Civilinė byla Nr.2S-715-555/2011

                                                               Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1;110.5;114.11;122.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 15 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovams V. B., V. B., R. K. dėl pažeistų teisių ir naudojimosi tvarkos butu nustatymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti naudojimosi tvarką butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiu Kauno m., (duomenys neskelbtini) , tarp ieškovo B. K. ir atsakovų V. B., R. K. ir V. B., paskiriant ieškovui naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu IV-5, 12,67 kv. m ploto, atsakovams paliekant naudotis likusias buto patalpas - IV-1 (7,84 kv. m), IV-2 (11,84 kv. m), IV-3 (15,96 kv. m) ir IV-4 (2,66 kv. m); 2) atstatyti ieškovo pažeistas teises, įpareigojant atsakovą V. B. netrukdyti ieškovui naudotis namo palėpe bei įpareigojant nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą antro aukšto laiptinėje ir tokiu būdu atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas prašė pripažinti jam teisę atlikti šiuos darbus ir išieškoti iš atsakovo su tuo susijusias išlaidas.

Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones  - uždrausti atsakovui V. B. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. atlikti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, remonto ir statybos darbus, kol nebus nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka. Nurodė, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas V. B. gali savavališkai panaikinti atskiras izoliuotas patalpas, dėl ko teismo sprendimo dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas.

Kauno miesto apylinkės teismas  2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.  Nurodė, kad ieškiniu ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką, paskiriant jam naudotis izoliuotu nuo viso ginčo buto kambariu IV-5, tačiau nenurodė jokių objektyvių duomenų ir teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas V. B. siekia atlikti ar atlieka remonto ir statybos darbus ginčo bute bei izoliuotoje patalpoje. Kadangi vien tiktai abstraktūs ieškovo samprotavimai negali būti pakankamu pagrindu civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas laikė nepagrįstu ir atmetė.

Atskiruoju skundu ieškovas B. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.  Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, jog remonto darbai yra susiję su materialinėmis išlaidomis, todėl siekiant išvengti nuostolių atlyginimo ir ginčų tarp bendraturčių ateityje, yra tikslinga drausti atlikti remonto darbus ginčo bute iki naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat remonto darbų atlikimas, lėšų investavimas gali apsunkinti procesą bei sprendimo įvykdymą šioje byloje, nes atsakovas V. B., atlikęs kokius tai remonto ar statybos darbus, gali pradėti reikalauti kompensacijų iš kitų bendraturčių, kas apsunkins sprendimo priėmimą ir įvykdymą šioje byloje. Taip pat nurodo, kad atsakovo V. B. savavališkai įrengta pertvara laiptinėje neleidžia jam – ieškovui, patekti į namo palėpę bei į ginčo butą, o tai rodo atsakovo V. B. nesąžiningumą bei neteisėtą elgesį. Todėl, apelianto nuomone,  nutarties motyvas, kad nepateikti įrodymai dėl atsakovo V. B. savavališkai atliekamų statybos darbų bei nesąžiningumo neatitinka oficialaus rašytinio įrodymo byloje, nes 2010-06-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neginčytinai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas V. B. savavališkai vykdo statybos darbus - stato pertvaras, duris, vedžioja kanalizacijos vamzdžius. Teigia, jog šis oficialus rašytinis įrodymas, pridėtas prie ieškinio, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą teigti, kad atsakovo V. B. atžvilgiu tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atlikti remonto ir statybos darbus ginčo bute iki bus nustatyta naudojimosi butu tvarka, nes nedraudžiant atsakovo tokio elgesio, sprendimo vykdymas pasunkės arba taps negalimas, o ieškovui bus padaryta žala.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. B. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

            Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – dalyvaujančių byloje asmenų prašymas ir pagrįstas manymas, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų ( CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dėl pažeistų teisių ir naudojimosi tvarkos butu nustatymo reikalavimus bei nurodytas juos pagrindžiančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui V. B. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. atlikti  ginčo bute remonto ir statybos darbus, kol nebus nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka,  prevenciniu tikslu, siekiant užkirsti kelią tolimesniam ieškovo teisių pažeidimui bei žalos atsiradimui, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kolegijos nuomone, atitinka ir ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

               Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi nepateikti įrodymai, jog atsakovas siekia atlikti ar atlieka remonto ir statybos darbus ginčo bute. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog byloje pateiktu 2010-06-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas V. B. vykdo ar gali vykdyti statybos darbus ginčo bute.

Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

               Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo B. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti,  uždrausti atsakovui V. B. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. atlikti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, remonto ir statybos darbus, kol nebus nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Egidijus Tamašauskas

Kolegijos teisėjai:                                                                                  Evaldas Burzdikas

Algirdas Remeika