Civilinė byla Nr. 2S-683-590/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36633-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Transtira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Prancūzijos draudimo bendrovei ALLIANZ IARD dėl nuostolių priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UADBB „Jūsų spurtas“, išvadą teikiančiai institucijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Prancūzijos draudimo bendrovei ALLIANZ IARD dėl 1 565,48 Eur dydžio nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Faktinį ieškinio pagrindą sudaro 2014-11-20 Prancūzijoje galimai įvykusio eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio buvimui ir aplinkybėms pagrįsti pateiktas ieškovo vairuotojo pareiškimas Prancūzijos kompetentingoms institucijoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Transtira“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
- Teismas, atsižvelgdamas į civilinės bylos reikalavimus, civilinės bylos pobūdį, esančius byloje įrodymus, trūkstamų įrodymų visetą, jų buvimo vietą ir taikytinos teisės turinį, tai, jog teismas visiškai privataus pobūdžio byloje išnaudojo savo turimas priemones atskleisti bylos esmę, gauti reikšmingus bylos aplinkybėms atskleistus duomenis, - ieškovui nustatė terminą paaiškėjusiems ieškinio turinio trūkumams pašalinti, t. y. apsispręsti dėl ginčo nagrinėjimo vietos valstybės (ar nevertėtų kreiptis į Prancūzijos valstybės teismus), antra, pateikti teismui duomenis ir įrodymus, būtinus civilinei bylai išnagrinėti iš esmės ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą: oficialius rašytinius įrodymus apie 2014-11-20 eismo įvykio fiksavimą ir apie 2014-11-20 D. Z. pareiškimo tyrimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, o būtent duomenis apie tai, ar 2014-11-20 eismo įvykis yra registruotas eismo įvykių suvestinėse, ar buvo išnagrinėtas ieškovo vairuotojo pareiškimas, kokie priimti procesiniai sprendimai, kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, ar buvo surastas ir nustatytas antrosios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir vairuotojas bei pateikti informaciją, ar paimti jų paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, ar buvo patrauktas atsakomybėn minėtos transporto priemonės vairuotojas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos; trečia, šioje byloje reikalinga taikyti eismo įvykio vietos teisę, t. y. Prancūzijos teisę, todėl ieškovas įpareigotas pateikti įrodymus apie ją ir jos turinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Transtira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį. Nurodė, kad vadovaujantis 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 1 dalimi, galiojančio reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1b dalimi, nukentėjusysis (naudos gavėjas) plačiąja prasme gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės teismą); ieškovas pasirinko savo teises ginti savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teisme.
- Teismas nenurodė, kad AB „Lietuvos paštas“ informavo teismą, jog pašto siunta siųsta kompetentingajai Prancūzijos institucijai buvo pamesta ir tik po šios informacijos gavimo teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu tarpininkauti perduodant prašomajai kompetentingajai Prancūzijos institucijai (teismui) Tribunal de Grande Instance de Bobigny 2016-07-14 prašymą rinkti įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-2552-816/2016. Kadangi prieš labai trumpą laiką iki parengiamojo posėdžio buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu tarpininkauti, akivaizdu, kad parengiamojo posėdžio dienai negalėjo būti gauti duomenys apie prašymo įvykdymą. Apelianto vertinimu, esant šioms aplinkybėms, t. y. siuntos dingimui ir trumpam laiko tarpui nuo prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl tarpininkavimo pateikimo iki parengiamojo posėdžio, teismo nurodymas, kad visiškai išnaudojo savo turimas priemones atskleisti bylos esmę, gauti reikšmingus bylos aplinkybėms atskleistus duomenis, yra aiškiai nepagrįstas, nes teismo prašymas neįvykdytas dėl siuntos dingimo ir per trumpo laikotarpio nuo kreipimosi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu tarpininkauti iki parengiamojo teismo posėdžio.
- Apeliantas pabrėžia, jog teismui pateikė Prancūzijoje galiojančių kelių eismo taisyklių, reglamentuojančių nurodomą situaciją išrašus, tačiau teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti, nurodydamas, kad šie įrodymai nepagrindžia Prancūzijos tesės taikymo, nors būtent kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką šalies teritorijoje ir galioja transporto priemonių vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams ir motociklininkams. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismui privalu išsiaiškinti kelių eismo situaciją reglamentuojančias kelių eismo taisyklių nuostatas ir tai laikytina dalimi Prancūzijos teisės, todėl teismas neprijungdamas Prancūzijos kelių eismo taisyklių nuostatų apribojo ieškovo teises teikti įrodymus apie Prancūzijos teisę.
- Šioje byloje teismas turėjo imtis procesinių priemonių, siekdamas gauti oficialią informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje ir kaip Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė 2016-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-706/2016, procedūriniai tokių įrodymų rinkimo mechanizmai yra apibrėžti 1968 m. Europos konvencijoje dėl informacijos apie užsienio teisę. Nagrinėjamu atveju nėra susitarimo tarp šalių dėl užsienio teisės taikymo, todėl laikytina, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 808 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas užsienio valstybės teisės taikymo taisykles, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.12 straipsnio 3 dalyje, todėl ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie Prancūzijos teisę ir jos turinį.
- Atsakovas ALLIANZ IARD (ex – AGF Assurances) atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kad ieškovo galimai patirta žala kilo būtent dėl eismo įvykio ir ar eismo įvykyje dalyvavo antra transporto priemonė DAF, v. n. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas yra atsakovas, atatstovaujamas UADBB „MAI Baltics“. Nurodė, kad skundžiama teismo nutartis, kuria iki nustatyto termino nepašalinus paaiškėjusių trūkumų, ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu, neužkirstų kelio ieškovui, ištaisius ieškinio trūkumus, vėl kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai yra esminiai, nesant minėtų duomenų ir įrodymų tolimesnis bylos nagrinėjimas neįmanomas, todėl pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, atitinka teismui keliamą pareigą kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekiant, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. Nurodo, jog šioje byloje ieškovas vadovaujasi Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1b dalimi, kurioje numatyta galimybė (bet ne pareiga) nukentėjusiajam (naudos gavėjui) plačiąja prasme kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismą, todėl tik ieškovo pasirinkimas vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1b dalimi, o ne tarptautinės sutartys ar įstatymai nulėmė, jog ginčą nagrinėjant Lietuvos Respublikos teismuose turėtų būti taikoma užsienio teisė, todėl ieškovui, o ne teismui kyla pareiga pateikti įrodymus apie eismo įvykio vietos teisę ir jos turinį.
- Trečiasis asmuo ir išvadą teikianti institucija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
- Kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą paaiškėjusiems ieškinio trūkumams pašalinti. Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, jog Civilinio proceso įstatyme nėra apibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
- Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui UAB „Transtira“ nustatytas terminas paaiškėjusiems ieškinio turinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2014-11-20 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis – UAB „Transtira“ naudojamas automobilis Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas UAB „Transtira“ vairuotojo D. Z., sustojo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui, o tuo metu automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas apvažiuoti automobilį Mercedes Benz Actros, iš kairės pusės užvažiuodamas ant šaligatvio, kliudė automobilio Merecedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino, o po kiek laiko automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sėdo į automobilį ir išvažiavo, buvo iškviesta policija, kuri atvykusi surašė protokolą.
- Pirmosios instancijos teismas, atsakovui nurodžius, jog nėra patikimų įrodymų apie eismo įvykio buvimą ir nepavykus šalims savarankiškai gauti tokių duomenų, 2016-07-14 vadovaujantis 2001-05-28 Tarybos reglamento (EB) 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose, prašomajai kompetentingai Prancūzijos institucijai (teismui) Tribunal de Grande Instance de Bobigny registruota pašto siunta išsiuntė Prašymą dėl įrodymų rinkimo. Negavus jokio atsakymo iš prašomosios kompetentingosios Prancūzijos institucijos (teismo) Tribunal de Grande Instance de Bobigny bei patvirtinimo apie 2016-07-14 Prašymo rinkti įrodymus gavimą, 2016-10-26 pakartotinai buvo išsiųstas Prašymas rinkti įrodymus registruota pašto siunta bei faksu. Taip pat išsiųstas prašymas AB „Lietuvos paštas“ dėl siuntos paieškos. 2016-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu tarpininkauti perduodant prašomajai kompetentingajai Prancūzijos institucijai (teismui) Tribunal de Grande Instance de Bobigny 2016-07-14 Prašymą rinkti įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-2552-816/2016. Parengiamojo posėdžio dienai negavęs duomenų, ar Prašymas rinkti įrodymus yra tinkamai įteiktas ir ar Prancūzijos kompetentinga institucija atliks prašomus veiksmus, pirmos instancijos teismas ieškovui UAB „Transtira“ nustatė terminą paaiškėjusiems ieškinio turinio trūkumams pašalinti, t. y. apsispręsti dėl ginčo nagrinėjimo vietos valstybės; pateikti teismui oficialius rašytinius įrodymus apie 2014-11-20 eismo įvykio fiksavimą ir apie 2014-11-20 D. Z. pareiškimo tyrimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, o būtent duomenis apie tai, ar 2014-11-20 eismo įvykis yra registruotas eismo įvykių suvestinėse, ar buvo išnagrinėtas ieškovo vairuotojo pareiškimas, kokie priimti procesiniai sprendimai, kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, ar buvo surastas ir nustatytas antrosios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir vairuotojas ir pateikti informaciją, ar paimti jų paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, ar buvo patrauktas atsakomybėn minėtos transporto priemonės vairuotojas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos; pateikti įrodymus apie Prancūzijos teisę ir jos turinį. Ieškovas, nesutikdamas su 2016-12-12 teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
- Nustatyta, kad vadovaudamasis 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 1 dalimi, galiojančio reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1b dalimi, nukentėjusysis (naudos gavėjas) plačiąja prasme gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovas šia jam suteikta teise pasinaudojo tinkamai ir pasirinko savo teises ginti savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl nepagrįstas teismo įpareigojimas ieškovui apsispręsti dėl ginčo nagrinėjimo vietos valstybės, kadangi ieškovas tokį sprendimą jau yra priėmęs, be to, prieštaravimų dėl jurisdikcijos nereiškia ir atsakovas.
- Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjamoje visiškai privataus pobūdžio civilinėje byloje išnaudojo savo turimas priemones atskleisti bylos esmę, gauti reikšmingus bylos aplinkybėms atskleisti dokumentus, tačiau apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovui nepavykus savarankiškai gauti įrodymų apie eismo įvykio buvimą, ieškovas 2016-05-31 pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo prašydamas kreiptis į kompetentingą Prancūzijos teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis 2001-05-28 Tarybos reglamentu (EB) 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose, 2016-07-14 prašomajai kompetentingai Prancūzijos institucijai (teismui) Tribunal de Grande Instance de Bobigny registruota pašto siunta išsiuntė Prašymą dėl įrodymų rinkimo. Negavęs jokio atsakymo iš prašomosios kompetentingosios Prancūzijos institucijos bei patvirtinimo apie 2016-07-14 Prašymo rinkti įrodymus gavimą, teismas 2016-10-26 pakartotinai išsiuntė Prašymą rinkti įrodymus registruota pašto siunta bei faksu. Taip pat kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl siuntos paieškos, kuris informavo teismą, kad pašto siunta, siųsta kompetentingajai Prancūzijos institucijai, Prancūzijos pašto tarnybos buvo prarasta. Kaip matyti iš į bylą grįžusios siuntimo įteikimo pažymos, pakartotinai registruotu paštu išsiųstas prašymas rinkti įrodymus buvo galimai įteiktas, tačiau nėra gautas patvirtinimas. Tuomet pirmosios instancijos teismas 2016-11-21 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu tarpininkauti perduodant prašomajai kompetentingajai Prancūzijos institucijai (teismui) Tribunal de Grande Instance de Bobigny 2016-07-14 Prašymą rinkti įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-2552-816/2016. Nustatyta, kad 2016-12-12 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį, įvertinus tai, jog nėra gauta duomenų iš Prancūzijos institucijos apie į Prancūziją pagal reglamentą teismo siųstų dokumentų įteikimą, vykdymą, tačiau pirmos instancijos teismas nutarė priimti nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo.
- Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. siuntos dingimui, trumpam laiko tarpui nuo prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl tarpininkavimo pateikimo (2016-11-21) iki parengiamojo teismo posėdžio (2016-12-12) bei apskritai skundžiamos nutarties priėmimo dieną neturint jokių duomenų apie prašymo dėl tarpininkavimo vykdymą ar nevykdymą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, jog buvo išnaudotos visos turimos priemonės atskleisti bylos esmę bei gauti reikšmingus bylos aplinkybėms atskleisti duomenis ir dėl to ieškovas įpareigotinas pateikti teismui trūkstamus duomenis ir įrodymus.
- Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikalinga taikyti eismo įvykio vietos teisę, t. y. Prancūzijos teisę, todėl įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie ją ir jos turinį. Byloje nėra ginčo, kad pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos ir tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) 4 straipsnį, TPVCADĮ 16 straipsnio 1 dalį, CPK 3 straipsnio 1 dalį, CK 1.43 straipsnio 1 dalį, 1.44 straipsnį, 1971 m. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju teismas turi taikyti eismo įvykio vietos teisę, t. y. Prancūzijos teisę. Byloje ginčas kilo dėl to, kas turi imtis priemonių, siekdamas gauti oficialią informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį pagal tos teisės oficialių aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.10, 1.12 bei CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymą, kai ją taikyti reikia teisme nagrinėjamoje byloje. Pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise; o teismas šalies prašymu gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).
- Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje taikytina CPK 808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nes užsienio valstybės teisės taikymas nustatytas įstatymu (2007 m. liepos 11 d. Europos ir tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) 4 straipsnis, TPVCADĮ 16 straipsnio 1 dalis, CK 1.43 straipsnio 1 dalis, 1.44 straipsnis, 1971 m. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 straipsnis), todėl teismui, bet ne ieškovui, tenka pareiga ex officio nustatyti taikytinos užsienio teisės turinį ir šią teisę pritaikyti nagrinėjamam ginčui. Dėl to šiuo atveju teismas turi imtis procesinių priemonių, siekdamas gauti oficialią informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje, o procedūriniai tokių įrodymų rinkimo mechanizmai yra apibrėžti 1968 m. Europos konvencijoje dėl informacijos apie užsienio teisę. Konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK straipsnyje įtvirtintas užsienio valstybės teisės taikymo taisykles ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie Prancūzijos teisę ir jos turinį. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti užsienio teisės turinį, bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti šalims pateikti, jų nuomone, ginčo išsprendimui aktualius su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo, o šalys turi visas teises tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015). Taip pat pažymėtina, jog CK 1.12 straipsnio 3 dalyje bei CPK 808 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos respublikos teisė. Pabrėžtina, kad ji gali būti taikoma, jei teismas ir šalys išnaudojo jiems prieinamas galimybes.
- Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
- Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui UAB „Transtira“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas apsispręsti dėl ginčo nagrinėjimo vietos valstybės, pateikti trūkstamus duomenis ir įrodymus apie eismo įvykį bei įrodymus apie Prancūzijos teisę ir jos turinį, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Teisėjas Vidas Stankevičius