Civilinė byla Nr. e2A-1593-254/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06815-2017-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.3.2; 3.3.1.18.2.

 (S)

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-285/2019 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir A. K. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybė, A. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       I. N. žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. K. ir A. K., žemės sklypo(duomenys neskelbtini), savininkus, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą 0,02 ha ploto valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės ribos, pašalinant betoninį tvoros pamatą ir metalinius tvoros stulpelius, esančius valstybinėje žemėje; 2) tuo atveju, jei atsakovai V. K. ir atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatytą betoninį tvoros pamatą ir metalinius tvoros stulpelius, visas išlaidas išieškant iš atsakovų V. K. ir A. K..

2.       Ieškinį ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atlikus patikrinimą pagal gautą pranešimą, buvo nustatyta, jog valstybinės žemės dalis (duomenys neskelbtini)yra užimta, ją užtvėrus pradėta statyti tvora, tai yra, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai. Ieškovė prašė atsakovų geranoriškai pašalinti pažeidimus. A. V. K. apskundė šiuos ieškovės veiksmus ir jų pagrindu priimtus dokumentus, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas administracinę bylą nutraukė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Kauno apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovai pažeidimų nepašalino. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis sklypas suformuotas dar 2004 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu, padalijus 1,6381 ha namų valdos žemės sklypą į du žemės sklypus: 0,1304 ha ir 1,5077 ha, atsakovas padalijimo faktą ir nuosavybės teise valdomos namų valdos žemės plotą pripažino, pasirašydamas 2004 m. gegužės 5 d. notarinę sutartį dėl žemės sklypų padalijimo. Be to, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, jog atsakovai valstybinę žemę, esančią prie jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo, yra užėmę ir valdo teisėtai. Teismas pažymėjo, kad atsakovų neteisėtai valdoma valstybinė žemė, esanti prie jų sklypo, apie tris metrus pažeidžia rytinę žemės sklypo ribą, yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias.

3.       A. V. K. ir A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra sumokėję pilną kainą už ginčo objektu esantį žemės sklypo plotą, todėl nuo 1996 m. lapkričio 29 d. pagrįstai manė įgiję nuosavybės teisę į 1861 m2 ploto žemės sklypą ir todėl tokio ploto žemės sklypą valdė. Tai, kad valstybės institucijos neperdavė atsakovams tokio ploto žemės sklypo, už kurį buvo sumokėta, ir tai, kad atsakovas sumokėjo kainą už 1861 m2 ploto žemės sklypą, savaime panaikina bet kokio „savavališko“ valstybinės žemės užėmimo galimybę. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog valstybės institucijos buvo susitarusios su atsakovu, jog šis įgis didesnio ploto žemės sklypą, negu šiuo metu nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ir atsakovas sumokėjo sutartą kainą už didesnio ploto žemės sklypą, todėl tokio ploto žemės sklypo naudojimas negali būti laikomas nesąžiningu ar savavališku. Be to, atsakovai, atnaujindami tvorą, rėmėsi galiojančiais registro duomenimis, buvo sąžiningi ir objektyviai negalėjo numatyti to, jog tariamai „užima“ valstybinę žemę, jie negali būti laikomi atsakingais už netikslius oficialius duomenis apie žemės sklypo ribas. Ginčo situacija susiklostė tik tada, kai trečiasis asmuo A. M. 2015 m. lapkričio 29 d. pasidarė jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų pagrindu surašė skundą Nacionalinei žemės tarnybai. Skunde nurodė, jog ten, kur turėtų būti kelias ir privažiavimas prie jo sklypo, yra kaimyno tvora. Būtent po A. M. 2015 m. pabaigoje atliktų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu siekiama nugriauti atsakovų 2014 m. atnaujintą tvorą, pastatytą dar 1992 m., o toks teisės taikymas ignoruojant ankstesnius faktinius kadastro duomenis, grubiai pažeistų atsakovų nuosavybės teises. Ieškovės reikalavimas prieštarauja E. Ž. Teisių Teismo praktikai, kadangi valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita. Atsakovai ne kartą bandė taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba į bet kokias iniciatyvas atsako neigiamai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas įpareigojo atsakovus V. K. ir A. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą 0,02 ha ploto valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)rytinės ribos, pašalinant betoninį tvoros pamatą ir metalinius tvoros stulpelius, esančius valstybinėje žemėje. Tuo atveju, jei atsakovai per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti pažeidimus, visas išlaidas išieškant iš atsakovų. Teismas priteisė iš atsakovų V. K. ir A. K. valstybei po 48,79 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno. Teismas nurodė šiuos argumentus:

1.1.                      Nors iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1304 ha, tačiau atsakovai įrodinėjo, kad nuo jo įsigijimo faktiškai valdo 1455 kv. m. žemės sklypą pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. Tačiau atsakovų nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018, dalyvaujant tiems patiems asmenims. Šioje byloje teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjai (atsakovai) valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)yra užėmę ir valdo teisėtai – nėra; pareiškėjų (atsakovų) neteisėtai valdoma valstybinė žemė, esanti prie jų sklypo, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai (atsakovai) yra neteisėtai užėmę valstybinės žemės dalį, prie žemės sklypo kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kuri yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris yra savivaldybės nuosavybė, konstatavo, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatomas, todėl pareiškėjų (atsakovų) pareiškimą atmetė kaip nesukursiantį teisinių pasekmių. Kadangi atsakovai remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais, dėl kurių pasisakyta kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ir priimtame įsiteisėjusiame sprendime, teismas iš naujo šių aplinkybių nenagrinėjo.

1.2.                      Byloje iš esmės nėra ginčo, kad betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai yra įrengti už atsakovų namų valdai priklausančio sklypo ribų, jie nėra kitų privačių asmenų valdomuose žemės sklypuose, o tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – žemės naudojimo patikrinimo aktai, teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje, planai, schemos, šią aplinkybę pripažįsta ir bylos šalys. Aplinkybė, kad ginčo kelias, kurį yra užtvėrę ir kuriuo naudojasi atsakovai, suprojektuotas per šlaitą, kai tuo tarpu Nacionalinei žemės tarnybai performavus žemės sklypus niekam nereikėtų nugriauti jiems priklausančių statinių, o vietinės reikšmės kelias galėtų būti nutiestas racionaliai – ne per šlaitą, o šalia jo, nereiškia, jog atsakovai turi teisėtą pagrindą užtverti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje faktiškai turėtų būti vietinės reikšmės kelias ir kuriuo gali naudotis kaimyninių sklypų savininkai, kadangi kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, privalo laikytis įstatymų. Nesant žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, atsakovų valdymo teisėtumą ir teisės ar leidimo dėl ginčo statinių statymo pagrindžiančių įrodymų, teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog yra pažeistos nekilnojamojo turto savininko – valstybės teisė laisvai, nekliudomai ir neapsunkintai patekti į valstybei priklausantį žemės sklypą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovai A. K. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus šio prašymo, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1.                      Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai nurodė, kad jie yra sumokėję valstybei už ginčo objektu esantį žemės sklypo plotą, taigi valstybė už naudojimąsi valstybine žeme yra gavusi atlyginimą, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo. Teismas nepagrįstai suabsoliutino civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 priimtus procesinius sprendimus ir jų pagrindu apskritai atsisakė vertinti atsakovų atsikirtimų pagrįstumą. Negana to, teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovai įrodinėja, jog jiems priklauso didesnio ploto žemės sklypas, negu įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

1.2.                      Atsakovai nereiškia jokio reikalavimo, kuriuo prašytų teismo pripažinti, jog turi nuosavybės teisę į ginčo objektu esantį sklypo plotą. Aplinkybes apie tai, kad jie sumokėjo kainą už didesnį žemės sklypo plotą, negu įgijo, atsakovai buvo nurodę tam, jog įrodytų, kad ginčo situacija susiklostė ne dėl jų, o dėl valstybės institucijų kaltės. Atsakovai įrodinėjo, kad valstybės institucijos padarė klaidų ir dėl to valstybė turi prisiimti atsakomybę. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas, kuriuo yra prašoma, jog atsakovai būtų įpareigoti nugriauti tvorą savo lėšomis, negalėjo būti tenkinamas, nes šį ieškinį tenkinus atsakovai dėl valstybės institucijų klaidų verčiami patirti papildomas išlaidas. Tačiau šio argumento teismas neanalizavo ir tokiu būdu pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą.

1.3.                      Civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 padarytos išvados nepaneigia atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, jog valstybės institucijų klaidos lėmė susiklosčiusią situaciją. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 atsakovai buvo pareiškę reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti juridinį valdymo faktą, kad atsakovai valdo 1455 m2 žemės sklypą pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. Atsižvelgdamas į tai, civilinę bylą Nr. 2YT-1558-962/2018 teismas nagrinėjo tik dalyje dėl pagrindo pripažinti atsakovams valdymo nuosavybės teise faktą į 1 455 m2 ploto žemės sklypą. Nurodytoje byloje teismas nenagrinėjo klausimo dėl to, ar valstybės institucijų veiksmai prisidėjo prie to, kad atsakovai ilgą laiką (įskaitant ir atnaujindami tvorą) laikė save didesnio ploto žemės sklypo savininkais, negu nurodyta nekilnojamojo turto registre. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 nebuvo nagrinėtas valstybės institucijų kaltės klausimas, nors šis klausimas yra esminis sprendžiant, ar atsakovai gali būti įpareigoti nugriauti tvorą savo lėšomis. Taigi, sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 neužkirto teismui galimybės įvertinti, ar valstybės institucijų veiksmai nenulėmė to, jog žemės sklypo tvora stovi būtent toje vietoje.

1.4.                      Tam, kad negatorinis ieškinys būtų tenkintas, ieškovė privalėjo įrodyti, jog atsakovai neteisėtai užėmė valstybinę žemę. Atsakovų įsitikinimu, byloje esantys įrodymai kaip tik pagrindė, kad tuo metu, kai buvo pastatyta tvora (dar prieš atsakovams įsigyjant butą 1992 m.), nebuvo jokio neteisėto valstybinės žemės „užėmimo“. Atitinkamai, valstybinės žemės „užėmimu“ negalėjo būti laikomas ir jau stovinčios tvoros atnaujinimas 2014 m. Todėl pirmosios instancijos teismas, sprendimu konstatuodamas atsakovų neteisėtus veiksmus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas 1992 m. vasario 24 d. sutarties Nr. 2-1352 pagrindu išpirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).Tam, kad galėtų tinkamai naudotis įsigytu butu, buvo sutarta, jog atsakovui bus parduotas ir žemės sklypas, ant kurio yra atsakovo įsigyti pastatai. Žemės sklypo įkainojimo akte buvo nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo plotas yra lygus 1861 m2, o jo indeksuota kaina – 3 499,72 Lt. Nurodytą kainą atsakovas investiciniais čekiais sumokėjo 1996 m. lapkričio 29 d. Be to, žemės sklypas buvo aptvertas tvora dar iki atsakovui įsigyjant aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypą), ką įrodo byloje esančios nuotraukos – jose matomi senos tvoros stulpeliai. Negana to, ši tvora stovėjo pagal natūralias žemės sklypo ribas. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, toje vietoje, kur yra tiek atnaujinta tvora, tiek seni tvoros stulpeliai, baigiasi šlaitas. Nusprendę atnaujinti nuo dar 1992 m. stovėjusią tvorą, atsakovai vadovavosi oficialiais kadastro duomenis, pagal kuriuos toje vietoje, kur stovi tvora, net nebuvo valstybinės žemės. Valstybės institucijos vėliau (jau po tvoros atnaujinimo) pripažino, kad oficialiuose kadastro žemėlapiuose buvo įsivėlusi klaida. Ieškovė neneigė šių faktinių aplinkybių. Ignoravus nurodytas aplinkybes, buvo neatskleista bylos esmė, dėl ko ši byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

1.5.                      Atsižvelgdami į tai, kad atsakovas sumokėjo kainą už 1 861 m2 dydžio žemės sklypą, atsakovai turėjo teisėtą lūkestį, jog jie įgis ir įgijo nuosavybės teisę į būtent 1 861 m2 ploto žemės sklypą, dėl ko jie valdė būtent tokio ploto žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad kainų skirtumas už žemės sklypo skirtingus plotus atsakovams niekada nebuvo grąžintas. Taigi, susiklostė situacija, kad valstybė ne tik nepagrįstai praturtėjo atsakovų sąskaita, bet atsakovai dar papildomai verčiami nugriauti sąžiningai ir teisėtais lūkesčiais vadovaujantis atnaujintą tvorą.

1.6.                      Vertinant tai, ar valstybinė žemė buvo „užimta“, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovai atnaujindami tvorą rėmėsi tuo metu galiojusiais registro duomenimis, pagal kuriuos 2014 m. spalio 30 d. žemės sklypas, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ribojosi su D. N. priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. 1SS-961-(7.5.) pripažino, kad tvoros atnaujinimo metu Kadastro registre buvo kiti duomenys ir jie tik vėliau buvo pakeisti. Teismas nepastebėjo, kad pačios valstybės institucijų veiksmai prisidėjo prie to, jog atnaujinta tvora stovi ten, kur ji stovi – tuo metu (2014 m.) galioję kadastro žemėlapiai leido atsakovams laikyti, kad jie nestato tvoros ant valstybinės žemės.

1.7.                      Savo procesiniuose dokumentuose atsakovai buvo nurodę, kad ieškinio tenkinimas būtų neproporcingas situacijos sprendimo būdas, nes šią situaciją įmanoma išspręsti daug mažiau atsakovų ir kitų asmenų nuosavybės teises varžančiais būdais. Tačiau su šia pozicija pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko. Teismas privalėjo iš esmės analizuoti, ar nėra jokio kito mažiau atsakovų ir kitų asmenų teises varžančio situacijos sprendimo būdo, negu atsakovų tvoros nugriovimas (ypač jų pačių lėšomis). Byloje buvo pakankamai įrodymų, kad alternatyvus ir mažiau visų asmenų teises ribojantis teisių gynimo būdas egzistuoja – 2019 m. kovo 27 d. posėdžio metu liudytoju apklaustas matininkas ((duomenys neskelbtini)paliudijo, kad yra atlikęs D. N.–S. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus. Pasak profesionalaus matininko, atlikus matavimus paaiškėjo, kad visiems sklypų savininkams atmatavus tiek ploto, kiek jiems priklauso (atsakovams atmatuojant 151 m2 ploto didesnį plotą, negu įregistruota nekilnojamojo turto registre), vis tiek lieka pakankamai valstybinės žemės, kad būtų nutiestas vietinės reikšmės kelias. Pasak matininko, laisvo valstybinės žemės ploto pakaktų ne tik 4 m ploto keliui (kokį ir planuojama tiesti), bet ir 5 m. ploto keliui. Posėdžių metu atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jie iš valstybės galėtų išpirkti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ką taip pat patvirtina aplinkybė, kad prašymą dėl valstybinės žemės išpirkimo atsakovai Nacionalinei žemės tarnybai jau buvo pateikę. Taigi, esant laisvo valstybinės žemės ploto, įpareigoti atsakovus nugriauti tvorą, apie kurios teisėtumą ilgą laiką leido spręsti pačios valstybės institucijų veiksmai ir oficialūs duomenys, nėra jokio pagrindo.

6.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1.                      Atsakovams nuosavybės teise priklausantis sklypas suformuotas Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 02-05-1953 „Dėl namų valdos žemės sklypo padalijimo Kauno rajone“ padalijus 1,6381 ha namų valdos žemės sklypą į du žemės sklypus: 0,1304 ha (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ir 1,5077 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas padalijimo faktą ir nuosavybės teise valdomos namų valdos žemės plotą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1304 ha) pripažino pasirašydamas 2004 m. gegužės 5 d. notarinę sutartį dėl žemės sklypų padalijimo, t. y. ne valstybė nustatė atsakovams esamą sklypo dydį. Atsakovai esamą žemės sklypo konfigūraciją ir dydį taip pat pripažino pasirašytinai sutikdami 2004 m. su galiojančiais kadastriniais matavimais, atliktais UAB „Architektų pastogė“. Kaip matoma, iš prie bylos pateiktų duomenų, klausimas dėl permokėjimo ir tariamai priklausančio didesnio žemės sklypo ploto pradėtas kelti tik civilinės bylos Nr. e2-9-285/2019 nagrinėjimo metu. Atsakovai anksčiau nereiškė pretenzijų dėl permokėjimo už sklypą.

2.2.                      Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 (dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9-285/2019) nutarė atsakovų pareiškimą atmesti, nes duomenų, kad V. K. ir A. K. valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užėmę ir valdo teisėtai – nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų neteisėtai valdoma valstybinė žemė, esanti prie jų sklypo, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias.

2.3.                      Atsakovai nepateikia svarių įrodymų, kad anksčiau toje vietoje buvo tvora, tik bylos nagrinėjimo metu darytas nuotraukas, kuriose pavaizduoti blogos būklės stulpiukai. Neatmestina galimybė, kad tvorai pastatyti buvo tiesiog naudojami seni stulpiukai. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesugebėjo įvardyti, kas ir kada konkrečiai pastatė šią tvorą. Atsakovai teigia pradėję statyti tvorą 2014 m., tačiau tvoros statybos aplinkybė buvo užfiksuota tik 2016 m. sausio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 7ŽN-2 (14.7.73.). Atsakovai nepateikia įrodymų, kad galimai sena tvora stovėjo ir buvo pastatyta teisėtai, reikiamoje vietoje.

2.4.                      Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, kad tvora stovėjo pagal natūralias žemės sklypo ribas, netinkamai remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 36 punktu, kad žemės sklypų ribos turi sutapti su natūraliomis ribomis. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi minėtu 36 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu, taigi žemės nelygumus ir galimai stovėjusius stulpelius nederėtų vertinti, kaip minėtus elementus, natūralias (gamtines) ribas. UAB „Architektų pastogė“ matininkui 2004 m. atlikus kadastrinius matavimus atsakovai minėtų pretenzijų nereiškė, sutiko su matavimais.

2.5.                      Priešingai nei atsakovai teigia, žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas kadastro Nr. 9duomenys neskelbtini) nesiriboja. D. S. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr. 353-2 (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) įregistruotas pagal 2000 m. spalio 30 d. planą, kuris vis dar galioja/nenuginčytas. Šiame plane yra pažymėta gretimybė – bendro naudojimo 4 m. pločio kelias, kuris skiria du atskirus sklypus (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (šis planas pridėtas prie ieškinio). Tai reiškia, kad 2000 m. spalio 30 d. nustatytos D. S. žemės sklypo ribos vis dar galioja, šis žemės sklypas pagal galiojančius žemės sklypų planus (kurie patvirtinti anksčiau nei pradėta statyti tvora) nesiribojo ir nesiriboja su atsakovų žemės sklypu kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)plotas, įregistruotas viešame registre, yra 0.42 ha ploto, vėlesnių žemės sklypo kadastrinių matavimų metu parengtas žemės sklypo planas, sudarytas matininko A. Ž., buvo pripažintas kaip atliktas netinkamai ir planas nesuderintas. Atsakovų apeliaciniame skunde pateiktas Registrų centro planas yra nespalvotas. VĮ Registrų centras žemėlapiuose preliminarias arba atmestų žemės sklypų ribas žymi kitomis spalvomis, nei galiojančių. Dėl VĮ Registro centro teikiamų duomenų tiksliau galėtų atsakyti tik VĮ Registrų centro atstovai. Taip pat apeliaciniame skunde pavaizduotame plane ribojasi tik D. S., tačiau tvora yra statoma išilgai visą Miglų g., dėl šios priežasties negalima teigti, kad atsakovai buvo galimai suklaidinti, nežinojo, kad tvora statoma ant valstybinės žemės.

2.6.                      Atsakovai nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos ar D. S. sutikimo statyti tvorą ant valstybinės žemės. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atsakovai, būdami atsakingi savo žemės sklypo savininkai, privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas ir vadovaujantis jomis statyti tvorą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atsakovai buvo įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos  2019 m. geguže?s 14 d. rašto Nr. 7SD-3357(14.7.104.) kopiją, kuria patvirtinami atstumai tarp gretimų žemės sklypų (mažiausias atstumas 4 m., didžiausias – 7,28 m.). Ši aplinkybė, apeliantų vertinimu, patvirtina tai, kad 4 metrų pločio kelio įrengimas, nepašalinus tvoros, yra įmanomas. Apeliantai taip pat po apeliacinio skundo priėmimo teismui pateikė fotonuotraukas, kurios patvirtina 2019 m. rugsėjo mėnsesį šalia atsakovų žemės sklypo nutiestą kelią.

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad byloje yra keliamas tvoros, kuri pastatyta pažeidžiant atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribą, pašalinimo klausimas, įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės sklypą. Atsakovai teikia naujus įrodymus, siekdami įtakoti nekilnojamuoju turtu savininkės – valstybės ginčo žemės dalies naudojimo ir valdymo teisę, įrodinėdami, kad kelias galėtų būti ar jau tiesiamas taip, kad jie neprarastų ateityje lūkesčių įsigyti ginčo valstybinę žemę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teikiami įrodymai nėra susiję su ginču, nors ir sudarė atsakovų atsikirtimo pagrindą, kurį jie turėjo galimybę įrodinėti pirmosios instancijos teisme, remdamasi visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Todėl apeliantų pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.  

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir prejudicinių faktų byloje

12.       Kaip jau minėta, byloje ginčas kilo dėl tvoros, pastatytos pažeidžiant atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas, t. y. esančios valstybinės žemės sklype, statybos teisėtumo. Byloje nėra aiškių duomenų, kada buvo pastatytas ginčo statinys. Atsakovai aiškina, kad tvorą statė 2014 metais, tačiau atstatinėjo ją pagal senos tvoros, pastatytos 1992 metais, ribas. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi esminės reikšmės galutiniam ginčo rezultatui, nes apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad byloje neginčijamai nustatyta  aplinkybė, jog betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai yra įrengti už atsakovų namų valdai priklausančio žemės sklypo ribų. O tai, kad ieškovų įsigyto žemės sklypo ribos yra tokios, kokios nurodytos VĮ Registrų centre, nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018, priimtu dalyvaujant tiems patiems dalyvaujantiems byloje asmenims. 

13.       Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo 0,1710 ha žemės sklypo dalį iš 1,6381 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)Žemės sklypas suformuotas Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu. Tokie duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. 2016 m. sausio 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba atliko patikrinimą (2016 m. sausio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-2 (14.7.73), kurio metu nustatė, kad atsakovams priklausanti tvora patenka į valstybinę žemę. A. V. K. 2016 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimą prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)formuojant laisvą valstybinės žemės plotą, esantį prie sklypo rytinės kraštinės, pardavimui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 2016 m. kovo 4 d. raštu atsisakė organizuoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu rytinėje pusėje, projekto rengimą, kadangi šis žemės plotas yra bendro naudojimo kelias į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje apibrėžtos įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos. P. V. K. skundė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-2 (14.7.73), 2016 m. sausio 15 d. raštą Nr. 7SD-194(14.7.104), 2016 m. kovo 31 d. raštą Nr. 1SS-961-(7.5), tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3153-423/2016 nutraukė bylą dėl V. K. skundo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-2-(14.7.73), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 15 d. raštą Nr. 7SD-194-(14.7.104.), nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 31 d. raštą Nr. 1SS-962-(7.5.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-154-552/2017 paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad buvo sprendžiama dėl ginčo žemės dalies formavimo kaip laisvo valstybinės žemės ploto, pardavimo atsakovams, tačiau jų prašymas teisėtai nebuvo patenkintas.  

14.       Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (tiek šiuo metu galiojančios, tiek šiai bylai aktualios redakcijos) 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai turimas žemės sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui. Kai statytojui nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas, kuriame planuojami nesudėtingi statiniai, valstybinės žemės naudojimo tvarką nustato šios žemės valdytojas. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovai valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jų pastatyta tvora, valdo ir juo naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

15.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo pagrindo remtis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018, kurioje buvo išnagrinėtas atsakovų pareiškimas dėl juridinio valdymo fakto nustatymo. Pareiškėjai prašė nustatyti, kad jie valdo 1 455 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsakovai toje byloje nurodė, kad nors VĮ Registrų centras duomenimis jiems priklausantis žemės sklypas yra 0,1304 ha, tačiau nuo jo įsigijimo atsakovas valdo 151 kvadratiniu metru didesnį žemės plotą – 1 455 kvadratinius metrus žemės ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą bei nustatyti juridinį valdymo faktą, kad pareiškėjai valdo 1 455 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. Pastebėtina, kad būtent šiomis aplinkybėmis atsakovai grindė ir savo atsikirtimą nagrinėjamoje byloje.

16.       Išnagrinėjus pirmiau paminėtą civilinę bylą, 2018 m. birželio 11 d. sprendimu buvo nustatyta, kad 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartimi Kauno apskrities viršininkas A. K. pardavė 1 710 kv. m. dydžio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini)., įsigyjamo žemės sklypo kaina 3 663 litai. Žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad A. K. parduodamas 1 861 kv. m. žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)., bendra žemės sklypo pirkimo kaina – 3 499,72 litai pinigais arba 87,49 litai investiciniais čekiais II-os indeksacijos. Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 02-05-1953 žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), padalintas į du sklypus – 0,1304 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), ir 1,5077 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)2004 m. gegužės 5 d. sutartimi 1,6381 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)bendraturčių sutartimi pasidalintas, A. K. atiteko 1 304 kv. m. žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). V. K. ir A. K. nuosavybės teise 2005 m. balandžio 20 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. 2-5533 pagrindu ir 2017 m. spalio 23 d. Dovanojimo sutarties Nr. IR-7332 pagrindu priklauso po ½ 0,1304 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 priimtame 2018 m. birželio 11 d. sprendime  konstatavo, kad nors įkainojimo akte ir nurodytas didesnis parduodamos žemės sklypo plotas, o jį ir valdo pareiškėjai, visgi iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjai įsigijo ne 1 861 kvadratinius metrus žemės, bet 1 710 kv. m., kas ir registruota viešajame registre.

17.       2018 m. birželio 11 d. sprendime taip pat konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjai būtų teisėtu būdu įgiję didesnį, nei yra įgiję pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri yra nenuginčyta. 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo  sutartimi įgytas konkretus nekilnojamasis turtas – 1 710 kv. m. žemės sklypo plotas. Nors mokėjimo pranešime ir nurodytas didesnis parduodamos žemės plotas, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad mokėjimo pranešimas sukūrė nuosavybės teisę. Teismas nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teisę į žemės sklypą sukūrė Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis su joje apibrėžtu žemės plotu – 1 710 kv. m. ir nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai įsigijo didesnį žemės plotą, nei nurodyta žemės pirkimo sutartyje ir registruota VĮ Registrų centras. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų neteisėtai valdoma valstybinė žemė, esanti prie jų sklypo, apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra neteisėtai užėmę žemės dalį, prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris yra savivaldybės nuosavybė, žemės valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatomas, todėl pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą ir nesukursiantį teisinių pasekmių (CPK 178 strapsnis, 185 straipsnis).

18.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. E. Ž. Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

19.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 dalyvavo tie patys asmenys, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės, ar atsakovai iš valstybės įsigijo 1 710 kv. m., ar 1 861 kv. m. žemės, kurios yra svarbios ir nagrinėjamo ginčo atveju. Šios byloje nebuvo nustatytas valdymo faktas į 151 kv. m. ginčo žemės dalį, kuris būtų reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje. Todėl darytina išvada, kad primosios instancijos teismas, pasiremdamas kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai šių klausimų pakartotinai neanalizavo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

20.       Kaip jau nurodyta, byloje nėra ginčo, kad ant valstybinės žemės prie žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini)., yra statiniai – pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai, nors toje vietoje turėtų būti kelias ir privažiavimas į kaimyninius sklypus. Taigi, byloje iš esmės neginčijama faktinė aplinkybė, jog minėti statiniai – betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai – yra įrengti už atsakovų namų valdai priklausančio sklypo ribų, jie nėra kitų privačių asmenų valdomuose žemės sklypuose, o tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – žemės naudojimo patikrinimo aktai, teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje, planai, schemos, šią aplinkybę pripažįsta ir bylos šalys (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

21.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nevertino, jog ginčo situacija dėl 151 kv. m. ginčo žemės dalies nepardavimo atsakovams susiklostė dėl valdžios institucijų kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, parduodant atsakovams valstybinę žemę. Atsakovai į bylą taip pat nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame tokie neteisėti veiksmai būtų konstatuoti. Šios nutarties 13 punkte yra detaliai nurodyti administraciniai aktai ir sandoriai, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, jie nėra pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, todėl atsakovų argumentai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų buvimo yra neteisingi.  

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai, pagal VĮ Registrų centro duomenis turėję galimybę vertinti ir žinoti savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė valstybino žemės sklypo dalį, aptverdami šią žemę tvora, ir tik valstybės institucijoms pripažinus savavališkos statybos faktą, ėmėsi veiksmų šiam žemės sklypui iš valstybės nupirkti ir taip įteisinti savavališkas statybas. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu nėra galimybės įteisinti tvorą, esančią valstybinėje žemėje, nes toje vietoje pagal detalųjį planą yra numatytas kelias, kuriam be kita ko, pagal teisės aktus yra numatyta ir kelio apsaugos zona. Todėl atsakovų argumentai, kad  neteisėtai pastatyta tvora gali išlikti, atmestini, kadangi statyti statinius kelio apsaugos zonoje galima tik gavus kelio savininko sutikimą (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnis). Atsakovai, neturi gretimo žemės sklypo savininko, šiuo atveju valstybės, sutikimo dėl nesudėtingo statinio valstybei priklausančiame žemės sklype statybos.

23.       Tokiu būdu, nesant įrodymų, kad statyba (tvoros betoninis pamatas ir metaliniai stulpeliai) atitinka Statybos įstatymo nuostatas, ši statyba šalintina Statybos įstatyme nustatyta tvarka. Vadinasi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad statyba statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, negavus žemės valdytojo pritarimo, neatitinka teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos ir šią pažeidžia.

24.       Apeliantai skunde nesutinka ir su savavališkų statybų šalinimo būdu nurodydami, kad yra galimybių susidariusią situaciją išspręsti kitokiais būdais. Pažymėtina, kad nors savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos, įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę išvengti savavališkos statybos nepageidautinų padarinių – pareigos nugriauti statinį – ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingus statybų dokumentus jau pastatytam statiniui įteisinti. Tačiau, savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Todėl įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sudarančia galimybę įteisinti savavališką statybą, atliktą statytojui nepriklausančiame žemės sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-388/2014, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-687/2016). 

25.       Taigi, apeliantų nurodomi argumentai, kad ginčo kelias, kurį yra užtvėrę ir kuriuo naudojasi atsakovai suprojektuotas per šlaitą, kai tuo tarpu Nacionalinei žemės tarnybai performavus žemės sklypus, nereikėtų nugriauti jiems priklausančių statinių, o vietinės reikšmės kelias galėtų būti nutiestas racionaliai – ne per šlaitą, o šalia jo, nereiškia, jog atsakovai turi teisėtą pagrindą užtverti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje faktiškai turėtų būti vietinės reikšmės kelias ir kuriuo gali naudotis kaimyninių sklypų savininkai, kadangi kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, privalo laikytis įstatymų (Konstitucijos 28 straipsnis). 

26.       Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias statinį bei neteisėtas statybas ir jų padarinių taikymą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Dalė Burdulienė

Egidijus Tamašauskas

Arvydas