Civilinė byla Nr. 2A-1879-611/2013

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00316-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 73.2.6.1; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 26 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insuracne Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, ieškinį atsakovui A. J. dėl draudimo išmokos grąžinimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 5 477,24 Lt draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas nuo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas apdraudė automobilio HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2011-07-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio metu autoavarijos kaltininkas – atsakovas – vairavo minėtą transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas išmokėjo 5 477,24 Lt dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, todėl, vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 3 p., draudikas, išmokėjęs draudimo įmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalis grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo, gera valia ieškovo teisėtų reikalavimų nepatenkino.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas netinkamai aiškina ir taiko TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. įvardintos normos turinį. Pasak atsakovo, ši norma ne tik kad nesieja teisės vairuoti buvimo su transporto priemonės būkle, bet antra normos dalis tiesiogiai nurodo, kad teisė vairuoti yra sietina su būtent asmens teise vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę (kad ir techniškai tvarkingą). TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. taikytinas tais atvejais, kai autoįvykio metu žalą padaro asmuo, kuris neturi teisėto pagrindo ir teisės vairuoti autotransporto priemonę ir nėra gavęs vairuotojo pažymėjimo, bet ne dėl to, kad autotransporto priemonė neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų – nėra praėjusi techninės apžiūros, kaip atsitiko šioje byloje nagrinėjamame įvykyje.Nurodo, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą ir teisę vairuoti autotransporto priemonę, jos neprarado tiek autoįvykio pasėkoje, tiek turi ją iki šiol. Šiuo atveju  turi būti taikomos TPVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. nuostatos. Be to, nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir, kad eismo įvykis ir jo metu patirta žala atsirado būtent dėl šios aplinkybės. Pažymėjo, kad atsakovo sveikatos ir finansinė būklė yra prasta, todėl yra pagrindas mažinti ieškovo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 5 477,24 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 164 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat ir 19,95 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.12 3257589, kuria apdrausta atsakovo transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė. 2011-07-25 atsakovas, vairuodamas jam priklausantį minėtą automobilį, kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra, partrenkė J. J., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikimą. Nukentėjusiajam ieškovas dėl sveikatos sužalojimo išmokėjo 5 477,24 Lt dydžio draudimo išmoką.

Teismas nurodė, kad remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. pagrindu draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalis grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovas žalą būtent ir padarė neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, Respublikos susisiekimo ministro įsakyme nurodyta, kad transporto priemones be atliktos ir galiojančios privalomos techninės apžiūros yra draudžiama eksploatuoti. Tuo tarpu teismų praktikoje pasisakyta, kad transporto priemonių, kurias draudžiama eksploatuoti, vairavimas atitinka vairavimą be teisėto pagrindo. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai dėl sunkios atsakovo sveikatos būklės ir jo turtinės padėties negali būti pagrindu ieškiniui mažinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. teismas nepagrįstai taikė TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. normas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos – atsakovas turėjo teisėtą pagrindą ir teisę vairuoti transporto priemones, jos neprarado ir iki šiol ją turi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino asmens teisę vairuoti transporto priemones su teise naudoti konkrečia autotransporto priemonę jei ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
2. Kai žala atsiranda dėl to, kad asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, taikytinas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p., o tais atvejais, kai žala atsirado, kadangi asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę – taikytinas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. Tačiau teismas nepagrįstai pernelyg plačiai aiškino TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. normas.
3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimui pagrįsti nurodė Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2A-2271-601/2012, tačiau vienintelio tokio sprendimo egzistavimas nepagrindžia teiginio, kad tokio pobūdžio bylose sprendžiamu klausimu yra suformuota praktika, kuria reikėtų vadovautis. Be to, šis sprendimas nėra peržiūrėtas kasacine tvarka.
4. Atsakovo atsakomybės pagrindai turi būti nustatomi vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p., kuris numato, kad vairuotojo regresinė atsakomybė draudimo atžvilgiu atsiranda, jei eismo įvykis įvyko dėl to, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga. Byloje nėra įrodyta, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties, jokių tą patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
5. Atsakovo sunki sveikatos būklė ir turtinė padėtis turėtų yra pagrindu ieškinio reikalavimui mažinti. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovo sveikatos būklė yra sunki, o turtinė padėtis prasta. Be to, žala atsirado dėl atsakovo netyčios.

              Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, nes teisės aktai imperatyviai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovas laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
2. Atsakovas, vairuodamas automobilį be galiojančios techninės apžiūros, pažeidė LR Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktą, Kelių eismo taisyklių 238 punktą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas bei ar pagrįstai primosios instancijos teismas, remdamasis minėta norma, iš atsakovo priteisė ieškovui šio išmokėtą draudimo išmoką dėl to, kad atsakovas vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros.

Byloje nustatyta, kad ieškovas apdraudė automobilio HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2011-07-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio metu autoavarijos kaltininkas – atsakovas – vairavo minėtą transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas išmokėjo 5 477,24 Lt dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam ir vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. prašė šią išmoką priteisti iš atsakovo.

Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: (1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; (2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; (3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; (4) pasišalino iš įvykio vietos; (5) padarė žalos tyčia. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. pripažino, kad ši norma apima ir atvejį, kai asmuo vairuoja transporto priemonę be privalomos galiojančios techninės apžiūros. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos minėtos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. normos aiškinimu.

              Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymi ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bei pripažino pirmosios instancijos teismas savo sprendime, Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, neturinčioms galiojančios privalomos techninės apžiūros. Tačiau už šių nuostatų pažeidimą teisės aktų nustatyta tvarka yra taikoma administracinė atsakomybė ir per tai yra užtikrinams šių minėtų draudimų laikymasis. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo teisėto pagrindo asmeniui taikyti civilinę atsakomybę vien už tai, kad asmuo žalos padarė, vairuodamas transporto priemonę be galiojančios privalomos techninės apžiūros, jeigu eismo įvykį nesąlygojo transporto priemonės techninė būklė. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. būtent numato draudiko teisę susigrąžinti išmokas, sumokėtas dėl padarytos žalos, iš atsakingo už žalos padarymą asmens tuo atveju, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr.3-406 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punkto, Kelių eismo taisyklių 238 punkto paskirtis užtikrinti, kad transporto priemonių judėjime dalyvautų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės, tokiu būdu siekiant užtikrinti saugų eismą viešajame eisme. Būtent TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. sieja draudiko teisę susigrąžinti išmokėtas sumas su transporto priemonės technine būkle ir tai susiję su minėtų tikslų įgyvendinimu bei draudiko rizikos padidėjimu. Tačiau ta aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, dar nereiškia, kad transporto priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga ir tuo labiau nereiškia, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties. Todėl tokia situacija dar nereiškia, kad padidėjo draudiko prisiimta rizika. Tuo tarpu TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. norma draudiko teisę išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens sieja su žalą padariusiu asmeniu, jo subjektiškumu. Minėta norma numato draudiko teisę susigrąžinti sumokėtas išmokas iš kalto asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, nes tokiu atveju neabejotinai padidėja draudiko prisiimta rizika. Šios normos turinio analizė, sistemiškai ją įvertinus su TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p., leidžia daryti išvadą, kad TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. norma gali būti taikoma tuomet, kai žalą padaro asmuo, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę arba kai jis vairavo transporto priemonę, pvz., neturėdamas transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo vairuoti tokią transporto priemonę, bet ne tuomet, kai transporto priemonė neturi galiojančios techninės apžiūros. Aiškinant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. priešingai arba taip, kaip ją aiškino ieškovas ir pirmosios instancijos teismas, nebetektų prasmės TPVCAPDĮ 22 strs. 1 d. 2 p. nuostata, be to, nepagrįstai ir nepateisinamai būtų praplėstos minėtos normos 22 str. 1 d. 3 p. taikymo ribos, nepagrįstai perkeliant eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštą draudėjams, tokiu būdu nebūtų pasiekti TPVCAPDĮ tikslai ir paskirtis. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad eismo įvykis, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, įvyko būtent dėl tos priežasties, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo netvarkinga, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Atsakovas teisę vairuoti transporto priemones tos kategorijos, su kuria jis sukėlė eismo įvykį, turėjo ir turi, jis buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas. Kaip jau minėta, vien ta aplinkybė, kad atsakovas vairavo transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros, pati savaime nesuteikia pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 ar 3 p. nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. nuostatą, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 330 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

              Atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau atitinkamai atsakovo sumokėtas 165 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš ieškovo (CPK 93str.). Taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (20 Lt) valstybei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

              Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo „BTA Insuracne Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, ieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovo „BTA Insuracne Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, 165 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. J. ir 20 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai                                                                                                                Danutė Kutrienė

                                                                                                                              Loreta Lipnickienė

Andžej Maciejevski