Civilinė byla Nr. e2-1678-944/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16509-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.5; 3.2.6 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovui advokato padėjėjui Marijui Šarui,

atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovei R. Z.,

trečiajam asmeniui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, atsakovo A. P. priešieškinį ieškovui M. K., atsakovams VĮ „Registrų centrui“ Kauno darbininkų sąjungai dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, rūsio patalpų pripažinimo negyvenamų patalų– kavinės dalimi, tretieji asmenys notaras M. L., AB „Šiaulių bankas“, L. P., A. A. D., A. B., E. Š., J. S., G. N., A. N., A. R., J. B., D. J., R. A., R. K., A. Š., L. M.. D. M..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas  2018-05-08 pareiškimu dėl patikslinto ieškinio dalyko prašo: iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio rūsio, patalpų plane pažymėto indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), priklausančio pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p; įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos, sudaryti galimybes patekti į rūsio patalpas, patalpų plane pažymėtas indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), priklausančias ieškovui priklausančias pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p, per atsakovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtą įėjimą į rūsį, architektui ir kitiems reikiamiems specialistams, jog galėtų būti parengtas atskiro įėjimo į rūsį, patalpų plane pažymėtą indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), projektas, projekto rengimo ir suderinimo laikotarpiu; priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovui priklauso butas su rūsiu, į kurį negali patekti, kadangi atsakovas yra užėmęs priklausančias rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), name. Ieškovo vertinimu akivaizdu, jog jo nuosavybės teisė yra pažeista, nes jam priklauso rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), name, į kurias negali patekti dėl atsakovo veiksmų. Ieškovo manymu, egzistuoja pagrindas pašalinti Ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą, įpareigojant atsakovą iškeldinti iš ieškovui priklausančių patalpų, taip pat įpareigojant atsakovą sudaryti galimybę patekti į ieškovui priklausančias patalpas. Ieškovas su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau neįrodo, ginčo rūsiai tapo atsakovui priklausančios kavinės–baro dalimi. Ieškovo nuomone, atsakovo pateikti dokumentai tik patvirtina faktą, kad jis gali patekti į rūsio patalpas, tačiau nepatvirtina jo nuosavybės teisių į rūsio patalpas. Teigia, kad atsakovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu įgijo rūsio patalpas, pateikti atsakovo duomenys yra išvestiniai ir negali būti laikomi nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu. Nurodė, kad atsakovo naudojimasis ginčo patalpomis yra neteisėtas, todėl negali sukurti teisinio pagrindo rūsio patalpas laikyti atsakovo nuosavybės dalimi. Paaiškino, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo atskleista, kad rūsio patalpos neteisėtai užimtos atsakovo, tačiau buvęs savininkas nesiėmė jokių veiksmų, nes neturėjo lėšų teisiniam ginčui. Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma, kad ieškovui priklausančiam butui priklauso rūsio patalpos, todėl nėra pagrindo naikinti sudarytos sutarties dalies. Teigia, kad atsakovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalaudamas rūsio patalpas laikyti jo buto priklausiniu. Teigia, kad atsakovas neįrodo kad tarp jam priklausančio daikto ir ginčo rūsio patalpų yra funkcinis ryšys, todėl negali būti laikomas priklausiniu. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį kuriuo prašė ieškinį atmesti, pripažinti patalpas R-l/19,20 kv. m, R-2/15,60 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų–kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) dalimi, įgyta 1999-11-09 kavinės–baro su priestatu rekonstrukcijos priėmimo naudoti aktu; pripažinti negaliojančiu dalį pirkimo pardavimo sandorio, t. y. dėl rūsio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą 2016-05-10 pirkimo pardavimo sutartimi tarp M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos, registro Nr. ML-655 bei panaikinti 2016-05-03 VĮ „Registrų centras“ pažymą sandoriui, užsakymo Nr. 11246435 dėl patalpų (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenami namai (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir Nr. 23 sublokuoti, turi bendrą sieną ir dvi rūsio patalpas. Nors namas yra su rūsiu, tačiau ieškovo butas, kaip ir kiti 7 butai, neturi rūsio patalpos ir prieš tai buvęs savininkas niekada neturėjo nuosavybės teise ir nesinaudojo rūsio patalpomis, neturėjo galimybės į jį patekti. Atsakovas A. P. turi savo buto Nr. 5 nekilnojamojo turto duomenų bylą Nr. 58, kurią sudarė VĮ „Registrų centras“ 1992 m., koregavo 1999 m. Joje patalpų eksploatacijos lentelėje , sudarytoje 1992 m liepos 7 d. buto privatizavimui jau buvo įtrauktos dvi rūsio patalpos R-l bei R-2. Pakitimai bylutėje registruoti 1999-11-02 ir pagal situacijos planą akivaizdžiai eksplikuota gyvenamo namo 2A2p priestato 2AI/p tęsinys į po namu esančias rūsio patalpas bei patalpų eksploatacijos lentelėje rūsio patalpos R-l, R-2 pavadintos tik sandėliais. Įėjimas į rūsio patalpas suformuotas tik iš atsakovui priklausančio gyvenamo namo priestato. Priestato statyba teisėta, įregistruota nekilnojamojo turto registre. 1999-11-02 prieš registruojant rekonstrukciją buvo sudaryti buto Nr. 5 duomenų atnaujinimai, patalpų eksploatacijoje vėl įtrauktos minėtos patalpos ir planuose po buto patalpomis įtraukta patalpa R-l/19,20 kv. m ploto sandėlis bei antra patalpa R-2/15,60 kv. m ploto sandėlis, iš viso nurodyta 34,80 kv. m. 1999-11-09 komisijos priėmimo aktas patvirtina, kad priimta naudoti iš viso 92,93 kv. m, t. y. apimant ir rūsio abiejų patalpų plotą kaip ir buvo nurodyta projekte, kaip ir buvo nurodyta 1999-11-02 atliktuose kadastriniuose matavimuose. Pripažintina, kad patalpos R-l, R-2 yra įgytos pagal 1999-11-09 kavinės-baro ir priestato rekonstrukcijos gyvenamajame name 2A2/p (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktą. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad atsakovui baras–kavinė priklauso su rūsiu. Rūsio patalpos nėra ieškovo buto priklausinys, jos negalėjo būti įtrauktos pirkimo pardavimo dokumentuose, banko ar vertintojų sudarytuose patalpų vertinimo dokumentuose patalpų eksploatacijos lentelėse. Rūsio patalpos pardavėjo Kauno Darbininkų sąjungos nebuvo perduotos ieškovui pirkimo–pardavimo sutartimi, nebuvo pateiktos apžiūrai. Pripažintina negaliojančia ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos sudarytos pirkimo pardavimo sutarties dalis dėl rūsio. Pardavėjas galėjo parduoti tik tai, ką jis buvo įgijęs pagal 2000 m rugpjūčio 24 d Negyvenamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 13. Šis aktas apibrėžia pardavėjo turėtas nuosavybės teises: 78,82 kv. m negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini). Kadangi pardavėjas nebuvo įgijęs ir niekada nevaldė rūsio patalpų, todėl negalėjo būti išduota 2016-05-03 VĮ „Registrų centras“ pažyma sandoriui, apibūdinanti patalpas/butą kaip su rūsiu. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašė bylos dalį dėl 2016-05-03 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo duomenų patikslinimo sandoriui panaikinimo nutraukti arba atmesti kaip nepagrįstą, dėl likusių priešieškinio ir ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuosavybės teisės į ieškovui priklausantį butą pirmą kartą buvo išviešintos 2016-04-27, tačiau butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadastro duomenų byloje buvo aprašytas 1999-12-06 ir jo duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti 2000-09-12, tuo metu užfiksuota, kad butas yra su rūsiu. Paaiškina, kad atsakovui A. P. po rekonstrukcijos darbų rūsio patalpos nebuvo priskirtos kavinės–baro pagrindiniam ir pagalbiniam plotui, jas įvardijo tik rūsio patalpomis. Papildomai nurodė, kad šiuo metu yra įregistruoti 2017-01-11 gyvenamojo namo 1A2p, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Inventora“ matininkės nustatyti kadastro duomenys, pagal kuriuos į šio namo bendrą plotą patenka abi rūsio patalpos. Atsakovės nuomone reikalavimas dėl 2016-05-03 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo atlikto duomenų sandoriui patikslinimo panaikinimo yra perteklinis, nes nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus.

Atsakovė Kauno darbininkų sąjunga atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teisės į butą su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), įregistruotos 200007-20 Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo pagrindu, kuriuo remiantis buvo išduotas 2000-08-24 priėmimo–perdavimo aktas Nr. 13. Pasirašant aktą atsakovas buvo susipažinęs su buto 1999-12-06 aprašymu kadastro duomenų byloje, kur buvo nurodyta, kad butas yra su rūsiu. Teigia, kad buvo kelis kartus kreiptasi į atsakovą A. P. dėl rūsio patalpų atlaisvinimo. Pažymi, kad jis informavo ieškovą, kad ginčo dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas nėra, tačiau yra su valdymu susijusių problemų. Tokia situacija ieškovą tenkino.

Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu paliko reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-05-10 ieškovas ir atsakovė Kauno darbininkų sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios dalykas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buto, kuriame nurodoma, kad butas su rūsiu (el. b. t. 1, l. 133–134). 2010-03-15 (duomenys neskelbtini), pagrindinio pastato visais plotų eksplikacija (el. b. t. 1, l. 14–17). Ieškovo ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta būsto kredito sutartis Nr. B-2017-6475-09(el. b. t. 1, l. 39–51). Ieškovo ir AB „Šiaulių bankas“ 2017-02-15 pasirašyta sutartinė hipoteka (el. b. t. 1, l. 52–57). Ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas el. paštu (el. b. t. 1, l. 58–59). Atsakovo A. P. ir D. V. sutartis (el. b. t. 1, l. 82). Buto rekonstravimas pritaikant kavinei–barui projekto korektūra (el. b. t. 2, l. 1–55). Rūsių architektūriniai tyrimai (el. b. t. 1, l. 107–111). Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl (duomenys neskelbtini), patalpos–kavinės-baro (el. b. t. 1, l. 155). Nekilnojamojo turto duomenų byla, adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 158–171). Atsakovo A. P. 2017-11-15 prašymas VĮ „Registrų centras“ (el. b. t. 2, l. 90). Atsakovo A. P. skundas VĮ „Registrų centras“ (el. b. t. 2, l. 89). VĮ „Registrų centro“ 2018-01-09 raštas Dėl informacijos pateikimo (el. b. t. 2, l. 87–88). VĮ „Registrų centras“ 2018-02-07 raštas Dėl Registro duomenų tikslinimo sandoriui (el. b. t. 2, l. 93–94). 2000-08-24 negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 13 (el. b. t. 4, l. 128). VĮ „Registrų centras“ 2018-03-29 raštas Dėl informacijos apie registre įrašytų duomenų ištaisymą pateikimo (el. b. t. 4, l. 131–132). 2000-07-20 Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymas (el. b. t. 4, l. 133–135). Patalpų apžiūros aktas (el. b. t. 5, l. 96–103).  UAB „Inventora“ kadastro ir registro byla, adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 5, l. 115–122).

Byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl savo kaip savininko teisės gynimo – iškeldinti atsakovą iš rūsio patalpų. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad rūsio patalpos priklauso jam, todėl atitinkamai yra negaliojanti ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos sutarties dalis dėl rūsio. Darytina išvada, kad sprendžiant ginčą šioje byloje pirmiausia turi būti išsiaiškina dėl ginčo rūsio patalpų priklausymo.

Dėl nuosavybės teisės į ginčo rūsio patalpas R1 ir R2 atsiradimo pagrindo.

Iš byloje pateiktos kadastro bylos Nr. 20/208252 nustatyta, kad 1993-06-21 pastato aukšto plane užfiksuotos dvi patalpos R-1 (19,20) ir R-2 (15,60), adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 2). 1999-12-06 inventorinėse žiniose (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas 1A2/p, paskirtis – gyvenamasis namas, statybos metai 1895 m., prie pastato charakteristikos nurodyta, kad yra rūsys (R) (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 17). 1999-12-06 inventorinėse žiniose (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas 2A2/p, paskirtis – gyvenamasis namas, statybos metai 1895 m., prie pastato charakteristikos nurodyta, kad yra rūsys (R) (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 18). Pastato vidaus ploto eksplikacijoje sudarytoje 1999-12-06 (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A2/p, nurodyta, kad rūsys R, plotas 15,60 kv. m (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 25). Pastato vidaus ploto eksplikacijoje sudarytoje 1999-12-06 (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2A2/p, nėra nurodyta rūsio patalpų (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 26). 2002-02-04 pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų nėra nurodyta (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 55). 2005-01-21 sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra viena rūsio patalpa, plotas 15,60 kv. m, taip pat detalizuojamos visų butų patalpos, kadastro duomenys fiksuoti 2004-12-30 (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 93, 94). 2007-01-31 sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra dvi rūsio patalpos R1 (plotas 19,20 kv. m) ir R2 (plotas 15,60 kv. m), taip pat detalizuojamos visų butų patalpos, kadastro duomenys fiksuoti 2007-01-25 (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 118, 120). 2010-03-15 sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra dvi rūsio patalpos R1 (plotas 19,20 kv. m) ir R2 (plotas 15,60 kv. m), taip pat detalizuojamos visų butų patalpos, kadastro duomenys fiksuoti 2010-03-15 (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 118, 153).

Atsakovas reiškia pretenzijas į rūsio patalpas R1 ir R2, kaip įgytas sandorio pagrindu bei buto rekonstrukcijos būdu. Atsakovas A. P. butą įsigijo 1992 m. šio buto rekonstrukcija atlikta 1999 m. Atsakovui sudarant 1992-08-14 pirkimo–pardavimo sutartį tuo metu galiojusi 1964 m. CK penkioliktojo skirsnio redakcija reglamentavo nuosavybės teisių atsiradimą ir pasibaigimą, 149 straipsnyje buvo nustatyta, jeigu perleidžiamas daiktas turi būti registruotas, tai nuosavybės teise atsiranda nuo registravimo momento.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 1992-08-14 iš D. V.. Šioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas A. P. pirko 34,91 kv. m butą, adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje rūsio patalpos nebuvo identifikuotos, nurodyta tik tai, jog butas yra mūriniame gyvenamajame name su rūsiu). 1992-08-04 teisinių pataisų registravimo išvadoje nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini) 34,91 kv. m, bendro ploto, 19,10 kv. m, gyvenamo ploto, 0,025 7J2/p (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 5, 6).  Analogiški duomenys buvo fiksuoti ir buvusiai savininkei D. V., kuri įsigijo butą privatizacijos būdu. Iš kadastro bylos Nr. 20/101936 nustatyta, kad D. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko 1992-08-05 iš Kauno miesto valdybos. Šioje sutartyje nurodyta, kad pagal buto įkainojimo aktą patvirtintą miesto valdybos 1992-08-05 Nr. 22345 pardavėjas pardavė o pirkėjas pirko vieno kambario butą Nr. 5, kurio bendras plotas 34,91 kv. m, bei ūkinius pastatus 7J2/p perkama 0,025 dalis, esančius (duomenys neskelbtini). 1992-08-05 teisinių pataisų registravimo išvadoje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), 34,91 kv. m bendro ploto, 19,10 kv. m gyvenamo ploto, be rūsio, ūkiniai pastatai 0,025 7J2/p. (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 1, 2). Darytina išvada, kad duomenų dėl rūsio patalpų, jų priklausymo, perleidimo ar pan. nėra nurodyta nei D. V. sudarytoje sutartyje nei atsakovo A. P. sutartyje.

Teismo vertinimu, sprendžiant aplinkybę ar rūsio patalpos turėjo būti nurodomas pirkimo–pardavimo sutartyje, ar turėjo būti vertinamos, kaip daikto priklausinys, būtina įvertinti tuo metu galiojusius teisės aktus.

Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 304.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 304.2.3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 kt.). Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G.Š.ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R.K., bylos Nr. 3K-3-418/2004).

Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų įrodymų matyti, kad 1992-08-05 D. V. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 34,91 kv. m, bei ūkinių pastatų 7J2/p dalis, t. y. perkama 0,025 dalis. Ši sutartis yra standartinės formos, todėl joje yra grafos dėl ūkinių pastatų ir dėl rūsio, tačiau užpildyta grafa tik dėl ūkinio pastato (0,025 dalies 7J2/p). be to, 1992-08-05 išvadoje nurodyta, kad butas yra be rūsio. Tokio faktinio pobūdžio aplinkybė leidžia dalyti vienareikšmišką išvadą, kad D. V. privatizacijos metu rūsio patalpų neįgijo. Atsakovo A. P. ir D. V. sudarytoje sutartyje duomenų apie perleidžiamas rūsio patalpas ar jų dalis taip pat nėra, t. y. 1992-08-14 sutartyje perleidžiami atsakovui A. P. objektai nurodomi tokie patys, kaip ir D. V. 1992-08-05 sutartyje.

Kadastro byloje Nr. 20/101936 esančiame asmens nuosavybės fondo techniniame pase fiksuoti duomenys, t. y. patalpų eksploatacija nurodytos patalpos R1 ir R2, kurios pavadintos sandėliais ir bendras jų plotas nurodomas 34,80 kv. m, duomenų data 1999-11-02 (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 9). Duomenų apie atsakovui pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas 0,025 ūkinio pastato 7J2/p dalis šioje patalpų eksploatacijoje taip pat nėra. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad šiame dokumente nurodomų patalpų plotas atitinka rūsių plotą, negali būti pagrindu pripažinti atsakovui nuosavybės teisių į ginčo rūsio patalpas. Kadangi nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra pirkimo–pardavimo sutartis, darytina išvada, kad atsakovas A. P. šio sandorio pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į rūsio patalpas.

Atsakovo nurodomos faktinio pobūdžio aplinkybės, kad jis vienas naudojosi šiomis patalpomis, ir vienintelis gali pateikti į jas, šiuo metu ten laikomi daiktai, kiti asmenys niekada nėra reiškę pretenzijų ir pan., laikytinos nesukuriančiomis nuosavybės teisių nei pagal 1964 m., nei pagal šiuo metu galiojančio CK nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas A. P. byloje pateikia 1993-06-11 L. G. raštą, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Nr. 21 gyventojai neprieštarauja, kad atsakovas A. P. privatizuotų ir sutvarkytų rūsį, esantį po namu (el. b. l. 7, 42). Iš šio rašto turinio galima suprati, kad rūsys pats atsakovas A. P. turėjo suprasti, kad rūsys nebuvo privatizuotas, t. y. rūsio patalpos nepriklausė konkrečiam butui. Duomenų, kad būtų sudaryti papildomi sandoriai dėl rūsio patalpų, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovui A. P. sandorio pagrindu nuosavybės teisės į rūsio patalpas neperėjo.

Atsakovas nurodo ir kitą jo nuosavybės į rūsio patalpas atsiradimo pagrindą buto rekonstrukciją. Atsakovas 2018-02-01 pateikdamas patikslintą priešieškinį nurodė, kad tikslinamas reikalavimas, taip reiškiamas naujas reikalavimas. Šiuo procesiniu dokumentu atsakovas prašo pripažinti patalpas R-1 (19,20 kv. m) ir R-2 (15,60 kv. m), esančias (duomenys neskelbtini), negyvenamų patalpų–kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi įgyta 1999-11-09 kavinės–baro su priestatu rekonstrukcijos priėmimo naudoti aktu. Darytina išvada, kad atsakovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad rekonstrukcijos būdu jis įgijo ir ginčo rūsio patalpas, priminio priešieškinio reikalavimas dėl patalpų pripažinimo priklausiniu atsakovo nebepalaikomas, todėl šioje byloje reikalavimo pagrįstumas, pripažinti rūsio patalpas atsakovo nekilnojamojo turto dalimi, nėra vertinamas.

Byloje atsakovas pateikė duomenis dėl jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos į negyvenamas patalpas – Buto rekonstravimas pritaikant kavinei–barui projekto korektūra (el. b. t. 2, l. 1–55). Minėtose dokumentuose 1999-09-02 Nr. 913 paraiškoje nurodoma, kad koreguojamas esamas projektas, keičiant patalpų paskirtį iš gyvenamųjų į kavinę–barą, t. y. prie planuojamos statybos aprašymo nurodoma, kad ketinama perplanuoti (el. b. t. 2, l. 5). Atitinkamai pateikti duomenys reikiamų institucijų ir gyventojų sutikimai, kad dėl patalpų paskirties keitimo į negyvenamas, kad būtų kavinės patalpos ir pan. (el. b. t. 2, l. 15–22). Aiškinamajame rašte nurodomi, kokie darbai atliekami keičiant patalpų paskirtį (el. b. t. 2, l. 35). Grafinėje dalyje nėra nurodomi, atvaizduojami jokie darbai susiję su rūsiais. Vien ta aplinkybė, kad buvo atlikti istoriniai rūsių tyrimai, negali būti laikoma, kad rekonstrukcijos darbai apėmė ir rūsio patalpas. Atsakovo A. P. atlikti darbai priimti – 1999-11-09 Pastato kavinės–baro ir priestato rekonstrukcijos gyvenamajame name 2A2/p (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktu. Šiame akte fiksuotas bendras plotas 81,26 kv. m, tačiau Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjime 1999-12-16 patalpos pastate, kurios pavadinimas maitinimo/Kavinė–baras su rūsiu, bendras plotas nurodomas 46,46 kv. m.; taip pat nurodytas pagalbinis pastato, pavadinimas ūkinis pastatas, 25/1000 dalis, užstatytas plotas 93,45 kv. m. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad rekonstrukcijos priėmimo naudoti akto sudarymo metu apskritai jokie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir Nr. 23, Kaune kadastriniai duomenys nebuvo atlikti, t. y. pirmieji šių statinių kadastriniai duomenys fiksuoti 1999-12-06, kuriuose buvo fiksuota tik viena rūsio patalpa pastatui (duomenys neskelbtini) Nr. 21. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, įvertinti, kodėl skiriasi atsakovui A. P. priskirtinų patalpų dydžiai, t. y. šiuo atveju, kodėl neatitinka rekonstrukcijos priėmimo akte ir registracijos pažymėjime nurodomi plotai, taip pat pastato atliktuose kadastriniuose matavimuose fiksuotos aplinkybės. 

Teismas nurodo, kad pagal rekonstrukcijos metu galiojusio statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatas, rekonstravimu buvo laikoma statybinė veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Vadovaujantis tokiomis teisinėmis nuostatomis, pripažintina, kad rekonstrukcijos, pertvarkant patalpą, negali įgyti daugiau teisių, nei asmuo turėjo iki rekonstrukcijos. Teismas anksčiau pasisakė, kad atsakovui sandorių pagrindu nuosavybės teisė į rūsius ar dalį rūsių neperėjo. Atitinkamai rekonstrukcijos būdu turima nuosavybės teisės apimtis nepasikeitė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nei pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nei pagal šiuo metu galiojančias teisė normas atsakovas nuosavybės teisės į rūsius neįgijo.

Dėl ieškinio senaties termino atsakovo reikalavimams.

Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl rūsio patalpų pripažinimo kavinės baro dalimi.

Teismas nurodo, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992-08-14 sutartimi, šias patalpas rekonstravo 1999 m., t. y. 1999-11-09 surašytas pastato kavinės–baro ir priestato rekonstrukcijos gyvenamajame name 2A2/p (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktas, šio akto pagrindu atlikta registracija viešajame registre 1999-12-16 (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 16). Šiame pažymėjime nurodoma, šios kavinės baro su rūsiu patalpos: 5-1/1,44 kv. m, 5-2/2,2,07 kv. m, 5-3/3,28 kv. m, 5-4/4,49 kv. m, 5-5/12,51 kv. m, 5-6/1,09 kv. m, 5-7/21,58 kv. m. Darytina išvada, kad šiame pažymėjime patalpos, kaip rūsiai, nenurodomos, neidentifikuojamos, neišskiriamos ar pan. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip atidus, rūpestingas, apdairus asmuo turėjo suprati, kad nei iki rekonstrukcijos, nei po jos jis netapo rūsio patalpų savininku. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad vėliausiai ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo duomenų įregistravimo viešajame registre – 1999-12-16.

Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trijų metų senaties terminas, tačiau jis nebuvo pasibaigęs iki CK įsigaliojimo 2001-07-01. CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai, jeigu įsigaliojimo metu jie nebuvo pasibaigę; iki kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į kodekse nustatytą ieškinio senaties terminą. Šiuo metu CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį dešimties metu ieškinio senaties terminą.

Įvertinus aptartas aplinkybes pripažintina, kad atsakovui reikalavimui pareikšti senaties terminas pasibaigė 2009-12-16, o jis reikalavimą teisme pareiškė 2018-02-01, t. y. praėjus daugiau kaip aštuoniems metams. Teismas nurodo, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti atsakovo reikalavimą.

Dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Atsakovas A. P. nurodo, kad ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl rūsio patalpų turi būti pripažinta negaliojanti, nes pardavėjas negalėjo perleisti daugiau teisių nei pats turėjo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nenurodė teisinio ieškinio pagrindo, tokiu būdu apsunkino ieškovo gynimąsi nuo pareikšto reikalavimo.

Pirmiausia teismas nurodo, kad CPK 135 straipsnyje nustatyta pareiga ieškovui nurodyti ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teismas pažymi, kad nustatyti, kokiu būdu ieškovo subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą, turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku. Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Minėta, kad, tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui privalu kvalifikuoti šalis siejančius teisiniu santykius pagal faktines aplinkybes, t. y. šalių išsakyta pozicija dėl teisinio bylos aplinkybių vertinimo teismo nesaisto. Esant tokio pobūdžio teisiniam reglamentavimui, rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) nebuvo pažeistas, juo labiau, kad ieškovas buvo atstovaujamas net dviejų teisininkų.

Pagal atsakovo nurodytas faktinio pobūdžio aplinkybes procesiniuose dokumentuose ir teismui duotus paaiškinimus pripažintina, kad sandorio dalies nuginčijimas grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad atsakovė Kauno darbininkų sąjunga neturėjo nuosavybės teisės į rūsio patalpas atitinkamai, jų negalėjo perleisti ir naujajam savininkui – ieškovui. Ieškovas teigia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pagal viešojo registro duomenis buvo nurodyta, kad butas yra su rūsiu, atitinkamai šios nuostatos buvo perkeltos ir į pirkimo–pardavimo sutartį. Buvusiam turto savininkui Kauno darbininkų sąjungai rūsio patalpos priklausė, kad patalpų priklausinys, tik buvo apribotos teisės naudotis šiomis patalpomis dėl atsakovo A. P. veiksmų.

Teismas nurodo, kad CK

I. M. K. jam priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), įsigijo iš atsakovės Kauno darbininkų sąjungos, kuriai nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akto Nr. 13 pagrindu. Šiame nurodyta, kad atsakovė Kauno darbininkų sąjunga priima į balansą (nuosavybę) 78,82 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų balansinė vertė 6759,76 Lt. Jokių papildomų duomenų, dokumentų nei šalys, nei atsakovė VĮ „Registrų centras“ negalėjo pateikti. Duomenų, įrašų, prierašų ar pan., kad šios negyvenamosios patalpos turi priklausinių nėra pateikta. Ieškovas nurodė, kad 2000-08-24 akto surašymo metu viešajame registre buvo jau buvo įrašas, kad butas yra su rūsiu, todėl atsakovei minėtu aktu butas buvo perleistas su rūsiu. Be to, kas šiuo atveju reikšminga, kad nėra jokių duomenų, nuo kada faktiškai, realiai ir kokiu būdu atsakovė naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ar faktiškai valdė, galėjo valdyti rūsio patalpas. Pastebėtina, kad 2000-08-24 akto surašymo metu, vienintelis pateikimas į rūsio patalpas buvo tik per atsakovui A. P. priklausančios kavinės patalpas.

 Be to, 2000-08-24 akte 78,82 kv. m., negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Nr. 21-1, Kaune, balansinė vertė nurodoma 6759,76 Lt, tuo tarpu pagal kadastro bylos Nr. 20/208252 duomenis vien rūsio vertė po 1999-12-06 atliktu kadastrinių matavimų buvo nurodoma 6383 Lt (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 48). Darytina prielaida, jeigu 2000-08-24 aktu buvo perduotos ir rūsio patalpos, tai atitinkami turėjo būti nurodoma didesnė perduodamo turto vertė. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad nei 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatyme Nr. VIII-1890, nei jo pagrindu surašytame 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akte Nr. 13, duomenų apie patalpų priklausinius – rūsio patalpas, nėra. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše, atitinkamai nekilnojamojo turto pažymoje, prieš ieškovui ir atsakovei Kauno darbininkų sąjungai sudarant sutartį, buvo nurodyta, kad butas su rūsiu, nepatvirtina atsakovės Kauno darbininkų sąjungos nuosavybės teisės į rūsio patalpas.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo, atitinkamai ir priklausymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2011).

Šiuo atveju reikšmingi ir atsakovės VĮ „Registrų centro duoti paaiškinimai byloje. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ teismo posėdžio metu nurodė, kad kadastriniai matavimai, tiek nuosavybės teisių registravimo dokumentai yra dviprasmiški ir per eilę metų yra atsiradę netikslumų. 1999-12-06 atliktuose matavimuose rūsio patalpos yra po abejais namais (E(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Inventorinėse žiniose nurodoma, kad abu pastatais turi rūsį. Vidaus plotų eksplikacijos lentelėje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsiai nėra priskiriami prie konkretaus buto, o (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos nėra nurodomos. 2004 m. atlikti matavimai tik (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kuriuose nurodomas vienas rūsys – 15,60 kv. m. Vėlesniuose matavimuose, t. y. 2007 m., 2010 m., 2017 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rūsiai nurodomi 34,80 kv. m. Atsakovės vertinimu rūsio plotas padidėjo, nes buvo priskirta patalpa iš kito namo. Pačios atsakovės vertinimu tokia situacija negalėjo būti, tačiau tokie buvo patiekti kadastriniai matavimai, už kurių teisingumą atsako matavimus atlikę matininkai. Atsakovo A. P. nuosavybės įsigijimo dokumentuose nėra nurodomos jokios rūsio patalpos. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodomas rūsys, tačiau, kokiu pagrindu atlikti šie duomenys, negalėjo paaiškinti. Ieškovo nuosavybės įsigijimo dokumentuose nurodoma, kad yra rūsys, tačiau atsakovės Kauno darbininkų sąjungos nuosavybės dokumentuose nėra duomenų, kad jiems buvo perleistas, priskirtas rūsys. Ieškovui šiuo metu priklausantis butas buvo aprašytas 2000 m. ir tuo metu jis buvo aprašytas su rūsiu, tačiau kodėl tokie duomenys buvo padaryti atsakovės VĮ „Registrų centras“ negalėjo paaiškinti. Nuosavybės teisė atsakovei Kauno darbininkų sąjungai įregistruota 2016 m., tuo metu atsirado duomenys, kad butas yra su rūsiu. Atitinkamai šie duomenys buvo pateikti sudarant sandorį ieškovui ir atsakovei Kauno darbininkų sąjungai (Teismo posėdžio 2018-07-10 garso įrašo 2 val. 20 min. – 2 val. 32 min.). Atsakovė VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad konkrečios rūsio patalpos R1 ir R2 šiuo metu nėra priskirto nė vienam butui. Atsakovė taip pat patvirtino, kad nėra jokio dokumento, kurio pagrindu ieškovui šiuo metu priklausantis butas buvo aprašytas su rūsiu. Galimai programiškai keliant iš popierinių bylų į sistemą butui buvo prirašytas rūsys, kodėl tokia situacija atsirado negali paaiškinti. Šiuo metu ieškovui priklausančiam butui rūsys buvo priskirtas 2000 m., tokie duomenys matosi atsakovės VĮ „Registrų centras“ programoje, tačiau objektyvia forma jokie papildomi dokumentai VĮ „Registrų centrui“ nebuvo pateikti dėl duomenų tikslinimo, kadastrinių matavimų byloje tokie duomenys nesimato (Teismo posėdžio 2018-07-10 garso įrašo 2 val. 35 min. – 3 val. 20 min.).

Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovei Kauno darbininkų sąjungai 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akto Nr. 13 pagrindu nuosavybė į rūsio patalpas nebuvo sukurta. Nuo minėto akto iki sutarties su ieškovu sudarymo duomenų, kad papildomai buvo įsigytos rūsio patalpos nėra pateikta. Darytina išvada, kad atsakovė Kauno darbininkų sąjunga sudarydama sutartį su ieškovu neturėjo nuosavybės teisių į rūsio patalpas, atitinkamai jų negalėjo ir perleisti, tuo buvo pažeistos CK 6.307 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatos.

Be to, ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos sudarytoje sutartyje nurodyta, kad perkamas butas (2016-05-10 sutarties 2.1 p., el. b. t. 1, l. 126). Pagal sutartyje nurodytus daikto charakterizuojančius požymius nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – butas, pastaba su rūsiu. Jokių papildomų duomenų identifikuojančių rūsį, rūsio patalpas ar pan. nėra, nors juo metu jau atlikti net keli kadastriniai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir rūsio patalpos buvo identifikuojamos indeksais R1 ir R2. Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto vieta nekilnojamajame daikte. Tokios įstatymo nuostatos siejamos su tuo, kad asmuo žinotų, koks turtas jam yra perleidžiamas, atitinkamai su priėmimo–perdavimo akto pasirašymu pagal CK 6.398 straipsnio nuostatas. Pagal atsakovės Kauno darbininkų sąjungos ir ieškovo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, šis dokumentas kartu buvo ir priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 4.1 p., el. b. t. 1, l. 128). Darytina išvada, kad atsakovė Kauno darbininkų sąjunga turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios rūsio patalpos perduodamas kartu su butu.

Pagal šalių duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovas rūsio patalpose nėra buvęs, atsakovas A. P. nurodė, kad po nekilnojamojo turto rekonstrukcijos į rūsio patalpas nebuvo niekas įleistas, t. y. tikėtina, kad atsakovė Kauno darbininkų sąjunga rūsio patalpose nėra buvusi. Ieškovas teigia, kad jam priklauso abu rūsio patalpas tuo, kad daugiau nė vienam gyventojui VĮ „Registrų centras“ nėra registruota buto žyma „su rūsiu“, todėl visos esančios patalpos turi būti laikomos jo buto priklausinys. Tokia ieškovo pozicija nelaikytina pagrindu leidžiančiu pripažinti, kad asmeniui priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotos nuosavybės teises į sutartyje neidentifikuotą turtą.

Bylos nagrinėjimo metu pagal atsakovės VĮ „Registro centro“ teikus paaiškinimus ir pagal faktinę situaciją matyti, kad žyma „su rūsiu“ yra buvusi ir kitiems butams, pvz. su pirminiu reikalavimu ieškovas nurodė, kad rūsiai priklauso jam ir trečiajam asmeniui Arvydui A. D.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui Arvydui A. D. priklausančio buto žyma „su rūsiu“ buvo panaikinta, nes pati atsakovė VĮ „Registrų centras“ nustatė, kad trečiojo asmens įsigijimo dokumentuose duomenų apie rūsį nėra pateikta. Be to, atidžiai susipažinus su atsakovo A. P. pateiktais rekonstrukcijos dokumentais taip pat yra pateikta buvusių savininkų R. J. ir G. P. B. sutartis (el. b. t. 2, l. 20) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje yra žyma, kad parduodamas butas yra „su rūsiu“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro išrašuose ne vienam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) Nr. 23, Kaune, nepriklauso rūsys, apskritai visam pastatui (duomenys neskelbtini) Nr. 23, Kaune, pagal kadastro bylos duomenis Nr. 20/208252 nėra priskirta rūsio patalpų. Įvertinus tokio pobūdžio aplinkybes, pripažintina, kad statinių (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir Nr. 23, Kaune, kadastro bylose yra netikslumų, atitinkamai registracija šiuose pastatuose esančių butų, jų priklausinių ar papildomų patalpų yra netiksli gali neatitikti nuosavybės atsiradimo pagrindu esančių dokumentų. Ieškovas nurodo, kad jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl pagal CK 4.96 straipsnio nuostatas šis turtas negalėtų būti iš išreikalautas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, pirkimo–pardavimo sutarties objektas, rūsys nebuvo išskirtas, taip pat nebuvo įkainotas, realiai, faktiškai ieškovui nebuvo perduotas, nes negalėjo į jį patekti.  Darytina išvada, kad ieškovas, kaip rūsio savininkas negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo laikomasi 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatų susijusių su rūsio patalpomis. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas A. P. kreipėsi administracine tvarka dėl klaidos ištaisymo dėl ieškovui priklausančio buto žymos „su rūsiu“ panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2018-09-10 sprendimu atsakovo A. P. skundą atmetė, kaip nepagrįstą, nes teismas nenustatė, jog atsakovo A. P. prašomi panaikinti duomenys – apie (duomenys neskelbtini), 1 buto abstraktų įrašą apie rūsį, yra paprasta, techninio pobūdžio klaida. Darytina išvada, kad kita ne ginčo teisenos tvarka šis abstraktaus pobūdžio žymuo „su rūsiu“ negali būti panaikintas, todėl priešieškinio reikalavimas dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia tenkintinas ir pripažintina, kad sudarytos sutarties dalis dėl buto žymos „su rūsiu“ negalioja, nes pažeidžia CK 6.307,1.80 ir 6.396 straipsnio nuostatas. Restitucija negali būti taikoma, nes nebuvo išskirta, kokia suma buvo sumokėta už rūsio patalpas.

Dėl pažymos panaikinimo.

Atsakovas prašo panaikinti 2016-05-03 VĮ „Registrų centras“ pažymą sandoriui, užsakymo Nr. 1126435 dėl (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodo, kad pagal LR Vyriausybės 2014-04-23 Nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ VI skyriaus registro objektų registravimo 20 punkto nuostatas registro duomenys, reikalingi sandoriams atlikti, rengiami naudojantis Registro valdytojo nustatytomis priemonėmis; 21 punkto nuostatos reglamentuoja, kad registro duomenys nekilnojamojo turto sandoriui atlikti tikrinami, kai registro tvarkytojas gauna registro valdytojo nustatytomis priemonėmis suformuotą pranešimą apie rengiamą sandorį; gavęs šį pranešimą, registro tvarkytojas visais atvejais patikrina registro duomenis; nustatęs, kad į registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, netikslius, klaidingus duomenis patikslina, ištaiso arba neišsamius papildo ir prireikus patikslinęs vidutinę rinkos vertę ir įrašęs energinio naudingumo sertifikato duomenis registre padaro žymą apie šių duomenų patikslinimą; ši žyma galioja 30 kalendorinių dienų nuo duomenų patikslinimo.

Teismas nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ši pažyma jau negaliojo, nes buvo praėję daugiau nei 30 dienų nuo jos suformavimo. Ši pažyma savo esme negali sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėti įtakos atsakovo A. P. interesų apsaugai (CPK 5 straipsnis), be to, iš priešieškinio reikalavimų atsakovas A. P. siekia nuginčyti rūsio patalpų priskyrimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – administracines bylas dėl viešojo administratoriaus subjektų veiksmų nagrinėjančiam teismui. Šį terminą atsakovas yra praleidęs, šia tvarka pasinaudoti nebegali.

Įvertinus šias aplinkybes bylos dalis dėl pažymos panaikinimo nutrauktina (CPK 293 str. 2 punktas).

Dėl atsakovo iškeldinimo iš patalpų.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Teismas nurodo, kad savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Teismui panaikinus sutarties dalį, kuria ieškovui perleistas butas su rūsiu, atitinkamai jis neturi subjektinės teisės reikalauti atlaisvinti rūsio patalpas, nes rūsio patalpos R1 ir R2 nelaikytinos jam priklausančios asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties ieškovas vienasmeniškai neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas išsikeldintų iš rūsio patalpų R1 ir R2, todėl ieškinio reikalavimai atmestini kaip nerodyti (CPK 178 straipsnis).

Teismas nurodo, kad jeigu ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad perka butą su rūsiu ir galimai šie lūkesčiai buvo pažeisti, tai jis reikalavimus dėl atsakovės Kauno darbininkų sąjungos, VĮ „Registrų centro“ veiksmų gali reikšti kitose bylose.

Teismas šioje byloje panaikino sutarties dalį dėl buto abstraktaus įrašo su rūsiu, todėl laikytina, kad ieškovui rūsio patalpos nepriklauso, atitinkamai nepripažino, kad rūsio patalpos priklauso atsakovui A. P.. Teismas nurodo, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pagalbinių patalpų kartu su butais privatizavimo, yra išaiškinęs kad nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai, 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 830–oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Lazdynų būstas“, bylos Nr. 3K-3-200/2007).1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos buvo apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Tokio pobūdžio reikalavimai šioje byloje nebuvo reiškiami.

Teismas nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti teisė (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši teisė, ką tiesiogiai numato ir CPK 5 straipsnio 1 dalis, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymų, tarp jų – ir proceso įstatymo, nustatytų reikalavimų. Ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, kuriuo įgyvendinama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, be kitų reikalavimų, yra keliami reikalavimai, numatyti CPK 135 straipsnyje. Ieškovas reiškiamu ieškiniu, be kita ko, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir patį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Per šių procesinių reikalavimų įgyvendinimo prizmę yra realizuojamas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis). Asmuo, turėdamas pareigą laikytis nurodytų reikalavimų, kartu turi nuožiūros teisę pasirinkti, kaip įgyvendinti šiuos reikalavimus. Tai yra, pats ieškovas sprendžia, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grįsti reiškiamą materialinį subjektinį reikalavimą, kitaip tariant, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, ir kokiu būdu ap(si)ginti galimai pažeistas materialines subjektines teises, kitaip tariant, kaip formuluoti ieškinio dalyką. Teismas yra besąlygiškai saistomas ieškovo pasirinkimu. CPK 265 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Nukrypimas nuo ieškovo pasirinkimo formuluojant ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, reiškiantis bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai įstatymas numato tokią galimybę, kuri paprastai yra būtinybė, numatyta siekiant užtikrinti, pavyzdžiui, nepilnamečio vaiko interesus, darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, interesus, viešąjį interesą (CPK 376 straipsnio 3 dalis, 417–418 ir kiti straipsniai). Ieškovas privalo suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Teismas, savo ruožtu, privalo kvalifikuoti ieškinio teisinį pagrindą ir išspręsti pareikšto materialinio subjektinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, tai yra įvertinti pateiktus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ginčui išspręsti ir ieškinys yra tenkintinas ar ne (CPK 260 straipsnis ir 265 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas reiškė negatorinio pobūdžio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš rūsio patalpų, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu  reiškė reikalavimą pripažinti rūsio patalpas jo nekilnojamojo turto – Kavinės/baro, dalimi, atitinkamai panaikinti sutarties dalį dėl žymos „su rūsiu“. Byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl rūsio patalpų pripažinimo, kurio nors pastato priklausiniu ar visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe ir pan. Atitinkamai tokio pobūdžio aplinkybės nėra sprendžiamos, nagrinėjamas šioje byloje, nes tai būtų pareikštų reikalavimų ribų peržengimas, todėl teismas negali pasisakyti dėl rūsio R1 ir R2 priklausymo.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėto bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis ieškovo iš viso turėjo šias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 64), 5150 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 6, l. 61–63, el. b. t. 7, l. 68), 300 Eur (el. b. t. 6, l. 64–65), 100 Eur (el. b. t. 7, l. 67) (iš viso teisinai pagalbai apmokėti turėjo 5550 Eur išlaidų).

Pagal bylos duomenis atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 2. l. 105); 100 Eur (el b. l. t. 2, l. 112); 100 Eur (el. b. t. 2, l. 125) (iš viso sumokėjo 275 Eur žyminio mokesčio), 181,50 Eur už patalpų apžiūrą (el. b. t. 5, l. 94–95) 400 Eur (el. b. t. 5, l. 194–195), 400 Eur (el. b. t. 6, l. 196); 400 Eur (el. b. t. 7, l. 59–60) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (iš viso teisinei pagalbai apmokėti 1200 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai atmesti. Priešieškinio reikalavimas dėl rūsio pripažinimo atsakovo A. P. kavinės–baro dalimi atmestas, dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia – patenkintas, dėl žymos panaikinimo bylos dalis nutraukta.

Atmetus ieškinio reikalavimą, žyminis mokestis ieškovui neatlygintinas. Teismas nurodo, kad asmuo turi teisę turėti kelis atstovus byloje, tačiau įvertinus šioje byloje reiškiamus reikalavimus dviejų atstovų būtinumas dėl sprendžiamo teisinio ginčo, pobūdžio , reikalingų specialių žinių ar pan. nebuvo pagrįstas, todėl kita šalis atsakovas neturi pareigos atlyginti visų išlaidų susijusių su ieškovo apsisprendimu naudotis keliais atstovais. Įvertinus byloje sprendžiamus klausimus, bylos nagrinėjimo apimtis, atmetus ieškinio reikalavimus ir tenkinus vieną priešieškinio reikalavimą, dėl kito reikalavimo bylos dalį nutraukus, laikytina, kad ieškovas turi teise tik į dalį išlaidų – 600 Eur (Ieškovo nurodytos išlaidos 5550 Eur dalytinos pusiau dėl ieškinio ir priešieškinio; dėl vieno priešieškinio reikalavimo susidarytų 916 Eur suma, kuri mažintina nuo 925 Eur iki 600 Eur įvertinus bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus (5550 padalijus į du – už ieškinį ir priešieškinį ir gauta suma dalijama į tris pagal priešieškinio reikalavimų skaičių gaunama 925 Eur suma).

Atsakovas už reiškiamus reikalavimus sumokėjo 275 Eur žyminio mokesčio, nors pagal reiškiamus reikalavimus turėjo mokėti 225 Eur (trys neturtinio pobūdžio reikalavimai po 100 Eur, reikalavimai pateikti per EPP todėl mokėtina 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Dėl šios priežastie atsakovui grąžintinas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškinta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Tenkinus atsakovo reikalavimą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu iš ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos priteistina po 37,50 Eur žyminio mokesčio atsakovui A. P..

Atsakovas šioje byloje nurodė, kad turėjo 1200 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kadangi ieškinys buvo atmestas, o priešieškinio vienas reikalavimas patenkintas, todėl atsakovas A. P. turi teisę į 800 Eur išlaidų atlyginimą (600 Eur už ieškinį ir 200 Eur už patenkintą priešieškinio reikalavimą) (1200 Eur padalijus į du – už ieškinį (600 Eur) ir priešieškinį (600 Eur), už vieną priešieškinio reikalavimą gaunama suma 200 Eur). Atsakovui 800 Eur suma priteistina lygiomis dalimis po 400 Eur iš ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos. Iš atsakovės VĮ „Registrų centro“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes dėl pareiškus reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra, iš esmės byloje buvo sprendžiami rūsio patalpų priklausymo klausimai.

Valstybė šioje byloje patyrė 54,62 Eur pašto išlaidų. Laikytina, kad už ieškinį ir priešieškinį pašto išlaidos sudaro po 27,31 Eur.

Ieškinį atmetus ieškovas turi padengti 27,31 Eur sumą. Kadangi atsakovo vienas priešieškinio reikalavimas buvo atmestas, dėl kito bylos dalis nutraukta, todėl iš atsakovo A. P. priteistina 2/3 nuo 27,31 Eur sumos – 18,21 Eur. Už likusio priešieškinio reikalavimą 9,10 Eur pašto išlaidų suma padalijama tarp ieškovo ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos, t. y. po 4,55 Eur, tokiu būdu ieškovas turi mokėti valstybei 31,86 Eur pašto išlaidų.

Vadovaudamasis CPK 259, 268–270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies:

pripažinti negaliojančia nuo sprendimo priėmimo dienos 2016-05-10 sutarties sudarytos tarp ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 191368618, dalį dėl sutartyje atliko įrašo „su rūsiu“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. ML-655;

bylos dalį panaikinti 2016-05-03 VĮ „Registrų centras“ pažymą sandoriui, užsakymo Nr. 11246435 dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nutraukti;

kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (duomenys neskelbtini) 600 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Kauno darbininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 191368618, po 37,50 Eur žyminio mokesčio ir po 400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,86 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Kauno darbininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 191368618, valstybei 4,55 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. P. (duomenys neskelbtini) valstybei 18,21 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Aušra Barškietytė