Civilinė byla Nr. e2-1760-1080-2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38778-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,

atsakovės atstovui Ž. D.,

trečiajam asmeniui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – SĮ „Vilniaus miesto būstas“, G. K., N. G..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1036,93 Eur skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir įgyvendina butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su minėto namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėtame name trys butai - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso/priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Kiekvienam iš minėtų butų ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas (administravimo, valymo; komunalinių atliekų tvarkymo, bendro naudojimo patalpų apšvietimo, šilumos punkto priežiūros, lifto eksploatacijos ir kt.) bei atliktus darbus. Sąskaitos nebuvo apmokėtos, todėl susidarė atitinkamos skolos: Nr. (duomenys neskelbtini) - 538,94 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.); Nr. (duomenys neskelbtini) - 237,55 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 19 d.); Nr. (duomenys neskelbtini) - 260,44 Eur skola (laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. birželio 19 d.), kurios neapmokėtos. Bendra skola už suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas yra 1036,93 Eur. Vilniaus miesto savivaldybė 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas atsakovei priklausančias gyvenamąsias patalpas., todėl visus klausimus ieškovė sprendė su šia įmone, tačiau ieškovei buvo atsakoma, jog ji nėra atsakinga už ginčo butams suteiktų paslaugų apmokėjimą, nes butuose gyvena nuomininkai, kurie ir turi apmokėti už paslaugas. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenimis, butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys neįregistruotos, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) atveju, įregistruota (nuo 2017 m. spalio 30 d.) sutartis sudaryta su J. P.. Atsakovei priklauso nurodyti butai, todėl jai kyla pareiga tinkamai vykdant savo prievoles, apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas. Pažymi, kad atsakovė neįregistravusi nuomos sutarčių viešame registre, netenka teisės remtis faktu apie nuomos sutarčių susidarymą ir panaudoti sutartis prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prie komunalinių paslaugų mokesčių surinkėją ieškovę.

3.       Pažymi, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buto su N. G. buvo terminuota ir nuomos sutartis baigėsi 2009-05-16, Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buto su R. R. buvo terminuota ir nuomos sutartis baigėsi 2012-06-26.  Taigi skolos susidarymo laikotarpiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto terminai buvo pasibaigę, gyvenamosios patalpos nebuvo niekam išnuomotos, naujos nuomos sutartys nesudarytos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jo įsiskolinimą už teiktas paslaugas turėtų sumokėti atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose galimai nelegaliai gyvenę asmenys.

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Pažymi, kad 2006-05-16 Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 83 (toliau – Nuomos sutartis1) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota N. G.. Nuomos sutarties1 4 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį mokėti visus mokesčius, nurodytus nuomos sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. 2009-06-29 Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 1.40-BT09/0072 (toliau – Nuomos sutartis2) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota R. R.. Nuomos sutarties2 29 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti komunalinius mokesčius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ar paslaugų tiekėjo nurodytais terminais ir tvarka. R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. 2001-10-03 Gyvenamosios patalpos (bendrabučio) nuomos sutartimi Nr. 51 (toliau – Nuomos sutartis3) gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota V. R.. Nuomos sutarties3 2.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 10 dienos sumokėti nuomos ir komunalinius paslaugų mokesčius pagal pateiktą sąskaitą. V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. 2018-01-19 G. K. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas" pateikė prašymą leisti pirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi jai nuo 1994-08-02 nuosavybės teise priklauso gretimas kambarys adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-07 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas" kreipėsi į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą priteisimo iš G. K. (c.b. e2-23160-808/2019), G. K. pripažino, kad naudojasi minėtomis patalpomis ir skolą geranoriškai apmokėjo. 2019-08-19 G. K. minimą Butą privatizavo. Taigi akivaizdu, kad prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiais nurodytuose Butuose gyveno ir paslaugomis naudojosi N. G., R. R., V. R., G. K.. Todėl ginčo laikotarpiu atsakovė jokių ieškovės suteiktų paslaugų negavo, todėl darytina išvada, kad jai ir neatsirado prievolės atsiskaityti už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas. Nuomininkui, kaip faktiniam vartotojui, pareiga mokėti už suteikiamas komunalines paslaugas kyla tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo.

6.       Atkreipia dėmesį, kad apie nurodomus susitarimus neabejotinai buvo žinoma ieškovei. Ieškovės pateiktas sąskaitas–faktūras apmokėjimui už suteiktas paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini) name, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas" 2019-01-10 raštu Nr. 1.35-19/120, 2019-05-22 raštu Nr. 1.35-19/2565,2019-07-09 raštu Nr. 1.35-19/3323 grąžino bendrijai, informuojant, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas apmoka buto nuomininkai. Tokią informaciją pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas. Remiantis ieškovės byloje pateikta medžiaga, sąskaitomis–faktūromis, skolos laikotarpiu ieškovė gaudavo atitinkamus mokėjimus už savo teikiamas paslaugas į nurodytą sąskaitą AB Swedbank banke, t. y. nuomininkai apmokėdavo Ieškovo siųstas sąskaitas atitinkamam butui. Pažymi, kad jokių sąskaitų nei iki nei per ieškinyje nurodomą skolos laikotarpį nėra apmokėjusi, nagrinėjamoje byloje galutinį reikalavimą padengti skolą ieškovė atsakovui pateikė tik pateikdama ieškinį. Nuomos sutartimis buvo sutarta, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkai, o ieškovė buvo informuota ir sutiko su tuo, kad už paslaugas su juo turi atsiskaityti nuomininkai, tą tik patvirtina ne vienerius metus priimti mokėjimai už savo teikiamas paslaugas.

7.       Trečiasis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu.

8.       Nurodo, kad gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota N. G. (nuo 2006-05-16), kuri, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą, buvo iškeldinta (2019-08-12); bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas R. R. (nuo 2009-06-29), kuri jame savo gyvenamąją vietą deklaravo (nuo 2009-06-30 iki (duomenys neskelbtini) (jos mirties), o bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas V. R. (2001-10-03 Nuomos sutartis), kuri jame gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)). Kiekvienam iš minėtų butų ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas (administravimo, valymo; komunalinių atliekų tvarkymo, bendro naudojimo patalpų apšvietimo, šilumos punkto priežiūros, lifto eksploatacijos ir kt.) bei atliktus darbus. Sąskaitų nuomininkai neapmokėjo, todėl susidarė atitinkamos skolos: Nr. (duomenys neskelbtini) - 538,94 Eur skola (laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2019-10-31); Nr. (duomenys neskelbtini) - 237,55 Eur skola (laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2017-01-20); Nr. (duomenys neskelbtini) - 260,44 Eur skola (laikotarpis nuo 2013-11-01 iki 2019-06-19). Bendra skola už suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas yra 1036,93 Eur. Nuomininkai mokesčių nemokėjo, tačiau bendrijos sukauptą skolą reikalaujama priteisti iš atsakoves. Dėl (duomenys neskelbtini) 538,94 Eur skolos, tai jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Dėl (duomenys neskelbtini), 237,55 Eur skolos, tai patalpos buvo išnuomotos R. R., jame gyvenusiai nuo 2009-06-26 iki (duomenys neskelbtini) mirties ir nors pasibaigus nuomos sutarčiai R. R. iki mirties bute gyveno, o terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota. Kita vertus, jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Dėl (duomenys neskelbtini), 260,44 Eur skolos, tai DGNB pirmininkui buvo žinoma nuomininkė V. R., ji turėjo galiojančią nuomos sutartį, todėl turėjo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas.

9.       Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

10.       Nagrinėjamojoje byloje iš naujo nagrinėjat bylą nurodytoje dalyje, teismas priimdamas sprendimą laikosi apeliacinės instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1456-640/2020 išdėstytų teisės aktų išaiškinimų ir padarytų išvadų.

11.       Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog byloje nėra ginčo, jog butai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat priklausė savivaldybei, tačiau 2018 m. sausio 19 d. į savivaldybę kreipėsi G. K. dėl leidimo pirkti gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) ir šią patalpą iš savivaldybės įsigijo. Ieškovė kiekvieną mėnesį išrašydavo sąskaitas už minėtoms patalpoms suteiktas paslaugas (administravimo, valymo paslaugas, komunalinių atliekų tvarkymą, bendro naudojimo patalpų apšvietimą, šilumos punkto priežiūrą, lifto eksploataciją ir kitas paslaugas bei atliktus darbus) ir teikdavo jas apmokėjimui. Tačiau jos nebuvo apmokėtos, todėl susidarė skolos, t.y.: buto Nr. (duomenys neskelbtini) skola - 538,94 Eur (už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2019-10-31); buto Nr. (duomenys neskelbtini) skola - 237,55 Eur (už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2017-01-19, nors butas perduotas 2017-01-20); buto Nr. (duomenys neskelbtini) skola - 260,44 Eur (už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2019-06-19; butas parduotas 2019-06-19). Ieškovės skaičiavimu visa skola yra 1036,93 Eur.

12.       Pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė atsakovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį, patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.

13.       Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu UAB „Bendruva“ su N. G. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 83 dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo (Sutarties 1 punktas). Sutartimi nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 3 ir 4 punktai). Minėta nuomininkė iš išnuomotų patalpų iškeldinta (2019-08-12) vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą.

14.       Bendrabučio kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), Administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 30-1169 pagrindu, išnuomotas R. R. (2009-06-29 Nuomos sutartis). Moters gyvenamoji vieta deklaruota nuo 2009-06-30 iki (duomenys neskelbtini) (iki jos mirties).

15.        Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 463, su V. R. 2001 m. spalio 3 d. sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 51 dėl patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuomos. Nuomininkė mirė (duomenys neskelbtini). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo pateiktas G. K. 2018 m. sausio 19 d. prašymas leisti pirkti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes jai nuosavybės teise (nuo 1994-08-02) priklauso gretimas kambarys tame pačiame bute. Atsakovei kreipusius į teismą dėl skolos už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)nuomą priteisimo iš G. K., pastaroji skolą pripažino ir ją geranoriškai apmokėjo (civ. byla b. Nr. e2-23160-808/2019).

16.       Byloje ginčas kilo dėl to, kieno pareiga apmokėti už komunalinius mokesčius susidariusį įsiskolinimą atsakovės nuomotuose butuose, ar nuomininkas, ar buto savininkė.

17.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – Bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

18.       Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

19.       Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).

20.       Ieškovė teigia, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perėmus valdyti nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, ginčo klausimus, kylančius dėl įsiskolinimo už ieškovės suteiktas paslaugas, jų apmokėjimą, ieškovė sprendė bendradarbiaudama su SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, jog jie neprivalo mokėti už suteiktas paslaugas, kadangi atsakovei priklausančiose patalpose gyvena nuomininkai, kurie privalo apmokėti už suteiktas paslaugas.

21.       CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. CK 6.579 straipsnio 4 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 177 Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo buvo patvirtinta pavyzdinė socialinio būsto nuomos sutarties forma, kurioje numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo įregistruoti sutartį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, o pasibaigus Sutarties terminui ją išregistruoti. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A1-559 Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo yra patvirtinta socialinio būsto nuomos sutarties forma, kurioje numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo įregistruoti sutartį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, o pasibaigus Sutarties terminui ją išregistruoti. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-154 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos sutarčių formų tvirtinimo yra patvirtintos socialinio būsto nuomos sutarties formos, kuriose numatyta, kad nuomotojas įsipareigoja įregistruoti sutartį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, o pasibaigus sutarčiai – ją išregistruoti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos, remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta nuomos sutartis neįregistruota, butui Nr. (duomenys neskelbtini) aktualiu laikotarpiu sudaryta nuomos sutartis neregistruota, butui Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su J. P. nuomos sutartis įregistruota nuo 2017-10-30, tačiau ieškovė reikalavimų dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo nuo 2017-01-20 nereiškia. Atsakovė nepateikė duomenų, kad iki ieškinio pareiškime teisme dienos ieškovei pateikė ar ją informavo apie sudarytas butų nuomos sutartis. Taigi atsakovė neišviešinusi nuomos sutarčių viešame registre, neteko teisės remtis apie nuomos sutarčių sudarymą ir panaudoti sutartis prieš ieškovę.

22.       2006-05-16 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 83  dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) su N. G. buvo terminuota ir nuomos sutartis baigėsi 2009-05-16 (Sutarties 5 punktas), 2009-06-29 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40-BT09/0072 dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) su R. R. buvo terminuota ir nuomos sutartis baigėsi 2012-06-26 (Sutarties 7 punktas). 2001-10-13 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 51 su V. R. nebuvo išviešinta viešame registre. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. paaiškino, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus nuomininkei, buvo 1,5 metų užplombuotas ir per tą laikotarpį susidarė skola, ji butu apskritai nesinaudojo, ko iš esmės neneigė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu (2021-03-18 teismo posėdžio garso įrašo 33:45 iki 36:00, 40:00 iki 47:09 min.).

23.       Taigi skolos susidarymo laikotarpiu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių dėl butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) terminai buvo pasibaigę, gyvenamosios patalpos nebuvo niekam išnuomotos, naujos nuomos sutartys nesudarytos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis tiek su nuomininke, tiek jai mirus nebuvo išviešintos, iki jį įsigyjant trečiajam asmeniui butas buvo užplombuotas. Todėl sutiktina su ieškove, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jo įsiskolinimą už teiktas paslaugas turėtų sumokėti atsakovės nuosavybės teise priklausančiuose butuose gyvenę asmenys. Taigi įvertinus, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys buvo pasibaigusios dar iki skolos laikotarpio pradžios ir ginčo laikotarpiu butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naujos nuomos sutartys nesudarytos, butai niekam neišnuomoti, aktualiu laikotarpiu jokios nuomos sutartys viešajame registre nebuvo įregistruotos ir išviešintos, todėl atsakovei kaip ginčo butų savininkei tenka pareiga apmokėti ieškovės suteiktas paslaugas.

24.       Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad nuomos sutartimis buvo sutarta, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas moka būtent nuomininkai, o ieškovė buvo informuota ir sutiko su tuo, kad už paslaugas su juo turi atsiskaityti nuomininkai, tai patvirtina ne vienerius metus priimti mokėjimai už savo teikiamas paslaugas. Tačiau iš į bylą pateikti žiniaraščio apie įplaukas už suteiktas paslaugas pagal vieningą atsikaitymo knygelę nuo 2013/11/01 iki 2014/12/31 matyti, kad nors kai kurios pateiktos sąskaitos buvo apmokamos įvairių asmenų, tačiau buvo apmokami grynaisiais pinigais per terminalą, todėl, akivaizdu, jog ieškovė neturi galimybės matyti, kas atliko mokėjimus arba, kad už paslaugas mokėjo nuomininkai pagal atsakovės pateiktus duomenis. Be to, kaip matyti, sąskaitos už paslaugas išrašomos ne konkrečiam asmeniui, o butui. Ieškovė paaiškino, kad jai nesvarbu kas moka už suteiktas paslaugas, svarbu, jog sąskaita yra išrašyta bei apmokėta. Atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė sutiko, jog nuomininkai atsiskaitys už suteiktas paslaugas atmestini ir todėl, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos sutarčių ieškovei neteikė ir jų viešame registre neišviešino, butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys buvo pasibaigusios, todėl ieškovei nuomos sutarties sąlygos ir jose sutarties šalims nustatyti įpareigojimai nebuvo žinomi. 

25.       Taip pat pažymėtina, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Be to, buto savininkui perduodant pareigą mokėti šiuos mokesčius nuomininkui, būtina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas (pvz. buto nuomininkas gal sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju), t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigą mokėti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1853-803/2020). Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219-2017). Taigi atsakovė nors turėdama teisę susitarti su nuomininku dėl buto išlaikymo mokesčių mokėjimo, turi įrodyti, kad toks susitarimas buvo ir kad apie šį susitarimą buvo pranešta paslaugų teikėjui, sutartis išviešinta. Duomenų apie susitarimus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo dėl butų skolos susidarymo laikotarpiu su nuomininkais, atsakovė nepateikė. Minėta, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys buvo pasibaigusios, duomenų apie tai, kad sudarytos naujos nuomos sutartys, butai išnuomoti, nepateikta. Nuomos sutartis dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išviešinta, ieškovui nepateikta, sutarties nuostatos ieškovei nežinomos. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei kaip turto savininkei kyla pareiga apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui.

26.       Atsižvelgiant į nurodytą teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas todėl tenkintinas.

27.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako.

28.       Kadangi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), tai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1036,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

30.       Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 1523 Eur bylinėjimosi išlaidų: 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1500 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (1523 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31.       Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 32,81 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, kodas 303137441, naudai 1 036,93 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt šešis eurus ir 93 ct) skolos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 523 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Dovilė Sadauskaitė