ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spedo“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemo.lt“, patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau –BUAB) „Spedo“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemo.lt“, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovo M. B. 38 597,49 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „Spedo“ iš atsakovo M. B. 37 350,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 37 350,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2035,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.  

3.       Teismas konstatavo, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog po bankroto bylos įmonei iškėlimo atsakovas M. B., kaip buvęs įmonės vadovas, neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, šiuo konkrečiu atveju neperdavė nemokumo administratoriui įmonės balanse, sudaryto 2022 m. rugsėjo 26 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną), nurodytos 191 988,00 Eur sumos.

4.       Teismas vertino, jog šiuo konkrečiu atveju svarbi aplinkybė ir tai, kad apie 2020 m. sausio 6 d. Akcininkų sprendimą įmonės bankroto administratoriui tapo žinoma tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu, minėtas akcininkų sprendimas buvo pateiktas tik bylą pradėjus nagrinėti teisme, o ne atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties įpareigojimus. Be to, iš kartu su 2020 m. sausio 6 d. Akcininkų sprendimu teismui pateikto susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, neva, paskirstant pelną, t. y. 158 000,00 Eur buvo nutarta, kad mokėtina akcininkams dividendų suma yra 134 000,00 Eur, o 23 700,00 Eur sumokamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo atveju ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad GPM valstybei nėra sumokėtas. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovas, tačiau teigė, kad GPM galima sumokėti valstybei per tris metus. Teismas atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais, nes šiuo atveju trejų metų terminas yra pasibaigęs, duomenų apie GPM sumokėjimą nėra pateikta.

5.       Teismas nustatė, kad 2020 metais išmokėti dividendai neatvaizduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, o atsižvelgiant į tai, kad jų suma, t. y. net 158 000,00 Eur sudarė beveik pusę įmonės turimo turto vertės, todėl klaidos tikimybė atmestina. Teismas sprendė, jog, nors atsakovas teigė, kad klaidai ištaisyti turi tris metus, tačiau į bylą taip ir nepateikė įrodymų, kad trejų metų bėgyje atliko finansinės atskaitomybės dokumentų patikslinimus – ištaisė klaidas.

6.       Teismas darė išvadą, kad atsakovas M. B., turėdamas įstatyminę pareigą, taip pat būdamas įpareigotas teismo, neperdavė įmonės nemokumo administratorei viso turto, buvusio nutarties iškelti UAB „Spedo“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) duomenimis ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad neperduoto turto dalis (pinigai) iš tiesų teisėtai buvo išmokėti dividendų forma. 2022 m. rugsėjo 26 d. balansas, sudarytas UAB „Spedo“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra pasirašytas atsakovo. Teismas vertino, kad atsakovas jo paties sudarytuose ir pasirašytuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose patvirtino juose nurodytą pinigų ir piniginių ekvivalentų sumos buvimo įmonėje faktą bankroto bylos iškėlimo dieną. Tačiau balanse nurodyti pinigai ir piniginiai ekvivalentai nemokumo administratorei neperduoti.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog administratoriui perduotame balanse ir kituose finansiniuose dokumentuose apskaityti pinigai ir piniginiai ekvivalentai buvo teisėtai išmokėti kaip dividendai.

8.       Teismas darė išvadą, kad dėl nemokumo administratorei neperduotų pinigų ir piniginių ekvivalentų yra atsakingas atsakovas ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė turto (pinigų) neišsaugojimu (neperdavimu) įmonei padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygos - neteisėtais veiksmais šiuo atveju laikytini atsakovo neveikimas - balanse nurodytų pinigų ir piniginių ekvivalentų nemokumo administratoriui neperdavimas. Tokiu būdu buvo padaryta žala ne tik pačiai bendrovei, bet, šiuo metu esant iškeltai bendrovės bankroto bylai, ir bendrovės kreditoriams.

9.       Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, neperdavęs įmonės nemokumo administratorei visų įmonės dokumentų (tarp jų ir kasos išlaidų orderių blankų), galimai juos užpildė atgaline data, dėl šios priežasties jie ir yra neatvaizduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl teismas abejoja jų pagrįstumu.

10.       Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydis šiuo atveju negali būti didesnis, nei teismo nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, todėl šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė ieškovei 37 350,40 Eur žalą, kuri lygi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintų patikslintų BUAB „Spedo“ kreditorinių reikalavimų sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. (toliau – ir apeliantas) prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – BUAB „Spedo“ ieškinį (patikslintą) atmesti; priteisti atsakovo M. B. naudai iš ieškovės BUAB „Spedo“ visas bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad iš BUAB „Spedo“ priteistos bylinėjimosi išlaidos gali būti išieškomos iš administravimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Balansas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, taip pat kuriuo remiantis bendrovė grindė savo reikalavimus, t. y. bendrovės 2022-09-26 balansas nebuvo oficialiai pateiktas Juridinių asmenų registrui ir išviešintas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net Šiaulių apygardos teismo 2022-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-465-368/2022 (bendrovės nemokumo byloje), teismas nurodė, jog „teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovo finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovų pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis. Įmonė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2021 metus“. Taigi, atsakovas Juridinių asmenų registrui nebuvo išviešinęs jokios bendrovės finansinės būklės už 2022 metus. Dėl to pirmosios instancijos teismo rėmimasis bendrovės 2019-2021 metų balansais priimant skundžiamą sprendimą tėra prielaidų darymas, jog ir JANĮ 57 str. 1 d. 1 p. nurodytame balanse bendrovės turtas turi būti toks pat, koks nurodytas bendrovės 2019-2021 metų balansuose.

11.2.                      Apie bendrovės turto buvimą bendrovėje teismas turėjo spręsti remdamasis bendrovės balansu, kuris sudarytas teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta nemokumo byla, įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nors šioje byloje toks bendrovės balansas yra, nors jis yra pasirašytas atsakovo, tačiau jis nebuvo sudarytas tikslu patvirtinti administratorei, kokia bendrovės turtinė padėtis yra 2022-09-26. Administratorė nepateikė į nagrinėjamą bylą jokių įrodymų apie tai, kad kreipėsi į atsakovą su reikalavimu sudaryti bendrovės balansą 2022-09-26 dienai, iš kurio būtų nustatoma, kokį turtą ir kokios apimties atsakovas privalės perduoti administratoriui. Tokių duomenų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Kitaip tariant, nors atsakovas ir pasirašė 2022-09-26 bendrovės balansą, nagrinėjamoje byloje teismas visiškai nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jis sudarytas, kokiomis aplinkybėmis ir kaip jis perduotas administratorei.

11.3.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos turėjo vertinti bendrovės pirminius apskaitos dokumentus ir spręsti, ar bendrovės 2022-09-26 balanse nurodyti duomenys neprieštarauja tiems duomenims, kurių pagrindu sudaromas pats balansas. Į nagrinėjamą bylą atsakovas pateikė įvairius bendrovės pirminius dokumentus, kurie patvirtina, kad bendrovės 2022-09-26 balanse nurodyto turto (pinigų) būti negalėjo, kadangi jie buvo išmokėti kaip dividendai, taip pat panaudoti tikslu įvykdyti prievoles kontrahentams (grąžinti suteiktas paskolas). 

11.4.                      CPK 270 str. 4 d. 3 p. nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš esmės vienintelis pirmosios instancijos teismas argumentus, kuriuo remiantis teismas nesirėmė atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, yra tai, kad atsakovas iki šios civilinės bylos iškėlimo administratoriui nebuvo pateikęs jokių į šią bylą pateiktų dokumentų. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, tai reiškia, kad atsakovas šiuos dokumentus galėjo tiesiog sudaryti atgaline tada. Vis tik iš skundžiamo sprendimo turinio visiškai neaišku, kaip atgaline tada atsakovas galėjo sudaryti paskolos sutartį su, pavyzdžiui, AB „Citadele“ bankas. Be to, dar labiau neaišku yra tai, kam atsakovui išvis reikėjo sudaryti šiuos dokumentus atgaline data, jeigu visų pirma atsakovas galėjo sudaryti tokį bendrovės balansą 2022-09-26 datai, kuriame nebūtų buvę nurodytų jokių pinigų.

11.5.                      Kitas pirmosios instancijos teismo argumentas, kuriuo remiantis teismas nesivadovavo atsakovo į bylą pateiktais dokumentais apie bendrovės pinigų išmokėjimą, buvo tas, kad, pavyzdžiui, dividendų išmokėjimo 2020 metais nepatvirtina Gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimas į valstybės biudžetą, jų nedeklaravimas, taip pat atitinkamų duomenų neįtraukimas į bendrovės 2020-2021 metų balansus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nuosekliai visu bylos nagrinėjimo iš esmės metu laikėsi pozicijos, kad Gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų turėjo sumokėti pati bendrovė, o tai galėjo padaryti per tris metus. Atitinkamai ir bendrovės balansai galėjo būti tikslinami per tris metus. Skundžiamame sprendime (21 p.) nurodyta tik tai, kad „Teismas atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes šiuo atveju trejų metų terminas yra pasibaigęs, duomenų apie GPM sumokėjimą nėra pateikta (CPK 185 straipsnis)“. Vis tik iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad toks terminas jau yra suėjęs.

11.6.                      Skundžiamu sprendimu teismas be jokio pagrindo rėmėsi bendrovės 2019-2021 balansais kaip neva patvirtinančiais bendrovės turtinę padėtį momentui, kuomet įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei (2022-09-26). Pagal JANĮ 57 str. 1 d. 1 p. vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis nustatoma, koks turtas yra perduotinas nemokumo administratoriui, yra įmonės balansas, sudarytas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Antra, nors toks balansas nagrinėjamoje byloje yra, jis pasirašytas atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino šio balanso sudarymo aplinkybių ir tikslo, nesiaiškino, kodėl atsakovas apskritai jį sudarė, kas jam nurodė jį sudaryti, kokiu tikslu. Dar reikšmingiau yra tai, kad šio balanso pats atsakovas administratorei neperdavė, jį perdavė bendrovės buhalterė, o Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas joks balansas už 2022 metus, įskaitant 2022-09-26 sudarytą balansą. Teismui neišnagrinėjus ir nevertinus šių aplinkybių, bylos esmė liko neatskleista. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstų argumentų pagrindu šalino prieštaravimą tarp byloje esančių įrodymų (ieškovo pateikto 2022-09-26 balanso ir atsakovo pateiktų pirminių bendrovės apskaitos dokumentų), neatsižvelgė į tai, kad atsakovas administratorei nebuvo perdavęs ne tik į šią bylą pateiktų dokumentų, bet ir kitų, taip pat visiškai nevertinta aplinkybė, kad darant prielaidą dėl atsakovo sudaromų dokumentų atgaline data, tokiu pat būdu pirmiausia galėjo ir turėjo būti sudaromas 2022-09-26 balansas.

11.7.                      Atkreiptinas ypatingas teismo dėmesys į tai, kad ieškovė jokia forma neginčijo bendrovės visų akcininkų 2020-01-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamo protokolo, taip pat jų pagrindu į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių. Ieškovė neprašė atlikti ekspertizės dėl šių dokumentų sudarymo datos nustatymo. Vadinasi, visi argumentai dėl šių dokumentų sudarymo atgaline data tėra prielaidos, neturinčios jokio pagrįstumo. Dėl to turi būti laikoma, kad šie dokumentai buvo sudaryti, atitinkami sprendimai yra priimti. Esant tokiai situacijai, pažymėtina, kad iš esmės nėra reikšminga, ar 2022-09-26 bendrovėje buvo 191988,00 Eur, ar ne. Esminė aplinkybė yra ta, kad 2022-09-26 bendrovės akcininkai jau buvo nusprendę išmokėti bendrovės nepaskirstytą pelną. Tai reiškia, kad nuo tokio sprendimo priėmimo momento paskirstytas pelnas tapo bendrovės dalyvių nuosavybe. Vien tai, kad atitinkami pinigai, pirmosios instancijos teismo nuomone, dar tebebuvo bendrovėje, nereiškia, kad jie yra bendrovės nuosavybė. Įstatymas pelno paskirstymo nesieja su faktiniu jo išmokėjimu. Faktiškai pelnas paskirstomas priimant atitinkamus sprendimus.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Spedo“ prašo: apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti galioti visa apimtimi bei priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė vertina, kad civilinė atsakomybė atsakovui neabejotinai kyla, nes yra nustatomas visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kadangi atsakovas pažeidė tiek imperatyvias pareigas ir buvo nerūpestingas, tiek ir galimai nesąžiningas, todėl ieškovei sukėlė žalą, neperduodamas įmonės turto ieškovės atstovui.

12.2.                      Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius duomenis, ieškovė sprendžia, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovo vadovas, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, todėl atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamos buhalterinės apskaitos vedimu bei įmonės turto ir dokumentų neperdavimu bankroto administratorei (ieškovės atstovei), tai lėmė, kad ieškovei ir jos kreditoriams kilo žala.

12.3.                      Atsakovo neveikimas vertintinas kaip jo nesąžiningumas, sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu. Atsakovas, neįvykdęs pareigos perduoti nemokumo administratorei pinigines lėšas apskaitytas kasoje atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl žala priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 2.87 straipsnis, CK 6.256 straipsnis, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos).

12.4.                      Teisiškai neturi jokios reikšmės, ar duomenys buvo pateikti VĮ „Registrų centras“, nes kaip ir pats apeliantas pripažįsta skunde, VĮ „Registrų centras“ duomenis tik išviešina, tačiau netvirtina jų ir netikrina jų teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Taigi, jeigu duomenys ir nbūtų išviešinti VĮ „Registrų centras“, tai neturi jokios įtakos ginčo esmei ir apeliantui kylančiai atsakomybei.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo.

 Faktinės bylos aplinkybės        

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Spedo“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemo.lt“ Minėta nutartimi Šiaulių apygardos teismas UAB „Spedo“ valdymo organams nustatė 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus. UAB „Spedo“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. B.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-72-368/2024 buvusiam BUAB „Spedo“ vadovui M. B. paskirta 300,00 Eur bauda už minėtų teismo įpareigojimų (dokumentų ir turto perdavimo) nevykdymą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Spedo“ kreditoriniai reikalavimai už 38 597,49 Eur sumą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtinti patikslinti BUAB „Spedo“ kreditoriniai reikalavimai už 37 350,40 Eur sumą.

16.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo žalą, kuri atitinka bankroto byloje patvirtintai kreditorinių reikalavimų sumai, nes atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. jo pasirašytą balansą, kuris sudaro 191 988,00 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. bendrovė tokio dydžio turto neturėjo, balansas jo buvo pasirašytas per klaidą, neišviešintas Juridinių asmenų registe, o piniginės lėšos dar 2020 m. sausio 6 d. akcininkų sprendimu buvo paskirstytos akcininkams kaip dividendai ir išmokėtos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17.       Atsakovas savo apeliacinį skundą visų pirma grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarytu įmonės balansu, nes jis nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

18.       Nagrinėjamu atveju bendrovės 2022 m. rugsėjo 26 d. balansas yra pasirašytas atsakovo, todėl kaip įrodymas turinio trūkumų neturi. Aplinkybė, kad balansas nebuvo patektas Judinių asmenų registrui, sprendžiant ginčą, jokios teisinės reikšmės neturi, nes balanso pateikimas registrui atlieka duomenų išviešinimo funkciją, tačiau nėra susijęs su balanso įrodomąją reikšme.

19.       Apeliantas teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2022-09-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-465-368/2022 (bendrovės nemokumo byloje), teismas nurodė, jog „teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovo finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovų pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis. Įmonė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2021 metus“. Apeliantas nurodė, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo išviešinęs jokios bendrovės finansinės būklės už 2022 metus, dėl to pirmosios instancijos teismo rėmimasis bendrovės 2019-2021 metų balansais, priimant skundžiamą sprendimą, tėra prielaidų darymas, jog ir JANĮ 57 str. 1 d. 1 p. nurodytame balanse bendrovės turtas turi būti toks pat, koks nurodytas bendrovės 2019-2021 metų balansuose. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog teismas išvadą dėl bendrovės UAB ,,Spedo‘‘ nemokumo padarė iš duomenų, kurius turėjo sprendimo priėmimo dieną ir ši aplinkybė savaime nedaro negaliojančiu atsakovo pasiršyto bendrovės 2022 m. rugsėjo 26 d. įmonės balanso.  

20.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nors šioje byloje 2022 m. rugsėjo 26 d. bendrovės balansas yra, jis yra pasirašytas atsakovo, tačiau jis nebuvo sudarytas tikslu patvirtinti administratorei, kokia bendrovės turtinė padėtis yra 2022-09-26. Atsakovas teigia, kad nors jis ir pasirašė 2022-09-26 bendrovės balansą, nagrinėjamoje byloje teismas visiškai nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jis sudarytas, kokiomis aplinkybėmis ir kaip jis perduotas administratorei. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nunurodė, kokiu tikslu minėtas balansas buvo sudarytas. Jei balansas neatitinka tikrovės, neaišku, kokiu tikslu balanse įmonės bankroto bylos iškėlimo momentu buvo nurodyta, atsakovo teigimu, nerealiai didelė bendrovei priklausančio turto vertė. Pažymėtina, kad įmonės vadovas, sudarydamas ablansą, turi patvitinti tik teisingus ir realius duomenis apie įmonės rodiklius. Tokios vadovo pareigos nevykdymas ir neteisingų duomenų įrašymas į balansą dėl kokių nors kitų tikslų reikštų įmonės vadovo pareigų pažeidimą. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas pažymėta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise. 

21.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos turėjo vertinti bendrovės pirminius apskaitos dokumentus ir spręsti, ar bendrovės 2022-09-26 balanse nurodyti duomenys neprieštarauja tiems duomenims, kurių pagrindu sudaromas pats balansas. Į nagrinėjamą bylą atsakovas pateikė įvairius bendrovės pirminius dokumentus, kurie patvirtina, kad bendrovės 2022-09-26 balanse nurodyto turto (pinigų) būti negalėjo, kadangi jie buvo išmokėti kaip dividendai, taip pat panaudoti tikslu įvykdyti prievoles kontrahentams (grąžinti suteiktas paskolas). Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė tik vienintelį argumentą – jog iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovas administratoriui nebuvo pateikęs jokių į šią bylą pateiktų dokumentų, o tai reiškia, kad atsakovas šiuos dokumentus galėjo tiesiog sudaryti atgaline tada, taip pat jog dividendų išmokėjimo 2020 metais nepatvirtina Gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimas į valstybės biudžetą, jų nedeklaravimas, taip pat atitinkamų duomenų neįtraukimas į bendrovės 2020-2021 metų balansus. Tačiau teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.

22.       Pirmosios instacijos teismas, priimdamas sprendimą 2022 m. rugsėjo 26 d. balanso pagrindu, sprendime motyvavo, kodėl nesirėmė atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateiktais įmonės dokumentais. Nors aplinkybė, kad atsakovo dokumentai teismui buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu, laikytina reikšminga aplinkybe sprendžiant ginčą, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ankstesnius įmonės balansų duomenis, t.y. jog 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, sudaryto už 2019 metus, įmonė turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 158 336,00 Eur sumą, 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, sudaryto už 2020 metus, įmonė turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 162 628,00 Eur sumą, 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis, sudaryto už 2021 metus, įmonė turėjo pinigų ir piniginių ekvivalentų už 196 992,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įmonės turimi pinigai ir piniginiai ekvivalentai kasmet didėjo, prie kiekvieno iš minėtų balansų pateiktų finansinės atskaitomybės aiškinamųjų raštų matyti, kad įmonė turėjo pinigų kasoje ir banke atitinkami 2019 metais – 155 836,00 Eur; 2020 metais – 162 628,00 Eur; 2021 metais – 196 992,00 Eur, t. y. aiškinamuosiuose raštuose atsispindi tos pačios sumos ir duomenys, kaip ir balansuose, todėl klaidos tikimybė atmestina.  

23.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš kartu su 2020 m. sausio 6 d. akcininkų sprendimu teismui pateikto susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, neva, paskirstant pelną, t. y. 158 000,00 Eur buvo nutarta, kad mokėtina akcininkams dividendų suma yra 134 000,0 Eur, o 23 700,00 Eur sumokamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad GPM valstybei nėra sumokėtas ir praėjus trims metams nuo 2020 m. sausio 6 d. akcininkų sprendimo, šios aplinkybės neneigė ir atsakovas, duomenų apie GPM sumokėjimą nėra pateikta, kas patvirtina pirmosios teismo instancijos išvadų pagrįstumą.

24.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė jokia forma neginčijo bendrovės visų akcininkų 2020-01-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamo protokolo, taip pat jų pagrindu į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl neteiėstų atsakovo veiksmų – įmonės turto neperdavimo nemokumo administratorei. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo.

25.        Ieškovo pareiga yra ieškinyje suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. nurodyti, kokiu būdu jis siekia apginti savo galimai pažeistas teises. Ieškinio dalykas apibrėžiamas ieškinyje išdėstant aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens pažeistos teisės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažeistos civilinės teisės gali būti apgintos civilinių teisių gynimo būdais numatytais CK 1.138 straipsnyje bei specialiuose įstatymuose. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra nuostolių atlyginimas. Iš esmės tai reiškia reikalavimą taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nuostolius yra universalus gynybos būdas, nes, jei įstatyme nenustatyta konkretaus civilinių teisių gynimo būdo, šis gynybos būdas gali būti taikomas kumuliatyviai (su kitais galimais gynybos būdais), alternatyviai (vienu arba kitu ieškovo nurodytu būdu) ar išimtinai (taikant tik civilinę atsakomybę).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti akcininkų nutarimą negaliojančiu, bet pasirinko nuostolių atlyginimo gynybos būdą, savo reikalavimą atlyginti nuostolius grįsdama atsakovės neteisėtais veiksmais dėl turto neperdavimo. Ieškovės pareikštas reikalavimas suponuoja teismo pareigą įvertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, ir pasisakyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 straipsnis), kurie susiję ir su atsakovo argumentais dėl akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimu. Toks vertinimas patenka į ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

27.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo pateikimą į apeliacinį skundą, kurios sudaro 544,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Spedo“ (juridinio asmens kodas 300008950) iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.