Civilinė byla Nr. e2S-548-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00143-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A.-V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023 pagal ieškovės M. A.–V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei M. A.–V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8-292/2023 (iki bylos perkėlimo į kitus metus Nr. e2-56-292/2022) pagal ieškovės M. A.–V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo ir pagal atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei M. A.–V. dėl santuokos nutraukimo vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo.

2.       Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta minėtoje byloje, kuri įsiteisėjo 2022 m. spalio 18 d., buvo patvirtinta ieškovės M. A.–V. ir atsakovo M. V. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nustatyta atsakovo M. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V. tvarka, t. y.:

-       tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2022 m. spalio 1 d. ir spalio 15 d. (šeštadienį) 11 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2022 m. spalio 2 d. ir spalio 16 d. (sekmadienį) iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (2.1 punktas);

-       2022 m. spalio 29 d. (penktadienį) vaiko motina atveža nepilnametį sūnų į tėvo gyvenamąją vietą 18 val. ir palieka sūnų pirmai nakvynei pas tėvą. Vaiko motina savo nuožiūra įdeda vaikui rūbelių, atsižvelgiant į oro sąlygas. Vaiko tėvas parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 20 val. (2.2 punktas);

-       nuo 2022 m. lapkričio 11 dienos (pirmasis savaitgalis su tėvu) tėvas pasiima vaiką kas antrą penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus formaliam ugdymui, užtikrindamas vaiko dalyvavimą neformalaus ugdymo veiklose, o jeigu vaikas nelankys ugdymo įstaigos – iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 11 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. (2.3 punktas);

-       vaikui lankant ugdymo įstaigą, vaiko tėvas kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuveža vaiką į ugdymo įstaigą iki pamokų pradžios, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 7.40 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą iki 8.00 val. (2.4 punktas);

-       vaiko tėvas gali pasiimti vaiką ir bendrauti su vaiku bet kuriuo kitu laiku, apie tai (nuo kada iki kada ir kur pageidauja bendrauti su vaiku) ne vėliau kaip prieš parą pranešdamas vaiko motinai ir gavęs jos sutikimą (2.5 punktas);

-       metinių švenčių poilsio dienas (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Šv. Velykos) poriniais metais vaikas praleidžia su motina, neporiniais metais – su tėvu. Vaiko tėvai privalo leisti vaikui per metines šventes aplankyti kitą iš tėvų, su kuriuo vaikas tais metais nebūna. Tėvų susitarimas dėl vaiko pasiėmimo per metines šventes ir jo parvežimo turi būti suderintas iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę laiko (2.6 punktas);

-       vaiko mokyklinių atostogų metu (vasaros, rudens, žiemos ir pavasario) tėvas atostogauja su vaiku pusę vaiko mokyklinių atostogų laiko, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko atostogos yra suplanuotos su motina iš anksto. Apie suplanuotas vaiko ir motinos atostogas motina informuoja tėvą ne vėliau nei prieš 14 d. iki atostogų pradžios. Neporiniais metais vaikas atostogauja su tėvu pirmąją rudens, žiemos ir pavasario atostogų dalį, poriniais metais – antrąją atostogų dalį. Vaiko vasaros atostogų metu tėvas su vaiku atostogauja po vieną savaitę laiko ne iš eilės, apie konkretų laiką informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų su tėvu dalies dieną 11 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą pasibaigus atostogų dalies laikui 20 val. Pirmumą atostogauti su vaiku visų vaiko atostogų metu turi tas iš tėvų, kuris iš anksto suplanavo vaiko atostogas ir apie jas pranešė kitam tėvui/motinai ne vėliau kaip prieš 14 d. iki suplanuotų atostogų. Vaiko atostogų su vienu iš tėvų laikotarpiu kitas tėvas/motina su vaiku bendrauja ryšio priemonėmis (2.7 punktas);

-       apie atsiradusias objektyvias priežastis, trukdančias tėvui arba motinai vykdyti nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tėvai vienas kitą privalo informuoti vaiko arba tėvo/motinos ligos atveju nedelsiant, o kitais atvejais ne vėliau, kaip prieš vieną dieną (2.8 punktas);

-       jeigu vaiko ir tėvo susitikimas dėl objektyvių priežasčių negalimas (liga, užimtumas ir pan.), neįvykęs susitikimas kompensuojamas kitu tarp tėvų sutartu laiku (2.9 punktas);

-       vaikui esant su tėvu jis privalo būti pasiekiamas ryšio priemonėmis (2.10 punktas);

-       vaiko tėvas, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą, neribotai bendrauja su vaiku ryšio priemonėmis, išskyrus, kai vaikas yra ugdymo įstaigoje (2.11 punktas).

3.       Ieškovė M. A.–V. 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė Alytaus apylinkės teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo, nes vaiko tėvas M. V. nevykdė teismo nutarties 2.1, 2.3 ir 2.4 punktų, t. y. neatvyko pasiimti vaiko 2022 m. spalio 2 d. (nevykdė nutarties 2.1 punkto); neužtikrino vaiko neformalaus ugdymo 2022 m. spalio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 12 d., apie ką yra įrašai robotikos žurnale (nevykdė nutarties 2.3 punkto); nenuvežė vaiko į ugdymo įstaigą spalio 10, 11, 31 dienomis (nevykdė nutarties 2.4 punkto).

4.       Atsakovas M. V. atsiliepime prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad jis vykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir jei ir buvo kažkokių nesusipratimų dėl jos vykdymo, tai tik dėl jo su vaiko motina tarpusavio nesusikalbėjimo, nes, vykstant skyrybų procesui, santykiai su vaiko motina yra įtempti. Nepaisant to, jie sugebėjo susitarti bent jau dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina ir su skyrium gyvenančiu sūnumi bendravimo tvarkos nustatymo. Nepaisant jų sutarimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, vaiko motina nuolat rašo skundus Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl jis kartais, bijodamas skundų iš vaiko motinos, net nežino kaip elgtis. Atkreipė dėmesį, kad jų susitarimas dėl bendravimo su vaiku patvirtintas 2022 m. spalio 11 d. teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. spalio 18 d., todėl bendravimas su vaiku spalio 1 ir 2 dieną vyko pagal teismo anksčiau nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką. Kita vertus, 2022 m. spalio 1 d. (šeštadienį), bendravimas su sūnumi vyko kaip ir buvo numatyta jų taikos sutartyje, tuo tarpu spalio 2 d. (sekmadienį) nepasiėmė sūnaus iš jo gyvenamosios vietos, nes su juo sutarė, kad neatvažiuos jo paimti. 2022- m. spalio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 12 d. pagal taikos sutartį yra jo savaitgalinio bendravimo su sūnumi dienos. Jis per šias dienas pagal jo su vaiko motina susitarimą turėjo vaiką nuvežti į robotikos būrelį, tačiau sūnus nenorėjo ir jie vyko į Birštoną, į baseiną, kadangi jis turi paisyti ir vaiko norų. Pagal taikos sutartį jis kiekvieną pirmadienį ir antradienį turi nuvežti sūnų į mokyklą iki pamokų pradžios, pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos 7.40 val. ir pristatyti jį į mokyklą iki 8 val. Su vaiko motina sutarė, kad atvažiuos vaiko paimti anksčiau – 7.30 val., kad vaikas nevėluotų į mokyklą. Vaiko motinos nurodytomis dienomis – spalio 10, 11, 13 d. jis sutartu laiku buvo atvažiavęs prie namų ir laukė sūnaus, tačiau susisiekus su vaiko motina SMS žinutėmis, jam pasirodė, kad ji pati nuvežė sūnų į mokyklą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2023 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

6.       Teismas tokį sprendimą priėmė, nenustatęs, kad vaiko tėvas ignoruotų sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymą jam bendraujant su vaiku. Anot teismo, nenuvedimas vaiko į robotikos būrelį, kuriame užsiėmimai vyksta vaiko ir tėvo bendravimo savaitgaliais metu, kai ir taip sutrumpėja tėvo tiesioginio bendravimo su vaiku laikas, ar neatvykimas sutartu laiku (vėlavimas) nuvežti vaiką į mokyklą, vertintini kaip gyvenimiškos situacijos, kurias tėvai bando spręsti, o ilgainiui, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir išsprendžia (susitarta dėl praleistų robotikos būrelio valandų kompensacijos, dėl ankstesnio nuvežimo į mokyklą laiko ir pan.). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad vaiko tėvai turi galimybes vykdyti taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku, pradėję bendrauti.

7.       Teismas aukščiau minėtas išvadas padarė aiškindamasis tik tai ar atsakovas M. V. nevykdo taikos sutarties sąlygų, neužtikrindamas vaiko neformalaus ugdymo, 2022 m. spalio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. nenuvesdamas jo į robotikos būrelio užsiėmimus, ir nenuveždamas jo 2022 m. spalio 31 d. ryte į mokyklą, ir ar jis atsakingas dėl to, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi tėvo ir sūnaus bendravimas nevyksta tokiu būdu, koks yra nustatytas nutartyje, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku. Nors, ieškovės teigimu, tėvo bendravimas su sūnumi pagal sutartą ir teismo patvirtintą tvarką nevyko ir 2022 m. spalio 2 d. bei spalio 10–11 d., tačiau tai, anot teismo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. šiuo atveju aktualus taikos sutarties vykdymo laikotarpis yra tik po teismo nutarties įsiteisėjimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė M. A.–V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino, kad atsakovas taikos sutarties 2.1 punkto galėjo nevykdyti, tokia pozicija formuodamas nuostatą, kad tėvo interesas yra svarbesnis už vaiko interesą, be teisėto pagrindo atleisdamas tėvą nuo pareigos vaikui ir paneigdamas pareigas, nustatytas įstatyme, leidžiančiame teismui veikti už prašyme nurodytų ribų (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Tėvui nepasiėmus vaiko susitartu laiku, kai vaikas buvo suruoštas ir parengtas susitikimui, vaikui atsirado neigiamos pasekmės, vaikas ilgai liūdėjo, nes tėvas nei ieškovei, nei vaikui nepaaiškino, kodėl nevykdo įsipareigojimo vaikui;

8.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisino atsakovą, neva jis teisėtai vietoje robotikos būrelio sūnų nuvežė į baseiną. Toks teismo aiškinimas pažeidžia ne tik tėvų susitarimą dėl vaiko ugdymo, bet ir pačio vaiko teisę į mokslą ir ugdymo procesą, aukščiau vaiko interesų iškeldamas tėvo interesus (darbo užimtumas arba konkrečiu atveju, tikėtina, – sąmoningas nevežimas dėl aplaidumo, tingėjimo ir pan.). Juolab, kad vaiko tėvas galėjo suderinti savo pareigas ir vaiko norus: nuvežti vaiką į robotikos būrelį, o vėliau – į baseiną, o ne vietoje būrelio nuvežti vaiką į baseiną, nes taip buvo priimtiniau ne pačiam vaikui, o tėvui, ypač, kai būrelis vyksta šeštadieniais, o į baseiną tėvas su vaiku vyko sekmadienį;

8.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iš byloje esančio susirašinėjimo negalima daryti kategoriškos išvados, kad atsakovas 2022 m. spalio 10, 11 ir 31 dienomis nenuvežė vaiko į mokyklą. Teismas turėjo pareigą vertinti ne tik susirašinėjimą, o ir ieškovės paaiškinimus, kurių nepaneigė jokie įrodymai. Juolab, kad ir atsakovas neneigė, jog minėtomis dienomis vaiką į mokyklą nuvežė pati ieškovė;

8.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vėlavimas nuvežti vaiką į mokyklą arba neatvykimas vertintini kaip gyvenimiškos situacijos, eliminuojančios atsakovo, kaip tėvo, pareigas vaikui. Ieškovės nuomone, teismo išvados yra subjektyvios, t. y. teismas išskirtinę reikšmę suteikė atsakovo žodiniams paaiškinimams, kurie iš esmės prieštarauja rašytiniams įrodymams, ir atlaidžiai vertino atsakovo, nevykdančio teismo nutarties ir tuo darančio vaikui žalą (pavyzdžiui, vėlavimas į mokyklą vaikui sukelia įtampas, nepatogumus, gėdos jausmą), veiksmus, nors nurodyti faktai pasitvirtino, tuo tarpu iš ieškovės reikalavo įrodymų, kurie pagrįstų jos jau anksčiau pateiktus įrodymus, ignoravo ieškovės pateiktus į bylą susirašinėjimus SMS žinutėmis su atsakovu, tokiu būdu pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

2.       Atsiliepime atsakovas M. V. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

9.1.       Pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2.1, 2.3, 2.4 punktų vykdymo padaryta nepažeidžiant proceso teisės normų, kadangi ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog atsakovas netinkamai vykdė sudarytos taikos sutarties sąlygas, dėl ko nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą;

9.2.       Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad, nors teismo nutartis buvo priimta 2022 m. spalio 11 d., taikos sutartis neva buvo sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti dar 2022 m. rugsėjo 27 d. Priešingai, atsakovas pateikė teismui susirašinėjimą dėl taikos sutarties sąlygų derinimo, iš kurio matyti, kad taikos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta tik 2022 m. spalio 10 d. ir būtent šią dieną pateikta teismui tvirtinti. Taigi, iki teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, galiojo teismo nutartimi patvirtinta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, kurios abi šalys laikėsi ir kuria vadovavosi;

9.3.       Ieškovė padarė, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog sūnų teismo nustatytomis dienomis veža į mokyklą, t. y. tinkamai vykdo savo pareigą. Todėl ieškovei, kuri kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą, teko pareiga įrodyti aplinkybes, jog atsakovas pažeidė teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

4.       Ieškovė ir atsakovas apeliaciniame procese pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovė – SMS žinučių išrašus, o atsakovas – šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir siekia jų prijungimo prie bylos. Tačiau bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Vis dėlto, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi prijungti nauji įrodymai yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes, todėl prijungtini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

5.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad vaiko tėvas ignoruotų sudarytos taikos sutarties sąlygų vykdymą jam bendraujant su vaiku, ir sprendė, jog vaiko tėvai turi galimybes vykdyti taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku, pradėję bendrauti. Anot teismo, nenuvedimas vaiko į robotikos būrelį ar neatvykimas sutartu laiku (vėlavimas) nuvežti vaiką į mokyklą, vertintini kaip gyvenimiškos situacijos, kurias tėvai bando spręsti, o ilgainiui, ir išsprendžia. Apeliantė tvirtina, kad tik tinkamas teismo nutarties vykdymas geriausiai atitiks vaiko interesus, nes būtent toks bendravimas yra sutartas tarp tėvų ir tik savo susitarimų laikymasis gali padėti išvengti kylančių nesutarimų. Apeliacinės instancijos teismas negali nesukti su šiais apeliantės argumentais.

6.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018, 20 punktas). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą yra labai svarbu nustatyti ar vykdoma ir kokia apimtimi vykdoma taikos sutartis (jos konkrečios sąlygos).

7.       Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovės M. A.–V. ir atsakovo M. V. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nustatyta atsakovo M. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V. tvarka, yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma joje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktą, atsakovas turėjo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2022 m. spalio 1 d. ir spalio 15 d. (šeštadienį) 11 val. ir parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Atsakovas taip pat turėjo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2022 m. spalio 2 d. ir spalio 16 d. (sekmadienį) iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Pagal taikos sutarties 2.3 punktą nuo 2022 m. lapkričio 11 dienos (pirmasis savaitgalis su tėvu) tėvas vaiką turi pasiimti kas antrą penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus formaliam ugdymui, užtikrindamas vaiko dalyvavimą neformalaus ugdymo veiklose, o jeigu vaikas nelankys ugdymo įstaigos – iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 11 val. ir parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Pagal taikos sutarties 2.4 punktą, vaikui lankant ugdymo įstaigą, vaiko tėvas kiekvieną pirmadienį ir antradienį turi nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą iki pamokų pradžios, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 7.40 val. ir pristatydamas į ugdymo įstaigą iki 8.00 val. 

8.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2022 m. spalio 18 d., todėl, priešingai nei teigia ieškovė, iki tol šalių teisių ir pareigų ši nutartis nereguliavo, nepaisant to kada ji buvo pasirašyta pačių šalių. Todėl atsakovas iš esmės neturėjo pareigos pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2022 m. spalio 1 d. ir spalio 15 d. (šeštadienį) 11 val. ir parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., o taip pat pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2022 m. spalio 2 d. ir spalio 16 d. (sekmadienį) iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir parvežti vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. Taigi, ieškovės argumentai, susiję su taikos sutarties 2.1 punkte numatytų sąlygų nevykdymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto išdavimą.

9.       Kita vertus, iš šalių susirašinėjimo bei paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. spalio 29 d. ir 2022 m. lapkričio 12 d. atsakovas vaiko nenuvedė į robotikos būrelio užsiėmimus, o 2022 m. spalio 31 d. bei 2022 m. gruodžio 12 d. nenuvežė vaiko į mokyklą. Kas reiškia, kad atsakovas ne visada griežtai laikosi teismo patvirtintos abiejų šalių susitartos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Be to, iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad, tikėtina, atsakovas nevykdė taikos sutarties 2.3 punkto ir 2023 m. vasario 18 d., t. y. atsakovui ir toliau (po skundžiamos nutarties priėmimo) nepavyksta laikytis taikos sutartyje sutartų bendravimo su sūnumi sąlygų. O tai, natūralu, gali trukdyti kitos šalies planus, kelti įtampą tarp šalių, skatinti jų tarpusavio konfliktus ir ardyti nustatytą sūnaus dienotvarkę. Pažymėtina, kad, jeigu atsakovas neturi galimybių bendrauti su savo sūnumi pagal taikos sutarties sąlygas, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti susitartą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau neturi teisės savavališkai ir vienasmeniškai spręsti dėl šalių sutartos bendravimo tvarkos ribų keitimo.

10.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Klausimas spręstinas iš esmės, priimtina nauja nutartis, ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinant pilnai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11.       Šalims išaiškintina, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes išduotas vykdomasis raštas sukels tuo atveju, jeigu bus pateiktas vykdyti antstoliui.

12.       Šalims taip pat išaiškintina, kad, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams ieškant ir randant tarpusavio kompromisus, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

13.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-292/2023 (iki bylos perkėlimo į kitus metus Nr. e2-56-292/2022), patvirtintą taikos sutartį dėl jos 2.3 ir 2.4 punktuose numatytų sąlygų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas