Civilinė byla Nr. 3K-3-361/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02291-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 75.6.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovei S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, išmokėtų sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės 15 000 Lt kompensaciją atsakovui, nustatyti, kad visi sutartiniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo pasilieka ieškovei, skolas AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kartu su priverstinio vykdymo išlaidomis po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, o visų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju nustatyti šalių solidariąją atsakomybę, po santuokos nutraukimo šalims palikti jų dabartines pavardes, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad nuo pat šalių santuokos pradžios prasidėjo nesutarimai: atsakovas girtuokliavo, vaikams neteikė išlaikymo; ieškovė bandė atkurti šeimą, du kartus nutraukė ištuokos bylas; prieš šešerius metus šalys pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė teigia, kad jos kaltės dėl šeimos iširimo nėra, nes stengėsi dėl jos.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalyti bendrą turtą priteisiant abiem sutuoktiniams asmeninėn nuosavybėn po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad už įsipareigojimus kreditoriams šalys atsakys solidariai, priteisti iš ieškovės 4326 Lt kredito dalį, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad santuoką reikia nutraukti, nes šeima faktiškai jau iširo, jie gyvena atskirai, bet tai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl ieškovės kaip sutuoktinės pareigų nevykdymo, charakterio savybių. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad S. G. kaltės dėl šeimos iširimo nėra, bet ji meluoja teisme: šeima iširo dėl sūnaus kaltės, nes jis pasikvietė draugus, kad jį sumuštų. Atsakovas teigė, kad vaikams atsakovas kas mėnesį pervesdavo lėšų į ieškovės sąskaitą, davė grynais pinigais; iš atsakovo bankas kreditą atskaičiuodavo kaip skolą. Atsakovas teigė, kad šalys gali kartu gyventi dviejų kambarių bute; jeigu butą parduotų, jam reikėtų nuomotis; norėtų gauti pusę buto vertės, kas liks sumokėjus skolas bei atsiskaičius su banku, sutiktų išsikraustyti gavęs 35 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė:
ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1987 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, nutraukė dėl atsakovo kaltės;
po santuokos nutraukimo šalių pavardes paliko G. ir G;
padalijo tarp atsakovo ir ieškovės jų bendrą turtą lygiomis dalimis ir pripažino ieškovei ir atsakovui kiekvienam nuosavybės teises po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini);
pripažino, kad pagal prievoles AB ,,Swedbank“ dėl suteiktos paskolos butui (duomenys neskelbtini), pirkti grąžinimo, skolų AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“ ir antstoliui S. R. (379 Lt) šalys atsako solidariai;
reikalavimus dėl mokėjimų tvarkos pagal nurodytas prievoles nustatymo atmetė;
priešieškinio reikalavimą dėl 4326 Lt priteisimo iš ieškovės atmetė;
priteisė iš atsakovo ieškovei 135 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1987 m. gruodžio 12 d., santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių teismas konstatavo, kad yra sąlygos santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnis): santuoka faktiškai iširo, nes šalys jau apie šešerius metus gyvena skyrium, taikomasis laikotarpis neskiriamas, nes tam prieštarauja ieškovas, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, bendravimas negeranoriškas, nėra tikimybės, jog šalių santuokiniai ryšiai bus atkurti. Teismo nuomone, buvo įrodyta, kad santuokos iširimo priežastys – atsakovo ligos nulemtas (nuo 1993 m. atsakovui nustatyta (duomenys neskelbtini)), netinkamas, agresyvus elgesys, iš dalies ir girtuokliavimas. Teismas konstatavo, kad savo elgesiu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliems vienas kitam, vienas kitą remti, gerbti (CK 3.27 straipsnis), žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, kad nesurinkta įrodymų, jog ieškovės elgesys būtų buvęs netinkamas, neatitikęs šeimos poreikių ir interesų.
Dėl turto padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo turto – butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir, santuoką nutraukiant, dalytinas. Remiantis su CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetiškai nustatytas turto padalijimas natūra, o tik negalint to padaryti, turtas paskiriamas vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sutuoktiniui kompensuoja pinigais. Teismas konstatavo, kad nėra kliūčių bei priežasčių turtą dalyti ne natūra, o priteisiant kompensaciją; butas yra dviejų nepereinamų kambarių, beveik 58 kv. m naudingo ploto, todėl techninių kliūčių jame gyventi abiem šalims nėra; iki faktinio šeimos iširimo jame ir gyveno šalių šeima – keturi asmenys. Ieškovė neketina ginčo bute gyventi, norėtų jį parduoti, pripažįsta, jog šiuo metu neturi galimybės iš karto sumokėti atsakovui kompensacijos. Atsakovas yra nedarbingas, jo pajamos nedidelės – 656 Lt pensija, kito gyvenamojo būsto neturi, motina atsisako jį priimti pas save, tai reiškia, jog, patenkinus šį ieškinio reikalavimą, atsakovas faktiškai nebeturėtų kur gyventi, šalių butas galbūt būtų parduotas, o gauta kol kas nežinoma suma, kurios nežinia ar pakaktų kitam būstui įsigyti.
Dėl prievolių. Teismas nustatė, kad ieškovė 1997 m. rugsėjo 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1 su dabar jau likviduotu Lietuvos valstybiniu komerciniu banku dėl 39 510 Lt paskolos butui (duomenys neskelbtini), pirkti suteikimo. Šiuo metu kreditoriaus teisės bei pareigos perduotos AB ,,Swedbank“. Paskola iki šiol nesugrąžinta, sugrąžinimo pabaiga 2023 m. Už šalių butui (duomenys neskelbtini) suteiktus įvairius patarnavimus skola AB „Panevėžio butų ūkis“ yra 8597,43 Lt (2011 m. vasario 1 d.), AB „Panevėžio energija“ – 2408,61 Lt (2011 m. kovo 16 d.), ir antstoliui S. R. – 379 Lt. Visos skolos susijusios su šalių dalijamu butu, t. y. bendru sutuoktinių turtu. AB „Lesto“ turėta 863,03 Lt skola antstolio išieškota ir šiuo metu jos nebėra.
Teismas konstatavo, kad kadangi abi šalys visas prievoles prašė palikti solidariosiomis, tai tas teismo ir pripažįstama; netenkino prašymo paskirstyti mokėjimą lygiomis dalimis (prašė atsakovas) ar paskirti kuriai vienai iš šalių (prašė ieškovė). Toks mokėjimo tvarkos atskyrimas nuo solidariojo atsakomybės principo, reiškiančio, jog kreditorius gali reikalauti prievolės vykdymo tiek iš visų ar kelių skolininkų bendrai, tiek iš bet kurio atskirai, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 3.1 straipsnis, 6.6 straipsnio 4 dalis), nulemtų kreditoriaus teisės pasirinkti bet kurį mokėtoją suvaržymą ir šios teisės normos pažeidimą. Teismas konstatavo, kad, šalims nesutarus dėl mokėjimo tvarkos ir kreditoriams nepareiškus nuomonės dėl konkrečios tvarkos nustatymo, ji teismo nenustatoma.
Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 4326 Lt jo sumokėtą bankui kredito dalį. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jis mokėjo bankui paskolos dalį iš asmeninių ar bendrų lėšų; ši prievolė yra solidari, paskola paimta šeimos interesais – būstui pirkti, todėl ir jos grąžinimas turėjo būti atliekamas nesvarbu kurio sutuoktinio iš bendrų lėšų. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog lėšos bankui buvo atskaitomos iš jo atlyginimo, o tokios pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88, 3.109 straipsniai). Bendros prievolės įvykdymo atveju įstatyme nenustatyta kompensacijų tarp sutuoktinių galimybės (CK 3.115 straipsnyje tokia galimybė nustatyta tik iš bendro turto sumokėjus baudą už teisės pažeidimus ir atlyginus žalą).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus, visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumažinęs turto vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę (CK 3.123 straipsnio 3 punktas), ar kad šeima negavo pajamų dėl sutuoktinio aplaidumo arba jas jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo poreikiams tenkinti (CK 3.123 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, atsakovui gaunant 656 Lt pensiją, 5–6 metus šalims gyvenant atskirai ir bendrai ūkio nebetvarkant, negalima teigti, jog atsakovas slėpė nuo šeimos nedideles savo pajamas. Nors atsakovas vienas naudodamasis butu įsiskolino paslaugų tiekėjams, įvertinus jo ligą ir gaunamas pajamas, tai nelaikoma jo aplaidumu ar lėšų nuslėpimu nuo šeimos. Buto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, išlaikymas yra abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė. Atsakovas mokėjo AB „Swedbank“ paskolos, suteiktos butui įsigyti, kasmėnesines įmokas. Sprendžiant klausimą dėl galimybės nukrypti nuo turto lygių dalių principo įvertintina tai, kad atsakovas serga (duomenys neskelbtini), gauna pensiją, jo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra ribotos, o ieškovė yra darbingo amžiaus, gauna nuolatines pajamas. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokoje įgytą turtą tarp šalių dalijo lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra; turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, pasirinkdamas atsakovo nurodytą buto padalijimo natūra variantą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagrįstai, nesant kreditorių sutikimų, solidariąsias prievoles paliko nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų. Vienas jų – įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.126 straipsnio 1 dalimi kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kreditoriai AB „Swedbank“, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“, antstolis S. R., būdami informuoti apie bylos nagrinėjimą, teise įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis nepasinaudojo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį dėl bendro turto padalijimo ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – nustatyti, kad ieškovei priklauso ¾ dalys, o atsakovui – ¼ dalis turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; priteisti ieškovei natūra butą, kurio rinkos vertė 82 000 Lt, o atsakovui iš ieškovės priteisti 20 500 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kasaciniam teismui nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, ieškovė prašo bylos dalį dėl bendro turto padalijimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai pažeidė CK 3.117 straipsnio 2 dalį ir 3.127 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas ir paskirtį, kaip ir į šias reikšmingas aplinkybes: dalytino turto pobūdį, atsakovo elgesį, atsakovo motinos sutikimą, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovas gyventų jos bute, ieškovės gaunamas pajamas, šalių galimybes vykdyti prievoles kreditoriams, atsakovo aplaidumą ir nenorą dirbti geriau apmokamą darbą. Atsakovas gyveno aplaidžiai, nemokėjo už teikiamas komunalines paslaugas, nesirūpino šeimos namų ūkio išlaikymu. Dėl atsakovo veiksmų – smurto ieškovės atžvilgiu – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šalys negyvena kartu daugiau kaip šešerius metus, jų santykiai yra labai įtempti. Sistemiškai aiškinant CK 3.117, 3.123 straipsnių ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, bylos duomenis, kad atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, tarp šalių yra įtampa, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti CK 3.127 straipsnio 3 dalį ir šalių santuokoje įgytą butą natūra priteisti ieškovei.
2. Teismai pažeidė CK 3.59 straipsnį, CPK 385 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl sutuoktinių prievolių nutraukiant santuoką. Teismai neatsižvelgė į tai, kad šalių prievolių pobūdis kreditoriams nėra nustatytas įstatymo ar šalių susitarimo, tai reiškia, kad šalių prievolės kreditoriams yra bendros dalinės. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad šalims tenka solidarioji prievolė atlyginti vykdymo išlaidas antstoliui S. R. Atlyginti vykdymo išlaidas antstoliui turi išskirtinai ieškovė, nes kreditorės reikalavimai buvo pareikšti tik ieškovei, kaip skolininkei.
3. Teismai pažeidė CPK 266 straipsnį; byloje konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šalių kreditoriai turėjo būti įtraukti šioje byloje trečiaisiais asmenimis. Teismai pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – šalių kreditorių – teisių ir pareigų.
4. Teismai pažeidė CK 3.118 straipsnio 1 dalį ir 3.119 straipsnį. Nei teismo sprendimo, nei teismo nutarties rezoliucinėse dalyse nenurodyta šalims natūra priteistino turto rinkos vertė, todėl pasunkėja teismo sprendimo ir nutarties vykdymas.
Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Kasatorė, įgyvendindama CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytą kasacinį skundą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pateikdama argumentus dėl kasacinio skundo, nėra suvaržyta kasacinio skundo struktūros, argumentus išdėsto priklausomai nuo jų svarbos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.
Dėl teismo sprendimo ir nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo
CPK 360 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje kreditorių – AB ,,Swedbank“, AB ,,Panevėžio būtų ūkis“ ir AB ,,Panevėžio energija“ – teisių ir pareigų, todėl byloje konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta šį kasatorės argumentą. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su patikslintu ieškiniu teismui pateikė įrodymą apie pranešimo kreditoriui AB ,,Swedbank“ išsiuntimą (T. 1, b. l. 89). AB ,,Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su patikslintu ieškiniu ir kad nagrinėjant civilinę bylą nedalyvaus (T. 1, b. l. 103). Panevėžio apylinkės teismas pranešimais informavo AB ,,Panevėžio energija“, AB ,,Panevėžio butų ūkis“, AB ,,Lesto“, antstolį S. R., kad teisme priimtas ieškovės ieškinys ir kad jie turi teisę dalyvauti teismo posėdžiuose (T. 1, b. l. 111, 128, 184). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad kreditoriams ir antstoliui įteikė priešieškinio nuorašus (T. 1, b. l. 174–183). AB ,,Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su priešieškinyje nustatyta kredito grąžinimo tvarka ir kad nagrinėjant civilinę bylą nedalyvaus (T. 1, b. l. 185).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, išaiškinta, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, traukiami į bylą solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009).
Nagrinėjamoje byloje kreditoriai AB „Swedbank“, AB „Panevėžio butų ūkis“ ir AB „Panevėžio energija“, antstolis S. R., būdami informuoti apie bylos nagrinėjimą, teise įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis), nepasinaudojo. Kreditoriai nepateikė sutikimo, kad liktų vienas skolininkas, todėl solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos ir solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai netraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
Dėl sutuoktinių prievolių nutraukiant santuoką
CK 6.5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus.
Remiantis bendrosiomis prievolių teisės normomis, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
Viena tokių įstatyme nustatytų išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
Sprendžiant iš CK 3.109 straipsnio 2 dalies dispozicijos, daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių galioja solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija.
Teismai šioje byloje nustatė, kad ieškovė 1997 m. rugsėjo 2 d. šeimos interesais sudarė paskolos sutartį Nr. 1 dėl 39 510 Lt paskolos šalių butui (duomenys neskelbtini), pirkti suteikimo. Už šalių butui suteiktus įvairius patarnavimus yra įsiskolinta AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“. Antstolis S. R. yra priėmęs priverstinai vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymą dėl 1063 Lt skolos ir 32 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės S. G. kreditorei AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (AB ,,Lesto“) (civilinė byla Nr. L2-6913-837/2010). Teismo įsakymas, kuriuo prievolė buvo sukurta tik skolininkei (ieškovei šioje byloje), įvykdytas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendime ir nutartyje pasisakyta dėl ginčo šalių turimų prievolių prigimties, jos pagrįstai pripažintos solidariosiomis. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimu. Kaip jau pirmiau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009).
Dėl turto padalijimo
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo turto – butą (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas. Nelygios sutuoktiniams tenkančio turto dalys gali būti nustatytos ir jeigu sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę (CK 3.123 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas dar vienas atvejis, kai dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, net ir laikantis bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, faktinės sutuoktiniams tenkančio turto dalys gali būti nevienodos: vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, suma.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti didesniąją turto dalį ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumažinęs turto vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę (CK 3.123 straipsnio 3 dalis) ar, kad šeima negavo pajamų dėl sutuoktinio aplaidumo arba jas jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo poreikiams tenkinti (CK 3.123 straipsnio 4 dalis).
Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje sutuoktiniams priteista po 1/2 dalį dviejų nepereinamų kambarių, beveik 58 kv. m naudingo ploto, buto. Šis turtas yra dalus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo nedarbingumą dėl ligos, nedideles jo pajamas, į tai, kad kito gyvenamojo būsto atsakovas neturi, motina atsisako jį priimti pas save, atsakovas neturi realios galimybės nusipirkti kito buto, apsigyventi kitur ar išmokėti ieškovei kompensaciją už jai tenkančią buto dalį, jei būtų sprendžiama visą butą natūra paskirti atsakovui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 straipsnio 3 dalies normą, įvertino visas joje nurodytas aplinkybes, pasirinkdamas atsakovo nurodytą buto padalijimo natūra variantą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys 5–6 metus gyvena atskirai, todėl nepriimtina ieškovės reikalavimą padalyti turtą pagal jos nurodytą būdą grįsti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis.
Dėl priteistino turto rinkos vertės
Kasatorė teigia, kad nei teismo sprendimo, nei teismo nutarties rezoliucinėse dalyse nenurodyta šalims natūra priteistino turto rinkos vertė, dėl to pasunkėja teismo sprendimo ir nutarties vykdymas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad byloje ginčo dėl buto vertės nėra, šalys teismui nurodė vienodą buto vidutinę rinkos vertę – 82 000 Lt, tokia vidutinė buto rinkos vertė nurodyta UAB „Liturna“ 2011 m. kovo 22 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. P11/03-040-B. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šalių buto vertė yra 82 000 Lt. Teismas nurodė, kad, sudarant turto balansą, iš šios sumos minusuojama visų mokėtinų prievolių suma, todėl bendra dalytino turto vertė yra 51 245 Lt.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių bendras turtas padalytas, nepažeidus CK 3.118, 3.119 straipsnių nuostatų, turtas padalytas natūra lygiomis dalimis, kompensacija nepriteista, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti šalims natūra priteistino turto rinkos vertę nebuvo būtinybės. Šalims turtą padalijus natūra lygiomis dalimis, materialusis išieškojimas pagal teismo sprendimą nebus vykdomas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasaciniame teisme patirta 33,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės S. G. (duomenys neskelbtini) 33,38 Lt (trisdešimt tris litus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Česlovas Jokūbauskas
Antanas Simniškis