Civilinė byla Nr.2S-1606-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio dokumento kategorija 116.10.2, 99.7, 121.14, 122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. atstovės advokatės Kristinos Mikolaitės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-7755-435/2009, kuria atmestas ieškovės atstovės prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-30 nutartimi atmetė ieškovės atstovės advokatės Kristinos Mikolaitės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civ. byloje Nr. 2-7755-435/2009.
Teismas nustatė, jog 2009-05-05 priimtu sprendimu už akių (b.l.33-34) buvo visiškai patenkintas ieškovės D. Ž. ieškinys atsakovams J. J., I. G., K. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Byloje ieškovę atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT) sprendimu skirta advokatė Kristina Mikolaitė. Teismas nustatė, jog nors ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovių priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio tokių išlaidų dydį iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikė. Vadovaudamasis LR CPK 99 str., numatančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, nuostatomis, teismas sprendė, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija ar ieškovę atstovaujanti advokatė, siekdamos, jog byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos valstybei, privalėjo pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (t.y. pažymą apie valstybės išlaidų dydį) iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Tuo tarpu iš kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktos 2009-05-28 Pažymos Nr. TP-4-(2.4)-411 (b.l.40) teismas nustatė, jog Kauno VGTPT valstybės išlaidas apskaičiavo praėjus 23 dienom po sprendimo už akių priėmimo. Kadangi CPK 277 str. norma skirta ištaisyti priimto teismo sprendimo trūkumus, teismui šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendus teisingai, teismas vertino, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės atstovės prašymo dėl 670 Lt teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovių.
Atskiruoju skundu (b.l.61-62) ieškovės D. Ž. atstovė advokatė Kristina Mikolaitė su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti papildomą sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovių J. J., I. G., K. G. solidariai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 670 Lt, valstybės naudai, dėl šių motyvų:
1) LR CPK 99 str. 2 d. nustatyta, kad teismas savo iniciatyva priteisia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Ši įstatymo nuostata įpareigoja teismą būti aktyviu, sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą. Ši norma nereglamentuoja termino, iki kada valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija privalo teismui pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Paprastai, siekiant apskaičiuoti visas byloje patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, jos apskaičiuojamos ir teismui pateikiamos paskutiniojo teismo posėdžio metu, kai teisinės pagalbos teikimas byloje yra baigiamas. Teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos - Kauno VGTPT, neinformavo, kad yra sąlygos priimti sprendimą už akių. Todėl Kauno VGTPT negalėjo žinoti, kad teisinės pagalbos teikimas byloje yra baigtas ir galima apskaičiuoti bei pateikti teismui visas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje. Tik 2009-05-14 gavus teismo 2009-05-05 sprendimą už akių, Kauno VGTPT sužinojo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ieškovei yra baigtas, todėl galima apskaičiuoti ir pateikti teismui visas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidas. Apskaičiavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, buvo kreiptasi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo;
2) atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės institucijos, tame tarpe ir teismai, privalo užtikrinti lėšų į valstybės biudžetą surinkimą, teismas, vadovaujantis LR CPK 99 str. 2 d., privalėjo būti aktyvus ir informuoti Kauno VGTPT, kad yra sąlygos priimti sprendimą už akių bei pasiūlyti pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui neįvykdžius šios pareigos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos buvo apskaičiuotos ir prašomos priteisti, priimant papildomą sprendimą;
3) LR CPK 277 str. 3 d. nustatyta, kad priimant papildomą sprendimą, šio kodekso 269 str. nuostatos netaikomos, t.y. negali būti atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-23 posėdyje išnagrinėjo prašymą priimti papildomą sprendimą, tačiau sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2009-07-30. Tokiu būdu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė LR CPK 277 str. 3 d.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2009-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo priimtu sprendimu už akių (b.l.33-34) buvo visiškai patenkintas ieškovės D. Ž. ieškinys atsakovams J. J., I. G., K. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Byloje ieškovę atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT) sprendimu skirta advokatė Kristina Mikolaitė. 2009 06 03 ieškovės D. Ž. atstovė advokatė K. Mikolaitė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo byloje, kuriame išdėstė reikalavimą priteisti iš atsakovių valstybės naudai valstybės turėtas garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 39). Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-30 nutartimi atmetė ieškovės atstovės advokatės Kristinos Mikolaitės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civ. byloje Nr. 2-7755-435/2009. Teismas skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties motyvuose nurodė, jog nors ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovių priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio tokių išlaidų dydį iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikė. Vadovaudamasis LR CPK 99 str., numatančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, nuostatomis, teismas sprendė, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija ar ieškovę atstovaujanti advokatė, siekdamos, jog byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos valstybei, privalėjo pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (t.y. pažymą apie valstybės išlaidų dydį) iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Tuo tarpu iš kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktos 2009-05-28 Pažymos Nr. TP-4-(2.4)-411 (b.l.40) teismas nustatė, jog Kauno VGTPT valstybės išlaidas apskaičiavo praėjus 23 dienom po sprendimo už akių priėmimo. Kadangi CPK 277 str. norma skirta ištaisyti priimto teismo sprendimo trūkumus, teismui šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendus teisingai, teismas vertino, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės atstovės prašymo dėl 670 Lt teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendrąsias jame nurodytų papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo (atlyginimo) taisykles. Įstatymas nenumato, kad teismas savo iniciatyva turi pasisakyti dėl advokato, advokato padėjėjo ar kito atstovo atlygintinos pagalbos išlaidų priteisimo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Civilinio proceso dispozityvumo principas nulemia, jog tokios išlaidos gali būti priteisiamos tik esant procesą laimėjusios šalies prašymui. Tačiau vien nustatymas, kieno iniciatyva CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklės yra taikomos, neduoda atsakymo, kokiais procesiniais dokumentais ir kokia konkrečia procesine tvarka sprendžiami išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti paskirstymo (atlyginimo) klausimai. Nei CPK 98 straipsnyje, nei kuriame nors kitame CPK straipsnyje tokia tvarka nėra detalizuota. Taigi, egzistuoja teisinio reguliavimo spraga. CPK 3 straipsnio 6 dalis nurodo, kad tais atvejais, kai nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas visų pirma turi taikyti įstatymą, reguliuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Įstatymo analogijos būdu taikytinas įstatymas nustatomas atsižvelgiant į tai, kokiame teisiniame institute ir kokioje teisės šakoje susidarė įstatymo spraga. Papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo (atlyginimo) tarp civilinio proceso subjektų teisiniai santykiai labiausiai panašūs į to paties teismo išlaidų instituto reguliuojamus teismo išlaidų paskirstymo (atlyginimo) teisinius santykius (CPK 93 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta teisinio reguliavimo spraga turi būti užpildoma įstatymo analogijos būdu taikant CPK normas, reglamentuojančias teismo išlaidų paskirstymo procedūrą.
CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadinasi, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, išsprendžiant bylą iš esmės teismo sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui, turi būti nurodomas ir CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų paskirstymas. Jeigu teismas sprendime neišsprendė kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomasis sprendimas ( CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo remdamasi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog papildomuoju sprendimu pagal įstatymo analogiją spręstini ir CPK 98 straipsnio taikymo klausimai, jeigu teismo sprendime jie išspręsti nebuvo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovė įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo-dėl valstybės turėtų išlaidų garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti. LR CPK 99 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 05 05 sprendime nepasisakė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, t. y. neišsprendė visų pareikšto ieškinio reikalavimų (CPK 265 str.. 2 dalis, 270 str. 5 d. 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu teismas neteisingai aiškinio ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias papildomo teismo sprendimo priėmimo procedūras ir pagrindus. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties motyvuose pagrįstai konstatavo , jog ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovių priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neteisingai sprendė, jog ieškovė ir jos atstovė privalėjo pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (t.y. pažymą apie valstybės išlaidų dydį) iki teismo sprendimo už akių priėmimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl ko skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 98 straipsnis neriboja dalyvaujančių byloje asmenų teisės pareikšti prašymą dėl byloje dalyvavusio advokato, advokato padėjėjo ar kito atstovo išlaidų atlyginimo kokiais nors konkrečiais terminais. CPK 277 straipsnio 2 dalis numato, kad iškelti klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš to seka, jog iškelti klausimą dėl CPK 98 straipsnio (tame tarpe ir 96 str.) taikymo dalyvaujantys byloje asmenys gali tiek iki teismo sprendimo priėmimo, tiek ir per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 277 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šis 20 dienų terminas nėra naikinamasis – CPK 277 straipsnis nenumato draudimo atstatyti praleistą terminą pareiškimui dėl papildomojo sprendimo priėmimo paduoti. Nustačius, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomojo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atstatomas ( CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje teismui priėmus 209 05 05 sprendimą už akių, apie jį ieškovei ir jos atstovei buvo pranešta 2009 05 14 (b.l. 35, 41). Šia teisena išnagrinėjus bylą, spręstina, jog ieškovei ir jos atstovei termino eiga pareikšti prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo prasidėjo 2009 05 15 ir baigėsi 2009 05 03. Bylos duomenys rodo, jog ieškovės atstovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme pareiškė 2009 06 03 (b.l. 39), todėl nustatyta, kad toks prašymas pareikštas nepraleidus įstatymo leidėjo nustatyto termino (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, todėl panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį, klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo spręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.), ieškovės atstovės advokatės prašymas priteisti valstybei turėtas garantuojamos teisinės pagalbos 670 lt išlaidas tenkintinas pilnai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog už antrinės pagalbos teikimą D. Ž. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 11 14 sprendimą valstybės išlaidos yra 670 litų (b.l. 40). Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovių solidariai (CPK 178 str. ).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą patenkinti pilnai
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priimti Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7755-435/2009 papildomą sprendimą. Priteisti valstybei solidariai iš atsakovių J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) I. G. (a.k(duomenys neskelbtini) K. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 670 lt (šešis šimtus septyniasdešimt litų) garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Kolegijos pirmininkas Arvydas Žibas
Kolegijos teisėjai Ramūnas Mitkus
Virginija Gudynienė