Civilinė byla Nr. N2-10583-127/2011

(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07234-2011-6)

                                             Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 75.7, 75.8, 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 125.2

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 26 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Trinkūnienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovui S. P.,

ieškovo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

atsakovei A. P.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. ieškinį atsakovei A. P., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

n u s t a t ė :

šalių santuoka įregistruota 1980-09-05 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje sutuoktiniai susilaukė keturių vaikų, iš kurių dvyniai L. ir L. P., gimę (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai. 2010 metų liepos mėnesį atsakovė A. P. su nepilnamečiu sūnumi L. išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, o ieškovas S. P. su nepilnamečiu sūnumi L. liko gyventi šeimai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų santuoka faktiškai iširo, prašo teismo ją nutraukti, kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo.

Ieškovas S. P. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad 2007 metais tapo neįgalus, nepajėgė kaip anksčiau dirbti ir materialiai išlaikyti šeimos, dėl ko pasidarė atsakovei nereikalingas. 2010 metų vasarą atsakovė slapta su nepilnamečiu sūnumi L. išvyko iš Lietuvos, palikusi ligotą sutuoktinį ir kitą nepilnametį sūnų L. likimo valiai. Atsakovė neslaugo neįgalaus sutuoktinio, nesidomi jo sveikata, žinodama, kad jis yra netekęs 60 % darbingumo ir gauna tik pensiją, nepadeda materialiai išlaikyti su tėvu likusio nepilnamečio sūnaus L. Ieškovas prašo teismo santuoką su atsakove nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai pasirinktą pavardę; nepilnamečio sūnaus L. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, o nepilnamečio sūnaus L. su motina; atsižvelgiant į ieškovo ribotas galimybes išlaikyti L., priteisti iš atsakovės L. 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; pripažinti turimą nekilnojamąjį turtą asmenine ieškovo S. P. nuosavybe; pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams asmeninėmis ieškovo S. P. skolomis; išlaikymo sau, kaip neįgaliam sutuoktiniui, jis iš atsakovės priteisti nereikalauja; bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, nes jam suteikta antrinė teisinė pagalba 100 % atleidžiant nuo visų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2-5, 134-136).

Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad santuokinis gyvenimas niekada nebuvęs darnus, nes sutuoktinis buvęs ūmaus būdo, linkęs smurtauti, žeminti atsakovę. Atsakovė kentusi patiriamas nuoskaudas. 2009 metų rudenį sutuoktinis užsuko vandens ir šildymo įvadus, užrakino rūsį, mėnesiui išvažiavo pas seserį, o atsakovė su vaikais buvusi priversta kęsti šaltį, vandenį atsinešti iš miesto kolonėlės. Visa namų buitis ir rūpesčiai teko vienai atsakovei, gaunamo atsakovės uždarbio nepakako penkių asmenų šeimai, šeimą nuolat materialiai rėmė pilnametė dukra B., jau anksčiau išvykusi gyventi į Londoną. Dėl nuolatinio pinigų stygiaus 2010 metų vasarą atsakovė išvyko pas dukrą. Apie ketinimą išvykti ji sakiusi abiems nepilnamečiams sūnums, tačiau kartu panoro važiuoti tik sūnus L. Atsakovė nieko apie išvykimą nesakiusi sutuoktiniui, nes jo bijojusi. Atsakovė sutinka santuoką nutraukti, mano, kad dėl santuokos iširimo turėtų būti kaltu pripažintas ieškovas; ji norinti po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę P.; neprieštaraujanti sūnaus L. pasirinkimui gyventi su tėvu; mokėti prašomo 300 Lt išlaikymo L. negalinti, nes pati Didžiojoje Britanijoje yra socialiai remtina; nekilnojamas turtas santuokoje įgytas iš sutaupytų bendrų lėšų, todėl turi būti padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis; atsakovė sutinka padengti kartu su ieškovu skolas, susidariusias dėl bendro turto išlaikymo bei pagerinimo; išlaikymo sau, kaip sutuoktinei, nereikalauja; prašo priteisti patirtas 540 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (b.l. 59-63, 136-137).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė mano, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo, ji pasirinkta atsižvelgiant į kiekvieno iš nepilnamečių norus. Pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką turi vykdyti abu tėvai, išlaikymą turi mokėti ieškovas sūnui L., o atsakovė – sūnui L. (CK 3.178 str.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebuvo S. ir A. P. šeimoje.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė A. P., sunkiai susirgus ir tapus neįgaliam sutuoktiniui, nustojo juo rūpintis, paliko jį, be sutuoktinio žinios slapta 2010 metų vasarą išvyko gyventi į Londoną. Atsakovė prisipažino, kad artimiausiu metu grįžti nežada, kaip ir iš kokių lėšų gyvena sutuoktinis ir jos nepilnametis sūnus L., nesidomi, reguliaraus išlaikymo L. neteikia, yra jam keletą kartų atsiuntusi aprangos bei higienos priemonių. Liudytojas M. P. parodė (b.l. 137-138), kad motina nekontaktuoja nei su juo, nei su L., netgi draudžia L. internetu bendrauti su broliais.

Ieškovas S. P. taip pat nepaneigė kaltinimų, kad žemindavo sutuoktinę, smurtavo jos atžvilgiu. Išklausytos liudytojos L. S. ir J. B. parodė (b.l. 139-140), kad ieškovas negerbė sutuoktinės, nepaisė jos nuomonės, A. P. skundėsi, kad vyras ją stumdo, muša, viena iš liudytojų mačiusi ieškovo išrautą kuokštą žmonos plaukų. Vyriausioji sutuoktinių dukra B. parodė (b.l. 139), kad tėvas mušė motiną, yra ją pačią išvaręs iš namų.

LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas nustatė, kad ieškovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir netgi su savo dukra B., o atsakovė paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Sutuoktiniai savo kaltais veiksmais ir netinkamu pavyzdžiu ne tik sugriovė savo santuoką, bet nuteikė vienus prieš kitus ir išskyrė vaikus, nes B. nebendrauja su tėvu ir broliais M. bei L., o pastarieji priešiškai nusiteikę prieš motiną ir B. Konstatavus abipuses santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), bet pripažįstama, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė P. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Kai tėvas su motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.), atsižvelgiant į vaikų norą (CK 3.177 str.). Nepilnamečio L. teigimu, juo rūpinasi ir finansiškai išlaiko tėtis. Santykiai visada buvę geresni su tėčiu, nei su mama, nes mamai nerūpėjo, ką jis darąs ir ką veikiąs. Skyrybų atveju L. išreiškė norą gyventi su tėčiu (b.l. 57-58). Tarp tėvų nekilo ginčo dėl L. gyvenamosios vietos su tėvu, o L. – su motina.

Nustačius nepilnamečių L. ir L. gyvenamąją vietą su kiekvienu iš tėvų, teismas jiems iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Ieškovas S. P. nurodė, kad turi ribotas galimybes iš pensijos išlaikyti sūnų, todėl prašė priteisti iš atsakovės 300 Lt išlaikymą L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė A. P. sutiko L. skirti 200 Lt dydžio išlaikymą. Nepilnamečių L. ir L. tėvams nesusitarus dėl išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi įstatymo nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, o taip pat užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas S. P., su kuriuo gyvena nepilnametis sūnus L., yra netekęs 60 % darbingumo (b.l. 35), gauna 762,67 Lt pensiją (b.l. 37-38), kitų pajamų neturi. Jis paaiškino, kad išgali nupirkti ir maitina sūnų nukainuotu maistu, L. nesportuoja, niekur nesilanko, nes tam nėra pinigų (b.l. 135). Tuo tarpu atsakovė A. P., su kuria gyvena nepilnametis sūnus L., uždirba 3500 Lt per mėnesį, sūnus lanko baseiną, susitinka su draugais, nueina į kiną (b.l. 103-114, 136). Vaikai turi teisę patenkinti bent minimalius poreikius, jų abiejų teisės yra lygios (CK 3.198 str.), todėl teismas, įvertinęs kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę bei galimybę užsidirbti papildomai pajamų, iš ieškovo S. P. priteisia 100 Lt nepilnamečio sūnaus L. išlaikymui, o iš atsakovės A. P. – 500 Lt nepilnamečio sūnaus L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

           Dėl santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

           Šalys po santuokos sudarymo įgijo tokį turtą:

1. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 195 000 Lt.
2. Pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 628 000 Lt.
3. Kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 12 900 Lt.

                                                                            viso turto už 835 900 Lt

           Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, jeigu teismas nenustato CK 123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, kad užtikrinti ieškovui su nepilnamečiu sūnumi L. ir pilnamečiu sūnumi M., studijuojančiu aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (b.l. 9), tinkamas gyvenimo sąlygas, o taip pat būtina atsižvelgti į S. P. sveikatos būklę ir turtinę padėtį. Būdamas neįgalus, praradęs 60 % darbingumo ir gaudamas neįgalumo pensiją S. P. turi mažesnes galimybes užsidirbti lėšų pragyvenimui negu išvykusi ir gavusi darbą, bei, atsakovės teigimu, dar gausianti valstybės išmokas, nes Didžioji Britanija rūpinasi žmonėmis, A. P.. Kadangi šeimos įstatymai reikalauja visiems šeimos nariams užtikrinti galimybę į orias bei tinkamas gyvenimo sąlygas, teismas šioje byloje aukščiau nustatytas aplinkybes laiko reikšmingomis, dėl kurių būtina nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Tokiu būdu ieškovui S. P. priteisiamos 2/3 dalys bendro turto už 557 267 Lt (835 900 Lt : 3 x 2), o atsakovei A. P. 1/3 dalis bendro turto už 278 633 Lt (835 900 Lt : 3).

        Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo, svarbu išsiaiškinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimo ir pabaigos momentus. Vadovaujantis galiojusio SŠK 21 straipsnio nuostatomis, turtas sutuoktinių įsigytas santuokos metu turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jis įsigytas abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to , kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo turto kaina. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1999-07-02 (b.l. 26, 79), o pastatas - gyvenamasis namas ir kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai pastatyti 1991 metais (b.l. 80), todėl S. P. teiginiai, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė yra nepagrįsti. Nors pagal galiojusio SŠK 22 straipsnio nuostatas turtas, gautas santuokos metu kaip dovana, buvo laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, tačiau ieškovo S. P. pateikta pinigų dovanojimo sutartis (b.l. 81) pagal galiojusio 1964 metų CK 282 straipsnį turėjo būti notariškai patvirtinta. Reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje pasirašiusi J. J. paaiškino (b.l. 138-139), kad pinigų buvę daug, ji pinigų neskaičiavusi, pinigus abu tėvai perdavę sūnui S. P., nors sutartyje dovanotoja nurodyta tik J. P., sutartyje yra tik vieno dovanotojo parašas. Byloje nenuginčyti atsakovės A. P. paaiškinimai, kad susituokusios 1980-09-05 šalys nuomojosi būstą (duomenys neskelbtini), taupė pinigus, iš kurių 1991 metais pasistatė gyvenamąjį namą. Apie piniginių lėšų dovanojimą S. P. ji iki šios bylos nieko nežinojusi.

           Sprendžiant skolų grąžinimo klausimus nustatyta, kad visos skolos yra bendros, nes susijusios su bendro turto pagerinimu (UAB „Domera“ namo langų keitimas), namų ūkio išlaikymu (UAB „Vilniaus vandenys“ vanduo ir nuotekų šalinimas), nesumokėtu žemės mokesčiu (Vilniaus valstybinė mokesčių inspekcija) (b.l. 86-89). Už tokias skolas minėtiems kreditoriams atsako abu sutuoktiniai solidariai (CK 3.109 str.).

Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72str.).

Ieškovui S. P. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-12-30 sprendimu Nr.(1.7.)-S-3535-10 suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant 100 % nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 40). Šias išlaidas teismas priteisia iš atsakovės, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimą (CPK 99 str. 2 d.), Tokiu būdu iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos 760 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b.l. 77), 180 Lt žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis (CPK 85 str. 1 d. 3 p.) ir 18 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovo S. P. priteisiamos 180 Lt bylinėjimosi išlaidos (540 Lt  : 1/3) atsakovei A. P. (b.l.121-123).

           Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 296 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

           Santuoką, įregistruotą 1980-09-05 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp S. P. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė B.), nutraukti.

            Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo S. P. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę P.

Nustatyti nepilnamečio L. P. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. P. a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio L. P. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo S. P. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. P. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Lt (vieną šimtą litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-05-03, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant sūnaus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, - motinai A. P. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš motinos A. P. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. P. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-05-03, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant sūnaus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiam atstovui, - tėvui S. P. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant S. P. a.k(duomenys neskelbtini) teisę į 2/3 dalis, o A. P. a.k(duomenys neskelbtini) į 1/3 dalį bendro turto.

Priteisti S. P. a.k(duomenys neskelbtini) šį turtą:

1. 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 130 000 Lt.
2. 2/3 dalis pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 418 667 Lt.
3. 2/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 8 600 Lt.

                                                                            viso turto už  557 267 Lt

            Priteisti A. P. a.k(duomenys neskelbtini) šį turtą:

1. 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 65 000 Lt.
2. 1/3 dalį pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 209 333 Lt.
3. 1/3 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 4 300 Lt.

                                                                            viso turto už  278 633 Lt

         Pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams Vilniaus valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Domera“ solidariomis S. P. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. P. a.k(duomenys neskelbtini) prievolėmis.

          Priteisti iš A. P. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 760 Lt (septynių šimtų šešiasdešimties litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

          Priteisti iš A. P. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 18 Lt (aštuoniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

         Priteisti iš S. P. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas A. P. a.k(duomenys neskelbtini).

         Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

         Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas  apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

         Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

         Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pakeitimus.

         Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Teisėja                                                                                                                     Jūratė Trinkūnienė