Civilinė byla Nr.e2-12351-534/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06062-2016-2

  Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1., 2.3.2.12.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio mėn. 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

sekretoriaujant K. P.,

dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ atstovui adv.K. K.,

atsakovui UAB „Disona“ vadovui R. K., adv.A. V., adv A. K.,

atsakovui UAB „Giransa“ atstovui adv.A. V.,

trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės atstovui R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovams UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimtų patalpų, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Vilniaus parkai“ nurodė, kad 1999-05-06 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 802V „Dėl negyvenamųjų patalpų M.K. Č. g. 102 nuomos“  tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Giransa“ buvo sudaryta 1999-12-27 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartis Nr. 99-12-27 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias M. K. Č. g. 102, Vingio parke, Vilniuje, kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį 1 148,27 Lt per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 175,11 Lt - PVM. Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2098-12-27, bet ne ilgiau kaip iki gyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Vėliau tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta trišalė 2000-04-28 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktais duomenimis, matyti, kad šią dieną atsakovas UAB „Disona“ faktiškai naudojasi didesniu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio bendras plotas sudaro 2462,36 m². Už 2207,19 kv. m. dydžio ploto nuomą atsakovas UAB „Giransa“ ir atsakovas UAB „Disona“ nuomos mokesčio nemoka. Atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi patalpomis nuo 2004 vasario iki šios dienos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 konstatavo, kad patalpomis atsakovai naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas prašo teismą iškeldinti atsakovus iš savavališkai užimtų ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ir statinių. Nurodo, kad ieškovo akcijos 100 procentų priklauso savivaldybei. Atsakovai ant ieškovui priklausančios nuosavybės yra įrengę lauko kavinę, veikia atrakcionai, o savininkas jokio mokesčio už naudojimąsi jo turtu negauna.

Atsakovai UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal statybinius terminus priegrindos, kaip daikto, užvaldyti negalima. Aikštelėse, takais laisvai vaikšto žmonės, statosi automobilius. Atrakcionai veikė su savivaldybės išduotais leidimais. Nurodo, kad negyvenamosios patalpos M.K. Č. g. 102, Vilniuje, buvo nuniokotos, o savivaldybė paskelbė konkursą patalpų nuomai su sąlyga jas atstatyti, buvo sutarta dėl privatizavimo sąlygų. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad nuomos konkursas buvo paskelbtas ne patalpų daliai, o pastatui. Konkursą laimėjo UAB „Disona“, kuri investavo savo pinigus į pastato rekonstrukciją, kurios metu padidėjo išnuomotos patalpos plotas, savo lėšomis sutvarkė aplinką. Nurodo, kad atsakovų investuota 418717, 45 eurų suma į pastato ir jo aplinkos rekonstrukciją, o ieškovas lyg niekus nieko prašo išsikelti iš išsinuomotų 99 metams patalpos. Atsakovai nurodo, kad šalys susitarė, jog nuomos mokestis yra konkretus (fiksuotas) – 1148,27 Lt per mėnesį, nuomos mokesčio mokėjimo pradžios terminas yra patalpų pridavimo eksploatacijai momentas, nuomos mokestis yra mokamas už pastatus ir patalpas. Sutartyse nėra nurodytas nuomos mokestis už 1 kv. m, t. y. nuomos mokesčio dydis nėra saistomas su patalpų plotu. Sutartyse taip pat nenumatyta, kad nuomos mokestis perskaičiuojamas padidėjus nuomojamam patalpų plotui. Vertinant sutarčių tekstuose nurodytų sąvokų reikšmę, akivaizdu, kad į negyvenamuosius pastatus ir patalpas nepatenka inžineriniai statiniai, nes jie nėra laikytini negyvenamaisiais pastatais ar patalpomis. Tuo tarpu nuomos mokestį ieškovas prašo priteisti ir už viešiesiems poreikiams naudojamus inžinerinius įrenginius: už 53 kv. m ploto priegrindą, už 506 kv. m ploto pėsčiųjų taką, už 922 kv. m ploto kiemo aikštelę, už kuriuos nuomos mokestis pagal nuomos ir subnuomos sutartis apkritai neskaičiuojamas. Šalys, sudarant subnuomos sutartį, susitarė, kad Vilniaus miesto savivaldybei pritarus, po rekonstrukcijos padidintas plotas bus perleistas subnuomininko nuosavybei, kas reiškia, jog UAB „Disona“ ir ieškovas, sudarant subnuomos sutartį, nesitarė, jog už padidintą po rekonstrukcijos plotą bus papildomai skaičiuojamas nuomos mokestis. Prašo ieškinį atmesti, nes ieškovas siekia nusavinti atsakovų turtą, iškeldinti iš objektų, kuriais niekada nesinaudojo. Atsakovai nurodo, kad pagal daiktinę teisę nuosavybė į daiktą atsiranda jį sukuriant, pastatant. Lauko kavinė yra priklausinis, ji nefunkcionuos be pastato kavinės veiklos. Sutvarkytos viešosios erdvės nėra užėmę – kas nori, tas ir vaikšto, stato automobilius.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį tenkinti, nes negyvenamųjų patalpų M.K. Č. g. 102, Vilniuje, adresu yra įregistruoti penki papildomi statiniai, kuriais naudojasi atsakovai, nesudarę nuomos sutarties. Minėta aplinkybė rodo, kad pažeidžiami savivaldybės interesai: neatlygintinai naudojamas savivaldybės turtas, be jokios ekonominės naudos savivaldybei. Nurodo, kad pažeidžiamas Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis. Nurodo, kad 2000-04-28 trišalėje sutartyje 5 punkte numatytas papildomai padidinto rekonstrukcijos metu ploto rekonstruojamo pastato ploto perdavimas subnuomininkui nuosavybės teise. Tačiau suderinimo su Vilniaus miesto savivaldybe nebuvo ir negalėjo būti, nes tai prieštarautų imperatyviom įstatymo normoms – draudimui atlikti tokius veiksmus. Atsakovai yra užvaldę savivaldybės turtą ir jį naudoja komercinei naudai gauti, nemokant savininkui.

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės, vienintelio ieškovo UAB ,,Vilniaus parkai“ akcininko valdybos 1999-05-06 sprendimu Nr. 802V, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1999-01-15 sprendimu Nr. 322 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo taisyklių patvirtinimo“ nusprendė leisti ieškovui UAB ,,Vilniaus parkai“ išnuomoti 255,17 kv. m. negyvenamąsias patalpas adresu Vilnius, M. K. Č. g. 102 (,,Lakštingalos“ kavinė) atviro konkurso tvarka, nustatant pradinę 9 Lt kainą už 1 kv. m. per mėnesį (e.b.l.11-14, It.).  UAB ,,Vilniaus parkai“ (Nuomotojas“) su UAB ,,Giransa“ (Nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99-12-27 (Nuomos sutartis), kurios 1 punkte nurodyta, kad Nuomotojas, vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1999-05-06 sprendimu Nr. 802V, perduoda Nuomininkui nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas kavinei atstatyti bei įrengti mokant nuomos mokestį (po patalpų atstatymo) 1148,27 Lt per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 175,11 Lt PVM; 3 punkte numatyta, kad nuomos sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2098-12-27; 5.2 punktu šalys susitarė, kad ,,rekonstravus pastatus ir pritaikius 1 punkte nurodytai paskirčiai, nuomininkas turi teisę subnuomoti patalpas tretiesiems asmenims be atskiro raštiško nuomotojo sutikimo patalpų nuomojamam laikotarpiui“.1999-12-28 Nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktu Nuomotojas Nuomininkui perdavė, o Nuomininkas priėmė pastatus ir patalpas, nuomojamus vadovaujanti 1999-05-06 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 802V. 2000-04-03 UAB ,,Vilniaus parkai“ ir UAB ,,Giransa“ pasirašė Nuomos sutarties papildymą, kuriuo susitarė pakeisti Nuomos sutarties 5.2 punktą, išdėstant jį taip: pastatų rekonstrukciją pradėti iki 2000-05-01, prieš tai pateikiant Nuomotojui raštišką patvirtinimą apie turimas rekonstrukcijai nuosavas arba investitoriaus lėšas ir pastato subnuomos trišalę sutartį, pasirašant ją Nuomotojui, Nuomininkui ir Subnuomininkui, su Subnuomininko finansiniais įsipareigojimais atlikti rekonstrukciją Subnuomininko lėšomis ir su teise po rekonstrukcijos pastatą tiesiogiai nuomoti iš Nuomotojo (e.b.l.15-18,1t.). Nustatyta, kad 2000-04-28 UAB ,,Vilniaus parkai”, UAB "Giransa“ ir UAB ,,Disona“ (Subnuomininkas) sudarė trišalę Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 00-04-28, kurios 1 punkte numatyta, kad pagal generalinę nuomos sutartį Nr. 99-12-27, pasirašytą 1999-12-27 tarp UAB ,,Vilniaus parkai“ ir UAB ,,Giransa“, ir sutarties papildymą, pasirašytą 2000-04-03, Nuomotojas, vadovaudamasis 1999-05-06 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 802V, subnuomoja Subnuomininkui negyvenamus pastatus ir patalpas, mokant nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploataciją, kuris sudaro po 1 148,27 Lt su PVM už mėnesį, Subnuomos sutarties 5 punkte numatant, kad Subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina Subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę (e.b.15-18,It.). Rašytinis įrodymas (e.b.l.19-21,1t.) Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad nuosavybės teisė į patalpas, kiemo aikštelę, pėsčiųjų takus adresu Vilnius, M. K. Č. g. 102, priklauso ieškovui UAB ,,Vilniaus parkai“, o atsakovai UAB „Giransa“ ir UAB ,,Disona“ yra nuomininkai. Ieškovas nurodo, kad turi nuosavybės teisę į 2462,36 kv.m. plotą M. K. Č. g. 102, Vilniuje, nuomos ir subnuomos sutartimi atsakovams yra išnuomotas 255,17 kv.m. ploto patalpos, tačiau faktiškai naudojasi ne 255,17 kv.m. ploto patalpomis, o 2462,36 kv.m. ploto patalpomis, tai yra 2207,19 kv.m. daugiau, o mokesčius moka už 255,17 kv.m. ploto patalpas. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 4.37 str., 4.98 str., prašo iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimtų patalpų. Ieškovas papildomai nurodo, kad bylose dėl tų pačių šalių teismo nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią ir prašo vadovautis 2015 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-676-611/2015, kur aiškiai pasisakyta dėl atsakovų užimtų patalpų ir statinių statuso. 2015 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-676-611/2015, teisėjų kolegija nurodo, kad 2000 m. balandžio 28 d. rašytine forma sudarytos trišalės Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutarties šalys laisva valia susitarė dėl konkrečių nuomojamų patalpų, konkretaus nuomos mokesčio (nesiejant jo su nuomojamų patalpų ploto vienetu) ir kitų nuomos sąlygų. Šioje sutartyje nurodytas nuomojamų patalpų plotas – 255,17 kv. m, nors faktiškai pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes atsakovas UAB „Disona“ naudojasi 2462,36 kv. m ploto patalpomis.Teismai nustatė, kad atsakovas UAB „Disona“ naudojosi sutartyje nenurodytomis ieškovui priklausančiomis patalpomis, bet nenustatė, kad sutarties šalys sudarė papildomą nuomos sutartį (raštu ar žodžiu) dėl šių patalpų ir atsakovas už naudojimąsi jomis privalėjo mokėti mokestį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovui UAB „Disona“ rekonstravus ieškovo patalpas ir padidinus jų plotą bei atsakovui naudojantis visomis patalpomis, įskaitant ir sutartyje nenurodytas, ieškovas žinojo, kokiomis patalpomis atsakovas naudojasi visą nuomos sutarties terminą, tačiau per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė prieštaravimų ir pretenzijų dėl šių naudojamų papildomų, sutartyje nenurodytų patalpų. Ieškovas visą laiką pateikdavo atsakovei UAB „Disona“ PVM sąskaitas faktūras dėl šalių sudarytoje sutartyje nurodyto dydžio nuomos mokesčio. Ieškovas bandė teismine tvarka inicijuoti nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3542-432/2007 atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui. Be to, subnuomos sutarties 5 punkte nustatyta, kad subnuomininkui UAB „Disona“ savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jai nuosavybės teisę. Šių aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias atsakovas naujai sukūrė po atliktos ieškovui priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-676-611/2015 teismas aiškiai pasisakė, kad ieškovui neįrodžius šalių susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo už subnuomos sutartyje nenurodytas patalpas, nėra pagrindo ieškovui priteisti nuomos mokestį už šias atsakovės naujai sukurtas ir ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ieškovės ieškinyje nurodytu ieškinio pagrindu nuoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr.3K-3-676-611/2015 nurodė: „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties formai yra taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis) ir šio kodekso ar kitų įstatymų nustatyti tam tikros rūšies sutartims formos reikalavimai. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jei įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro rašytine forma sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis, 6.534 straipsnio 1 dalis). Minėtų normų analizė lemia išvadą, kad nuomotojas turi teisę į nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį už nuomos sutartyje nurodytą nuomos objektą ir negali reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi daiktu, dėl kurio šalys nėra sudariusios nuomos sutarties ir nėra sutarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo. CK 6.534 straipsnio 3 dalis nustato taisyklę, kad kai nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį. Ši taisyklė reiškia, kad šalims nuomos mokesčio dydį susiejus su pastato, statinio ploto vienetu ir jeigu sutartyje nustatytas nuomojamo statinio, pastato dydis nesutampa su faktiškai nuomojamu dydžiu, tokiu atveju nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai naudojamą plotą. Tačiau ši norma nesuteikia teisę reikalauti nuomotojui nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis, dėl kurių nuomos ir nuomos mokesčio mokėjimo šalys nėra susitarusios“.

Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį ir teismas, vadovaudamasis LR CK 4.37 str., 4.98 str. normomis, ieškovo reikalavimą tenkina. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį atsakovams: savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu LR CK 4.98 str. pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr.3K-3-676-611/2015 išdėstyta šalių teisinių santykių kvalifikacija, kas liečia sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir faktiškai užimtas patalpas pastate ir statinio prieigoje. LR CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teisėjas pažymi, kad, atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

Atsakovų atsikirtimai atmetami. Rašytiniai įrodymai – konkurso sąlygos, pasirašytos sutartys rodo, kad atsakovai išsinuomojo 255,17 kv.m. patalpas negyvenamąsias patalpas adresu Vilnius, M. K. Č. g. 102 (,,Lakštingalos“ kavinė) atviro konkurso tvarka (e.b.l.9-18,1t.). Sutarčių pagrindu įvyko statinio rekonstrukcija ir nuosavybė į naujai sukurtus statinius įregistruota ieškovo vardu. Atsakovai 2016-01-07 įspėti dėl išsikėlimo iš savavališkai užimtų patalpų (e.b.l.64,1t.). Architekto leidimas, statybos leidimai, projektiniai dokumentai, objekto perdavimo priėmimo aktai,  statybos inspekcijos darbų priėmimo aktuose (e.b.l.5-43,2t.) savininku ir rekonstrukciją vykdančiu asmeniu nurodytas ieškovas – jis gavo architekto ir statybos inspekcijos leidimus rekonstrukcijai, ieškovas pridavė darbus ir įregistravo į objektą savo nuosavybės teisę (e.b.l.19-21,1t.). Rašytiniai įrodymai – aktai- protokolai, sutartys rodo, kad nuomininkas daro kapitalinį remontą, investicijas, vėliau jas įskaitant į nuomos mokestį. Rašytiniai įrodymai rodo, kad šalių susitarimas buvo 255,17 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų adresu Vilnius, M. K. Č. g. 102 (,,Lakštingalos“ kavinė) nuoma su statinio atstatymu (atkūrimu, rekonstrukcija) (e.b.l.34-39,2t.). Po statinio rekonstrukcijos  statybos inspekcijos pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad statinio savininkas ieškovas, o atsakovas UAB „Disona“ nuomininkas (e.b.l.48,49,2t.). Vėlesni susirašinėjimai su savivaldybe įrodo, kad savininkas, gindamas savo nuosavybės teisę, atsisakė perleisti atsakovams nuosavybės teisę į naujai sukurtus statinius. Atsakovams nuosavybės teisė pagal prievolinę nuomos sutartį su statinio atkūrimo sąlygomis į naujai sukurtą statinį ir jo plotus negalėjo atsirasti. Atsakovai akcentuoja LR CK 4.47 str.,4.56 str. normas, investuotų lėšų dydį. Negyvenamosios patalpos adresu Vilnius, M. K. Č. g. 102 (,,Lakštingalos“ kavinė), kaip ir žemės sklypas priklauso savivaldybei. Tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis su sąlyga atstatyti kavinę. Atsakovas investavo pinigines lėšas į kavinės atstatymą, nes buvo tokia šalių sutartinė prievolė. Statybos leidimas, projektas, statinio pridavimas statybos inspekcijai buvo daroma ieškovo vardu. Ieškovas investicijas įskaitė į nuomos mokestį. Visas sukurtas turtas nuosavybės teise registruotas ieškovo vardu ir tai atitinka LR CK 4.40 str. 1 d. numatytą teisę į statinius ir statinio priklausinius ant žemės sklypo. Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Šalių teisiniai santykiai, teisė į statinį buvo apspręsti prievoline teise, o tai reiškia, kad šalių teisės ir pareigos kyla iš prievolinės teisės ir įstatymo leidėjo priimtų imperatyvių normų numatytų Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Daiktinė teisė šalių nuosavybės teisiniams santykiams taikoma tik tiek, kiek ginamos savininko teisės atsakovui neteisėtai užvaldžius daiktus ir vykdant verslą naudojant savivaldybės turtą. Lauko kavinė, takai gali funkcionuoti be išnuomotos kavinės patalpų.  Ant ieškovui priklausančio grindinio įrengti atrakcionus, neišsinuomojus atrakcionui reikalingos teritorijos, atsakovai neturi teisės. Atsakovams yra išnuomota tik 255,17 kv.m. patalpų adresu Vilnius, M. K. Č. g. 102 (,,Lakštingalos“ kavinė) atviro konkurso tvarka, ir tokiu plotu privalo naudotis. Atsakovų 16 metų naudojamas ieškovo turtas nesukuria atsakovams nuosavybės teisės į tą turtą. Teismas atsakovų atsikirtimą atmeta.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisia žyminio mokesčio išlaidas 31 eurų (e.b.l.47,1t.), advokato teisinės pagalbos išlaidas 2102,64 eurų (e.b.l.44,106-108,1t.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti UAB „Giransa“, j.a.k.124480733, ir UAB „Disona“, j.a.k.123637950, iš UAB „Vilniaus parkai“,j.a.k.120185194, nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų (patalpų ir statinių), esančių M. K. Č. g.102, Vilniuje:

- dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. 1095-9009-5017) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31;

- 555,40 kv. m. pastato – stoginės – lauko kavinės (unikalus Nr. 4400-0231-2376);

- 53,00 kv. m. priegrindos, pažymėta plane c12, c13, c14 (unikalus Nr. 4400-0202-7418);

- 922,00 kv. m. kiemo aikštelės, pažymėtos plane a1, a2, a3, a4, c1, c3, c4, c6, c7 (unikalus Nr.1095-9009-5128);

- 506,00 kv. m. pėsčiųjų tako, pažymėto plane c2, c5, c8, c11, c9, c10 (unikalus Nr. 4400-0202-9134).

Priteisti iš UAB „Giransa“, j.a.k.124480733, ir UAB „Disona“, j.a.k.123637950, lygiomis dalimis UAB „Vilniaus parkai“, j.a.k.120185194, naudai 31 eurą žyminio mokesčio išlaidas, 2102 eurų 64 centų advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas   Audrius Žiedelis