Skundas Nr. 1S-91-312/2022

 (S)

                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10045-2019-5

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje T. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)  22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 22 str. 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymu; D. V. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; A. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir P. B. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-36-1011/2022, kurioje T. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK  22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 22 str. 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymu; D. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymu; A. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu; P. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą.

2.1.       Teismas nurodė, kad kaltinamajame akte D. V., P. B. ir T. M. reiškiami kaltinimai dėl bendrais veiksmais 2019 m. gegužės 21 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. galimai įvykdytų pasikėsinimų pagrobti automobilius, t. y. dėl vagysčių pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Iš bylos medžiagos ir teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio bei bendrovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma priteisti 2019 m. gegužės 21 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. įvykių metu automobiliams padarytų apgadinimų remonto kainą, t. y. bendrovei padarytą turtinę žalą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2019 m. gegužės 21 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. įsibraunant į automobilius, visais atvejais automobiliai buvo apgadinti - išdaužti jų langų stiklai, taip pat apgadintas automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 1434,01 Eur, automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 211,10 Eur, automobilio „Mini One“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 208,82 Eur.

2.2.       BK 187 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto tyčinį sugadinimą. Veika, kurios metu tyčia sugadinamas svetimas turtas, priklausomai nuo sugadinimo būdo, turto pobūdžio bei padalytos žalos dydžio kvalifikuotina pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį. Taigi, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltinamųjų veiksmuose aptartais atvejais yra BK 187 straipsnio 1 dalyje (automobilis „Toyota Yaris“) ir BK 187 straipsnio 3 dalyje (automobiliai „Volkswagen Golf“ ir „Mini One“) numatytų nusikalstamų veikų požymių. Kita vertus, jiems pareikštuose kaltinimuose veiksmai pagal BK 187 straipsnio 1 ar 3 dalį nebuvo niekaip kvalifikuojami, esminės automobilių apgadinimo aplinkybės (kaip antai automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo mastas), padarytos žalos dydžiai nenurodomi. Pastebėtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog 2019 m. gegužės 18 d. D. V. ir P. B. bei 2019 m. gegužės 19 d. D. V. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų atvejų padaryta žala nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalies ribos, nuo kurios taikytina BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.  Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, turi pagrindo manyti, kad šioje byloje kaltinamajame akte nėra išsamiai aprašytos galimai padalytos nusikalstamos veikos, be to, galimai nėra nurodytas BK straipsnis (jo dalis), numatantis atsakomybę už galimai D. V., P. B. ir T. M. padarytas ir BK 187 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas.

2.3.       Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos bylos grąžinimo prokurorui priežastys suponuoja poreikį pareikšti visai naują kaltinimą, o ne vien papildyti jau esantį. Įvertinęs minėtą, aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas sprendė, kad įgyvendindamas pareigą aktyviai veikti procese ir imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, neturi kitos išeities, kaip grąžinti bylą prokurorui. Teismas, neturėdamas galimybės pasinaudoti nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256, nei BPK 257 straipsnyje jam suteikiamais instrumentais, bet matydamas poreikį nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje ir apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, sprendė, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo teismui išnagrinėti bylą, todėl įrodymų tyrimą byloje atnaujino ir bylą grąžino prokurorui.

3.       Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą - priimti nutartį perduoti baudžiamąją bylą Nr. N1-36-1011/2022 nagrinėti teisiamajame posėdyje iš esmės.

3.1.       Skunde nurodo, kad iš skundžiamos nutarties neaišku, kokios kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra išsamiai aprašytos. Teismo teiginiai vertinami kaip lakoniški, nenurodant, kokių, teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių prokuroras kaltinamajame akte nenurodė. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas. Prokuroras kaltinamajame akte išsamiai aprašė galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Aukštesniojo prokuroro vertinimu, kaltinimas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punktą. Visos aplinkybės, kiek tai susiję su kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, yra aprašytos.

3.2.       Skunde pažymima, jog teismas papildomai nurodo, kad kaltinime, galimai, nėra nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už, galimai, D. V., P. B. ir T. M. padarytas ir BK 187 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas. Visų pirma, anot aukštesniojo prokuroro, teismas savo sprendimu reikalauja, jog būtų pradėtas atskiras nusikalstamos veikos tyrimas, t. y. savarankiškas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti BK 187 straipsnyje. Šio proceso metu būtų nustatinėjama tiksli sunaikinto turto vertė, kas nagrinėjamu atveju, jau buvo padaryta. Prokuroro įsitikinimu, automobilių „Volswagen Golf“ ir „Mini One“ sugadinimai nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio, nuo kurio taikytina BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, aptariamu atveju, ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnį nepradėtas sąmoningai. Teismas, remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, neteisingai vertino sunaikinto turto vertę - nusikalstamos veikos dalyką. Nagrinėjamu atveju, automobilių durų stiklai buvo sunaikinti, nes, kaip matyti iš pateiktų sąskaitų-faktūrų, jie buvo pakeisti naujais, o ne remontuojami (atkuriami). Nustatyta, kad sunaikinto turto, t. y. automobilio „Volswagen Golf“ durų stiklo vertė - 82,66 Eur, o automobilio „Mini One“ - 61,42 Eur. Dėl šių priežasčių ikiteisminis tyrimas dėl minėtų automobilių sugadinimo pagal BK 187 straipsnį pradėtas nebuvo.

3.3.       Prokuroras sutinka, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti sugadinimai (1434,01 Eur), kurie siekia BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, nuo kurios taikytina BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad minėto automobilio sugadinimus padarė kaltinamasis D. V., gimęs 2004 m. birželio 4 d., kuriam iki galimai 2019 m. gegužės 22 d. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo suėję šešiolika metų. Taigi, D. V. nebuvo BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas ir negali pagal baudžiamąjį įstatymą atsakyti už šią veiką. Svarbu, anot aukštesniojo prokuroro, atkreipti dėmesį ir į kitų kaltinamųjų, o būtent, T. M. ir P. B., veiksmus 2019 m. gegužės 22 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu. Kaip matyti iš formuluojamo kaltinimo, P. B. ir T. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, o būtent, automobilio pagrobimui (BK 178 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaltinamieji D. V., P. B. ir T. M. buvo iš anksto susitarę padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o ne BK 187 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas kaltinamųjų susitarimas padaryti ne tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bet ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

4.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas tenkinamas.

5.       Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų.

6.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).

7.       Nagrinėjamu atveju, teismas nusprendė perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktams, kurie reglamentuoja, kad kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės bei BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

8.       Iš D. V., P. B. ir T. M. pareikštų kaltinimų matyti, kad kaltinamajame akte detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami visų nuteistųjų veiksmai, atskleidžiant jų kiekvieno turinį ir nuteistųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, t. y. išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės tiek, kiek jas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys, kurie buvo tiriami ir teisiamajame posėdyje.

9.       Pagal BPK 23 straipsnį kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką, o BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo <...> surašo kaltinamąjį aktą. Sutinkamai su BPK 170 straipsnio nuostatomis sprendimo užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu priėmimas yra išimtinė prokuroro prerogatyva ir niekas negali prokurorui nurodyti, kokį sprendimą jis turi priimti (BPK 170 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 5 dalis), o nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi, aptarus kaltinamajame akte nurodytus duomenis, tiesiogiai nurodoma, kokias kitas nusikalstamos veikos aplinkybes prokuroras kaltinamajame akte turi nurodyti ir kokio nusikaltimo padarymu turi kaltinti D. V., P. B. ir T. M.. Tokiu būdu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, peržengė savo kompetencijos ribas.

10.       BPK

11.       Taigi, esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas, nepagrįstai pripažino, jog kaltinimas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir bylą grąžino prokurorui, todėl aukštesniojo prokuroro skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                   Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė