Civilinė byla Nr. e2-737-964/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11183-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.26.;  3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anželikai Krus – Šelginskich,

dalyvaujant ieškovo UAB „Golden service“ atstovui teisininkui M. B.,

atsakovo UAB „Continexus“ atstovėms vadovei D. R. ir advokatei K. B.,

trečiajam asmeniui D. Ž.,

trečiojo asmens UAB „Transekspedicija“ atstovui teisininkui G. D.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Golden service“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Continexus“ dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. Ž. ir UAB „Transekspedicija“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Golden service“, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Continexus“ 9 220,48 Eur nuostolių, 241,82 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensaciją pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį atsakovas užsakė pas ieškovą pervežti krovinius iš Olandijos į Lietuvą (toliau - pervežimas 1). 2018 m. balandžio 7 d. Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovo vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovo užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių turėjo būti deklaruotas pagal Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo reikalavimus. Ieškovo vilkikas buvo sulaikytas iki ieškovas sumokėjo 20000,00 PLN dydžio užstatą. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovui Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 20000.00 PLN bauda už šį atvejį. Paskirta bauda turėjo būti sumokėta per 7 dienas, t.y. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Baudos sumokėjimas buvo atliktas įskaitant ieškovo sumokėtą užstato sumą. Ta pati įstaiga 2018 m. balandžio 10 d. ieškovo vairuotojui paskyrė 5000,00 PLN dydžio baudą už šį atvejį, kurią grynais pinigais sumokėjo ieškovas. Pagal Lenkijos nacionalinius teisės aktus, užstatas už vilkiko paleidimą yra mokamos tik grynaisiais pinigais ir tik nacionaline valiuta, o galimybės mokėti pavedimu Lenkijos Respublikos įstatymai nenumato, todėl ieškovas papildomai patyrė pinigų vežimo išlaidas. Vykdydamas pervežimą 1 ieškovas iš viso patyrė 6 842,36 Eur nuostolių.

2018 m. gegužės mėnesį atsakovas užsakė pas ieškovą pervežti krovinius iš Olandijos į Lietuvą (toliau – pervežimas 2). 2018 m. gegužės 16 d. Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovo vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovo užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių buvo neteisingai deklaruotas pagal aukščiau nurodyto įstatymo reikalavimus. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovui Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 10000,00 PLN dydžio bauda už šį atvejį. Šią baudą ieškovas pavedimu sumokėjo 2018 m. spalio 3 d. Vykdydamas pervežimą 2, ieškovas patyrė 2 378,12 Eur dydžio nuostolių.

Pažymėjo, kad ieškovas užsakymus pervežimui visada, taigi ir nagrinėjamu atveju, gaudavo pervežimą įvykdžius, todėl prieš pradedant gabenti krovinius jam nebuvo žinomi krovinio siuntėjai ir gavėjai, krovinių apimtys, jų pakrovimo ir iškrovimo vietos. Taip buvo dėl to, kad pagal šalių susitarimą ieškovas turėjo prievolę tik pervežti krovinius ir jam buvo mokama atitinkama suma už nuvažiuotus kilometrus, tuo tarpu atsakovas rūpinosi visais kitais formalumais, tame tarpe ir krovinių deklaravimu SENT sistemoje. Atsakovas CMR konvencijos prasme yra vežėjas, todėl jis asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo pats, ar kitas vežėjas. 2019-04-08 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vykusio teismo posėdžio metu atsakovo vadovė patvirtino, kad ieškovas ne vienerius metus vežė atsakovo užsakytus krovinius ir visada tik atsakovas deklaruodavo tokius krovinius SENT sistemoje. Jis padengdavo ir ieškovo nuostolius dėl jam paskirtų baudų. Būtent atsakovas, o ne ieškovas, abu krovinius, vykdant pervežimus, tinkamai deklaravo pagal įstatymo reikalavimus jau po Lenkijos Respublikos pareigūnų ieškovo vilkikų sustabdymo ir patikrinimo. Jis 2018-04-09 raštu kreipėsi į UAB „Transekspedicija“, prašydamas skubiai imtis priemonių deklaruojant prekes SENT sistemoje ir nurodė, kad šią įmonę laiko atsakinga už visas pasekmes dėl netinkamos informacijos apie krovinį. Atsakovo nurodomas numeris CMR važtaraštyje, sudarytame Olandijos įmonės, negali nukreipti į Lenkijos Respublikos įstatymus. Aplinkybė, kad krovinys, pažymėtas žyma UN yra pavojingas, savaime nereiškia, kad jis deklaruotinas SENT sistemoje. Bauda ieškovui paskirta ne už pažeidimus gabenant ADR krovinį, o už tai, kad krovinio atsakovas nedeklaravo SET sistemoje. Atkreipė dėmesį, kad Mastercard kortelė yra ieškovo įmonės kortelė, nuo kurios ieškovas nuėmė pinigus, kuriuos vėliau sumokėjo kaip užstatą už vilkiko paleidimą. Šiuos pinigus ieškovo vadovas vežė ir nuo kortelės bankomate nuiminėjo dalyvaujant atsakovo darbuotojui, kuris jį lydėjo visos kelionės metu.  

Nesutikdamas su ieškovo reikalavimais atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas gabeno krovinį iš Olandijos į Lietuvą per Lenkijos teritoriją, kurioje krovinys – tepalai yra deklaruojamas ir tai padaryti pagal Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėsenos įstatymą privalo vežėjas, t.y. ieškovas. Priešingai nei teigia ieškovas, faktinis krovinio siuntėjas Univar Zwijndrecht n.v., Olandijoje perduodamas krovinį ieškovui, kaip faktiniam vežėjui, CMR važtaraštyje pateikė visą informaciją – detaliai nurodė, koks krovinys, kokio svorio gabenamas, nurodė jo statistinį numerį, nukreipiantį į Lenkijos krovinių vežimo keliais stebėsenos sistemos įstatymo nuostatas, kuriose nurodyta, kad numeriu CN 2710 žymimos deklaruotinos akcizinės prekės – naftos alyva, alyva, gauta iš bituminių mineralų ir pan. Be to, ieškovui pagal CMR važtaraštį perduotas krovinys važtaraštyje buvo pažymėtas žyma „UN“, rodančia krovinio pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, vežėjas turėjo išmanyti ADR reikalavimus. Ieškovas, kaip savo srities profesionalas, žinodamas, kad krovinį gabens per Lenkijos teritoriją, turėjo išsiaiškinti, kokį krovinį priima iš siuntėjo bei patikrinti SENT sistemoje, ar šio krovinio pagal jo prekės kodą nereikia deklaruoti SENT sistemoje.

Trečiasis asmuo D. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dirbo pas atsakovą transporto vadybininku, t.y. ieškojo krovinių, priimdavo užsakymus dėl krovinių pervežimų ir planuodavo automobilių maršrutus. Ieškovas buvo atsakovo samdomas vežėjas. Vežant krovinį iš Olandijos, jam buvo žinoma, kad tai tepalai ir ši prekė įeina į deklaruojamų krovinių sąrašą Lenkijos teritorijoje. Vairuotojas, gavęs pakrovimo adresą, nuvažiavo ir pakrovė krovinį, gavo krovinio dokumentus. Pagal iš vairuotojo gautą informaciją deklaravo krovinį. Į deklaraciją neįrašė vežėjo licencijos numerio, nes jis nebuvo pažymėtas kaip būtinas. Paaiškėjus, kad jį nurodyti reikia, deklaraciją papildė. Ieškovas galėjo apskųsti sprendimą dėl baudos skyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teisininkas M. B. ieškinį palaikė, prašė papildomai priteisti 179,31 Eur vertimo išlaidų. Nurodė, kad atsakovas paslaugas užsakydavo telefonu. Pasakydavo pakrovimo ir iškrovimo vietą ir krovinį, t.y. svorį ir kiek tas krovinys užims vietos. Kaina priklausė nuo atstumo. Taigi UAB „Golden service“ žinojo, kur nuvažiuoti ir paimti krovinį. Buvo paskaičiuojamas atstumas, į užsakymą įrašomi kilometrai ir po pervežimo atsiunčiamas užsakymas. Pagal žodinį susitarimą SENT deklaravimu rūpinosi atsakovas. Vairuotojas turėdavo tik tai, ką duodavo siuntėjas. Prieš paimant krovinį atsakovas užpildydavo deklaraciją, pasakydavo deklaracijos numerį vairuotojui. Pagal susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką apie tai, deklaruotinas krovinys ar ne, paskambindamas pranešdavo vairuotojas. Jis pasakydavo numerį, Jei nepaskambindavo, tiesiog veždavo, laikydamas, kad krovinys nedeklaruotinas. Nagrinėjamu atveju už tai, kad buvo nedeklaruotas krovinys 5 000 PLN bauda skirta vairuotojui ir 20 000 PLN įmonei. Kadangi pagal Lenkijos stebėsenos įstatymą bauda mokama tik grynais pinigais ir jų valiuta, patirtos papildomos pinigų gabenimo išlaidos. Aplinkybę, kad už ieškovą krovinius deklaruodavo atsakovas, įrodo vienos baudos apskundimas, atsakovui pasamdžius advokatą, kitų bylų medžiaga, taip pat tai, kad deklaraciją vėliau taisė atsakovas. Jei atsakovui trūko informacijos deklaruojant, galėjo pasidomėti. Apie visas baudas ieškovas informuodavo, o atsakovas atlygindavo nuostolius.

            Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Continexus“ atstovė advokatė K. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prieš ieškovą atsakovas buvo užsakovas. Visus vežėjo įsipareigojimus prisiėmė ieškovas. Pagal Lenkijos stebėsenos įstatymo 10 str. 1 ir 4 p. vežėjas turėjo atsisakyti gabenti prekes be SENT numerio. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad pildys deklaracijas. Atsakovas nebuvo prisiėmęs atsakomybės už deklaracijų nepateikimą ar jų pateikimą SENT sistemai netinkamai. Deklaracijose yra įvažiavo, išvažiavimo data, kiti duomenys, kuriuos žino tik vairuotojas, todėl būtent jis ir turi teikti deklaraciją. Pagal CMR konvenciją vairuotojas turi patikrinti krovinio žymėjimą, vadinasi, turėjo suprasti, kad tai deklaruotinas krovinys. Jei ir buvo teikiamos deklaracijos, tai ne atsakovo vardu. Baudos, dėl kurių ieškovas prašo nuostolių, ginčijamos kitose bylose. Pretenziją siuntė UAB „Transekspedicija“, kad išsiaiškintų dėl atsakomybės.

             Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Continexus“ atstovė vadovė D. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokios rašytinės sutarties su ieškovu sudarę nebuvo. Dirbo pagal vienkartinius užsakymus, atsakomybės nebuvo pasiskirstę. Iki ginčo momento atsakovas jokių deklaracijų nėra teikęs, nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų dėl krovinių deklaravimo. Visi ginčai dėl netinkamo deklaravimo yra vėlesni, nei nagrinėjamas. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamas atvejis vėlesnis ir neturi nieko bendro su nagrinėjamu šioje byloje. Kad žinotų, kur vykti, ieškovas raštu gaudavo užsakymą. Apie UAB „Transekspedicija“ krovinį sužinojo iš karto, kai vilkikas buvo sustabdytas, nes nesumokėjus baudos jis nebūtų galėjęs vykti toliau. Apie baudą už UAB „Tanagra“ krovinio gabenimą sužinojo po metų. Ieškovas galėjo ginčyti baudą, bet to nedarė. Negalėjo pavesti deklaruoti krovinio, nes iš užsakymo net nematė, kad tai deklaruotinas krovinys.

           Trečiasis asmuo D. Ž. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovo įmonėje dirbo nuo 2016 m., su ieškovu pradėjo dirbti po pusmečio. Bendravo su ieškovo vairuotojais, planavo maršrutus. SMS žinute išsiųsdavo adresą, krovinio kiekį, svorį, papildomas sąlygas, jei jos būdavo. Iki UAB „Transekspedicija“ užsakymo jokių deklaracijų neteikdavo. Pirmą kartą deklaravo krovinį po UAB „Transekspedicija“ krovinio sustabdymo. To ėmėsi paprašius atsakovo skyriaus vadovui dėl to, kad moka lenkų kalbą. Vyko į Lenkiją su ieškovo vadovu, su atsakovo vadovės sutikimu. UAB „Transekspedicija“ krovinį deklaravo Lenkijoje. Matė, kaip ieškovo atstovas išėmė pinigus ir sumokėjo kaip užstatą. Jei būtų žinojęs, kad UAB „Transekspedicija“ krovinys deklaruotinas, nebūtų jo ėmęs, arba būtų paprašęs mokesčio už deklaravimą. Deklaracijas pagal ieškovo vežamus krovinius teikė nuo UAB „Transekspedicija“ krovinio sustabdymo iki UAB „Tanagra“ krovinio.

           Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Transekspedicija“ atstovas teisininkas G. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakomybė dėl patirtų nuostolių nagrinėjamu atveju tenka pačiam ieškovui kaip vežėjui. Su atsakovu dirbo pagal vienkartinius užsakymus. Perdavė tą krovinio informaciją, kurią žinojo, o vairuotojas turėjo ją pakrovimo vietoje patikrinti. Jei neaišku, turėjo skambinti, aiškintis. Kas konkrečiai vežama, paprastai sužinoma tik gavus dokumentus. Netikslindamas krovinio informacijos vežėjas visą atsakomybę prisiėmė sau.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Continexus“ 2018-04-08 pateikė ieškovui užsakymą krovinių pervežimui iš Olandijos į Lietuvą (pervežimas 1, e. b. t. l, .l. 43; 44-45), o 2018-05-23 krovinių pervežimui iš Lietuvos į Olandiją (pervežimas 2, el.t.1, l. 38; 39-41). Vykdant pirmąjį pervežimą, Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovo vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovo užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių turėjo būti deklaruotas pagal Lenkijos Respublikos vežimo keliais ir geležinkeliais stebėjimo sistemos įstatymo reikalavimus. Ieškovo vilkikas buvo sulaikytas iki ieškovas sumokėjo 20000,00 PLN dydžio užstatą (e. b. t 1, l. 72). 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovui UAB „Golden service“ Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu buvo paskirta 20000.00 PLN bauda už krovinių vežimo deklaracijos nepateikimą. Baudos sumokėjimas atliktas įskaitant ieškovo sumokėtą užstato sumą. Už šį pažeidimą 2018 m. balandžio 10 d. ieškovo vairuotojui buvo paskirta 5000,00 PLN dydžio bauda, kurią grynais pinigais sumokėjo ieškovas (73). Kadangi bauda turėjo būti sumokėta grynaisiais pinigais ir nacionaline valiuta, ieškovas patyrė išlaidų 148 Eur kurui (e. b. l. 32; 81); 41,46 Eur mokesčiams už kelius (e. b. l. 81-83), bei 6 652,90 Eur už 25 000 PLN baudoms keičiant pinigus į Lenkijos valiutą (e. b. l. 74-80).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antrojo pervežimo metu, iš Olandijos į Lietuvą 2018 m. gegužės 16 d. Lenkijos Respublikos Muitinių ir mokesčių tarnybos pareigūnai sustabdė ir patikrino ieškovo vilkiką, kuriuo buvo gabenti atsakovo užsakyti pervežti kroviniai, ir nustatė, kad vienas iš krovinių buvo neteisingai deklaruotas pagal aukščiau nurodyto įstatymo reikalavimus (el.b.t.1, l. 11-13). 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovui Liubušo muitinių ir mokesčių įstaigos viršininko Gožuve sprendimu ieškovui buvo paskirta 10 000,00 PLN dydžio bauda už šį atvejį (e. b. l. 90-93). Ieškovas 2018 m. spalio 3 d. pavedimu sumokėjo šią baudą (e. b. l. 31).

1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju pervežimai buvo vykdomi kelių transporto priemonėmis, kroviniai vežami tarptautiniu maršrutu ir už užmokestį, kvalifikavus tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius turi būti taikoma CMR konvenciją. Kadangi santykyje tarp ieškovo ir atsakovo pastarasis atliko užsakymus (juos gavo iš UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Tanagra“), o faktiškai vežimą vykdė ieškovas, jis laikytinas vežėju.

Pagal CMR konvencijos 11 straipsnį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Pagal šio straipsnio 2 dalį siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.

Remiantis trečiojo asmens D. Ž. paaiškinimais, faktinis vežėjas UAB „Golden service“ iš atsakovo gavo vežimui atlikti reikiamą pirminę informaciją, t.y. SMS žinute gavo krovinio pakrovimo, iškrovimo adresą, krovinio kiekį, svorį (patys rašytiniai užsakymai ieškovui atsiųsti vėliau, t.y. po pervežimų, el.b.t.1, l. 38, 43). Negavęs pirminės informacijos, nežinodamas siuntėjo, pasikrovimo , išsikrovimo vietos, jis nebūtų galėjęs net pradėti pervežimo, todėl ieškovo argumentai, kad jam prieš pradedant pervežimą jokia informacija (krovinio siuntėjai, gavėjai, krovinių apimtys, krovinių pasikrovimo ir iškrovimo vietos) nebuvo žinoma, atmestini.

Tikslūs krovinio duomenys buvo nurodyti CMR važtaraščiuose, paėmus krovinį iš pakrovimo vietos (el.b.t.1, l. 145-146, t.2, b.l. 36). Kadangi iki CMR važtaraščių ieškovas turėjo tik ribotą, pirminę informaciją, gavęs CMR važtaraštį ją turėjo kruopščiai patikrinti.

 Lenkijos Respublikos 2017 m. kovo 9 d. įstatymo „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“ 7 str. 1 d. numato, kad jei prekės pervežamos iš vienos sąjungos narės į kitos narės teritoriją arba trečiąją šalį, vežėjas privalo prieš pradėdamas pervežimą šalies teritorijoje pateikti informaciją registrui, prašymą ir gauti prašymo registracijos numerį. Prašyme turi būti nurodyti: 1) vežėjo duomenys (vardas, pavardė arba pavadinimas), gyvenamosios vietos arba buveinės adresas; 2)  vežėjo mokesčių mokėtojo numeris arba numeris, pagal kurį galima nustatyti vežėją, kuris perveža prekes ar suteikia paslaugas, kurioms taikomas pridėtinės vertės mokestis, jei vežėjas privalo jį mokėti; 3) prekių siuntėjo duomenys (vardas, pavardė arba pavadinimas), gyvenamosios vietos arba buveinės adresas); 4) prekių gavėjo duomenys (vardas, pavardė arba pavadinimas), gyvenamosios vietos arba buveinės adresas); 5) pervežimo šalies viduje pradžios data ir vieta; 6) pervežimo šalies viduje pabaigos data ir vieta; 7) planuojama pervežimo šalies viduje pabaigos data ir vieta; 8) krovinio, kuris bus pervežamas, duomenys, konkrečiai prekių tipo klasifikacija pagal CN poziciją arba PKWiU subkategoriją, kiekiai, bendroji masė arba tūris; 9) prie prekių pridedamo pervežimo lydraščio numeris; 10) leidimo, prašymo ar licencijos numeris, remiantis 2001 m. rugsėjo 6 d. įstatymo apie kelių transportą nuostatomis, pagal nustatytus reikalavimus; 11) transporto priemonės registracijos numeriai (el.b.t.2, l. 100-101). Nagrinėjamu atveju vykdant pirmąjį pervežimą, deklaracija nebuvo pateikta, o vykdant antrąjį, pateikta su trūkumais (el.b.t.1, l. 9-14).

Pagal aukščiau nurodyto stebėsenos sistemos įstatymo 10 str. vežėjas privalo atsisakyti pervežti deklaruojamas prekes, jei joms nesuteiktas registracijos numeris, nėra prašymą atstojančio dokumento ir jo gavimo patvirtinimo.

Taigi pagal Lenkijos Respublikos 2017 m. kovo 9 d. įstatymo „Dėl prekių pervežimo keliais stebėsenos sistemos“ įstatymą pareiga deklaruoti krovinį prieš pradedant pervežimą numatyta vežėjui, vadinasi, nagrinėjamu atveju, ieškovui. Jis, prieš pradėdamas vežimą, turi turėti prekių registracijos numerį, prašymą atstojantį dokumentą ir jo gavimo patvirtinimą.

 Nagrinėjamu atveju ieškovo vairuotojas abiejų pervežimų atvejais paimdamas krovinį gavo prekių kodus (el.b.t.1, l. 146, t. 2, l. 36), tačiau nesidomėjo nei jų reikšme, nei krovinio deklaravimu kaip tai numato stebėsenos sistemos įstatymo 10 str. Iš ieškovo paaiškinimų, aplinkybės, kad atsakovas, nors ir neteisingai, tačiau deklaravo UAB „Tanagra“ krovinį, matyti, kad atsakovas, gavęs krovinio duomenis, pateikdavo krovinio deklaraciją, jei ji buvo reikalinga. Visgi jokio susitarimo, kad atsakovas visuomet tai turėjo daryti, nėra. Kita vertus, negavęs reikiamos informacijos iš ieškovo, atsakovas objektyviai net negalėjo deklaracijos pateikti. Taigi pirmiausiai ieškovas turėjo išsiaiškinti kokį krovinį veža ir ar jį reikia deklaruoti, o jei reikia, tuo pasirūpinti, t.y. deklaruoti pats arba kreiptis pagalbos į atsakovą. Visgi galimybė kreiptis pagalbos į atsakovą ir tai, kad jis tam tikrais atvejais deklaracijas teikdavo, neįrodo jo įsipareigojimo visuomet tai daryti. Juo labiau šios pareigos negalima perkelti atsakovui, kol jis nėra gavęs iš ieškovo visų deklaravimui reikiamų duomenų. Bylos duomenis ieškovas nei priėmęs krovinį pateikė atsakovui deklaravimui reikiamus duomenis, nei prašė pastarojo deklaruoti UAB „Transekspedija“ krovinį. Aplinkybė, kad po ginčijamų pervežimų vykdant kitus vežimus ieškovui taip pat buvo skirtos baudos ir dėl jų kompensavimo šalys 2018-06-21 sudarė susitarimą (el.b. t. 2, b.l. 44), neturi reikšmės nagrinėjamiems ankstesniems atvejams.

Nors pareiga deklaruoti krovinį tenka vežėjui, tačiau atliekant antrąjį pervežimą UAB „Tanagra“ krovinį atsakovas sutiko deklaruoti, vadinasi, ir prisėmė atsakomybę už teisingų duomenų pateikimą. Kadangi deklaracija pateikta su trūkumais ir atsakovas dėl to turėjo sumokėti baudą, laikytina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jis kaltas už neišsamių duomenų pateikimą ir dėl to ieškovas, sumokėjęs baudą, patyrė žalą, kuri priteistina iš atsakovo.

Nesant jokių duomenų, kad atsakovas buvo prisėmęs pareigą deklaruoti ir UAB „Transekspedicija“ krovinį, ieškovo patirtos išlaidos sumokant baudas už krovinio nedeklaravimą bei pinigų gabenimo išlaidos, nelaikytinos žala, patirta dėl neteisėto atsakovo neveikimo, juo labiau, kad nepateiktas kuro išlaidų paskaičiavimas pagal kilometrus. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovas, bendradarbiaudamas su ieškovu, yra pateikęs deklaracijas už ieškovą (pateikė net ir deklaraciją UAB „Transekspedicija“ kroviniui, kai jo buvo paprašyta tai padaryti sustabdžius vilkiką), tačiau ši aplinkybė neįrodo deklaravimo pareigos prisiėmimo pastaruoju atveju.

Aplinkybė, kad ieškovas, priimdamas krovinį, nesidomėjo nei ką vežą, nei kokie reikalavimai taikomi tokiam kroviniui vežti, rodo jo nerūpestingumą. Gavęs CMR važtaraštį jis privalėjo išaiškinti, kokį krovinį gabena ir pagal važtaraštyje nurodomą prekės kodą patikrinti, ar nereikia krovinio deklaruoti SENT sistemoje. Kilus neaiškumams, vairuotojas turėjo imtis priemonių gauti informaciją apie jo, kaip vežėjo, tinkamą pareigų įvykdymą (galimai kreiptis pagalbos į įmonę, kurioje dirba, ar į atsakovą), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis tokius veiksmus atliko paimdamas UAB „Transekspedicija“ krovinį. Kadangi jis 2018-04-18 CMR važtaraštyje pasirašė, vadinasi, patvirtino, jog susipažino su perduoto vežti krovinio duomenimis CMR važtaraštyje, o neregistravęs jo SENT sistemoje ir neatsisakęs vežti, neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką dėl kilsiančių nuostolių. Atsižvelgdamas į tai, teismas reikalavimą dėl 6 842,36 Eur nuostolių gabenant UAB „Transekspedicija“ krovinį atmeta, o reikalavimą dėl 2 378,12 Eur dydžio nuostolių dėl baudos atsakovui pateikus neteisingą UAB „Tanagra“ krovinio deklaraciją tenkina. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad atsakovo kaltės neatnaujinus krovinio vežimo deklaracijos SENT20180516003025 nėra, nes duomenis apie licencijos numerį ir krovinio vežimo pabaigą galėjo žinoti tik ieškovas. Pažymėtina, kad imdamasis krovinio deklaravimo už ieškovą, atsakovas prisiėmė pareigą pateikti SENT deklaracijos duomenis, todėl juos turėjo išsiaiškinti (pas ieškovo vairuotoją pasidomėti ir į deklaraciją įrašyti licencijos numerį bei krovinio vežimo šalyje pabaigos datą), tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad šiuos duomenis jis galėjo nesunkiai gauti ir tai padarė, vos tik sustabdžius vilkiką tai pastebėjo pareigūnas.

           Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.210 straipsnio 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartys nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo 5 proc. dydžio metinių palūkanų, t.y. 180,58 Eur palūkanų už pirmąjį pervežimą ir 61,24 Eur palūkanų už antrąjį, paskaičiuotų nuo baudų sumokėjimo dienos iki kreipimosi į teismą.

            Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl 2 378,12 Eur nuostolių atlyginimo į atsakovą kreipėsi ir sąskaitą faktūrą pateikė 2019-02-14, suteikdamas atsakovui terminą iki 2019-02-22 atlyginti nuostolius (el.b.t.1, l. 95-97), ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos,  skaičiuojamos nuo 2019-02-23 iki 2019-04-10 (ieškinio pateikimo teismui dienos), t.y. 15,64 Eur, 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.)        

            Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Teismo vertinimu susitarimai dėl pervežimų yra komerciniai užsakymai, todėl ieškovas, tenkinus dalį jo reikalavimo dėl nuostolių ir įgijęs teisę į palūkanas, turi teisę į 40 Eur kompensaciją.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai tenkintai reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas patyrė 213 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el.b.t.1, l. 8) ir 808,92 Eur vertimo išlaidų (el.b.t.1, l. 52, 54, 56, 58, 60, t. 3, l. 77, 117-118, 127-128), iš viso 1 021,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el.b.t.1, l. 126) ir 1 600 Eur atstovavimo išlaidų (el.b.t.2, l. 136-137).

Ieškinys tenkintas 26 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 265,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 Atsakovo patirtos žyminio mokesčio išlaidos už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą neatlyginamos, nes sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui laiku nepateikus atsiliepimo ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ne dėl to, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, o nurodžius reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes ir pateikus papildomus įrodymus. Atsakovui, įvertinus tai, kad jo patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomenduojamų dydžių, iš ieškovo priteisiama 1 184 Eur atstovavimo išlaidų.

Atlikus šalims priteistų viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 918,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas byloje patyrė 17,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. 4,43 Eur jų priteisiama iš atsakovo ir 12,61 Eur iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

   ieškovo „Golden service“ ieškinį tenkinti iš dalies. 

    Priteisti ieškovui „Golden service“, į. k. 303015131, iš atsakovo UAB „Continexus“, į. k. 125371929,  2 378,12 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 12 ct) nuostolių atlyginimo, 15,64 Eur (penkiolika eurų, 64 ct) palūkanų, 40 Eur kompensaciją, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (2 433,76 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

   Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

   Priteisti atsakovui UAB „Continexus“, į. k. 125371929, 918,30 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

   Priteisti iš ieškovo „Golden service“, į. k. 303015131, 12,61 Eur (dvylika eurų, 61 ct) pašto išlaidų valstybei.

        Priteisti iš UAB „Continexus“, į. k. 125371929, 4,43 Eur (keturis eurus, 43 ct) pašto išlaidų valstybei.

         Valstybei priteista pašto išlaidų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

               Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Šiškienė