Administracinė byla Nr. N575 – 5670/2009

                                             Procesinio sprendimo kategorija 48.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B.-S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties V. B.-S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2009 m. kovo 3 d. V. B.-S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. B.-S. 2009 m. vasario 7 d. apie 08.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), pardavė J. Š. 0,25 litrus naminės degtinės 43,2 proc. tūrio etilo alkoholio koncentracijos. Tokia veika V. B.-S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Institucija 2009 m. kovo 3 d. nutarimu V. B.-S. už pažeidimo, numatyto ATPK 177 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 800 litų baudą.

II.

V. B.-S. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnės 2009 m. kovo 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ir J. Š. alkoholinių gėrimų nepardavė.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi V. B.-S. skundą patenkino iš dalies, panaikino Kėdainių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnės 2009 m. kovo 3 d. nutarimą, o administracinę bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.

Teismas nurodė, kad Institucijos pareigūnai nepaisė pareigos, numatytos ATPK 248 straipsnyje, t. y. visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad Institucijos pareigūnė nagrinėdama bylą neteisingai kvalifikavo veiklą pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, nes veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 177 straipsnio 2 dalį, kadangi pažeidėja buvo bausta pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda administracinio teisės pažeidimo dieną buvo galiojanti. Nurodė, kad teismas pagal bendruosius teisės principus ir teismų praktiką, nagrinėdamas administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, negali pabloginti jo padėties.

III.

V. B.-S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti jos skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartyje Nr. N12-344/2004 konstatuojama, kad skundą padavusiam asmeniui dėl to negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama, o traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis priimant ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą bet kokiu aspektu gali būti bloginama tik tuo atveju, jei to yra prašoma institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo skunde. Pažymi, kad teismas konkrečiai pasisakydamas dėl būtinumo veiką perkvalifikuoti į sunkesnę bei nurodydamas sankcijas, tuo pačiu priimdamas privalomą institucijai, skyrusiai nuobaudą, sprendimą, pablogino jos procesinę ir faktinę padėtį, nes yra nubausta 800 litų bauda, o įvykdžius teismo reikalavimus, būtų paskirta bauda nuo 1500 litų iki 3000 litų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas posėdyje šio klausimo nesvarstė, neinformavo, kad gali būti nutarimas naikinamas ir byla perduodama Institucijai, įpareigojant pasunkinti kaltinimą, jos nuomonės neišklausė, nesuteikė galimybės pasisakyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog paminėta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenumatytos faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, yra būtinybė nurodyti naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai nutarė administracinę bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo (adm. byla Nr. N444-3619/2008).

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Procese taip pat negali būti jokių staigmenų - teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Sprendimų priėmimas tokiu būdu taip pat nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą. Šios pozicijos yra laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9–465/2007; 2006 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-105/06). Laikantis nurodytų principų, teismų praktikoje panašiais atvejais veika kvalifikuojama tinkamai, tačiau griežtesnė nuobauda neskiriama.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. B.-S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                       Antanas Ablingis

                                                                                                                Ričardas Piličiauskas

                                                                                                    Virgilijus Valančius