Civilinė
byla Nr. 2S-203-260/2011
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Regina Agbra
Procesinio sprendimo
kategorija: 106.8.2; 122.4;
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. sausio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės ir Arūno
Rudzinsko,
teismo
posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lindorff
Oy atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d.
nutarties civilinėje byloje Nr.2-16311-364/2010 pagal pareiškėjo Lindorff Oy
pareiškimą dėl turtinio reikalavimo palikėjo įpėdiniams patvirtinimo, kuria atsisakyta
priimti pareiškimą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas
Suomijos įmonė „Lindorff Oy“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą
prašydamas patvirtinti pareiškėjo turtinį reikalavimą mirusiojo E.
M. įpėdiniams.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą
kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad užklausus mirusiojo paskutinės
gyvenamosios vietos 14-ąjį notarų biurą, buvo gautas atsakymas, kad, 2010 03 11
mirus E.
M., paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Pareiškimą pareiškėjas
pateikė nenurodęs suinteresuotų asmenų. Valstybė
paveldėti mirusiojo turtą galėtų tik po 18 mėnesių po mirties, kadangi CK 5.62
str. numato 6 paveldėtojų eiles, kurių kiekvienai skiriamas 3 mėnesių
terminas, todėl palikimo priėmimo galutinis terminas sueis 2011 09 11.
Atskiruoju
skundu (b.l. 13-16) pareiškėjo įmonės „Lindorff Oy“ atstovas prašo panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš
esmės. Skunde nurodoma, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo
kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos
pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba
palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl
paveldimo turto. Apeliantas, būdamas aktyvus bei rūpestingas palikėjo
kreditorius, nenustačius palikėjo įpėdinių, siekdamas nepraleisti 3 mėnesių termino
kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kreipėsi į palikėjo gyvenamosios vietos
apylinkės teismą su prašymu patvirtinti kreditoriaus reikalavimą palikėjo
įpėdiniams.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT), formuodamas vienodą teisės taikymo aiškinimo
praktiką, ne kartą yra pasisakęs, jog teismui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra ieškinio
reikalavimas. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į
paveldimą turtą, (civ. bylose Nr. 3K-3-546/2006, Nr. 3K-3-347/2006). Jeigu
įpėdinis tokio reikalavimo netenkiną, nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius,
laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį
atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis -
pateikti atsikirtimus. Apeliantas į bylą pateikė Gyventojų registro tarnybos
pažymos nuorašą, Centrinės hipotekos pažymą ir kitus įrodymus, kurie patvirtina
kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo faktą, palikėjo mirties faktą bei kitas
aplinkybes.
Teikdamas
kreditoriaus reikalavimą, apeliantas siekia informuoti palikėjo įpėdinius apie
palikėjo turtines prievoles, kas gali įtakoti įpėdinio sprendimą priimti
palikimą arba jo atsisakyti. Neturėdamas duomenų apie palikėjo turtines teises
ir/ar turtines prievoles, įpėdinis negali objektyviai įvertinti paveldimų
teisių ir pareigų.
Įstatymas
kreditoriui suteikia teisę tik per tris mėnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus, su galimybe pratęsti minėtą terminą
tik, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo
atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Apeliantas 2010 06 11
pareiškime nurodė, jog pareiškimo dėl paveldėjimo procedūrų pateikimo metu
palikėjo įpėdiniai nenustatyti, dėl ko apeliantas būtent ir realizavo savo
teisę pareikšti ieškinį teisme per trijų mėnesių terminą. Pirmos instancijos
teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalį, netinkamai kvalifikavo esamą
teisinį santykį, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad terminas apelianto pareiškimui
pateikti turėtų sueiti 2011 09 11. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi
CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kad apelianto pareiškimas nagrinėtinas
teisme, įtvirtina CK 5.63 straipsnio 1 dalis, numatanti kreditoriaus teisę kreiptis
į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. CPK 579 straipsnyje
numatyta, kad civiliniame kodekse numatytais atvejais dėl paveldėjimo procedūrų
taikymo bylos yra nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje
numatyta tvarka, todėl darytina išvada, jog teismas nepagristai savo procesinio
sprendimo pagrindu laikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmosios
instancijos teismas, atsisakydamas taikyti paveldėjimo procedūras, nepagrįstai
vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nenurodydamas motyvų, dėl
kurių teismo nuomone pareiškėjas (ar jo atstovas) yra netinkamas asmuo
atstovauti šiame civiliniame procese.
Atskirasis
skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties tenkintinas.
Kolegija
išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų,
patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų
kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d.
nutartis yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino bei taikė
materialinės ir procesinės teisės normas.
Pareiškėjas
atskirajame skunde visiškai teisingai teigia, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalį,
netinkamai kvalifikavo esamą teisinį santykį, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad
terminas apelianto pareiškimui pateikti turėtų sueiti 2011 09 11. CPK 5.63
str. 1 d. aiškiai nustatyta, kad terminas pareikšti reikalavimams yra
trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino,
kad pareiškimas atsisakytinas priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. CPK
137 str. 2 d. 1 p. leidžia atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys
nenagrinėtinas teisme. Ši taisyklė taikytina ir teismui priimant
pareiškimus. Tačiau pareiškėjas padavė pareiškimą, numatytą CK 5.63 str. 1
d., kuris turi būti išnagrinėtas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Taigi toks pareiškimas nagrinėtinas teisme, atsisakyti jį priimti nebuvo
pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą,
nurodė, kad vadovaujasi CPK 137 str. 2 d. 8 p.. Toks teisės normos
nurodymas reikštų, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, paduotą
neįgalioto bylą vesti asmens. Teisėjų kolegija vertina, kad iš esmės
teismas ne šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškimą, nes motyvuojamojoje
nutarties dalyje apie tai nepasisakė, o ir pareiškimą pasirašęs juristas
Mantas Barčys yra tas asmuo, kuris Suomijos įmonės „Lindorff Oy“ filialo
Lietuvos Respublikoje Generalinės direktorės 2010 02 01 įgaliojimo
(faktiškai – perįgaliojimo) pagrindu turi teisę atstovauti pačią įmonę
„Lindorff Oy“, vesti jos bylas teismuose (b.l.29-30).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis panaikintina ir prašymo dėl paveldėjimo procedūrų taikymo priėmimo klausimas
perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atskirąjį
skundą patenkinti.
Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir
pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai
Izolda Nėnienė
Arūnas Rudzinskas