Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-203-260-2011].doc
Bylos nr.: 2S-203-260/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lindorff Oy 0140351-4 pareiškėjas
Lindorff Oy filialas 111882842 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Bylos dėl paveldėjimo procedūrų taikymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-203-260/2011                                  

                                                             Pirmosios instancijos teismo  teisėja Regina Agbra

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2; 122.4;

 (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 12 d.

Kaunas

 

Kauno  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų:  Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-16311-364/2010 pagal pareiškėjo Lindorff Oy pareiškimą dėl turtinio reikalavimo palikėjo įpėdiniams patvirtinimo, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, 

n u s t a t ė:

 Pareiškėjas Suomijos įmonė „Lindorff Oy“  kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas patvirtinti pareiškėjo turtinį reikalavimą mirusiojo E. M. įpėdiniams.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad užklausus mirusiojo paskutinės gyvenamosios vietos 14-ąjį notarų biurą, buvo gautas atsakymas, kad, 2010 03 11 mirus E. M., paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Pareiškimą pareiškėjas pateikė nenurodęs suinteresuotų asmenų. Valstybė paveldėti mirusiojo turtą galėtų tik po 18 mėnesių po mirties, kadangi CK 5.62 str.  numato 6 paveldėtojų eiles, kurių kiekvienai skiriamas 3 mėnesių terminas, todėl palikimo priėmimo galutinis terminas sueis 2011 09 11.

Atskiruoju  skundu (b.l. 13-16)  pareiškėjo įmonės „Lindorff Oy“ atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Apeliantas, būdamas aktyvus bei rūpestingas palikėjo kreditorius, nenustačius palikėjo įpėdinių, siekdamas nepraleisti 3 mėnesių termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kreipėsi į palikėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su prašymu patvirtinti kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT), formuodamas vienodą teisės taikymo aiškinimo praktiką, ne kartą yra pasisakęs, jog teismui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą, (civ. bylose Nr. 3K-3-546/2006, Nr. 3K-3-347/2006). Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkiną, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis - pateikti atsikirtimus. Apeliantas į bylą pateikė Gyventojų registro tarnybos pažymos nuorašą, Centrinės hipotekos pažymą ir kitus įrodymus, kurie patvirtina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo faktą, palikėjo mirties faktą bei kitas aplinkybes. Teikdamas kreditoriaus reikalavimą, apeliantas siekia informuoti palikėjo įpėdinius apie palikėjo turtines prievoles, kas gali įtakoti įpėdinio sprendimą priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neturėdamas duomenų apie palikėjo turtines teises ir/ar turtines prievoles, įpėdinis negali objektyviai įvertinti paveldimų teisių ir pareigų. Įstatymas kreditoriui suteikia teisę tik per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus, su galimybe pratęsti minėtą terminą tik, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Apeliantas 2010 06 11 pareiškime nurodė, jog pareiškimo dėl paveldėjimo procedūrų pateikimo metu palikėjo įpėdiniai nenustatyti, dėl ko apeliantas būtent ir realizavo savo teisę pareikšti ieškinį teisme per  trijų mėnesių terminą. Pirmos instancijos teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalį, netinkamai kvalifikavo esamą teisinį santykį, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad terminas apelianto pareiškimui pateikti turėtų sueiti 2011 09 11. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kad apelianto pareiškimas nagrinėtinas teisme, įtvirtina CK 5.63 straipsnio 1 dalis, numatanti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. CPK 579 straipsnyje numatyta, kad civiliniame kodekse numatytais atvejais dėl paveldėjimo procedūrų taikymo bylos yra nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje numatyta tvarka, todėl darytina išvada, jog teismas nepagristai savo procesinio sprendimo pagrindu laikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti paveldėjimo procedūras, nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nenurodydamas motyvų, dėl kurių teismo nuomone pareiškėjas (ar jo atstovas) yra netinkamas asmuo atstovauti šiame civiliniame procese.

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties tenkintinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartis yra  nepagrįsta, nes teismas netinkamai  aiškino  bei  taikė  materialinės  ir procesinės teisės normas.

Pareiškėjas atskirajame  skunde  visiškai  teisingai  teigia, kad  pirmos instancijos teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalį, netinkamai kvalifikavo esamą teisinį santykį, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad terminas apelianto pareiškimui pateikti turėtų sueiti 2011 09 11. CPK  5.63 str. 1 d.  aiškiai  nustatyta, kad  terminas  pareikšti reikalavimams  yra  trys mėnesiai nuo  palikimo  atsiradimo  dienos.

Nepagrįstai  pirmosios  instancijos teismas  pripažino,  kad  pareiškimas  atsisakytinas priimti  CPK  137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. CPK  137 str. 2 d. 1 p.  leidžia   atsisakyti  priimti  ieškinį,  jei  ieškinys nenagrinėtinas teisme. Ši  taisyklė  taikytina  ir teismui priimant  pareiškimus. Tačiau  pareiškėjas  padavė  pareiškimą,  numatytą  CK 5.63 str. 1 d.,  kuris  turi  būti  išnagrinėtas  CPK  XXXIX  skyriuje  nustatyta tvarka. Taigi  toks  pareiškimas  nagrinėtinas teisme,  atsisakyti  jį  priimti  nebuvo  pagrindo.

Pirmosios  instancijos teismas, atsisakydamas priimti  pareiškimą, nurodė, kad vadovaujasi  CPK 137 str. 2 d.  8 p.. Toks  teisės  normos nurodymas  reikštų, kad  teismas  atsisako  priimti pareiškimą, paduotą  neįgalioto  bylą  vesti  asmens. Teisėjų  kolegija  vertina, kad  iš  esmės  teismas ne šiuo pagrindu  atsisakė  priimti pareiškimą,  nes motyvuojamojoje  nutarties  dalyje  apie tai nepasisakė, o ir pareiškimą  pasirašęs juristas Mantas Barčys  yra tas asmuo,  kuris Suomijos įmonės „Lindorff  Oy“  filialo Lietuvos Respublikoje   Generalinės direktorės  2010 02 01  įgaliojimo (faktiškai – perįgaliojimo)  pagrindu  turi  teisę  atstovauti  pačią  įmonę „Lindorff Oy“, vesti  jos  bylas teismuose  (b.l.29-30). 

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis panaikintina ir prašymo  dėl paveldėjimo procedūrų taikymo  priėmimo  klausimas  perduotinas  nagrinėti iš naujo  pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  pirmosios  dalies 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

 

atskirąjį skundą  patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį  panaikinti  ir  pareiškimo priėmimo klausimą  perduoti  pirmosios  instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Raimondas Buzelis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                Izolda Nėnienė  

 

                Arūnas Rudzinskas