Baudž. bylos Nr. 1-764-506/2015
Proceso Nr.1-13-1-02462-2013-6
(S)

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei, advokatams Verai Gortovanovai, mariui Monkevičiui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1979-08-09, Vilniuje, lietuvis, LR pilietis, vedęs aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-09-05 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu – pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1996-01-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo– pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis 1995-12-21 d. įst. „Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas; 1996-11-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo– pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2006-01-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo– pagal LR BK 259 str. 2 d., 4 MGL dydžio bauda); 2006-09-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams, 2014-04-23 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. - 1300 Lt (10 MGL) bauda; 2014-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir
Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1992-09-06, Vilniuje, romė, LR pilietė, 10 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teista: 2014-01-06 pagal baudžiamojo kodekso LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu dviem metams, bausmės vykdymas atidėtas dviem metams; 2014-06-30 pagal baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d., 54str.3d. laisvės atėmimu keturiems metams (atlieka bausmę), kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis baudžiamojo kodekso (toliau - BK, baudžiamasis kodeksas), 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 260 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
D. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip išplatinti, laikė narkotinę medžiagą:
jis, 2013-12-15, apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje su savimi laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams keturiolikoje folijos lankstinukų įgytą narkotinę medžiagą - 0,102 g heroino, kurią pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Z. S. šiame epizode kaltinama pagal baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2013-12-15, apie 16,00 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) už 280 Lt pardavė D. R. keturiolikoje folijos lankstinukų minėtą kiekį (0,102 g) narkotinės medžiagos heroino.
Apklaustas kaltinamuoju D. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad daug metų vartoja narkotikus. 2013-12-15, apie 16.00 val., narkotikų įsigijimo tikslu nuvažiavo į taborą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir (duomenys neskelbtini) už 280 litų nusipirko 14 lankstinukų su heroinu. Jis pro langelį padavė pinigus (matė pinigus imančio žmogaus pirštų galiukus, langas buvo su užuolaida) ir netrukus jam pro tą patį langelį buvo paduota 14 lankstinukų su narkotikais. Neprisimena, ar tai buvo vyro ar moters ranka ir nežino, ar tame name gyveno Z. S.. (duomenys neskelbtini) jis ir anksčiau pirko narkotikus, tačiau niekada nematydavo pardavėjų, nes perkama buvo pro uždengtą langą, kuriame buvo skylė. Nusipirktus lankstinukus subėrė į cigarečių pakelį. Netoliese miškelyje ketino suvartoti dalį heroino, tam su savimi turėjo pasiėmęs švirkštą, tačiau buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų. Pamatęs pareigūnus, cigarečių pakelį su narkotikais išmetė ant žemės.
Toliau apklausiamas, atsakydamas į klausimus, D. R. parodė, kad teisingi yra jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuomet jis parodė, kad narkotines medžiagas pirko pro langelį iš Z. S., ją matė pro užuolaidas.
Apklausta kaltinamąja Z. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau retkarčiais užeina į (duomenys neskelbtini), kurį prižiūri po dėdės S. S. mirties. 2013-12-15 ji niekam narkotikų nepardavė. D. R. nepažįsta.
Liudytojas – policijos pareigūnas M. P. parodė, kad 2013-12-15, apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie taboro pastebėjo vyriškį, kuris, pamatęs tarnybinį policijos automobilį, pradėjo šalintis į šalia esantį mišką ir netrukus dingo iš akiračio. Vyriškį susekė tarnybinis šuo. Artinantis prie vyriškio, šis išmetė cigarečių pakelį. Pakelio viduje buvo rasta 14-ka folijos lankstinukų su gelsvos spalvos milteliais. Vyršikį, prisistačiusį D. R., sulaikė.
Liudytojas – policijos pareigūnas L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (teisme nurodė, kad aplinkybių neprisimena), kad policijos komisariate bendravo su sulaikytu D. R., pas kurį apžiūros metu buvo rasta 14 vnt. lankstinukų. Pastarasis nurodė, kad lankstinukuose heroinas, kurį jis nusipirko iš čigonės vardu „Z.“ viršutiniame čigonų tabore, (duomenys neskelbtini) ir, kad pirko iš jos heroiną jau ne pirmą kartą. Jis (pareigūnas) turėjo daug operatyvinės informacijos, kad Z. S. narkomanams parduoda psichotropines ir narkotines medžiagas. Z. S. gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat turi (duomenys neskelbtini). Pas ją ne kartą buvo atliekamos kratos ir buvo randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei didelės pinigų sumos.
2014-02-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro spec. išvadoje Nr. 140-(6594)-IS1-728, nurodyta, kad rusvos spalvos miltelių iš 14 vnt. folijos lankstinukų, 2013-12-15 rastų paviršutinės apžiūros metu pas D. R., sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, jo masė 0,102 g. (b.l. 40-41).
Iš bylos duomenų matoma, kad, išskyrus kaltinamojo D. R. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog pas jį 2013-12-15 rastas narkotines medžiagas netrukus iki sulaikymo čigonų tabore jam pardavė Z. S., šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys. Kaltinamoji Z. S. neigė, kad 2013-12-15 pardavė D. R. narkotines medžiagas ir tvirtino išvis šio asmens nepažįstanti.
Kaltinamųjų parodymai, atsižvelgiant į jų procesinį statusą, yra lygiaverčiai, nes kaltinamieji neturi prievolės duoti teisingus parodymus. Taigi byloje nesant daugiau objektyvių kurio nors iš kaltinamųjų versiją patvirtinančių duomenų, nėra ir pagrindo prioritetiniais laikyti kurio nors vieno iš jų parodymų.
Laikantis esminio baudžiamojo proceso principo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas ne pavieniais įrodymais ar prielaidomis, o tik patikimų, neabejotinų, tarpusavyje neprieštaraujančių ir vienas kitą papildančių faktinių duomenų visuma bei vertinant tai, kad byloje tėra vienintelis Z. S. apkaltinantis duomuo - kaltinamojo D. R. parodymai, apie juos pasisakytina detaliau. D. R. parodymai ne tik nepakankami apkaltinamojo nuosprendžio Z. S. pagrindimui, bet ir nepatikimi, nes proceso metu jie nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo apklaustas du kartus, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausiamas pirmą kartą jis teigė, kad narkotikus iš maždaug 22 metų amžiaus moters, kurią vadina ”Z.”, jis nusipirko (duomenys neskelbtini) tarpduryje (b.l. 76). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo jis parodė, kad narkotikus įsigijo pro langą iš 25-30 metų moters, vardu ”Z.”, stovėjusios už dieninių užuolaidų (79-80). Teisme D. R. tvirtino, kad narkotikus pirko pro langelį ir, kaip visada, narkotikų pardavėjo nematė (matė tik paėmusio pinigus ir padavusio lankstinukus pardavėjo pirštų galiukus), be to, ir nežino, ar minėtame name tuo metu gyveno Z. S.. Imama domėn, kad D. R. nenuoseklių parodymų turinį gali įtakoti tai, kad jis daug metų vartoja narkotines medžiagas, kurias įsigyja čigonų tabore, taigi jo galimybę ateityje iš taboro prekeivių įsigyti svaigalų, nuo kurių jis yra priklausomas, lemia ir jo, kaip narkotikų pirkėjo patikimumas, ir tokia galimybė siejama, visų pirma, su narkotikų prekeivio neatskleidimu. Tokio asmens parodymai nepatikimi.
Nei teisme liudijusio policijos pareigūno L. T. parodymai apie turimą gausią operatyvinę informaciją, jog Z. S. prekiauja narkotikais, nei tai, kad Z. S. minėtu laikotarpiu už prekybą narkotikais buvo teisiama dvejose bylose, šioje baudžiamojoje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes ši informacija niekaip tiesiogiai nepatvirtina konkretaus Z. S. inkriminuojamo narkotinių medžiagų išplatinimo fakto.
Kiti faktiniai bylos duomenys (liudytojų M. P. parodymai ir specialisto išvada Nr. 140-(6594)-IS1-728) patvirtina tik tai, kad 2013-12-15, apie 16,15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje buvo sulaikytas D. R., pas kurį buvo rasta 14 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu, kurio grynas kiekis 0,102 g.
Pagal 2003-04-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, pas D. R. rastos narkotinės medžiagos – heroino kiekis viršija nedidelį, bet nesiekia didelio šios narkotinės medžiagos kiekio. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis D. R. užsiima narkotinių medžiagų platinimu. 2014-06-12 specialisto išvadoje Nr. T-N 2758/13 (01) ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1978 konstatuojama, kad D. R. šlapime rasta morfino, kodeino, 6-monoacetilmorfino (6-MAM0 ir difenhidramino ( b.l. 104-105). D. R. daug metų vartoja narkotikus, yra nuo jų priklausomas, todėl teisingai inkriminuojama, jog jis disponavo narkotine medžiaga neturėdamas jos platinimo tikslo, tai yra narkotikus jis laikė savo poreikių tenkinimui. Veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 259 str. 1 d.
Kaltinamoji Z. S. dėl kaltinimo pagal baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl heroino pardavimo 2013-12-15 D. R. išteisintina neįrodžius, kad ji dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad Z. S. baudžiamoji atsakomybė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje išvis negalima, nes dėl šios veikos nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šios išvados motyvacija teikiama nuosprendžio dalyje dėl Z. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje (2014-02-03).
Dėl Z. S. kaltinimo pagal baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (2013-07-18 epizodas)
Z. S. kaltinama tuo, kad ji, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 0,457 g. narkotinės medžiagos heroino, kurią iki 2013-07-18, 21.00 val. neteisėtai laikė paslėptą miške po krūmais, žolėje, apytiksliai 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kol Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK KPS tyrėjas P. B., tikrindamas kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad minėto čigonų taboro 72-ame name galimai yra platinamos narkotinės medžiagos, rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos heroino.
Apklausta kaltinamąja Z. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013-07-18 miške rasti folijos lankstinukai yra ne jos. Ji visada namuose turi folijos, skolina ją kaimynams ir visiems, kam jos reikia, todėl ant folijos galėjo likti jos pirštų atspaudai.
Liudytojas – policijos pareigūnas P. B. parodė, kad 2013-07-18, apie 21.00 val., dirbant kartu su porininku V. B. tikrino kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje galimai yra platinamos narkotinės medžiagos - heroinas. Maždaug 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), miške, takelio kairėje pusėje, po krūmais, žolėje rado polietileninį maišelį, kuriame buvo 28 folijos lankstinukai su galimai narkotine medžiaga heroinu. Rastų narkotinių medžiagų šeimininko nustatyti nepavyko. Lankstinukus jų radimo vietoje įdėjo į paketą ir perdavė specialistams tyrimui.
Rašytiniai duomenys:
2013-12-04 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro spec. išvadoje Nr. 140-(4947)-IS1-6326 nurodyta, kad nevienalyčių rusvos spalvos miltelių iš 28 folijos lankstinukų sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio bendroji masė yra 0,457 g. (b.l. 13-14);
2013-12-12 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro spec. išvadoje Nr. 140-(4948)-IS1-6688 nurodyta, kad trys rankų pėdsakai, išryškėję ant folijos lankstinukų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2013-07-18 (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, išryškėję ant 28 vnt. folijos lankstinukų, netinkami identifikavimui (b.l. 19);
2013-12-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažymoje nurodyta, kad pagal daktiloskopinių duomenų registrą, paminėti trys rankų pirštų pėdsakai sutampa su Z. S., a.k (duomenys neskelbtini) rankų pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje (b.l. 22).
Z. S. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikalstamą veiką ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Bylos medžiagoje nėra nė vieno duomens, kuriuo Z. S. būtų grindžiamas kaltinimas inkriminuojamo narkotinių medžiagų kiekio įgijimu, nors Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio nuostatos įpareigoja prokurorą kaltinamajame akte tokius duomenis nurodyti, o ikiteisminio tyrimo pareigūnus - juos surinkti. Narkotinių medžiagų įgijimas yra viena iš alternatyvių baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytų atskirų nusikalstamų veikų, tad, ji turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų vėlesnių veikų. Kiekvienos veikos padarymo faktas ir aplinkybės turi būti nustatytos nekeliant nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų - mažesnių ar didesnių reikalavimų.
Kaltinamosios Z. S. sąsają su pareigūno P. B. 2013-07-18 miškelyje prie taboro galbūt rastais narkotikais grindžiama vieninteliu dokumentu, tai yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-12-18 elektroniniu paštu pateiktu raštu Nr. 140-S2-1811, kuriame rašoma, kad trys pagal specialisto išvadą Nr. 140-(4948)-IS1-6688 tinkami identifikavimui rankų pirštų pėdsakai (t.y. pėdsakai ant dviejų iš 28 folijos lankstinukų, miškelyje 2013-07-18 rastų pareigūno P. B.) sutampa su rankų pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti duomenys: Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22).
Rankų pirštų atspaudų, kaip nusikalstamos veikos pėdsakų, daktiloskopinis tyrimas reikalauja specialių žinių. Tokį tyrimą atlieka turintis atitinkamą kvalifikaciją ir įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingą išvadą specialistas. Daktiloskopinis tyrimas atliekamas prieš tai įstatymo nustatyta tvarka paėmus pavyzdžius lyginamajam tyrimui (BPK 205 str., 235 str., 144 str.). Tik nustatyta tvarka atiliktas specialisto daktiloskopinis tyrimas ir jo išvada pagal baudžiamojo proceso nuostatas pripažįstamas leistinu įrodymu. Toks tyrimas nebuvo atliktas, o minėtas Kriminalistinių tyrimo centro raštas Nr. 140-S2-1811 specialisto tyrimui, kaip minėta, negali būti prilyginamas, taigi jis nėra įrodymas, todėl ir nevertinamas.
Byloje daugiau nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad kaltinamoji Z. S. yra susijusi su bylos medžiagoje, kaip įkaltis, įvardijama narkotine medžiaga - 0,457 g heroino.
Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kaltinimo ir gynybos šalims turint lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Tuo tarpu bylą nagrinėjančiam teismui suteikta prerogatyva, vadovaujantis įstatymu ir pagal savo vidinį įsitikinimą pateiktus įrodymus vertinti (BPK 20 str. 5 d.).
Baudžiamojo proceso įstatymas iš tiesų nedraudžia teismui rinkti įrodymus, o Lietuvos teismų praktika formuojama linkme, skatinančia teismus būti šiuo atžvilgiu aktyviems. Vis dėlto, šioje byloje teismas nemato prasmės inicijuoti daktiloskopinio tyrimo atlikimą su tikslu palyginti Z. S. pirštų atspaudus ir atspaudus, rastus ant folijos lankstinukų, nes folijos lankstinukų su narkotikais, kaip įkalčių, radimo, jų paėmimo ir vėlesnio saugojimo istorija kelia didelių abejonių ne tik šių veiksmų teisėtumu. Abejonių kelia pats lankstinukų su narkotikais radimo faktas. Tokių objektų tyrimas, nors ir atliktas įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pripažintas leistinu įrodymu.
Baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsnyje nustatyta, kad, <...> jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų radimo fakto miškelyje prie čigonų taboro 2013-07-18 buvo pradėtas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo jų radimo – 2013-10-04 (b.l. 7, 5, 6). Tai grubus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nulėmęs situaciją, dėl kurios visą minėtą laikotarpį narkotinių medžiagų radinys neturėjo jokio procesinio įteisinimo ir išvis nežinia kur buvo. Dėl nesavalaikio ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo atlikti privalomi procesiniai veiksmai – įvykio vietos apžiūra ir joje rastų daiktinių įrodymų apžiūra. Bylos medžiagoje yra tik internetinio tinklapio maps.lt vietovės kosminio vaizdo žemėlapis (b.l. 10), kuriame yra vienintelis žymuo - „Čigonų g.“. Daugiau žemėlapis niekaip nekomentuojamas, tad, visiškai nėra aišku, nei kur yra kaltinamosios Z. S. namas, nei vieta (krūmas), po kuriuo galbūt buvo rasti narkotikai. Baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnyje numatyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jiems nereikalingas specialus tyrimas, turi būti apžiūrimi pagal šio kodekso 207 straipsnyje nustatytas taisykles, tai yra surašant apžiūros protokolą ir jame smulkiai aprašant apžiūrimus objektus, nurodant reikšmingus tyrimui jų požymius, kiek galima juos nufotografuojant ar nufilmuojant. Daiktai, kuriuos būtina tirti, kaip nurodoma baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio 2 dalyje, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje. Nagrinėjami atveju narkotikų radinys nebuvo apžiūrėtas nei surašant daiktinių įrodymų apžiūros protokolą, nei smulkiai aprašytas ir/ar nufotografuotas tyrimą atlikusio specialisto (specialisto išvada – b.l. 13-14).
Praėjus trims dienoms po ikiteisminio tyrimo pradėjimo - 2013-10-07, pareigūnas P. B. Kriminalistinių tyrimų centro specialistams tyrimui pateikė paketą Nr. 116877 su 28 folijos lankstinukais. Specialisto išvadoje Nr. 140-(4947)-IS1-6326 (b.l. 13-14) rašoma, kad tyrimui pateiktas nepažeistos pakuotės specialus plastikinis paketas Nr. 116877, kuriame yra 28 vienetai folijos lankstinukų su nevienalyčiais rusvos spalvos milteliais. Taigi narkotinių medžiagų radinys įvykio vietoje buvo paimtas jį, kaip įkaltį, iškart pažeidus, tai yra lankstinukus išpylus iš pirminės pakuotės (būtent ant pirminės pakuotės, be kita ko, labiausiai tikėtinai galėjo būti rasti tyrimui reikšmingi pirštų atspaudai) ir subėrus į paketą Nr. 116877. Teisme pareigūnas P. B. parodė, kad po krūmu rasti folijos lankstinukai buvo polietileniniame maišelyje (kur yra maišelis ir kodėl jis nebuvo paimtas kaip įkaltis, pareigūnas teisme negalėjo paaiškinti), tačiau tarnybiniame pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradžią, kurį, kaip minėta, pareigūnas rašė praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, taip pat pranešime prokurorui jis nurodė, kad 2013-07-17 (datos paklaida) minėtomis aplinkybėmis buvo rastas 205 mililitrų buteliukas, kuriame buvo 28 folijos lankstinukai (b.l. 6). Prokurorė 2014-03-19 nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus ir vėlesniuose trijuose prašymuose pratęsti jo terminą konstatavo, kad 2013-07-17, apie 21 val. (kaltinime nurodoma kita data – 2013-07-18), (duomenys neskelbtini) Vilniuje buvo rastas buteliukas su 28 folijos lankstinukais su narkotine medžiaga – heroinu ir, kad po specialisto išvados paaiškėjo, kad ant minėto buteliuko ir lankstinukų buvo rasti Z. S. pirštų atspaudai (b.l.1). Byloje nėra nei prokurorės nurodyto buteliuko, kaip įkalčio, nei jo daktiloskopinio tyrimo išvadų, nei duomenų apie tai, kad buteliukas buvo tirtas ir išvis, kad jis buvo rastas kaip lankstinukų pakuotė. Aptartų bylos duomenų, tame tarpe ir bylą tyrusių bei tyrimą kontroliavusių pareigūnų procesinių dokumentų prieštaringumas, taip pat esminiai procesiniai pažeidimai šiuos duomenys renkant, leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu, o abejotinais duomenimis nuosprendžiai negrindžiami.
Pažymėtina, kad net ir atlikus daktiloskopinį Z. S. pirštų atspaudų tyrimą ir esant išvadai, kad ant folijos lankstinukų yra pastarosios pirštų atspaudai, tai nepaneigtų kaltinamosios Z. S. versijos, jog jos pirštų atspaudai ant folijos galėjo atsirasti tiesiog jai naudojant foliją buityje. Nėra pakankamo pagrindo nusikaltimo dalyką priskirti būtent Z. S., juolab, kai yra žinoma, jog taboro (duomenys neskelbtini) be kaltinamosios gyvena ir daugiau asmenų.
Dėl Z. S. kaltinimo pagal baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį (2014-02-03 epizodas)
Z. S. kaltinama tuo, kad ji, nenustatytu laiku, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ir prie namo Nr. 30, esančio Dariaus ir Girėno gatvėje 185-1,Vilniuje, penkiuose užsukamuose buteliukuose platinimo tikslu laikė didelį kiekį - 2,931 g narkotinės medžiagos heroino iki 2014-02-03, kol 16.20 val. minėtas narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Apklausta kaltinamąja Z. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2014-02-03, kuomet ji buvo atvykusi į dėdės S. S. laidotuves ir užėjusi į mamos (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai ir atliko kratą, kurios metu prie namo – kieme, sniege rado plastikinius buteliukus nuo vaistų, kuriuose buvo folijos lankstinukai. Šie buteliukai su lankstinukais yra ne jos ir apie juos ji nieko nežino. (duomenys neskelbtini) ji būna retai, nes pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su brolio žmona, jos dukra, J. S. ir S. S.. (duomenys neskelbtini) tuo metu niekas negyveno, todėl bet kas galėjo užeiti į kiemą ir paslėpti narkotikus. 2014-02-03 užėję policijos pareigūnai parodė ir davė pasirašyti leidimą kratai. Po to, pusė pareigūnų kratą darė namuose, o kiti lauke, taip pat sakė, kad krata daroma ir (duomenys neskelbtini), tačiau į pastarąjį namą ji nebuvo vedama. Ji nematė kaip ir kur kieme buvo rasti buteliukai su narkotikais, nes tuo metu buvo namuose. Ją pareigūnai tik pakvietė į lauką ir parodė, kad rado buteliukus, kuriuose buvo folija, taip pat parodė vietą ar vietas, kur jie buvo rasti, tačiau tų vietų ji nebeprisimena. Po to ją išvežė į policiją, ten iškart paėmė tepinėlius nuo rankų, davė pasirašyti pasižadėjimą registruotis policijoje ir išleido. Ji bendravo su pareigūne moterimi, kuri tik nustatė laiką penktadieniais žymėtis policijoje ir pasakė, kad iškvies apklausai, kai su advokatu susitars dėl apklausos laiko. Tą dieną ji nebuvo apklausinėjama, nes negalėjo atvykti jos advokatas P. J.. Pirmoji apklausa įvyko po mėnesio ar dviejų, dalyvaujant advokatui.
Apklaustas liudytoju L. T. parodė, kad 2014-02-03, apie 16.20 val. jam dirbant kartu su pareigūnais J. P. ir A. S., siekiant rasti narkotinių medžiagų ir surinkti daugiau įrodymų ikiteisminiam tyrimui, čigonų tabore (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini) buvo atlikta neatidėliotina krata pas Z. S.. Tarp namų (duomenys neskelbtini) yra apie 250-300 metrų atstumas, tarp jų yra kitų statinių. Jis atliko kratą (duomenys neskelbtini) ir namo kieme, teritorijoje prie tvoros už 4 metrų nuo vartelių, sniego pusnyje rado ir paėmė kelis buteliukus nuo vaistų, kuriuose buvo folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis. Iš viso buteliukuose buvo daugiau kaip 400 lankstinukų. Žiemą romai dažnai slepia narkotines medžiagas sniege, išmėtydami jas į dešimt vietų po dešimt gramų. Jis pats nusprendė kada atlikti kratą, tai yra tuomet, kai buvo gauta operatyvinė informacija, kad Z. S. turi narkotinių medžiagų. Atlikdamas kratą jis pradėjo kasinėti sniegą aptvertoje kiemo teritorijoje ir keliose vietose rado buteliukus, todėl, jo nuomone, 2013-12-16 priimta teismo nutartis leisti atlikti kratą (duomenys neskelbtini) namuose, suteikė teisę narkotinių medžiagų ieškoti ir teritorijoje aplink namus. Z. S. buvo sutikta (duomenys neskelbtini), ji buvo su vyru, giminaičiu ar draugu. Narkotinių medžiagų radimo vietos buvo fotografuojamos, nuotraukos turėjo būti pridėtos. Jis policijos komisariate atliko rastų narkotinių medžiagų testą, leidžiantį nustatyti, kokia tai narkotinė medžiaga, tai yra iš vieno folijos lankstinuko paėmė granulę, ją įdėjo į testą (maišelį), sulaužė ampulę, po ko, pakitusi spalva parodė narkotinę medžiagą heroiną. Testas paprastai atliekamas, jei ruošiamasi įtariamąjį suimti. Z. S. buvo pristatyta į policijos komisariatą, tačiau nebuvo sulaikyta, nes ji buvo nėščia. Ar buvo atlikta jos apklausa, neatsimena. Z. S. sakė, kad rasti narkotikai yra ne jos. Liudytojas parodė, kad gali kategoriškai teigti, jog (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo svetimų asmenų: (duomenys neskelbtini) tikrai svetimi asmenys negyveno, nebent jie būdavo įleidžiami, kad parduotų narkotines medžiagas – tai tabore praktikuojama.
Liudytojas – policijos pareigūnas A. R. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, nes įvykio aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014-02-03, apie 16.20 val., jam dirbant kartu su KPS tyrėju V. B. ir T. D., siekiant išimti narkotines medžiagas ir surinkti daugiau įrodymų šiam ikiteisminiam tyrimui, namuose (duomenys neskelbtini) adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo atliktos neatidėliotinos kratos pas Z. S.. Kratą jis darė (duomenys neskelbtini), nieko rasta nebuvo. Z. S. buvo pristatyta į 2PK tolimesniam aiškinimuisi.
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas A. R. papildė, kad dokumentą dėl leidimo daryti kratą Z. S. pateikė, matyt, tas, kas buvo veiksmų iniciatorius. Neatidėliotina krata atliekama tada, kai pareigūnas turi duomenų, kad yra pas kažką narkotinė medžiaga ar kiti įrodymai, ir kai norima, kad įrodymai nebūtų sunaikinti. Neabejotinai tokia informacija buvo gauta. Pareigūnas parodė neprisimenantis, ar jam atliekant kratą (duomenys neskelbtini), jame buvo žmonių, taip pat neatismena, kur buvo namų savininkė Z. S.. Be namo savininko ar jo atstovo jis nebūtų ėjęs į namo vidų. Jei kratos protokole parašyta, kad kratą jis pradėjo dalyvaujant Z. S., vadinasi jis jai ir paskelbė leidimo kratai dokumentą ir Z. S. name turėjo būti visą kratos laiką iki pabaigos.
Rašytiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
2014-07-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro spec. išvada Nr. 140-(820)-IS1-3452, kurioje nurodyta, kad 2014-02-03 kratos pas Z. S. metu rastuose lankstinukuose yra narkotinį medžiaga heroinas, kurio bendroji masė tokia:
31 vnt. folijos lankstinukuose iš baltos spalvos plastikinio buteliuko su mėlynu kamšteliu - 0,200 g;
150 vnt. folijos lankstinukuose iš raudonos spalvos dangteliu užsukto plastikinio buteliuko - 1,131 g;
40 vnt. folijos lankstinukuose iš baltos spalvos dangteliu užsukto mėlynos spalvos plastikinio buteliuko - 0,262 g;
100 vnt. folijos lankstinukuose iš baltos spalvos dangteliu užsukto baltos spalvos plastikinio indelio - 0,646 g;
111 vnt. folijos lankstinukuose iš baltos spalvos dangteliu užsukto baltos spalvos plastikinio indelio - 0,692 g.
Toje pačioje specialisto išvadoje nurodoma, kad vatos tampone su nuoplovomis nuo Z. S. rankų, rasti narkotinės medžiagos heroino pėdsakai (b.l. 48-51).
Kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kurie neįtraukti į kaltinamąjį aktą:
du kratos protokolai, iš kurių matoma, kad 2014-02-03, (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančiuose (duomenys neskelbtini) namuose (tuo pačiu laiku) buvo atliktos kratos, su tikslu rasti ir paimti narkotines medžiagas, svarstykles, vienkartinius polietileninius maišelius. Kratos metu (duomenys neskelbtini) nieko nerasta, o (duomenys neskelbtini) kieme, sniego pusnyje rasti penki plastikiniai buteliukai nuo vaistų, kuriuose rasta atitinkamai 40, 31, 110, 150 ir 100 folijos lankstinukų su narkotikais ( b.l. 31-32, 33-34); du pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, tai yra Z. S. rankų nuoplovų ir tepinėlio nuo vidinio žando pusės paėmimo protokolai, kuomet ši po kratos buvo pristatyta į policijos komisariatą ( b.l. 136, 137).
Tarp išvardintų bylos duomenų, kurie leistų nusikalstamos veikos dalyką – kratos metu pareigūno galbūt rastas narkotines medžiagas priskirti Z. S., reikšmingi tėra tik du: 2014-02-03 kratos (duomenys neskelbtini) protokolas, iš kurio seka, kad namo kieme buvo rasta narkotinių medžiagų - heroino, ir 2014-07-02 specialisto išvada Nr. 140-(820)-IS1-3452, jog ant nuoplovų, paimtų nuo Z. S. rankų netrukus po kratos buvo rasta heroino pėdsakų.
Dėl kratos (duomenys neskelbtini) ir rankų nuoplovų paėmimo
Krata (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje 2014-02-03 buvo atliekama 2013-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties pagrindu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 13-1-03117-13 (b.l. 29-30). Pastarasis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad 2013-12-15, apie 16,15 val., miškelyje prie taboro su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas D. R., kuris be kita ko paaiškino, kad narkotikus nusipirko 30-ame taboro name iš moters, vardu „Z.“.
Pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą – sekančią dieną (2013-12-16), prokurorė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydama leisti daryti kratą pas Z. S., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namuose, nes, kaip nurodoma prašyme, „faktiniai duomenys leido manyti“, kad minėtais adresais „yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, svarstyklės, vienkartiniai užspaudžiami maišeliai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti“ (b.l. 7-8).
Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.
Kratos poreikis ir jos apimtis gali būti siejamas tik su lūkesčiu rasti reikšmingų įkalčių konkrečiame ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju tai buvo tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013-12-15 buvo sulaikytas D. R., pas kurį buvo rasta 14 lankstinukų su heroino narkotikais. Kiekvieno pradėto ikiteisminio tyrimo paskirtis yra ištirti nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra atliekamas, tačiau, kaip matoma iš bylos medžiagos, iki kratos pas Z. S. atlikimo (2014-02-03), ikiteisminiame tyrime pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., nebuvo priimta jokių procesinių sprendimų dėl šių narkotinių medžiagų išplatinimo D. R. fakto tyrimo, tai yra nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. Tai situacija, kuomet, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo sankcionuota procesinės prievartos priemonė - krata, o tai yra vienas grubiausių Konstitucijos lygmeniu garantuojamų žmogaus būsto neliečiamybės pažeidimų, nesuderinamų su Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje apibrėžta baudžiamojo proceso paskirtimi, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Antra vertus, krata pas Z. S. faktiškai buvo atlikta netgi ne tiriant narkotikų išplatinimo fakto D. R. 2013-12-15 įvykį, o siekiant šios procesinės prievartos priemonės pagalba išaiškinti visiškai naują, niekaip su minėtu įvykiu nesusijusią nusikalstamą veiką. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą esmė yra būklės konstatavimas, jog nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, o ikiteisminio tyrimo paskirtis yra šių požymių buvimo patikrinimas Baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis, bet ne naujų nusikalstamų veikų „paieška“ panaudojant procesinės prievartos priemones.
Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytas terminas, per kurį turėtų būti atlikta krata, tad, teoriškai, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, leidžiantį ją atlikti, galioja visą laiką, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Kita vertus, visiškai akivaizdu, kad nerealizuojamas leidimas kratai negali tęstis iki begalybės ir, kad pasirinktas kratos atlikimo laikas turi būti optimalus - apribotas protingu laikotarpiu, sietinu su realia tikimybe gauti įkalčių dėl konkrečios tiriamos nusikalstamos veikos. Todėl visiškai akivaizdu ir tai, kad 2014-02-03 - praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po to, kai taboro prieigose, miškelyje pas D. R. buvo rasta narkotikų, atliekant kratą pas Z. S., nebuvo jokios tikimybės rasti tiesioginių įkalčių, susijusių su tuo, jog Z. S. 2013-12-15 pardavė D. R. narkotines medžiagas. Tokios kratos metu radus dalykų, nors ir bylojančių apie vykdomą prekybą narkotinėmis medžiagomis, jie tiesiogiai nei patvirtintų, nei paneigtų nė vienos konkretaus atvejo tyrimui reikšmingos aplinkybės, o tik liudytų apie naujos ar naujų nusikalstamų veikų darymą. Tai akivaizdžiai seka ir iš teisme liudijusių policijos pareigūnų L. T. ir A. R. parodymų, kurie patvirtino turėję gausią operatyvinę informaciją, kad Z. S. nenustoja prekiauti narkotinėmis medžiagomis ir, kad 2014-02-03 operatyvinė informacija buvo labai konkreti, todėl ir buvo nutarta atlikti neatidėliotiną kratą. Šie liudytojų parodymai reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad pareigūnams buvo žinoma, jog Z. S. galbūt vykdė visiškai naujas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Duomenys apie tokias – visiškai atskiras, naujas veikas galėjo būti renkami ir fiksuojami ne „prijungiant“ jas prie niekaip su jomis nesusijusios jau tiriamos nusikalstamos veikos, tam panaudojus pastarajai veikai tirti skirtą, tačiau savalaikiai nerealizuotą ir dėl to jau nebeaktualų (be to, šiuo atveju, ir be pagrindo priimtą) baudžiamojo proceso dokumentą – teismo nutartį dėl leidimo atlikti kratą. Tokie duomenys renkami ir fiksuojami niekaip kitaip, kaip tik dviem įstatymų numatytais būdais, tai yra baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka dėl naujos veikos, esant vadai ir pagrindui, pradėjus atskirą ikiteisminį tyrimą bei toliau imantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų nusikalstamos veikos ištyrimo veiksmų (įskaitant procesinių prievartos priemonių taikymą), arba, asmenims, turintiems kriminalinės žvalgybos subjekto statusą, tokius duomenis gavus ir užfiksavus Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, naudojant minėtame įstatyme numatytus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus bei vėliau šių duomenų pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Nagrinėjamu atveju, visiškai naujos nusikalstamos veikos atskleidimui, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, prieš Z. S. buvo panaudotos dvi baudžiamojo proceso įstatyme numatytos procesinės prievartos priemonės – krata ir pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas (paimtos rankų nuoplovos) (BPK XII skyrius, 144 ir 145 str.). Kaip minėta, tai grubus esminis Konstitucijos lygmeniu garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš tiesų nedraudžiama dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlikti sukauptos informacijos apie asmens daromas nusikalstamas veikas patikrinimą, pavyzdžiui, apklausti liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą ar pan., tačiau svarbu, kad tokie procesiniai veiksmai nebūtų susiję su procesinių prievartos priemonių prieš asmenį panaudojimu.
Pastaruoju metu, kaip matoma iš teisme gaunamų baudžiamųjų bylų medžiagos, yra praktikuojama, kad, jau atliekamo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinus naują nusikalstamą veiką, dėl šios naujos veikos atskiras ikiteisminis tyrimas nepradedamas, jis atliekamas pirminiame ikiteisminiame tyrime. Tačiau, esminis dalykas yra tai, kad visais atvejais, nustačius naujos nusikalstamos veikos požymius, privaloma šį faktą registruoti policijos įvykių registre bei priimti atitinkamus patvarkymus dėl naujai išaiškintos veikos tyrimo atlikimo arba naujame, arba jau pradėtame ikiteisminiame tyrime. Šioje byloje dėl Z. S. kaltinimo platinimo tikslu įgijus ir laikius didelį kiekį - 2,931 g narkotinės medžiagos heroino, ikiteisminis tyrimas, nei kaip atskiros nusikalstamos veikos tyrimas, nei kaip tyrimas, prijungtas prie jau vykstančio ikiteisminio tyrimo, išvis niekada nebuvo pradėtas, kaip ir nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. dėl 2013-12-15 veikos. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad narkotikų radimo 2014-02-03 faktas buvo įregistruotas, nei apie tai, kad dėl šio fakto būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei, kad šis tyrimas būtų prijungtas prie jau vykstančio ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-02462-13. Taigi nebuvo paisyta Baudžiamojo proceso kodekso 164, 166 ir171 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių ikiteisminio tyrimo subjektus kiekvienu atveju, kai nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigojančių prokurorą jam vadovauti ir jį kontroliuoti. Tyrimas dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo be jokių procesinių sprendimų buvo „prijungtas“ prie ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 13-1-03117-13 tirtos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį D. R. atžvilgiu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad 2014-02-03 pas Z. S. atlikta krata ir pavyzdžių lyginamajam tyrimui (rankų nuoplovų) paėmimas, buvo neteisėtai atlikti procesinės prievartos veiksmai.
Kaltinimas šiame epizode grindžiamas duomenimis, gautais ne įstatymo nustatytu būdu. Tokie duomenys neleistini ir nepripažįstami įrodymais (BPK 20 str. 4 d.).
Daugiau duomenų, leidžiančių teismui juos vertinti, nėra ir jų negali būti, nes visi jie buvo renkami nesant ikiteisminio tyrimo įvykio.
Z. S. dėl kaltinimo pagal baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį išteisintina neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl D. R. skirtinos bausmės
Kaltinamojo D. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d. ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
D. R. šešis kartus teistas ir baustas administracine tvarka (b.l. 97-102), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ( b.l.108-109 ), tačiau dėl priklausomybės nuo narkotikų 2005-03-30 buvo įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitą ( b.l. 107 ).
Pastaruoju metu kaltinamasis deklaruoja pastangas gydytis nuo narkomanijos, jis nuo 2014-07-25 iki 2015-01-11 gydėsi bei praėjo reabilitacijos kursą (pažyma yra byloje), nuo 2015-02-09 įgijo verslo liudijimą (statybos darbai), be to, turi mažametę dukra, gimusią 2012 metais. D. R. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.
D. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad D. R. pastangos taisytis demonstruojamos tik pastaruoju metu ir tai galimai yra susiję su jo atžvilgiu 2014 metais priimtais dviem apkaltinamaisiais nuosprendžiais, iš kurių vienu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas priėjo išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant D. R. su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą.
Dėl proceso išlaidų
Byloje yra Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro tyrimo kainos nustatymo 2013-12-04, 2013-12-12, 2014-02-07, 2014-07-02 ir 2014-07-18 aktai, kuriuose nurodoma, kad atlitkų specialisto tyrimų kainos yra atitinkamai 220,85 (63,96 Eur) Lt, 220,85 Lt (63,96 Eur), 220,85 Lt (63,96 Eur), 927,83 Lt (268,72 Eur) ir 541,23 Lt (156,75 Eur).
LR BPK 103 str. 1 d. 3 d. nustatyta, kad proceso išlaidos yra ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.
Šioje byloje visus specialisto tyrimus atliko biudžetinės įstaigos – Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialistai kaip tarnybinę užduotį, tad, tyrimo išlaidos pagal LR BPK 103 str. nepriskiriamos proceso išlaidoms, todėl jų išieškojimo klausimas nesvarstomas.
Dėl daiktinių įrodymų
Prie bylos medžiagos saugomi daiktai ir objektai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
narkotinė medžiaga – heroinas ( saugomos Kriminalistinių tyrimų centre pagal 2014-07-02 aktą Nr. A3-9933 (grynos narkotinės medžiagos kiekiai: 0,186g, 1,107 g, 0,251 g, 0,634 g, 0,675 g);
narkotinė medžiaga – heroinas (saugomos Kriminalistinių tyrimų centre pagal 2013-12-04 aktą Nr. A3-9348 (grynos narkotinės medžiagos kiekis 0,438 g);
folijos lankstinukai, buteliukai, narkotikų testas (saugomi Vilniaus apskrities VPK pagal 2014-07-10 kvitą B serija BBB Nr. 2PK000410, 2014-0-01 kvitą B serija BBB Nr. 2PK000499, 2014-09-01 kvitą B serija BBB Nr. 2PK000498)
Šie tyrimui reikšmingi daiktai ir objektai perduotini prokurorui jų priskyrimo klausimų sprendimui.
Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,
n u s p r e n d ė :
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti aštuoniasdešimties parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę D. R. palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus D. R. suimti iš nukreipti arešto bausmei atlikti. Bausmės pradžią skaičiuoto nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į atliktos bausmės laiką D. R. įskaityti sulaikymo trukmę – vieną dieną nuo 2013-12-15 iki 2013-12-16.
Z. S. dėl kaltinimo nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (2013-07-18 ir 2013-12-15 epizodai) ir nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje išteisinti neįrodžius jos dalyvavimo darant nusikalstamas veikas ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Daiktinius įrodymus: narkotines medžiagas heroiną, saugomas Kriminalistinių tyrimų centre pagal 2014-07-02 aktą Nr. A3-9933 (grynos narkotinės medžiagos kiekiai: 0,186g, 1,107 g, 0,251 g, 0,634 g, 0,675 g) ir pagal 2013-12-04 aktą Nr. A3-9348 (grynos narkotinės medžiagos kiekis 0,438 g), folijos lankstinukus, buteliukus, narkotikų testus, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2014-07-10 kvitą B serija BBB Nr. 2PK000410, 2014-0-01 kvitą B serija BBB Nr. 2PK000499, 2014-09-01 kvitą B serija BBB Nr. 2PK000498, perduoti prokurorui.
Nuosprendis per 20 dienų, o išteisintajai Z. S. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.
Teisėja L.Tarčevskaja