Civilinė byla Nr. e2-87-1107/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15625-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.12.1; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,

dalyvaujant ieškovui D. S., jo atstovui advokatui Algiui Kojalai,

atsakovo D. K. atstovei advokatei Astai Kokoškinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje – J. K., S. B..

Teismas

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo 1) pripažinti ieškovą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku; 2) išreikalauti iš atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė atlikus remontą ir pagerinus jo būklę sudaro 2 900,91 Eur ir įpareigoti atsakovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį automobilį sugražinti ieškovui tokios būklės, kokios jis buvo iki kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, atvežant automobilį į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini) šalims suderinus laiką daikto perėmimui; 3) priteisti iš atsakovo 500,00 Eur neturtinę žalą ir 2 490,91 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl automobilio (duomenys neskelbtini) užvaldymo nuo 2019-08-07 ir negrąžinimo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2016-02-10 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui S. B. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kurį 2016-03-13 pirkimo - pardavimo sutartimi S. B. pardavė ieškovui. Atsakovas, pardavęs automobilį S. B., perdavė jo dokumentus ir kt., ir nuo to momento neteko nuosavybės teisių į šį daiktą. Po šio veiksmo atsakovas įstatymo numatyta tvarka įgijo pareigą per 15 dienų pranešti valstybinėje įmonėje „Regitra“ apie savininko pasikeitimą ir išregistruoti automobilį. Atsakovas dėl savo aplaidumo 2016-02-10 pirkimo pardavimo sutartį sunaikino ir automobilio išregistravimo neįvykdė. Autoserviso (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojas 2019-08-05 atlikus ieškovo užsakytus automobilio remonto darbus, pastatė automobilį aikštelėje prie autoserviso (duomenys neskelbtini). 2019-08-07 automobilis iš tos pačios aikštelės buvo pagrobtas. Atsakovas parduotą automobilį (duomenys neskelbtini) neišregistravo VĮ „Regitra“ ir nepranešė, kad pasikeitė jo savininkas, todėl VĮ „Regitra“ duomenų bazėje iki šiol likę atsakovo duomenys. Dėl to atsakovui jo adresu buvo išsiųstas Vilniaus m. savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus įspėjimas dėl šio automobilio pašalinimo iš daugiabučio aikštelės Vilniuje. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų neteisėtai pasisavinti parduotą automobilį. Žinodamas, kad automobilis parduotas atsakovas atvyko į Vilnių, įsibrovė į automobilio vidų sugadinęs bagažinės durelių-dangčio spyną ir pakrovęs ant autovežio, pervežė jį iš Vilniaus į Kauną, į savo tėvo J. K. kiemą. Apie savo veiksmus atsakovas nepranešė nei Vilniaus m. savivaldybei, nei policijai, nei iš jo nupirkusiam automobilį asmeniui S. B. Ieškovas apie automobilio dingimą iš karto pranešė policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas policijos tyrėjų buvo informuotas, kad jis pagal 2016-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2016-03-13 pirkimo-pardavimo sutartį nėra automobilio savininkas, todėl automobilis turi būti gražintas jį teisėtai įsigijusiam ieškovui. Šią aplinkybę žinojo ir trečiasis asmuo J. K. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovui buvo pasiūlyta nuvykti į Kauną, atsiimti automobilį. Ieškovas bandė kalbėtis su atsakovu bei trečiuoju asmeniu J. K. dėl galimybės grąžinti automobilį į užgrobimo vietą. 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovas dar kartą paskambino atsakovui, tačiau telefonu atsiliepė trečiasis asmuo J. K. pranešė, kad atsakovas išvyko į užsienį ir klausimą dėl automobilio toliau spręs jis. Trečiasis asmuo J. K. nesutiko grąžinti automobilio į vietą iš kurios jis buvo paimtas, reikalavo piniginės išpirkos ir už tai siūlė išrašyti naujus pirkimo dokumentus, o ieškovui atsisakius, pradėjo jam grasinti. Ieškovas dėl automobilio grąžinimo kreipėsi į atsakovą raštu, 2019-12-17 atsakovui buvo išsiųstas laiškas, tačiau atsakymo nebuvo. 2020-07-16 buvo parengta pretenzija trečiajam asmeniui J. K., perėmusiam bendravimą su ieškovu bei vienasmeniškai sprendusiam dėl automobilio grąžinimo sąlygų. Iki šiol automobilis yra laikomas J. K. privačioje valdoje. Atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškovas teikė daugkartinius siūlymus grąžinti automobilį, atvežant jį į tą pačią vietą iš kurios automobilis buvo paimtas. Taip pat buvo pateiktas alternatyvus pasiūlymas – pasilikti automobilį sau ir kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas už automobilio remontą. Nei vienas iš siūlymų nebuvo priimtas. Ieškovas bandė nuvykti į Kauną ir atsiimti automobilį. Atvykęs prie trečiojo asmens J. K. namų kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas iškvietė policiją. Policijos pareigūnams iškvietus J. K. pokalbiui, jam buvo pasiūlyta grąžinti ieškovui automobilį, tačiau J. K. pareikalavo išpirkos, o nesutikus jos mokėti, atsisakė grąžinti automobilį. Ieškovas parašė pareiškimą dėl automobilio užgrobimo Kauno vyriausiame policijos komisariate, kur buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovas ir J. K. buvo supažindinti su pirkimo-pardavimo sutartimis, informuoti, kad D. K. nėra automobilio savininkas ir tuo pačiu trečiasis asmuo J. K. buvo paragintas grąžinti automobilį ieškovui. J. K. sutiko grąžinti automobilį, bet vėl nurodė sąlygą, kad jam būtų sumokėta 140,00 Eur išpirka už automobilio pervežimą iš Vilniaus į Kauną. 2019-10-18 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–o skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nustatyta, kad D. K. sutinka grąžinti automobilį savininkui, tačiau su sąlyga, kad pastarasis atlygins automobilio transportavimo iš Vilniaus į Kauną patirtas išlaidas. Automobilis nuo pat jo pervežimo iš Vilniaus į Kauną yra laikomas trečiojo asmens J. K. namo privačioje valdoje. Tolesnis kontaktavimas vyko per atsakovo tėvą, trečiąjį asmenį J. K., kuris ir kėlė vis naujas sąlygas už automobilio grąžinimą. Neteisėtas automobilio valdymas tęsiasi iki šiol, t. y. 26 mėnesius. Vilkinimas grąžinti automobilį kelia ieškovo susirūpinimą, kad automobilis galėjo būti vėl parduotas, išardytas arba priduotas į metalo laužyną, ką yra grasinęs padaryti trečiasis asmuo J. K. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 2 490,91 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą, kuri atsirado iš neteisėtų atsakovo veiksmų. Neteisėtus atsakovo veiksmus konstatavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, kuris 2019-10-18 nutarime nurodo, kad „D. K., siekdamas išvengti finansinių sankcijų (savivaldybės išrašytų baudų), buvo priverstas neteisėtai pasielgti“. Dėl ieškovui priklausančio automobilio užgrobimo ieškovas prarado galimybę gauti papildomas pajamas ir pagerinti savo materialinę padėtį. Ieškovui padaryta tiek neturtinė, tiek turtinė žala. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad automobilis stovėjo ieškovo namo kieme, todėl jo užgrobimas įsibraunant į automobilį, jį sugadinant (išlaužiant bagažinės spynelę), užtempimas ant tralo ir išvežimas sukėlė ieškovui išgąstį ir šoką, kad su jo turtu galima daryti bet ką. 2021 m. spalio mėnesį suėjo 26 mėnesiai nuo ieškovo automobilio pagrobimo Vilniuje ir pervežimo į Kauną. Tiek užsitęsusį automobilio atgavimo procesą ieškovas vertina kaip tyčiojimąsi iš teisingumo ir jo asmens. Ieškovui, kaip vyresnio amžiaus žmogui niekada neturėjusiam reikalų su teisėtvarkos institucijomis, automobilio užgrobimas, daugkartiniai kreipimaisi į Vilniaus ir Kauno policiją, važiavimas į Kauną atsiimti savo automobilio ir bejėgiškumas, kai net policija nepadėjo jo atgauti, padarė poveikį sveikatai, sukėlė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją ir pažeminimą. Įžūlus atsakovo elgesys ir nesąžiningi reikalavimai sąlygojo ieškovo sveikatos pablogėjimą. Neturtinė žala pasireiškė ir įtampa, psichologiniu diskomfortu, sveikatos būklės pablogėjimu. Neigiamos pasekmės sveikatai kilo ne vien dėl užgrobimo fakto, bet ir dėl pastangų per policiją išsiaiškinti, kas, kada ir kodėl pagrobė baigtą remontuoti automobilį. Ieškovas jaučiasi įžeistas ir pažemintas, kad ir su teisėsaugos pagalba niekaip negali atgauti sau priklausantį automobilį. Įtempta būsena ir dvasiniai išgyvenimai buvo vienas iš faktorių nulėmusių jo sveikatos pablogėjimą ir galėjo išprovokuoti 2020-07-31 patirtą infarktą. Artėjant paskelbto teismo posėdžio dienai, ieškovas dėl didėjančios įtampos patyrė dar vieną sveikatos sutrikimo priepuolį, dėl kurio vėl buvo paguldytas į ligoninę, negalėjo dalyvauti 2021-03-03 planuotame parengiamajame teismo posėdyje. Dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovas investavo į automobilio remontą ir būklės gerinimą 2 900,91 Eur. Remontas buvo užbaigtas ir automobilis buvo parengtas pakartotinei techninei apžiūrai. Ieškovas turėjo ketinimą važinėti šiuo automobiliu tenkinant kasdienius savo poreikius bei pagal paklausą jį nuomoti. Ieškovas pagrįstai tikėjosi pagerinti savo turtinę padėtį. Daugiausia automobilis būtų naudojamas vykimui į darbo vietą ir atgal, išvykoms į užmiesčio sodo sklypą, vasaros poilsiui prie jūros, prie ežerų ir daugybę kitų vietų pagal asmeninius poreikius. Visa tai ieškovas įvardija kaip jo galimybių praradimą arba žalą netekus užgrobto automobilio. Dėl įvykusio automobilio užgrobimo ieškovas prarado galimybę gauti papildomas pajamas ir pagerinti savo materialinę padėtį. Ieškovas negavo ir negaus pajamų už visą tą laiką, kuriuo metu automobilis yra atsakovo neteisėtame valdyme, t. y. nuo 2019-08-07 iki automobilio grąžinimo teisėtam savininkui dienos. Ieškovas įsigijo automobilį ir investavo į jo remontą 2 900,91 Eur, tam, kad panaudoti ne tik savo poreikiams, bet ir papildomų pajamų gavimui, pervežant keleivius ar didesnio gabarito daiktus. Užregistravus automobilį, ieškovas ketino per interneto platformą www.dalinuosi.lt teikti šio automobilio nuomos paslaugą ir taip užsidirbti papildomų pajamų. Šiame interneto puslapyje 7 vietų, tokių metų pagaminimo automobilio nuomos kaina parai svyruoja nuo 15 iki 30 Eur. Skaičiuojant pagal mažiausią kainą ir nuomojant automobilį minimaliai bent 2 dienas per mėnesį ieškovas negavo mažiausiai pajamų: 2 dienos x 15 Eur = 30 Eur per mėnesį, per laikotarpį nuo 2019-08-07 iki 2021-04-07 negavo minimaliai: 20 mėnesių x 30 Eur = 600,00 Eur pajamų. Per laikotarpį nuo 2019-08-07 iki 2021-10-04, kol daiktas (automobilis) yra neteisėtame valdyme, jo vertė akivaizdžiai mažėja, techninė būklė blogėja, kas pareikalaus naujų investicijų, kad būtų galima naudotis transporto priemonę pagal paskirtį. VšĮ „Emprekis“ puslapio duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina 2021-10-04 buvo 1 010,00 Eur. Viso už automobilio remontą ir būklės pagerinimą ieškovas sumokėjo 2 900,91 Eur. Per 26 mėnesius nuo dienos, kai atsakovas neteisėtai užvaldė automobilį, jo vertė sumažėjo: 2 900,91 – 1 010,00 = 1890,91 Eur. Viso ieškovo patirtos turtinės žalos dydis per laikotarpį nuo daikto užgrobimo iki 2021-10-04 sudaro: 600,00 + 1 890,91 = 2 490,91 Eur. Į pateiktą skaičiuotę neįskaitytas laikas iki kol daiktas (automobilis) bus faktiškai grąžintas Ieškovui.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.  

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016-02-10 atsakovas trečiajam asmeniui S. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 150 Eur. Automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo negaliojanti, automobilis neužsivedė. Pirkėjas trečiasis asmuo S. B. nurodė, kad automobilį išardys, veikiančias detales parduos, o kėbulą gabens utilizacijai (į automobilių laužyną), dėl ko atsakovas neįregistravo Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties VĮ „Regitra“, kadangi automobilio utilizavimui užtenka pateikti pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo nė karto nesikreipė į atsakovą nurodydamas, kad automobilio neutilizavo ir jam yra būtina įregistruoti nuosavybės teises į automobilį, dėl ko atsakovas, praėjus ilgesniam laiko tarpui, pirkimo-pardavimo sutartį sunaikino. Trečiasis asmuo S. B. taip pat neinformavo atsakovo apie tai, kad automobilį pardavė ieškovui. Ieškovas, kaip matyti iš pateikiamų dokumentų, žinojo, jog perka automobilį, kuris nėra registruotas pardavėjo S. B., vardu, tačiau automobilį vis tiek įsigijo, dėl ko ieškovas, kaltindamas atsakovą aplaidumu, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. Ieškovas, turėdamas viešai įregistruoto automobilio savininko duomenis, bet kada galėjo kreiptis į atsakovą dėl automobilio savininko perregistravimo. Ieškovas automobili įsigijo 2016-03-13, t. y. praėjus vos vienam mėnesiui nuo to, kai atsakovas automobili pardavė S. B., tačiau nuo nurodytos dienos nei karto nesikreipė i atsakovą siekdamas įregistruoti naują automobilio savininką, o daugiau nei trejus metus disponavo automobiliu, kuris nebuvo registruotas ieškovo vardu. Praėjus daugiau nei trejiems metams po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2019-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius informavo atsakovą, jog nuo 2019-06-05 automobilis laikomas neeksploatuojamas ir paliktas be priežiūros viešoje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodė pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone ir nelaikyti jos bendro naudojimo vietose, nes priešingu atveju bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Atsakovas automobilio raktų neturėjo, kadangi jie buvo perduoti trečiajam asmeniui S. B., dėl ko neturėjo galimybės nei automobilio atrakinti, nei bandyti jo užvesti, todėl transportavo automobilį tralu iš Vilniaus į Kauną, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo tėvas trečiasis asmuo J. K., kuris sutiko neatlygintinai saugoti automobilį iki atsiras Automobilio savininkas, S. B.. Atsakovas nebeturėjo S. B., telefono numerio, nežinojo jokių jo duomenų, kadangi buvo sunaikinęs pirkimo-pardavimo sutartį su visais pirkėjo duomenimis, o paties pirkėjo asmeniškai nepažinojo. Policijos pareigūnams atsakovas nurodė, kad yra pardavęs automobilį, tačiau, praėjus daugiau nei trejiems metams po automobilio pardavimo, nėra išsaugojęs pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko neturi pirkėjo duomenų, neturi galimybės su juo susisiekti, būtent policijos pareigūnai pasiūlė apsispręsti, ar automobilį atsakovas saugos pats, ar pageidautų palikti saugomoje aikštelėje, kuri būtų mokama. Atsakovas nesiekė patirti daugiau išlaidų dėl automobilio, dėl ko paprašė automobilį saugoti J. K.. Visą laikotarpį, kol automobilis yra saugomas J. K., automobiliu naudotasi nebuvo. Atsakovas neturėjo galimybės praėjus daugiau nei trejiems metams išregistruoti automobilio VĮ „Regitra“, nurodant kitą automobilio savininką, kadangi neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties, atitinkamai - pirkėjo S. B. duomenų, kadangi pirkėjo atsakovas asmeniškai nepažinojo. Tuo tarpu šiuo metu, jau gavęs pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, atsakovas taip pat negali pradėti automobilio perregistravimo procedūros, nes ją inicijuoti privalo automobilio pirkėjas, t. y. S. B. Ieškovas ne kartą kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu (dėl vagystės, savivaldžiavimo, grasinimų susidoroti), tačiau visi ikiteisminiai tyrimai buvo arba nepradėti, arba nutraukti, kas patvirtina, kad atsakovas automobilio neužgrobė, neorganizavo jo vagystės, nesavivaldžiavo, kas akivaizdžiai rodo, kad atsakovas savo veiksmais iš tiesų tik siekė išvengti finansinių nuostolių. Viso proceso metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo J. K. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, prašė ieškovo pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nurodyta sutartis buvo pateikta tik ieškovui kreipusis į teismą. Atsakovas laikė, kad automobilį saugo pagrįstai, laukė, kol ieškovas atsakovui pateiks pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovas turės teisinį pagrindą automobilį perduoti ieškovui. 2020 m. sausio mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovo tėvą su pasiūlymu, kuriuo reikalavo grąžinti automobilį, pasiūlymas atsiųstas paštu, ant voko nenurodant ieškovo gyvenamosios vietos adreso, dėl ko atsakovas neturėjo galimybių tinkamai išsiųsti raštiško atsiliepimo į pasiūlymą. Ieškovui kreipusis dėl automobilio grąžinimo, trečiasis asmuo J. K. jam netgi kelis kartus nurodė, kad sutinka grąžinti automobilį, jeigu ieškovas pateiks pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovas nurodytų duomenų nepateikė, kas rodo, jog pats ieškovas dėl Atsakovui nesuprantamų priežasčių, vilkino automobilio perdavimą. 2020 m. liepos mėn. ieškovas per advokatą kreipėsi į trečiąjį asmenį J. K. su pretenzija, prašydamas grąžinti automobilį ieškovui, atvežant jį adresu (duomenys neskelbtini), bei sumokėti ieškovui 559 Eur už advokato paslaugas, pašto išlaidas bei registracijos-taršos mokestį. 2020-08-05 trečiasis asmuo J. K. parengė atsiliepimą, kuriuo dar kartą pakartojo, jog sutinka grąžinti automobilį ieškovui jam pateikus automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtintų, jog būtent ieškovas yra įsigijęs šią transporto priemonę iš trečiojo asmens S. B. Ikiteisminio tyrimo institucijos nepriėmė jokių sprendimų atsakovo atžvilgiu, neįpareigojo ieškovui grąžinti automobilio, dėl ko atsakovas ir toliau saugoja Automobilį. Atsakovui nei ieškovas, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog būtent ieškovas yra teisėtas automobilio savininkas. Atsakovas negali įvardinti, dėl kokių priežasčių ieškovas nesutiko anksčiau pateikti pirkimo-pardavimo sutarties ir išvengti visų teisinių ginčų. Dėl nuosavybės teisių į daiktą pripažinimo nurodė, kad 2016-02-10 atsakovas trečiajam asmeniui S. B., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ginčo automobilį. 2016-03-13 trečiasis asmuo S. B. automobilį pardavė ieškovui. Šiuo atveju egzistuoja rašytiniai dokumentai, kurie yra pasirašyti sutarties šalių, patvirtinantys, kad atsakovas teisėtai įgijo automobilį, dėl ko automobilis yra pripažintinas ieškovo nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio nuostatas, t. y. automobilis yra įgytas sandorio pagrindu. Ieškovo nuosavybės teisė į automobilį yra įgyta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko ieškovas nepagrįstai reikalauja jam nuosavybę į automobilį pripažinti teismo sprendimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Ieškovui nepateikus atsakovui dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į automobilį, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo jį ieškovui perduoti, kadangi paaiškėjus, jog trečiasis asmuo S. B., automobilio nepardavė arba pardavė kitam asmeniui, būtent atsakovui kiltų atsakomybė už kitiems asmenis padarytą žalą (prarastą automobilį). Be to, neaišku, kuris asmuo paliko automobilį neeksploatuojamą bendro naudojimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), taigi, perdavus automobilį ieškovui, kiltų pagrįstos abejonės, ar situacija nepasikartos, dėl ko atsakovas patirtų papildomus finansinius nuostolius. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu automobilį grąžinti adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimas grąžinti automobilį į tą pačią bendro naudojimo vietą užtrauktų atsakovui administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio pagrindu, dėl ko atsakovas dar 2019 m. liepos mėn. privalėjo savo lėšomis išgabenti automobilį iš tos pačios vietos, į kurią ieškovas pageidauja grąžinti automobilį, todėl tokio reikalavimo vykdymas prieštarautų teisingumo principui. Ieškovas nepateikia jokiu įsipareigojimų dėl informacijos apie pasikeitusį automobilio savininką išviešinimo. Atsakovas neturi automobilio raktelių, dėl ko atsakovas privalėtų automobilį vėl transportuoti tralu, o tokios paslaugos yra brangios, dėl ko atsakovas ne dėl savo kaltės, o būtent dėl paties ieškovo aplaidžių veiksmų (Automobilio palikimo kelis mėnesius viešoje aikštelėje), patirtų papildomą žalą. Akivaizdu, kad jeigu pats ieškovas nebūtų palikęs automobilio be priežiūros, automobilis nebūtų atsidūręs Kaune, be to, atsakovas neturėjo jokių pažįstamų Vilniaus mieste, kurie sutiktų automobilį saugoti neatlygintinai, dėl ko ne dėl atsakovo kaltės automobilis ir buvo transportuotas į Kauną. Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Automobilis nebuvo pagrobtas, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas. Būtent dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų automobilis buvo paliktas neleistinoje vietoje, tai konstatuota 2019-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius rašte, dėl ko būtent atsakovą ištiko šokas, kai praėjus daugiau nei trejiems metams po automobilio pardavimo, atsakovas gavo įspėjimą iš valdžios institucijų dėl galimos sankcijos paskyrimo. Atsakovas patyrė įtampą ir stresą organizuodamas automobilio išvežimą iš Vilniaus į Kauną, siekdamas nustatyti, koks asmuo paliko automobilį neleistinoje vietoje. Atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl tos priežasties, jog ieškovas be pagrindo net kalis kartus kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, kurie buvo arba nepradėti, arba nutraukti, pradėjimo atsakovo, jo tėvo atžvilgiu, tai kėlė atsakovui įtampą, stresą. Ieškovas nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nes jam teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai, kad ieškovas nusprendė kreiptis dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, nėra susiję su atsakovo asmeniu. Būtent dėl paties ieškovo veiksmų ir susidarė tokia situacija, dėl kurios ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl automobilio vagystės, būtent ieškovas ir paliko automobilį netgi keliems mėnesiams apleistą viešojo automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl ko atsakovas patyrė papildomų rūpesčių ir išlaidų su tikslu jį pargabenti ir saugoti. Atsakovas netgi neturėjo jokių galimybių informuoti ieškovą apie tai, kad privalo išgabenti automobilį, nes neturėjo jokios informacijos, kad automobilis yra jam parduotas, atsakovas neturėjo ir pirminio pirkėjo, trečiojo asmens S. B., kontaktų. Negalint įrodyti institucijoms, jog Automobilis yra parduotas, atsakovas privalėjo automobilį išgabenti ir saugoti. Ieškovas nurodo, neva dėl atsakovo veiksmų juntamos įtampos ir streso ieškovas patyrė infarktą ir jam buvo taikytas reabilitacinis gydymas, 2021-03-03 buvo apguldytas į ligoninę. Ieškovo sveikatos problemos nėra susijusios su jokiais atsakovo neteisėtais veiksmais. Į bylą yra pateikti išrašai iš gydymo įstaigų  nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (sveikatos pablogėjimo). Ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo ir nepagrindė, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais galėjo sukelti kokius nors dvasinius išgyvenimus ieškovui. Įstatymai nenumato ir teismų praktikos išaiškinimai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos priteisimo bylose dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieškovas, didindamas ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti nebe 1 500,91 Eur, o 2 900,91 Eur turtinę žalą, nurodo, kad žalos dydis susideda iš dviejų elementų: pirma, ieškovas siekė automobilį nuomoti bent dvi dienas per mėnesį, todėl per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. negavo 600 Eur dydžio pajamų; antra, per 20 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai atsakovas parsigabeno automobilį į Kauną, jo vertė sumažėjo 1 890,91 Eur (nuo 2 900,91 Eur iki 1 010 Eur). Su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Atsakovo veiksmai, kuriais Atsakovas išgabeno Automobilį iš viešos stovėjimo aikštelės, negali būti laikomi kaip neteisėti veiksmai, kadangi Atsakovas, būdamas viešai įregistruotas kaip Automobilio savininkas, privalėjo vykdyti Vilniaus savivaldybės reikalavimą ir patraukti Automobilį iš viešos automobilių stovėjimo aikštelės. Atsakovas būtų sutikęs grąžinti Automobilį teisėtam savininkui, tačiau jo kontaktų nerado, automobilis buvo parduotas prieš daugiau nei trejus metus. Per visą laikotarpį su atsakovu nebuvo susisiekta, atsakovas nežinojo, jog automobilis nėra utilizuotas, o parduotas kitam asmeniui. Sužinojęs, kad galimai egzistuoja naujas automobilio savininkas, atsakovas visą laiką prašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas tokio prašymo nevykdė, dėl ko atsakovas neturėjo teisinio pagrindo automobilio grąžinti ieškovui. Ieškovas, įsigydamas automobilį, žinojo, kad jis nėra registruotas trečiojo asmens (pardavėjo) vardu, todėl taip pat privalėjo prisiimti visą galimą riziką, o turėdamas viešai įregistruoto automobilio savininko duomenis, bet kada galėjo kreiptis į atsakovą dėl automobilio savininko perregistravimo. Ieškovas nurodo, neva jis automobilio neapleido, o atliko remonto darbus, paskutiniai darbai buvo atlikti 2019-08-05 ir tik po to automobilis buvo paliktas viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, o atsakovas neteisėtai vos po kelių dienų, t. y. 2019-08-07 atvyko ir išgabeno automobilį, tačiau tokie faktai neatitinka realios situacijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovą informavo, jog automobilis neeksploatuojamas ir neprižiūrimas paliktas stovėjimo aikštelėje nuo 2019-06-05, 13 val. 14 min. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas tikėjosi gauti kokias nors pajamas iš automobilio, t. y., kad jis ketino automobilį nuomoti. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad jis patyrė realių nuostolių. Ieškovas nurodo, kad ketino talpinti skelbimą ir teikti automobilio nuomos paslaugą, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie savo ketinimą, negali nurodyti, kokią tikslią pinigų sumą ketino gauti už vienos dienos automobilio nuomą, kas patvirtina, kad ieškovas neketino nuomoti automobilio. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad turi dokumentus, leidžiančius užsiimti automobilių nuomos veikla (individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kt.). Ieškovas automobilį įsigijo 2016-03-13, daugiau nei trejus metus su automobiliu nevykdė jokios veiklos, taip pat jo nenuomojo. Ieškovas nurodo, kad per 26 mėnesius, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai atsakovas parsigabeno automobilį į Kauną, jo vertė sumažėjo 1890,91 Eur (nuo 2 900,91 Eur iki 1010 Eur). Ieškovas pateikė VšĮ „Emprekis“ vidutinės automobilio kainos Lietuvoje išrašą, kuriame nurodoma, kad vidutinė automobilio kaina 2021 m. spalio 4 dienai yra 1010 Eur. Ieškovui, pareiškusiam reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tenka pareiga įrodyti, jog automobilio vertė sumažėjo po to, kai automobilis buvo išgabentas. Atsakovas nesutinka, kad automobilio vertė 2019-08-07 buvo 2 900,91 Eur vien dėl tos priežasties, jog ieškovas tiek sumokėjo už remonto darbus. Automobilio remonto darbų kaina negali būti tapatinama su automobilio verte 2019-08-07. Kitų pagrįstų įrodymų, kokia automobilio vertė buvo nurodytai dienai, ieškovas nepateikė. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių automobilio vertė neva sumažėjo. Pats ieškovas buvo neatsakingas ir nesąžiningas, žinodamas, kad automobilis nėra registruotas jo vardu, turėdamas atsakovo duomenis, niekada nebandė susiekti su atsakovu dėl automobilio perregistravimo, o automobilį apleido viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl ko būtent atsakovas patyrė papildomus finansinius sunkumus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Dėl nuosavybės teisės į daiktą (automobilį) pripažinimo.

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ieškovą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2016-03-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu iš automobilio pardavėjo trečiojo asmens S. B.

Taip pat byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2016-02-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog trečiasis asmuo S. B. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. K.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra numatyti CK 4.47 straipsnyje, kurio 1 punktas numato jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius.

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo formuluotę, teismas daro išvadą, jog nurodytu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis yra automobilio savininkas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio pagrindu, t. y. sudaręs 2016-03-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. B. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis būtų buvusi pripažinta negaliojančia ar niekine.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444–448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieškovas turi dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovui ne vieną kartą buvo suteikta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus, tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos palaikė ieškinio reikalavimą dėl jo nuosavybės teisės į automobilį pripažinimo.

Teismui nustačius, jog rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nuosavybės teisės į automobilį įgijimą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja jam nuosavybę į automobilį pripažinti teismo sprendimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas), tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas yra perteklinis, nesukurs ieškovui teisinių pasekmių – turtinių teisių į automobilį atsiradimo, kadangi ieškovas jau turi turtines teises į automobilį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo teismo sprendimu pripažinti ieškovą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.  

Dėl daikto (automobilio) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį automobilį sugrąžinti ieškovui tokios būklės, kokios jis buvo iki kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, atvežant automobilį į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini), šalims suderinus laiką daikto perėmimui.

Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimo formuluotę, teismas daro išvadą, jog ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl daikto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo, t. y. vindikacinį ieškinį.

Vindikacinio ieškinio reiškimo teisę įtvirtina CK 4.95 straipsnis. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai 2016-03-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio pardavėjo trečiojo asmens S. B. 2016-02-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog trečiasis asmuo S. B. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. K. Nurodyti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog ieškovas turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio pareiškimo momentu, ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2020-07-16 rašytinė pretenzija „Dėl neteisėtai užvaldytos t/p (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gražinimo“ patvirtina, jog ieškovas per advokatą Algį Kojalą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį pareikalavo grąžinti ne atsakovą, o trečiąjį asmenį šioje byloje – J. K.. Ieškovas byloje pateikė 2019-11-28 darytą telefoninio pokalbio garso įrašą, iš kurio nustatyta jog ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio grąžinimo klausimus sprendė ne su atsakovu D. K., bet su J. K. (trečiuoju asmeniu byloje). Telefoniniame pokalbyje trečiasis asmuo J. K. nurodo, jog jis pagal Vilniaus savivaldybės administracijos nurodymą paėmė automobilį iš tos vietos, kurioje automobilis buvo paliktas.  Pateiktas D. S. 2020-02-17 pareiškimas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, patvirtina, jog ieškovas šiame pareiškime nurodo, jog automobilio jam negrąžina ne atsakovas D. K., tačiau J. K.. Aplinkybes, jog šiuo metu automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdo ne atsakovas D. K., o trečiasis asmuo byloje J. K., patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga. Aplinkybę, jog trečiasis asmuo J. K. transporto priemonių registro duomenų sistemoje buvo nurodytas kaip faktinis automobilio naudotojas (valdytojas) jo paėmimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytos vietos, metu, patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas D. K. nurodytas kaip transporto priemonės savininkas, tačiau transporto priemonės naudotoju neterminuotam laikotarpiui nurodytas trečiasis asmuo J. K.

Aplinkybes, jog reikalavo iš J. K. grąžinti jam automobilį patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog važiavo į J. K. namus dėl automobilio grąžinimo, kalbėjo su J. K., J. K. nurodė, jog automobilio negrąžins ieškovui. Analogiškas aplinkybes apie tai, jog automobilį grąžinti buvo reikalaujama iš J. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja G. I.

Atsižvelgiant į byloje surinkus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausantį daiktą – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai valdo atsakovas D. K. Byloje pateikti tiek ieškovo tiek ir atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina priešingą aplinkybę – tai, jog šiuo metu atsakovas D. K. automobilio nevaldo, yra išvykęs į užsienį, automobilis yra valdomas J. K., kuris buvo viešame registre nurodytas kaip automobilio naudotojas ir priima vienasmeniškus sprendimus ginče dėl automobilio grąžinimo ieškovui.

Ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog atsakovas valdo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimas dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo, atmestinas, kadangi reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas neįrodė visų faktinį vindikacinio ieškinio reikalavimo atsakovui D. K. pagrindą sudarančių aplinkybių.

Šiame kontekste pažymėtina, jog civiliniame procese esminiai ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Šių elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-339-407/2022).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovui teismas ne kartą nurodė tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tiksliai suformuluoti reikalavimus, apibrėžti reiškiamo ieškinio ribas, tačiau ieškovas visus ieškinio reikalavimus formulavo būtent atsakovui D. K..

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur neturtinę žalą ir 2 490,91 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl automobilio (duomenys neskelbtini) užvaldymo nuo 2019-08-07 ir negrąžinimo.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant visoms civilinės atsakomybės kilimo sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

Byloje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovo elgesys patraukiant automobilį iš vietos, kurioje jis buvo paliktas, buvo neteisėtas, padaręs žalą ieškovui.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-15 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasirūpinimo neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone,  VĮ „Regitra“ 2021-10-01 pateiktos informacijos, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre nėra duomenų apie D. K. (savininko) ir J. K. (valdytojo) vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimą trečiajam asmeniui S. B., nustatyta, jog 2019-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius informavo atsakovą, kaip transporto priemonės savininką, nurodytą transporto priemonių registre, jog nuo 2019-06-05 automobilis laikomas neeksploatuojamas ir paliktas be priežiūros viešoje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodė pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone ir nelaikyti jos bendro naudojimo vietose, nes priešingu atveju bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas.

Ieškovas, byloje pateikė automobilio įsigijimo dokumentus (transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, registracijos liudijimą), iš kurių nustatyta, jog sudarydamas automobilio pirkimo - pardavimo sandorį su S. B., ieškovas disponavo informacija, jog perka automobilį, kuris nėra registruotas transporto priemonių registre pardavėjo S. B., vardu. Nepaisant nurodytos aplinkybės, ieškovas automobilį įsigijo, tačiau apie tokio sandorio sudarymą atsakovo neinformavo.

Byloje pateiktos ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagos, patvirtina, jog ieškovas keletą kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl įvairių nusikalstamų veikų atsakovui D. K. ir trečiajam asmeniui J. K. pradėjimo (dėl vagystės, savivaldžiavimo, grasinimų susidoroti), tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo arba nepradėti, arba nutraukti, kas patvirtina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodo ieškovas.  

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog automobilio nuosavybės teisė transporto priemonių registre buvo registruota atsakovo vardu, atsakovas, kaip viešame registre nurodytas automobilio savininkas, gavo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą patraukti viešoje aikštelėje stovintį apleistą automobilį, ieškovas nebuvo dėjęs pastangų išviešinti savo nuosavybės teisę į automobilį ir nebuvo informavęs atsakovo apie tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. B. sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, teismas daro išvadą, jog atsakovas, kaip viešame registre nurodytas automobilio savininkas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą patraukti apleistą automobilį iš stovėjimo aikštelės, neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, priešingai – vykdė teisėtą savivaldybės administracijos nurodymą patraukti nenaudojamą automobilį. Byloje surinkti įrodymai bei šalių, jų atstovų paaiškinimai, patvirtina paties ieškovo neveikimą, savalaikiai neįgyvendinus savo, kaip savininko teisių į automobilį išviešinimo, užregistruojant nuosavybės teisę į automobilį transporto priemonių registre, taip pat nedelsiant po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nesikreipiant į atsakovą dėl nuosavybės teisių į automobilį perregistravimo.

Ieškovas nurodo aplinkybę, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovui yra negrąžinamas automobilis, kurį jis yra teisėtai įsigijęs, tačiau byloje paties ieškovo pateikti įrodymai – ikiteisminių tyrimų medžiagos, audio įrašas patvirtina, tai, jog, kaip jau anksčiau yra nurodyta, atsakovas nėra faktinis ieškovo automobilio valdytojas, automobilį faktiškai valdo kitas asmuo – trečiasis asmuo J. K., kuris priiminėja sprendimus dėl automobilio perdavimo ieškovui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų negrąžinant automobilio ieškovui, kurių pagrindu atsakovui D. K. kiltų civilinė atsakomybė atlyginti žalą ieškovui.   

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė yra negalima, todėl teismas, priimdamas sprendimą neanalizuoja ieškovo nurodytos patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei pagrįstumo klausimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Šioje byloje bylą dalyje dėl vieno ieškinio reikalavimo nutraukus, nustačius aplinkybes jog ieškovo reiškiamas reikalavimas nesukurs jam teisinių pasekmių, kitoje dalyje ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, pagal byloje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.  

Teismas, priteisdamas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, daro išvadą, jog šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Valstybė šioje byloje turėjo 44,34 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei ieškovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 260, 265 – 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų. 

Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei - 44,34 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Asta Lukauskaitė