Civilinė byla Nr. e3K-3-313-313/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05605-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.4; 3.4.2.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Arminas Naujokaitis, uždaroji akcinė bendrovė „Lexforis“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Petrochema“ reikalavimo teisės perėmėja), D. E. (D. E.), D. R., K. R., M. S., O. B., G. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis palikta nepakeista.
5. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
6. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pareiškėjui.
7. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
8. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pareiškėjui.
9. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
11. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikino ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
12. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skola pareiškimo pateikimo dieną sudaro apie 2 640 713,36 Eur. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas ir skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, todėl pareiškėjo padėtis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas turi jam priklausančio nekilnojamojo turto, kuris, jo vertinimu, yra vertas 656 798 Eur. Pareiškėjas dirba mažojoje bendrijoje „Mainais“, uždirba apie 1500 Eur.
14. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 iš pareiškėjo UAB „Petrochema“ naudai buvo priteista 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo UAB „Petrochema“ direktorius.
15. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t. y. kad, būdamas UAB „Petrochema“ direktorius, turėdamas teisę atstovauti UAB ,,Petrochema“ sudarant sandorius bendrovės vardu, turėdamas tikslą apgaule gauti lėšų UAB „Petrochema“ naudai, pagal bankui teiktinas išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2014 m. gegužės 7 d. su AB Šiaulių banku pasirašė faktoringo sutartį Nr. SB15-0001/F bei sutarties pagrindu 2015 m. gegužės 20 d. susitarimą Nr. 1, 2016 m. kovo 25 d. susitarimą Nr. 2. Faktoringo sutarties pagrindu UAB ,,Petrochema“ įsipareigojo perleisti bankui reikalavimus į visus iš sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų kylančius pirkėjo finansinius įsipareigojimus, o bankas įsipareigojo priimti perleidžiamus reikalavimus ir sumokėti faktoringo avansą. Pareiškėjas, pateikdamas AB Šiaulių bankui tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. apgaule UAB ,,Petrochema“ naudai gavo lėšas – 6 137 305,38 Eur sumą.
16. Teismas nusprendė, kad teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal vieną iš minėtų straipsnių, nėra susijęs su jo nemokumu, t. y. jo nelėmė, tačiau atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu apgaule gavęs lėšas ir tai kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą. Taip pat teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ame skyriuje pagal UAB „Petrochema“ pareiškimą 2016 m. spalio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47424-16 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl 1 605 589 Eur pasisavinimo. UAB „Petrochema“ yra pareiškusi 1 143 677,89 Eur ieškinį baudžiamojoje byloje turtinei žalai atlyginti.
17. Be to, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą remiantis BK 281 straipsnio 7 dalimi už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vairavo automobilį neblaivus. Pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui, jį skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.
18. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu iš dalies patvirtina ir vengimas dėti pastangas mažinti turimų įsiskolinimų dydį. Pareiškėjas, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, būdamas jauno amžiaus, turėdamas ilgametę verslo ir vadovavimo įmonėms patirtį bei suvokdamas, jog, nesiėmus aktyvių veiksmų, prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo realias galimybes susirasti geriau mokamą darbą, tačiau to nedarė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, tuo metu pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 074 600,13 Eur, tačiau šiuo metu jie siekia daugiau nei 2 000 000 Eur.
19. Teismas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį (neveikimą), iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, nusprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.
20. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
21. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sudarytų paskolų sutarčių 2015 m. nevertino, todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo sandorius sudarytus daugiau nei prieš trejus metus ir taip pažeidė FABĮ normas.
22. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir UAB „Petrochema“ pripažinta civiline ieškove, nes yra panaikintas 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas pripažinti UAB „Petrochema“ civiline ieškove, be to, byla jau yra išnagrinėta ir pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. spalio 13 d. priimtas baudžiamasis įsakymas.
23. Teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, nenustatė, kad jis tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų, atliktų per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą, tačiau vertino visus byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo nesąžiningumo plačiąja prasme. Teismas įvertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2020 m. spalio 13 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t. y. pareiškėjas, pateikdamas AB Šiaulių bankui tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. apgaule UAB ,,Petrochema“ naudai gavo lėšas – 6 137 305,38 Eur sumą. Nustatė, kad pareiškėjas elgėsi neatsakingai – vairavo išgėręs – ir dėl to neteko specialiosios teisės vairuoti bei gavo įpareigojimą sumokėti 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nors šios aplinkybės ir nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl atsakovo nesąžiningumo. Be to, specialiosios teisės vairuoti atėmimas sumažino pareiškėjo galimybę ieškoti geriau mokamo darbo ir atsiskaityti su kreditoriais, nes pareiškėjo įsiskolinimas dar labiau padidėjo.
24. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo neinicijavimo gauti didesnes pajamas yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas, būdamas išsilavinęs ir turintis didelę patirtį verslininkas, gaudavęs gana didelį atlyginimą, nedėjo pakankamai pastangų gauti daugiau pajamų. Iki pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „Bigan“ pareiškėjas gaudavo minimalų atlyginimą, kurio užtekdavo tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau kreditoriams nebuvo grąžinta nė dalis skolos. Nors pareiškėjas teigia, kad jis deda maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas ir dirba net keliose darbovietėse, tačiau, bylos duomenimis, jis įsidarbino UAB „SDS“ tik dieną prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (2019 m. lapkričio 28 d.), o MB „Hoch Oben“ įsidarbino (2020 m. kovo 10 d.) jau po pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos.
25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų. Kaip patvirtina aptarti bylos duomenys, pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokus per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti. Tai įrodo jo elgesys prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimą, kai jis įsidarbino keliose įmonėse ir gauna didesnį nei minimalų atlyginimą. Tokie pareiškėjo veiksmai leidžia spręsti, kad jis nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, galimai tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu. Toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Teismai pažeidė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nes (ne)sąžiningumo aspektu vertino sandorius, kurie yra sudaryti daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškėjo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 nusprendė, kad paskolos sutartys pažeidžia ne pareiškėjo kreditorių, o paskolos davėjos UAB „Petrochema“ kreditorių interesus, ir kartu nekonstatavo, kad pareiškėjas, gaudamas paskolos sumą, buvo nesąžiningas savo kreditorių atžvilgiu. Taigi paskolos panaudojimo aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Remiantis kasacinio teismo praktika, pareiškėjo veiksmai, kuriais nepagrįstai rėmėsi žemesnės instancijos teismai (paskolos sutarčių sudarymas), nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą trejų metų terminą, todėl šioje byloje neturėjo būti vertinami.
26.2. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutarė priimti pareiškėjo pareiškimą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, todėl pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per 2017 m. kovo mėn. – 2020 m. kovo mėn. laikotarpį. Jokių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas būtų tapęs nemokus, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. jis neatliko.
26.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovaujantis BK 281 straipsnio 7 dalimi už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vairavo automobilį neblaivus, padarė prielaidą, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu. Teismų sprendimas, kad ši aplinkybė yra svarbi vertinant pareiškėjo požiūrį į finansinius įsipareigojimus bei dedamas pastangas atkurti mokumą, pažeidžia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą, nes ši norma aiškiai įtvirtina konkrečius pagrindus, kai teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
26.4. Pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą yra tada, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ir kad šie žalingi įpročiai yra pasikartojantys, o ne vienkartiniai. Sąvoka „žalingas įprotis“ nusako tam tikrą pasikartojantį asmens elgesio modelį, kaip asmuo yra įpratęs elgtis, kad tam tikras asmens elgesys yra tapęs norma, taisykle. Pareiškėjas netapo nemokus dėl to, kad vieną kartą vairavo neblaivus ar kad buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vienkartinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam nereiškia žalingo įpročio egzistavimo. Dėl šio įvykio pareiškėjas neprarado darbo, taip pat neturi priklausomybės nuo alkoholio ir nepiktnaudžiauja jokiomis kitomis psichotropinėmis medžiagomis.
26.5. Teismų išvada, kad pareiškėjo nesąžiningumą pagrindžia vengimas dėti pastangas mažinti turimų įsiskolinimų dydį, yra nepagrįsta. Pareiškėjas stengiasi dirbti ir uždirbti kaip įmanoma daugiau pajamų, kad galėtų ne tik pragyventi, bet ir kuo labiau atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškimo pateikimo teismui momentu pareiškėjas dirbo vienose darbovietėse, dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjui teko jas pakeisti. Tačiau pareiškėjas šiuo metu dirba dviejose darbovietėse, stengiasi ir ieško darbo pagal savo gebėjimus, kvalifikaciją ir padėtį rinkoje.
26.6. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis nėra minimalus, jis yra vidutinis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie nepakankamą pareiškėjo aktyvumą siekiant gauti pajamų. Pareiškėjo skolos yra per didelės tam, kad per protingą laiką būtų padengtos iš turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų. Be to, aplinkybės dėl darbo keliose darbovietėse net teoriškai negali būti vertinamos kaip nesąžiningas pareiškėjo elgesys, nes pareiškėjas tuo savo padėtį gerina, o ne blogina (neegzistuoja pareiškėjo nesąžiningumas).
26.7. Nors apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisakė, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai įvertino aplinkybes, susijusias su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Viena vertus, dėl minėto baudžiamojo proceso ir jame tiriamų veikų pareiškėjas nėra neteisėtai ar nesąžiningai gavęs turto, priešingai – pareiškėjas veikė kreditorės UAB „Petrochema“ naudai ir interesais. Be to, pareiškėjas dėl to netapo nemokus, o pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą yra tik tada, jeigu dėl nurodytų nusikalstamų veikų pareiškėjas tapo nemokus. Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamajame įsakyme nurodyti veiksmai buvo taip pat padaryti daugiau nei prieš trejus metus iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką jie nėra ir negali būti vertinami bankroto bylos iškėlimo metu.
27. Suinteresuotas asmuo UAB „Lexforis“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo pakeisti suinteresuotą asmenį BUAB „Petrochema“ reikalavimo teisės perėmėja UAB „Lexforis“ civilinėje byloje, atmesti kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Teismai, įvertinę pareiškėjo elgesį, jo pastangas susirasti geriau mokamą darbą ar gauti kitokių pajamų atsiskaityti su kreditoriais, aplinkybes, kad jis vairuodamas neblaivus neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės dvejiems metams, jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarė išvadą, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu, todėl bankroto bylos iškėlimas prieštarautų FABĮ tikslui.
27.2. Vertindamas pareiškėjo elgesį per trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje e2FB-450-723/2019, analizavo pareiškėjo elgesį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Šis laikotarpis įeina ir į trejų metų laikotarpį (nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2020 m. kovo 27 d.) iki pareiškėjo pareiškimo iškelti bankroto bylą Panevėžio apylinkės teisme priėmimo 2020 m. kovo 27 d. Šios teismo išvados turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir jų nereikia iš naujo įrodinėti. Faktinės aplinkybės abiejose bylose iš esmės sutampa: pareiškėjas nepradėjo atsiskaitinėti su kreditoriais, jis buvo pasyvus ir nesistengė pagerinti savo finansinės padėties, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas laikytinas įrodytu.
27.3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. priteisė iš pareiškėjo UAB „Petrochema“ naudai 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3000 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau jokių mokėjimų iš pareiškėjo nebuvo gauta, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo, gavęs labai dideles pajamas, turėtų turėti santaupų ir turėtų galėti vykdyti savo įsipareigojimus. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 21 d. teismo sprendimo, 2015 m. kiekvieną mėnesį buvo sudaromos paskolos sutartys, pagal kurias pareiškėjas įsipareigojo grąžinti paskolas per vienerius metus. Nors daugelio paskolos sutarčių paskolos grąžinimo terminai suėjo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Petrochema“ nutrūko, tačiau pareiškėjas negrąžino jokios sumos pagal minėtas paskolos sutartis. Taigi pareiškėjas skolinosi lėšas iš bendrovės neturėdamas tikslo jas grąžinti ir teismo išvada dėl paskolos sutarčių nesąžiningumo yra pagrįsta.
27.4. Teismai teisingai vertino aplinkybę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam kartu su kitomis aplinkybėmis sąžiningumo aspektu, nes teisės vairuoti netekimas įvyko būtent trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo teisme ir akivaizdžiai sumažino darbo paieškos galimybes. Ši aplinkybė kartu su kitomis aplinkybėmis rodo pareiškėjo nesąžiningumą.
27.5. Pareiškėjas nėra įvykdęs 2018 m. birželio 21 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018, kuriuo teismas iš pareiškėjo UAB „Petrochema“ naudai priteisė 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur žalos atlyginimo. Taigi pareiškėjas ne tik nededa pastangų uždirbti pajamas, bet galima naudojasi paslėptomis skolintomis lėšomis iš UAB „Petrochema“. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė byloje jokių paaiškinimų ar įrodymų, pagrindžiančių ypač didelės skolintų lėšų sumos panaudojimą. Akivaizdu, kad šios skolintos lėšos niekaip negalėjo pabloginti pareiškėjo finansinės padėties, priešingai, jo finansinė padėtis labai pagerėjo, tačiau jis ir toliau vengia grąžinti paskolas BUAB „Petrochema“.
27.6. Pareiškėjas 2015 metais kiekvieną mėnesį sudarinėjo paskolos sutartis su UAB „Petrochema“, pagal šias sutartis jis įsipareigojo grąžinti paskolas (613 645,79 Eur) per vienerius metus. Nors daugelio paskolos sutarčių paskolos grąžinimo terminai suėjo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki pareiškėjo darbo santykių su UAB „Petrochema“ nutrūkimo, tačiau pareiškėjas negrąžino jokios sumos pagal minėtas paskolos sutartis, nors, kaip pats nurodo, jo atlyginimas buvo 20 000 Eur per mėnesį. Tai rodo, kad pareiškėjas skolinosi lėšas iš bendrovės neturėdamas tikslo jas grąžinti ir teismų išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra pagrįsta.
27.7. Pareiškėjo nesąžiningumą per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme rodo jo pasyvumas nededant pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Teismų išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo vengiant dėti pastangas ir atkurti nemokumą yra pagrįstos įrodymais, teisingos ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Sutiktina su teismų išvadomis, jog pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir kitos aplinkybės: nesąžiningas skolinimasis, neturint tikslo grąžinti paskolas, teistumas dėl kreditinio sukčiavimo, alkoholio vartojimas ir kitos aplinkybės.
27.8. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nepaisant aplinkybės, jog teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, nėra susijęs su jo nemokumu, t. y. jo nelėmė, vertintina aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu apgaule gavęs lėšas, ir tai kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl BUAB „Petrochema“ teisės perėmimo
28. Byloje atsiliepimą į pareiškėjo kasacinį skundą pateikė UAB „Lexforis“ kaip BUAB „Petrochema“ teisių perėmėja. UAB „Lexforis“ kasaciniam teismui pateikė 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2020/12-07-1 su UAB „Lexforis“, pagal kurią BUAB „Petrochema“ perleido kreditoriaus reikalavimo teisę dėl pareiškėjo 1 678 641,05 Eur skolos.
29. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į UAB „Lexforis“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas aplinkybes ir pridėtus dokumentus (reikalavimo teisės perleidimo sutartis), nusprendžia, kad yra pagrindas šioje civilinėje byloje pakeisti suinteresuotą asmenį BUAB „Petrochema“ reikalavimo teisės perėmėja UAB „Lexforis“.
Dėl skolininko nesąžiningumo kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad pareiškėjo bankroto byla neturi būti keliama.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, nors baudžiamasis įsakymas nėra susijęs su pareiškėjo nemokumu (jo nelėmė), teismas vertino aplinkybę, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu apgaule gavęs lėšas ir tai kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovaujantis BK 281 straipsnio 7 dalimi už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vairavo automobilį neblaivus. Teismas vertino, kad nors ši aplinkybė ir nelėmė pareiškėjo nemokumo, ji yra svarbi vertinant jo požiūrį į turimus finansinius įsipareigojimus bei dedamas pastangas atkurti mokumą. Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, teismas nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, būdamas jauno amžiaus, turėdamas ilgametę verslo ir vadovavimo įmonėms patirtį bei suvokdamas, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo realias galimybes susirasti geriau mokamą darbą, tačiau to nedarė. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo nesąžiningas elgesys (neveikimas) lėmė jo nemokumą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pripažino, kad pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pareiškėjas elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, galimai tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, o toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
34. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinė teismų nustatyta aplinkybė dėl atsisakymo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra jo sąmoningas leidimas susidaryti skoloms ir nesiėmimas aktyvių veiksmų, leidžiančių jas sumažinti. Tokius veiksmus teismai laikė pakankamu pagrindu taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą bankroto bylos neiškėlimo pagrindą.
35. Pareiškėjas kasaciniu skundu ginčija teismų padarytas išvadas, teigdamas, kad teismai pažeidė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes nesąžiningumo aspektu vertino sandorius, kurie yra sudaryti daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškėjo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pareiškėjas teigia, kad jis per 2017 m. kovo mėn. – 2020 m. kovo mėn. laikotarpį (kurį teismas nustatė kaip vertintiną 3 metų laikotarpį) neatliko jokių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, dėl kurių tapo nemokus. Pareiškėjas argumentuoja, kad jis stengiasi dirbti ir uždirbti kiek įmanoma daugiau pajamų, jis dirba ne vienoje įmonėje. Be to, jo skolos yra per didelės, kad per protingą laiką būtų padengtos iš turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų.
36. Atsižvelgdama į kilusio ginčo ribas, teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje.
37. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
38. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
40. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
41. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
42. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
43. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25–27 punktai).
44. Apibendrindama formuojamą praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu.
45. Sprendžiant šioje byloje kilusį FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo klausimą, pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė pareiškėjo nesąžiningų sandorių ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (nuo 2017 m. kovo iki 2020 m. kovo). Tačiau teismai pagrindu taikyti minėtą teisės normą laikė būtent nesąžiningą pasyvų pareiškėjo elgesį per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
46. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, vertindami pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, jų susidarymo pagrindą, teismai nustatė, kad pagrindinės dvi pareiškėjo skolos AB Šiaulių bankui (1 912 554,86 Eur) ir BUAB „Petrochema“ (719 247,55 Eur) susidarė ne iš jo kaip vartotojo veiksmų, bet jo, kaip buvusio BUAB „Petrochema“ vadovo, vykdytos veiklos (vadovavimo įmonei). Nors bylą nagrinėję teismai išsamiau nevertino šių skolų kilmės, teismų nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos leidžia spręsti, kad šiuo atveju pagrindinės pareiškėjo skolos kilo būtent iš jo kaip verslininko (įmonės savininko ir vadovo veiksmų) vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
47. FABĮ yra taikomas sąžiningiems fiziniams asmenims, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Taigi, fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Vertinant skolininko sąžiningumą, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
48. Teisės doktrinoje nurodoma, kad įvairių valstybių nemokumo teisė nepripažįsta galimybės pradėti fizinio asmens nemokumo procesą nustačius sąmoningą neteisėtą elgesį, pavyzdžiui, sąmoningai atliekant neteisėtus veiksmus ar prisiimant skolinių įsipareigojimų, nesiekiant jų grąžinti ir siekiant atleidimo nuo jų vykdymo (Kilborn, J. J. The Personal Side of Harmonizing European Insolvency Law. Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice, Nr. 5, p. 602).
49. Vertinant tarptautinę praktiką dėl skolininko sąžiningumo vertinimo sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo reikšmingomis laikytinos ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132, (toliau – Direktyva) nuostatos. Direktyva, be kita, ko reglamentuoja nemokių verslininkų skolų panaikinimo procedūrą (Direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punktas).
50. Remiantis Direktyvos 20 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės užtikrina, kad nemokūs verslininkai galėtų pasinaudoti bent viena procedūra, pagal kurią būtų visiškai panaikintos jų skolos pagal šią direktyvą. Direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nukrypdamos nuo 20–22 straipsnių, valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti nuostatas, kuriomis atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra ar ji apribojama, atšaukiama tokiu skolų panaikinimu suteikiama nauda arba kuriomis nustatomi ilgesni visiško skolų panaikinimo laikotarpiai arba ilgesni draudimo verstis veikla laikotarpiai tais atvejais, kai nemokus verslininkas įsiskolindamas, nemokumo procedūros metu arba grąžindamas skolą, vertinant pagal nacionalinę teisę, veikė kreditorių arba kitų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu nesąžiningai arba piktnaudžiaudamas, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl įrodinėjimo pareigos.
51. Direktyvoje taip pat yra nurodoma, kaip turėtų būti vertinamas verslininkų nesąžiningumas. Remiantis Direktyvos preambulės 79 punktu, nustatydamos, ar verslininkas buvo nesąžiningas, teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip skolos pobūdis ir dydis, jos atsiradimo laikas, verslininko pastangos ją grąžinti ir laikytis teisinių prievolių, įskaitant viešojo licencijavimo reikalavimus ir būtinybę vesti teisingą buhalteriją, verslininko mėginimai išvengti kreditorių reikalavimų, pareigų vykdymas kylant nemokumo tikimybei, kurias priklauso vykdyti verslininkais esantiems bendrovių direktoriams, ir Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos ir darbo teisės laikymasis. Be to, remiantis Direktyvos preambulės 80 punktu, asmeninės ir profesinės skolos, kurių negalima pagrįstai atskirti, pavyzdžiui, kai tam tikras turtas naudojamas verslininkui vykdant profesinę veiklą ir už jos ribų, turėtų būti nagrinėjamos taikant vieną procedūrą.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Šių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino. Taip pat vertinant šias aplinkybes, gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę.
53. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai vertino, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jo amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Teismai vertino, kad iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas buvo įmonės vadovas, gaudavo didelį darbo užmokestį. Teismai pagrįstai teisiškai reikšminga laikė aplinkybę (kurios pareiškėjas neginčija), kad įsiskolinimas kreditoriams nuosekliai didėjo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo įsiskolinimas – 1 074 600,13 Eur, o šios bylos nagrinėjimo metu jis siekia daugiau nei 2 000 000 Eur (nustatyta, kad pareiškėjo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu jo skolos sudarė 2 640 713,36 Eur).
54. Taip pat sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Byloje tik nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio pabaigos siekė kelis kartus iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas teigia, kad dirba keliose darbovietėse, jo atlyginimas yra 1500 Eur, tačiau neteikė jokių duomenų apie kreditorių reikalavimų tenkinimą, bendradarbiavimą dėl skolų modifikavimo (išdėstymo). Šiuo atveju teismų nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
55. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija padaro išvadą, kad šiuo atveju nustačius pagrindinių pareiškėjo skolų kilmę (kilo iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos) bei pareiškėjo, kuris yra jauno amžiaus ir turi darbinę patirtį bei sugebėjimus verslo srityje, sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (nuo 2017 m. kovo iki 2020 m. kovo), negalima daryti išvados, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai.
56. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjo bankroto bylą.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
57. Pareiškėjas kasaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto ir 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto taikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl šių teisės normų taikymo nėra teisiškai reikšmingi, nes nustačius, kad teismai teisingai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, tai yra pagrindas atsisakyti kelti pareiškėjo bankroto bylą. Taigi šie pareiškėjo kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės teismų praktikos formavimui ir įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi Nr. DOK-2891 tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki civilinės bylos Nr. e3K-3-313-XX/2021 išnagrinėjimo kasacine tvarka sustabdė antstolio V. Mitkaus atliekamą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/00939 iš pareiškėjo turto.
59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2021 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. DOK-3468 tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki civilinės bylos Nr. e3K-3-313-XX/2021 išnagrinėjimo kasacine tvarka sustabdė antstolio A. Naujokaičio atliekamą išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0157/19/00545, Nr. 0157/19/00544, Nr. 0157/19/00543 ir antstolės I. Karalienės atliekamą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01751 iš pareiškėjo turto.
60. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgdama į tai, kad šios nutarties 58–59 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iki šios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, teisėjų kolegija atskirai dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepasisako, kadangi išnagrinėjus šią civilinę bylą jos savaime nustoja galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
62. Suinteresuotas asmuo UAB „Lexforis“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (726 Eur) ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 papunkčiuose nustatyto dydžio. Todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir jam iš pareiškėjo priteistina 726 Eur.
63. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 32,09 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakeisti suinteresuotą asmenį bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Petrochema“ (j. a. k. 300081635) jos reikalavimo teisės perėmėja uždarąja akcine bendrove „Lexforis“ (j. a. k. 302941012).
Priteisti iš pareiškėjo T. B. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ (j. a. k. 302941012) naudai 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš pareiškėjo T. B. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 32,09 Eur (trisdešimt du Eur 9 ct) kasaciniame teisme patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas