Civilinė byla Nr. e2-37-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00087-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.2; 3.2.4.12; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic snails“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo liudijimus,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic snails“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovėms E. R., UAB „Vaizga“, dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal 2022 m. gegužės 5 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir pagal atsakovės UAB „Vaizga“ priešieškinį atsakovei E. R. dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė Eglė Pumputienė.

2.       Ieškovė pateikė teismui prašymą:

2.1.                      išduoti teismo liudijimą ieškovei atlikti (organizuoti) žemės sklypų: adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1); adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) kadastrinius matavimus (tame tarpe – visus su matavimais susijusius veiksmus: parengti (organizuoti) žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, žemės sklypų planus, kadastrinių duomenų bylas, suderinti parengtus dokumentus su atitinkamomis institucijomis, įregistruoti reikalingus dokumentus ir nustatytus kadastro duomenis VĮ Registrų centre);

2.2.                      išduoti teismo liudijimą ieškovei atlikti (organizuoti) miško, esančio žemės sklypuose: Žemės sklype Nr. 1; Žemės sklype Nr. 2, inventorizaciją (taksaciją) miško ribų patikslinimui (tame tarpe – visus su inventorizacija (taksacija) susijusius veiksmus: suderinti parengtus dokumentus su atitinkamomis institucijomis, įregistruoti reikalingus dokumentus VĮ Registrų centre, Miškų kadastre).

3.       Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise valdo statinius ir pastatus, esančius Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2 ir žemės sklype (duomenys neskelbtini). Dalis statinių, nors ir yra registruoti Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2, tačiau de facto patenka į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), plotas 18,8400 ha, kurio paskirtis – miškų ūkio, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3) ribas. Kadangi ieškovę konsultavę matininkai be kadastrinių matavimų (koordinačių nustatymo), negali tiksliai apskaičiuoti ieškovės turtui eksploatuoti reikalingo žemės ploto, ieškovės nuomone, yra tikslinga atlikti Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 miško taksaciją, kadastrinius matavimus ir apskaičiuoti turtui reikalingą eksploatuoti plotą. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į statinių registravimą Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2, statinių, pastatų paskirtį, Žemės sklypo Nr. 3 paskirtį, atliekant kadastrinius matavimus Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, ribos turėtų būti atitinkamai pakoreguotos. Tam, kad atlikti nurodytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, yra būtinas sklypų savininko sutikimas. Ieškovas pažymėjo, kad yra būtina atlikti (organizuoti) miško, esančio žemės sklypuose pertaksavimą, kadangi šiuo metu žemės sklypuose esantis miškas yra „užtaksuotas“ ant pastatų ir statinių, dėl ko nebūtų įmanoma užfiksuoti žemės sklypų kadastro duomenų, duomenys prieštarautų miškų registro duomenims. Tik atlikus miško taksacijos patikslinimą, atlikus Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, kadastrinius matavimus ir parengus kadastrinių duomenų bylas, matininkai galėtų tiksliai apskaičiuoti reikalingą ieškovei turtui eksploatuoti plotą. Tuo atveju, jeigu atlikus nurodytus veiksmus paaiškėtų, kad turtui eksploatuoti reikalingas plotas yra didesnis arba mažesnis už Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, ieškovė tikslintų ieškinį. Ieškovė pažymėjo, kad kreipėsi į UAB „Vaizga“ dėl sutikimo atlikti minėtus veiksmus, nes juos gali atlikti tik žemės sklypų savininkas arba kitas asmuo su savininko sutikimu, tačiau UAB „Vaizga“ šio sutikimo nedavė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti išduoti ieškovei teismo liudijimą atlikti (organizuoti) Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus ir su tuo susijusius visus veiksmus; atsisakyti išduoti liudijimą atlikti (organizuoti) miško, esančio Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2 inventorizaciją (taksaciją) miško ribų patikslinimui ir su tuo susijusius visus veiksmus be savininko sutikimo.

5.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė tvirtina, kad naudojasi žemės sklypais ilgą laiką, tačiau teisiškai pagrindžia teises tik į du žemės sklypus, taigi, šiuo atveju nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti ieškovei žemės sklypų prašomas tvarkymo teises pagal jos pačios nurodomas žemės naudojimo aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovė, prašydama išduoti liudijimą, siekia pakeisti Sutartimi perleistų sklypų duomenis.

6.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju reiškiami prašymai dėl įrodymų išreikalavimo turi būti susiję su byloje pareikštais ieškinio materialiaisiais reikalavimais. Ieškovė prašo pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo pagal Sutartį, o pirkėjo teisės ir pareigos šiuo pagrindu turi būti perkeliamos kitomis vienodomis Sutarties sąlygomis. Ieškovė ieškinio reikalavimais konkrečiai įvardijo žemės sklypus, plotą ir kainą, į kuriuos siekia įgyti pirkėjo teises, todėl, teismo vertinimu, negalima pagal bylos dabartinį dalyką koreguoti žemės sklypų ribas, keisti jų dydžius ir kitus rodiklius be pardavėjo ir pirkėjo sutikimų ir po to juos įgyti ne pagal ginčijamos Sutarties sąlygas, t. y., ieškovė pagal nuomos sutartį nuomojo ir savo teises gina į žemės sklypus pagal dabartinį jų faktinį ir teisinį statusą. Tokiu statusu jie buvo perleisti ir UAB „Vaizga“.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą bei išduoti prašomus teismo liudijimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kuriais remiantis teismas nusprendė atmesti ieškovės prašymą. Teismo motyvas, kad ieškovė siekia pakeisti ginčo Sutarties duomenis ar, kad ieškovė teisiškai pagrindė teisę naudotis 2 iš 3 ginčo sklypų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neįsigilinęs į pateiktas aplinkybes, užkirsdamas kelią ieškovei rinkti įrodymus.

7.2.                      Ieškovė akcentavo, kad jos prašomas išduoti teismo liudijimas leisti atlikti tam tikrus bylos nagrinėjimui reikalingus veiksmus niekaip nepakeičia, nepakeistų ir negali pakeisti ginčo Sutarties duomenų. Be kita ko, Sutarties duomenų ieškovė ieškiniu ir neprašo pakeisti. Sutarties duomenys atlikus tiek miško taksaciją, tiek ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus liktų nepakitę, nes tokie veiksmai yra atliekami jau po Sutarties sudarymo. Be to, tokius veiksmus turi teisę atlikti savininkas ir šie veiksmai Sutarties nepakeistų ir neįtakotų. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ieškovės siekio pakeisti Sutarties duomenis yra visiškai nepagrįstas;

7.3.                      Ieškovės vertinimu, atlikus Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus (ir tam reikalingą miško taksaciją) atsakovės UAB „Vaizga“ teisės niekaip nebūtų pažeistos, priešingai – UAB „Vaizga“ nepatirtų išlaidų šių darbų atlikimui ir atsakovė UAB „Vaizga“ kadastrinius matavimus galėtų atlikti bet kada vėliau, iš naujo, savo iniciatyva. Toks ieškovės prašymas yra teikiamas tik dėl to, kad specialistai galėtų tiksliai apskaičiuoti plotą, reikalingą turto eksploatacijai. 

8.       Atsakovė UAB „Vaizga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje keliami klausimai ir (ar) prašymai dėl įrodymų išreikalavimo turi būti susiję su ieškinyje keliamais materialiniais reikalavimais;

8.2.                      Atsakovė UAB „Vaizga“ pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 31 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Taigi, pirkėjo teisės ir pareigos, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovei būtų perkeltos tomis pačiomis, kaip ir Sutarties, sąlygomis;

8.3.                      Atsakovė UAB „Vaizga“ nurodė, kad ieškovės prašyme dėl teismo liudijimo išdavimo, be kita ko, ir atskirajame skunde, vienas iš keliamų reikalavimų yra išduoti teismo liudijimą atlikti atsakovei UAB „Vaizga“ nuosavybės teise priklausančio miško taksaciją –inventorizaciją. Atsakovė UAB „Vaizga“ pažymėjo, kad inventorizacijos (taksacijos) veiksmais yra keičiama sklypo ar jo dalies teisinė padėtis – naudmenų plotai, galimybė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą tuose plotuose ir pan. Žemės įstatymo nuostatos nenumato jokios statinių savininko (-ų) teisės keisti trečiajam asmeniui (nagrinėjamu atveju – atsakovei UAB „Vaizga“) priklausančio žemės sklypo teisinę padėtį. Todėl, esant ieškiniu keliamiems reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo Sutarties sąlygomis, reikalavimas inventorizuoti, t. y. keisti žemės sklypų ribas, naudmenų plotus, kitus rodiklius be žemės sklypų savininko sutikimo, neatitinka ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų ir nepatenka į jų apimtį. Atsakovė UAB „Vaizga“ pažymėjo, kad ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, prašant perkelti statinių savininkui pirkėjo teises ir pareigas pagal atitinkamą Sutartį, apima tik tokius atvejus, kai prašomos perkelti teisės ir pareigos yra perkeliamos (jeigu išvis perkeliamos) tik tokia apimtimi ir tokiais pat rodikliais (dydžiu ir pan.), kokius įgijo ir pats pirkėjas.

9.       Atsakovė E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nebėra ginčo žemės sklypų savininkė ir/ar valdytoja, kas lemia, jog dėl atskiruoju skundu keliamų reikalavimų, t. y. 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties panaikinimo bei teismo liudijimų išdavimo ieškovei, ji neturi procesinio bei materialinio suinteresuotumo, todėl prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas išduoti prašomus teismo liudijimus. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų užtikrinimo priemones (teismo liudijimus), šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Papildomai pažymėtina tai, kad dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties apskundimo galimybės pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1121-1120/2022.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

13.       Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis).

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės, kaip statinių savininkės pirmumo teisė įsigyti parduodamą Žemės sklypą Nr. 1 pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį buvo pažeista ir perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal Sutartį dalyje dėl Žemės sklypo Nr. 1 perleidimo bei priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Vaizga“ naudai 64 252 Eur sumą už Žemės sklypą Nr. 1; 2) pripažinti, kad ieškovės, kaip statinių savininkės pirmumo teisė įsigyti parduodamą Žemės sklypą Nr. 2 pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį buvo pažeista ir perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal Sutartį dalyje dėl Žemės sklypo Nr. 2 perleidimo bei priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Vaizga“ naudai 3 228 Eur sumą už Žemės sklypą Nr. 2; 3) pripažinti, kad ieškovės, kaip statinių savininkės pirmumo teisė įsigyti dalį parduodamo Žemės sklypo Nr. 3 pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį buvo pažeista ir perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal Sutartį dalyje dėl Žemės sklypo Nr. 3 dalies 0,5 ha perleidimo bei priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Vaizga“ naudai 1 500 Eur sumą.

15.       Ieškovė pateikė prašymą išduoti teismo liudijimus: 1) atlikti (organizuoti) Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus (tame tarpe – visus su matavimais susijusius veiksmus: parengti (organizuoti) žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus, žemės sklypų planus, kadastrinių duomenų bylas, suderinti parengtus dokumentus su atitinkamomis institucijomis, įregistruoti reikalingus dokumentus ir nustatytus kadastro duomenis VĮ Registrų centras); 2) atlikti (organizuoti) miško, esančio Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr. 2 inventorizaciją (taksaciją) miško ribų patikslinimui (tame tarpe – visus su inventorizacija (taksacija) susijusius veiksmus: suderinti parengtus dokumentus su atitinkamomis institucijomis, įregistruoti reikalingus dokumentus VĮ Registrų centras, Miškų kadastre). Nurodė, jog esant duomenims, jog ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas didesnis arba mažesnis už Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 plotai, ieškovė tikslintų ieškinį.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamo ginčo dalyką, aplinkybes, kurios teisiškai reikšmingos sprendžiant ginčą dėl pirkėjo teisių perleidimo pagal Sutartį, apeliantės nurodytus argumentus, kurių pagrindu prašo išduoti teismo leidimus (žr. šios nutarties 14-15 punktus), sprendžia, kad apeliantė iš esmės siekia surinkti duomenis, kurių pagrindu ateityje spręstų ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo.

17.       Pirma, nagrinėjamu atveju leidimas atlikti kadastrinius matavimus bylos šaliai nepriklausančiame žemės sklype ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nepatenka į CPK 199 straipsnio 4 dalies apimtį, kadangi tokio prašymo išsprendimas susijęs su asmenų materialiųjų teisių ir pareigų galimu pasikeitimu, t. y., kadastrinių matavimų atlikimas bei nekilnojamojo turto įregistravimas gali turėti įtakos žemės sklypo savininko (-ų) turimos nuosavybės apimčiai. Teismų praktikoje pažymima, jog CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018, 25 punktas).

18.       Antra, CPK 199 straipsnyje įtvirtintas rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad būtų galima sužinoti vienas ar kitas aplinkybes, o po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti, o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su įrodinėjimo dalyku, t. y., rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas nėra priemonė surinkti įrodymus galimam ieškinio reikalavimui pareikšti. Priešingas aiškinimas reikštų, jog rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas aptariamas institutas (CPK 199 straipsnio 4 dalis). 

19.       Trečia, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

20.       Taigi, teismo liudijimo išdavimo institutas taikomas kaip procesinė priemonė reikalingiems įrodymams gauti tik tuomet, kai teisme nagrinėjamas konkretus ginčas ir to ginčo išsprendimui reikalingi tam tikri įrodymai. Vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, koks yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai, nes būtent ieškinyje suformuluotas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Įstatymų nustatytais atvejais teismas nėra saistomas dispozityvumo principo ir nustatydamas teisinį pagrindą turi teisę nesilaikyti šalių pareikštų reikalavimų, tačiau įrodymai renkami tik neviršijant šalims žinomo reikalavimo ribų.

21.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat į tai, kad ieškovė, siekdama perkelti pirkėjos teises į Žemės sklypą Nr. 1, Žemės sklypą Nr. 2 ir dalį Žemės sklypo Nr. 3 pagal Sutartį, detaliai nurodė žemės sklypus, jų plotą ir ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo, taip pat į šios nutarties 17 ir 18 punkte nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo liudijo pagrindu gautina informacija nėra susijusi su ieškinio dalyku (CPK 180 straipsnis).

22.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo išduoti teismo liudijimus, pažeidė CPK 199 straipsnio 4 dalies nuostatas ar nepagrįstai apribojo apeliantės teisę įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų išreikalavimo institutą ir priėmė teisingą sprendimą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022  m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Žilvinas Terebeiza