Civilinė byla Nr. e2A-66-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09264-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

3.3.1.18.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16232-475/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. Z. 2 888,99 Eur negrąžintą kreditą, 282,64 Eur palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.), 57,14 Eur tarpininkavimo mokestį, 23,00 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 888,99 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.), 380,01 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 10 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.), 17,85 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur advokato išlaidas.

2.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo D. Z. 2 888,99 Eur negrąžintą kreditą, 282,64 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 10 d.), 57,14 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, 23,00 procentų dydžio negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.), nuo pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K488180863 mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 17,85 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 246,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 284,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K488180863 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto (tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas), 8.6 punkto (vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį) nuostatas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 888,99 Eur negrąžintą kreditą, 282,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, ir 17,85 Eur kompensacines palūkanas.

5.       Teismas nurodė, kad mokestinių palūkanų dydis pripažįstamas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga. Pažymėjo, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. 23 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

6.       Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 57,14 Eur tarpininkavimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos ir 380,01 Eur tarpininkavimo mokestį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Teismas aiškino, kad tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis ir šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti. Todėl teismas pripažino negaliojančiomis nuo Sutarties sudarymo momento, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatą, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas, bei 8.6 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos konkrečias išlaidas administruojant atsakovo skolos grąžinimą ir sprendė, kad po bylos iškėlimo teisme išlaidas kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, be to, vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to sprendė, kad ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo proceso metu turėtą vykdymo išlaidų atlyginimą, su skolos grąžinimu susiję nuostoliai būtų trigubi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, kas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

7.       Teismo vertinimu, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, priteisiant iš atsakovo 57,14 Eur nesumokėtą tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

8.       Apeliaciniu skundu AB „Neo Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 380,01 Eur tarpininkavimo mokesčio; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti 220 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

8.1.                      Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.

8.2.                      Nurodo, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.

8.3.                      Teigia, kad apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat atsižvelgiama į vartotojo teises bei interesus ir siekiama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalinant mėnesinėmis įmokomis, taip suteikiant galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.

8.4.                      Mano, kad nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

8.5.                      Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2393- 653/2021, kurioje teismas nurodė, kad „sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas“.

8.6.                      Be to, nurodo, kad apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.

8.7.                      Teigia, kad apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

8.8.                      Pasak apeliantės, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

8.9.                      Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 konstatuota, kad negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš Atsakovo. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo po sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K488180863 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 3 000,00 Eur kreditas 50 mėnesių laikotarpiui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą vartojimo kreditą, bet taip pat sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 1 690,00 Eur palūkanos, 464,30 Eur tarpininkavimo mokestis). Atsakovas Sutarties 3.1. ir 3.5.2. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą laiku mokant mėnesines įmokas, tačiau tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, laiku įmokų nemokejo, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį.

12.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies patenkintas apeliantės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 57,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 380,01 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

13.       Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K488180863 bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto (tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas), 8.6 punkto (vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti tarpininkavimo mokestį) nuostatas. Teimas sprendimą grinė tuo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis ir šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti.

14.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Vadovaujantis VKĮ 253 straipsnio 1 dalimi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos (išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas).

15.       Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

16.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 punktas).

17.       Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 464,30 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Sutiktina su apeliante, kad sudarydama vartojimo kredito sutartis, ji veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

18.       Spręstina, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nes nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). 

20.       Nors apeliantė teigia, kad atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant verslo subjekto teisę gauti pelną, šiuo atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto – tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, pagal bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Tai reiškia, kad iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolių. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Taigi jis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo. Kadangi iki sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 57,14 Eur, taigi teismas pagrįstai priteisė ieškovei tik šią tarpininkavimo mokesčio sumą ir pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti pilna apimtimi negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

21.       Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų kitų apygardų teismų išaiškinimų pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Pranckienė