Civilinė byla Nr. 2S-931-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10109-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei J. P., atsakovams F. S., A. K. ir V. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo AB SEB bankas,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą prašydama ištaisyti padarytas aritmetines klaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1329-726/2015, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse, t. y. klaidingai apskaičiuotą iš ieškovės J. P. valstybės naudai priteistą 2476,54 Eur žyminio mokesčio sumą, nurodant, jog iš ieškovės valstybės naudai yra priteistina 1047 Eur žyminio mokesčio suma, o iš atsakovo M. P. valstybės naudai priteistina 317 Eur suma, bei panaikinant dėl skaičiavimo klaidų iš J. P. M. P. naudai priteistą 115,85 Eur (400 Lt) sumokėto valstybei žyminio mokesčio sumą; ištaisyti priteistą iš atsakovo M. P. ieškovės J. P. naudai klaidingai nurodytą 420,53 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant 1627,44 Eur sumą; išreikalauti iš antstolio S. M. su aritmetinėmis klaidomis išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1329-726/2015 ir išduoti naują vykdomąjį raštą, ištaisius aritmetines klaidas.
2. Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1329-726/2015 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį ir atsakovo M. P. patikslintą priešieškinį. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ieškinio 66 proc. ir priešieškinio 80 proc. reikalavimų daliai. Pažymi, jog 2014 m. gegužės 19 d. atsakovas civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriame turtinių reikalavimų suma sudarė – 139 220,34 Eur (480 700 Lt), mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 2592 Eur (8951 Lt). Atsakovas į biudžetą sumokėjo 115,85 Eur (400 Lt) žyminio mokesčio. Teismo nutartimi likusios mokėtinos žyminio mokesčio 2476,54 Eur (8551 Lt) dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. 2014 m. lapkričio 24 d. atsakovas patikslino priešieškinio turtinius reikalavimus, sumažindamas juos iki 62 724, 46 Eur (216 575 Lt). Šis priešieškinys buvo priimtas ir pagal jį išspręstas kilęs ginčas tarp šalių. Už jį mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 1585 Eur. Todėl atitinkamai pagal proporcingai atmestų/tenkintų priešieškinio reikalavimų dalį - ieškovei priteistina mokėti 80 procentų žyminio mokesčio dalis sudaro 1047 Eur, atsakovui priteistina mokėti 20 procentų dalis sudaro 317 Eur. Pagal 2014 m. lapkričio 24 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus ieškovė J. P. turi valstybei sumokėti ne 2476,54 Eur, o 1047 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris buvo atidėtas atsakovui. Aritmetinė klaida sudaro 1430 Eur sumą. Nurodo, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 363,18 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 2102,64 Eur patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, 66 proc. patirtų ieškovės išlaidų bendra suma sudaro 2466,69 Eur. Taigi, priteistina iš atsakovo 1627,44 Eur. Teismas klaidingai apskaičiavo priteisiną sumą, nurodydamas 420,53 Eur. Aritmetinė klaida sudaro 1206,91 Eur. Nurodo, kad byloje yra prasidėjęs priverstinis vykdymo procesas pagal su aritmetinėmis klaidomis išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1329-726/2015, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolis jau yra priskaičiavęs 697,06 Eur vykdymo išlaidų. Todėl ieškovė dėl teismo padarytų aritmetinių klaidų patiria realius nuostolius.

II. Pirmosios instancijos priimto teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad toks prašomas atlikti veiksmas nebūtų aritmetinių klaidų ištaisymas, o esminis teismo sprendimo pakeitimas, kas sąlygotų kitokių sumų priteisimą iš bylos šalių. Pažymėjo, kad teikdama apeliacinį skundą ieškovė nekėlė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tokiu atveju, tenkinus ieškovės prašymą būtų pakeista teismo priimto sprendimo esmė, kas nėra galima pagal CPK 276 str. nuostatas. Dėl nurodytų aplinkybių, toks prašymas atmestinas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė nesutinka su teismo priimta nutartimi, motyvuodama tuo, kad ištaisyti akivaizdžias artimetines klaidas, kiek tai susiję su priteistų sumų dydžiais, galima tik jeigu klaidą lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą. Pareiškėja neprašo pakeisti sprendimo turinio, o tik akivaizdžias klaidas.
5. Apeliantė nurodė, kad iš teismo nagrinėto sprendimo turinio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiškė priešinį ieškinį, kurio turtinių reikalavimų suma sudarė 480 700 Lt, mokėtina žyminio mokesčio suma 2 592 Eur. Atsakovas už pirminį priešieškinį sumokėjo 115,85 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimas buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. 2014 m. lapkričio 24 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kurio turtiniai reikalavimai buvo sumažinti iki 216 575 Lt, mokėtina suma sudarė 1585 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino iš dalies tiek ieškinį, tiek priešinį ieškinį, t.y. ieškinys patenkintas 66 proc., patikslintas priešinis ieškinys 80 proc. Teismas atsakovo priešinius ieškinio reikalavimus patenkino pagal 2014 m. lapkričio 24 d. pareikštą patikslintą priešinį ieškinį, todėl žyminio mokesčio dalis turėjo būti patenkinta nuo patikslinto priešinio ieškinio reikalavimo dydžio. Todėl teismas ieškovei pagal atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus klaidingai apskaičiavo ir priteisė į valstybės biudžetą sumokėti 2476,54 Eur žyminio mokesčio, nes pagal patikslinto priešinio ieškinio reikalavimus turėjo būti priteista 1047 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai padaryta analogiška klaida paskirstant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl aiškių aritmetinių klaidų teismas priteisė 1206,91 Eur mažiau. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymą, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė teisingumo ir protingumo principus.
6. Atsakovas M. P. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog apeliantės prašymas yra siekis pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. modifikuoti su ja siejamas teises ir pareigas. Pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo esme, nes tiesiogiai priklauso nuo sprendimo turinio. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad klausimo koregavimas reikštų tik aritmetinės klaidos taisymą, o ne sprendimo dalies pakeitimą. Teismas pagal CPK 84 str., 93 str. nuostatas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, sietinas su žyminio mokesčio sumokėjimu. Tokiu būdu teismas dalį atsakovo mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteisdamas iš ieškovės valstybės naudai, sprendė ne dėl valstybės, o dėl atsakovo teisių ir pareigų, numatytų CPK 80 str. Jeigu priešinis ieškinys būtų atmestas, atidėtą žyminį mokestį turėjo pareigą mokėti pats atsakovas. Jeigu būtų patenkintas apeliantės prašymas dėl peržiūrėjimo kitų su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijusių klausimų, prašant priteisti iš atsakovo jos naudai 1627,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, nurodant, kad teismas neteisingai jas paskirstė, ir turėjo priteisti ne 420,53 Eur, o 1206,91 Eur, t.y. viso 1627,44 Eur, tokiu atveju toks teisinės situacijos koregavimas turėtų būti vertinamas ne kaip klaidos taisymas, nes būtų iš esmės keičiamos šalių mokestinės prievolės.
7. Taip pat nurodo, kad apeliantė nepagrįstai tariamą teismo padarytą klaidą sieja su tuo, jog teismas atsakovo mokėtiną žyminį mokestį ir kitas išlaidas siejo su pradinio priešinio ieškinio reikalavimų suma (480 700 Lt), kai tuo tarpu turėjo apskaičiuoti remdamasis patikslinto priešinio ieškinio turtinių reikalavimų suma, kurios dydis 216 575 Lt, kitaip tariant mažesnis. Mano, jog teismas tokios klaidos nepadarė, teismas žyminio mokesčio dydį siejo su visų pagal ieškinį ir patikslintą priešieškinį reikalavimų suma, tuo tarpu turtinę ginčo dalį skaičiavo pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles. Kadangi patikslintame priešiniame ieškinyje atsakovas turtinių reikalavimų sumą buvo nurodęs kaip ½ dalį dalintino santuokoje įgyto turto vertės, tai teismas pagrįstai atsakovo mokėtiną žyminį mokestį siejo su viso dalintino turto mase, o ne su ta dalimi, kurią atsakovas prašė priteisti jam. Nors apeliantė ir skundė teismo sprendimą apeliacine tvarka, tačiau neprašė revizuoti teismo sprendimo dalių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, neprašė priimti papildomą sprendimą pagal CPK 277 str. nuostatas, kas reiškia, kad ji nevertino, kad ginčijamos dalys sprendimo nėra teisingos. Todėl tokie ieškovės veiksmai yra ydingi, kai siekiama revizuoti dar 2015 metais priimtą teismo sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
9.    Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo, motyvuojant tuo, kad toks prašomas atlikti veiksmas būtų ne aritmetinės klaidos ištaisymas, o esminis teismo sprendimo pakeitimas, kas sąlygotų kitokių sumų priteisimą iš bylos šalių. 
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, nurodytą teismo išvadą pripažįsta pagrįsta, atlikta tinkamai taikius CPK 276 str. nuostatas.
11. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas rašytinio proceso tvarka gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų sprendimo įvykdymas yra komplikuotas, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, teismas turi racionaliai, efektyviai taikyti teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).
13. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).
14. Pažymėtina, kad LR CPK 276 str. nustatyta tvarka leidžiama ištaisyti sprendime aiškias aritmetines klaidas, kuriomis laikytini skaičiavimo suklydimai atliekant aritmetinius veiksmus. Ištaisyti akivaizdžias aritmetines klaidas, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu, galima tik jeigu klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinį veiksmą arba rašant (spausdinant) sprendimo tekstą, pavyzdžiui, praleistas skaitmuo, netinkamoje vietoje padėtas kablelis ir pan. Taisant rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys, todėl jeigu neteisingą skaičiavimą sąlygojo priteistinos sumos apskaičiavimo tvarka ar pasirinktas būdas (mechanizmas), ar jeigu kuri tai suma iš viso nebuvo sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardinta kaip priteistina, toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 str., nėra galimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, patenkinus pareiškėjos prašymą dėl jos vertinimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendime padarytos klaidos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, būtų pakeista teismo sprendimo esmė.
16. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovės prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir vietoje 2476,54 Eur žyminio mokesčio būtų priteistas 1047 Eur žyminis mokestis valstybei, iš atsakovo valstybės naudai 317 Eur suma bei panaikinant iš apeliantės atsakovo naudai priteistą 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei, bei priteista iš atsakovo ieškovės naudai vietoj 420,53 Eur bylinėjimosi išlaidų 1627,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. būtų pakeista teismo sprendimo esmė dalyje dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų klausimu yra iš esmės apeliacinio skundo dalykas. Kaip matyti iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo, ji netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pateiktame apeliaciniame skunde nekėlė. Dėl aptartų motyvų, apeliantės prašomi padaryti pakeitimai negali būti laikomi aiškiomis aritmetinėmis klaidomis CPK 276 str. prasme.
17. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
18. Atsakovas patyrė 140 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į atskirąjį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, teismas priteisia iš apeliantės šias išlaidas (CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              J. P. atskirąjį skundą atmesti.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš J. P. (a/k (duomenys neskelbtini) M. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 140 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                              Andrutė Kalinauskienė