(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms – Jekaterinai Mažonienei ir Deimantei Martinaitienei,

dalyvaujant ieškovei L. N.,

atsakovui E. M.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui E. M., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajone, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo ir kitų sąlygų pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.       Ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1376-721/2014 priteistą išlaikymą po 144,81 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai K. M. iki jos pilnametystės ir nustatyti 400 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai K. M. iki jos pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. N.. Padalinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcijas lygiomis dalimis. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė L. N. ir atsakovas E. M. yra K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2012. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1376-721/2014, pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2015, kuriuo iš E. M. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. M. po 144,81 Eur (500 lt) periodinių kasmėnesinių išmokų. Nurodo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, praėjo 8 metai, todėl akivaizdu, kad pasikeitė vaiko poreikiai. Taip pat per šį laikotarpį ženkliai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų kainos, todėl vaiko išlaikymui, lavinimui ir tinkamam vystymuisi užtikrinti reikia vis didesnių lėšų. Atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikia, nors jo finansinė padėtis yra gera. Nurodo, kad jos mėnesines pajamas sudaro 738 Eur. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad su individualia įmone „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusias prievoles kreditoriams vykdys vienas atsakovas E. M., tačiau už visas jas solidariai atsakingomis išlieka abi šalys. Nurodo, kad atsakovui nedengiant skolinių įsipareigojimų, iš jos darbo užmokesčio nuskaitomi pinigai išieškotojams, todėl jai lieka tik 374 Eur. Taip pat be K. M. augina dar du vaikus, kurių išlaikymui padeda sugyventinis. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas specialiai visas pajamas slėpė ir taupė 10000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimui bei neįtraukė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2011 m. kovo 23 d., o santuoka nutraukta 2012 m. liepos 3 d., taigi juridinis asmuo buvo įsteigtas santuokoje, tačiau nutraukiant santuoką akcijos liko nepadalintos, todėl prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas dalinti lygiomis dalimis per pusę bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas E. M. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4.       Ieškovė L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka sumažinti prašomą išlaikymą dydį nuo 400 Eur iki 300 Eur, atsižvelgus į sudėtingą atsakovo finansinę padėtį ir nurodė, kad atsakovas neteikia priteisto išlaikymo dukrai, ji gauna 83 Eur išmoką iš valstybės. Ieškovė nurodė, kad dukrai reikalingi breketai, Mažeikiuose labai brangu ir neleidžia mokėti pinigų dalimis, todėl dar ieškos, kur galėtų breketus sudėti pigiau, atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda. Nuo 2015 metų dukros išlaikymui nėra nei euro davęs, jis pirko automobilį, skolas iki dabar antstoliams moka ieškovė. Turi įmonę, gauna darbo užmokestį, tačiau dukrai išlaikymo netekia, pats turi iš ko gyventi. Bendras skolas antstoliams padeda mokėti dabartinis ieškovės draugas, jis padeda išlaikyti ir dukrą. Dukra galvoja apie mokslus, studijuoti nori, domisi daile. Atsakovas bendrauja su dukra, pasveikina su gimtadieniu, kitomis šventėmis. Nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 Eur: 60 Eur komunaliniams mokesčiams, apie 20 Eur kirpyklai, 30 Eur higienos reikmėms (įklotai, šampūnai), 30 Eur būreliams, 50 Eur dienpinigiai mokyklai, 15 Eur draugų gimtadieniai, 10 Eur ekskursijos, kelionės mokykloje, 30 Eur pratybos, kanceliarijos prekės, 85 Eur mokėjo už akinukus, 20 Eur akių tikrinimas (du kartus per metus), 30 Eur vitaminai, vaistai, 120 Eur maistui, breketai kainuotų apie 1 200 Eur. 2011 metais ieškovas įkūrė įmonę, apie įmonę sužinojo ieškodama informacijos kreipdamasi dėl išlaikymo padidinimo į teismą. Tuo metu apie įkurtą įmonę nieko nežinojo, nes nuo 2010 metų su atsakovu gyveno atskirai, ji palikusi šeimą išvyko gyventi pas savo tėvus į Mažeikius, atsakovas liko Klaipėdoje. Grįžusi į Mažeikius ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo darbo užmokestį, padėdavo tėvai, bendrų lėšų su atsakovu nebuvo, santuokinių ryšių nepalaikė, atsakovas atvažiuodavo pas dukrą. Dar santuokos metu sąskaitos buvo areštuotos dėl skolų. Santuoka jų nutraukta 2012 metais, santuokos nutraukimo metu buvo skolų, apie minėtą įmonę nieko nežinojo, ji nebuvo įtraukta į dalintino turto sąrašą. Jos manymu ieškovas kaupė lėšas įmonės įkūrimui ir skolų nemokėjo. Nurodė, kad ir dabar ji negauna viso atlyginimo, jai dar nuskaičiuojamos skolos, susidariusios santuokos metu. Prašo jai priteisti pusės šios įmonės akcijų.

5.       Atsakovas E. M. teismo posėdžio nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dukros išlaikymui mokėti po 300 Eur per mėnesį, tačiau tuo pačiu nurodo, kad jis neturi tokių lėšų ir neturi galimybių dukrai teikti priteistą išlaikymą, nes jo sąskaitos yra areštuotos, kad ir šiuo metu priteisto išlaikymo dukrai neteikia. Gauna minimalų darbo užmokestį, iš kurių skolas išieško antstoliai, turi apie 40 000 Eur skolų. Pradžioje priteistą išlaikymą mokėjo, šiuo metu nemoka, neturi galimybių. Su dukra bendrauja, ryšiai nėra nutrūkę, matė dukrą prieš karantiną, kartą per mėnesį visada bendrauja. Kai turėjo galimybių, dukrą pasiimdavo, aplankydavo delfinariumą, nupirkdavo lauktuvių, dovanų. 2008 metais bankrutavus vienai jo įmonei, įsteigė kitą įmonę, tuo metu su ieškove kartu negyveno, įmonė buvo įsteigta iš jo lėšų, todėl ieškovė apie įmonę nieko nežinojo ir įmonė nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo metu dalintino turto sąrašą. Nesutinka, jog ši įmonė būtų padalinta, nemato tame prasmės, įmonė dirba nuostolingai, šiuo metu yra 25 000 Eur skola susikaupusi. Situacija buvo šiek tiek geresnė iki karantino, šiuo metu yra atleidęs visus įmonės darbuotojus, kartais lėšų neužtenka, net pačiam minimalų darbo užmokestį išsimokėti. Baigė inžinerijos mokslus, tikisi, kad situacija po truputį gerės ir galės mokėti dukrai išlaikymą.

6.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu nurodė, kad K. M. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas buvo priteistas prieš 8 metus ir vaikui augant, bręstant didėja jo poreikiai bei atsižvelgus į šalies ekonominę padėtį, kainų išaugimą, todėl ieškovės prašoma 300 Eur suma yra tinkama nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nurodo, kad reikalavimą dėl išlaikymo palieka spręsti teismui įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį.

Teismas

k o n t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė L. N. ir atsakovas E. M. yra nepilnametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai, tarp kurių santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2012. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1376-721/2014, pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2015, kuriuo iš E. M. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. M. po 144,81 Eur (500 Lt) periodinių kasmėnesinių išmokų iki pilnametystės. Ieškovė viena išlaiko šalių dukrą K. M., atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda.

8.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

10.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

11.       Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2012 patvirtinto ieškovės L. N. ir atsakovo E. M. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog remiantis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-627-853/2011, E. M. nepilnametei dukrai K. M. materialiniam išlaikymui moka po 200 litų dydžio kasmėnesines periodines išmokas iki jos pilnametystės. 2013 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1376-721/2014 Mažeikių rajono apylinkės teismas pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2012 iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto nepilnametei dukrai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą po 144,81 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. kovo 21 d. iki K. M. pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, kadangi keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos, todėl akivaizdu, kad nuo 2013 m. birželio 30 d., praėjus beveik dešimčiai metų, vaikas išaugo ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su šalių dukros ugdymu, saviraiškos pomėgiais ir pan., vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 144,81 Eur (500 Lt) dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Be to, per tą laiką padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Lietuvos ekonominės padėties pokyčiai, nacionalinės valiutos pasikeitimas nuo 2015 m. sausio 1 d. taip pat neabejotinai pakeitė ir padidino vaiko išlaikymui ir jo ugdymui reikalingų lėšų apimtį.

13.       Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnametės dukters – K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, sporto užsiėmimai ir kt. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, kuris yra brangus, o atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, be to ieškovė dar ir jo skolas moka. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu sumažino dukters poreikių sumą nuo 400 Eur iki 300 Eur, su kuria atsakovas sutiko. Teismas sprendžia, kad per mėnesį 300 Eur suma nepilnamečiui vaikui, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

14.       Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis – 738 Eur bei 94,76 Eur vaiko pinigų. Taip pat pažymėtina, kad iš darbo užmokesčio išskaitoma suma, mokama antstoliams kaip solidarios skolininkės atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, jog šeimą padeda išlaikyti sugyventinis. Atsakovas teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį, kuria E. M. yra paskirtas įmonės direktoriumi bei jam nustatyta minimali mėnesinė alga. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad didesnio išlaikymo dukrai neteikia, kadangi neturi užtektinai lėšų, jo įmonė veikia nuostolingai. Atkreiptinas dėmesys, jog E. M. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos dukters būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2022 m. liepos 4 d., iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama L. N..

15.       Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

16.       Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

III. Dėl santuokos metu įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo

17.       Pagal CK 3.87 straipsnį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

18.       CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

19.       Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

20.       Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

21.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet taip pat ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

22.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

23.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kadangi ieškovė santuokos metu nežinojo, kad atsakovas taupė pinigus ir atsidarė įmonę, todėl prašo padalinti įmonės akcijas lygiomis dalimis per pusę.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2011 m. kovo 23 d., įmonės vadovu nuo 2011 m. balandžio 18 d. paskirtas atsakovas E. M.. Tarp šalių santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1462-715/2012. Iš pateiktos 2021 m. balandžio 15 d. darbo sutarties Nr. 4 matyti, jog atsakovui E. M. nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Pateikta 2023 m. sausio 20 d. pelno nuostolių ataskaita Nr. 230120-1, kurioje nurodyta, kad įmonės nuostoliai siekia 24 298 Eur.

25.       Iš byloje esančių duomenų, ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog nutraukiant šalių santuoką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtraukta į dalintiną turtą, kadangi atsakovas su ieškove įsteigiant bendrovę kartu negyveno, santuokinių ryšių nebepalaikė, todėl atsakovas nurodė, kad jis nieko neslėpė, tačiau bendrovės neįtraukė į dalintiną turtą, kadangi įmonė įsteigta iš jo asmeninių lėšų, šalys tuo metu gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio. Atsakovas E. M. papildomai paaiškino, jog įmonę jis pirko iš kito asmens, galimai už įmonę mokėjo dalimis, nes tuo metu tikrai tiek lėšų neturėjo. Šias aplinkybes patvirtinto ir ieškovė, nurodydama, kad apie įmonę jai tapo žinoma tik dabar, anksčiau nežinojo, kad tokia įmonė yra įsteigta, kad nuo 2010 metų su atsakovu gyveno atskirai, ji palikusi šeimą išvyko gyventi pas savo tėvus į Mažeikius, atsakovas liko Klaipėdoje, jog santuokinių ryšių su atsakovu nepalaikė. Pažymėtina, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai K. M. buvo priteistas 2011 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-627-853/2011, kas patvirtina, kad šalys dar iki santuokos nutraukimo nevedė bendro ūkio, savo finansus tvarkė atskirai.

26.       Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nėra dalyvavusi įmonės fizinėje, materialinėje ir intelektualinėje veikloje, prie įmonės veiklos ar įkūrimo nėra prisidėjusi piniginėmis lėšomis, konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta prieš pat santuokos nutraukimą, šalims jau negyvenant kartu, iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl atsakovo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalintina, paliktina atsakovo asmenine nuosavybe.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

28.       Byloje turėjo būti sumokėtas 41,90 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo priteisimo ((300 Eur – 144,81 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio išlaidos 41,90 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

29.       Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijas lygiomis dalimis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur, todėl iš ieškovės priteistina 32,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ((28,96 x 100) x 3 proc. x 75 proc.) / 2) .

30.       Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 142,40 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, įvertinus, kad išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui, šalių kreditoriams, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 142,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1376-721/2012 priteisto iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 4 d., iki K. M. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paliktina atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 41,90 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 90 ct) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 – žyminis mokestis).

Priteisti iš ieškovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 142,40 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, jog valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                       Lina Klimaitė