas bausmes, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtas ir subendrintas bausmes.

8.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. rugpjūčio 31 d. Teismas už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskyrė bausmes, kurias, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir nustatė laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismui priimant 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį dar nebuvo išnagrinėta baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kaip matyti Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį tik 2018 m. liepos 26 d., kuris įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d., todėl Vilniaus apygardos teismas negalėjo bendrinti bausmių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ar nebendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu.

9.        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, kurios padarytos laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. spalio 15 d. ir už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, subendrino jas iš dalies sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šią bausmę, sprendžiant iš nuosprendžio aprašomosios dalies vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino 1/3, ir A. M. paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Be to, teismas šią bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams jas iš dalies sudedant ir nustatė laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 149 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. kovo 2 d., 23.50 val., iki 2015 m. kovo 4 d. 14.42 val. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. M. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant vienerių metų terminą. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia A. M. skaičiuojama nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d.  nuosprendžiuose nustatytas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu, kuris turėjo baigtis 2019 m. lapkričio 22 d. Be to, baudžiamojoje byloje (teismo proceso Nr. 1-01-1-42482-2017-3) turėjo būti priimtas vienas sprendimas, kuriame už viskas nusikalstamas veikas numatytos bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir perduotas vykdyti 2018 m. rugpjūčio 27 d., o šiuo metu apeliacinis skundas nagrinėjamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendžiais paskirtos bausmės nėra išbendrinamos, o sprendžiama tik dėl pagal abiejuose nuosprendžiuose subendrintų bausmių naujo bendrinimo. Dėl šių priežasčių vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi bausmių apėmimo būdu bendrinama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, t. y. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės, kurios sumažintos 1/3 dalimi, t. y. su galutine laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, ir skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

12.       Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad įstatymo leidėjas BK 64 straipsnyje nėra konkrečiai ir tiksliai įvardinęs kada bausmės skiriamos, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, visiškai ar iš dalies sudedant, t. y. paliko šį klausimą spręsti patiems teismams. Iš to galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendyje nurodytas paskirtos bausmės bendrinimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiškai sudedant, yra teisėti. Tačiau esant jau pirmiau paminėtai situacijai bei atsižvelgiant į visas aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo pridėta 2 (dveji) metai ir 2 (du) mėnesiais laisvės atėmimo, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pridėta visa 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, ir siekiant nepabloginti nuteistojo A. M. padėties, teisėjų kolegija vadovaudamasi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi bausmes iš dalies sudeda ir paskiria A. M. galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

13.       Bausmės atlikimo pradžia nuteistajam A. M. turi būti skaičiuojama nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti.

14.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu A. M. į bausmės laiką turi būti įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu nustatytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nustatytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 4 d., t. y. vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

15.       Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi taip pat įskaitytina ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendį jau atliekama laisvės atėmimo bausmė nuo 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos kuomet A. M. atvyko į Pravieniškių pataisos namus atvirąją koloniją. 

16.       Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad į jo bausmės terminą dar turi būti įskaičiuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikas, kuris buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu. Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu jis per bausmės vykdymo atidėjimo, vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, laikysis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) vieno ar kelių baudžiamajame įstatyme numatytų ir teismo paskirtų įpareigojimų. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, ekonomiškumo principus. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kurio 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę. Be to, pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir 66 straipsnį į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik suėmimo arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė, todėl nuteistasis nepagrįstai prašo į jo bausmės laiką įskaityti ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. 9 mėnesius.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi baudžiamasis įstatymas nenustato formalių kriterijų, į kuriuos teismas privalėtų atsižvelgti parinkdamas pataisos įstaigos rūšį, teismui leidžiama spręsti kiekvienu konkrečiu atveju pačiam, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

18.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendyje įvertinus A. M. padarytas nusikalstamas veikas ir kitas aplinkybes buvo konstatuota, jog jis skirtas bausmes atliktų atvirojoje kolonijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad A. M. padarė vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas tris kartus, baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančias nuobaudas ir kitas aplinkybes konstatavo, kad paskirtas bausmes A. M. turi atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas šias aplinkybes nuteistasis A. M. galutinę subendrintą bausmę turi atlikti pataisos namuose, o ne atviroje kolonijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. M. vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio A. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą                   5 (penkeriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 

Bausmės atlikimo pradžią nuteistajam A. M. pradėti skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. M. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, kuris nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 22 d. (dvi dienos), nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 21 d. (dvi dienos), nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 4 d. (dvi dienos), t. y. vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi A. M. į bausmės atlikimo laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį nuo 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 

Teisėjai                                                       Valdimaras Bavėjanas                                                

                Laima Garnelienė

 Linas Šiukšta