Civilinė byla Nr. e2-13215-950/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18009-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

                  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovui advokatui Viktor Ivanov,

dalyvaujant atsakovei V. P., jos atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

                 teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. 2019-04-11 patikslintą ieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta. 

        Teismas

n u s t a t ė :

                  Ieškovė V. K. 2019-04-11 patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei V. P., prašė:

                  pripažinti 2010-07-01 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu įgytą prievolę įvykdyta visa apimtimi;

                  priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

                Ieškovė V. K. 2019-04-11 patikslintame ieškinyje, taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-07-01 su H. A. P. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 30000,00 Lt sumai. Pinigai jai buvo realiai perduoti, jie buvo reikalingi įmonės, kurioje ji tuo metu dirbo direktoriaus pavaduoja, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)”, teisminiams ginčams finansuoti. Su H. A. P. buvo sutarta, kad perduotą sumą ji grąžins mokėdama dalimis. Suėjus ginčo vekselio apmokėjimo terminui - 2010-07-22, ji turėjo sukaupusi visą reikalingą 30000,00 Lt sumą, kurią norėjo grąžinti H. A. P.. Tačiau pastarasis jos neėmė, motyvuodamas tuo, kad skolą ji galės grąžinti dalimis. Apie tai, kad dar 2010-07-23 Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė išdavė vykdomąjį įrašą pagal ginčo vekselį, bei kad jis buvo pateiktas priverstinai vykdyti antstolei Redai Stašenienei, ji tuo metu nieko nežinojo. Patvirtina, kad 2011-03-04 su H. A. P. ji sudarė ir paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino dar 20000,00 Lt. Tuo metu turėjo savo sukauptus asmeninius 30000,00 Lt, tačiau jų naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)” teisminiams ginčams finansuoti nenorėjo, todėl ir skolinosi papildomai. Nuo pat 2010 m., reguliariai kiekvieną mėnesį, perduodavo H. A. P. po 1000,00 Lt, o vėliau (nuo 2015-01-01) - po 300,00 Eur. Perduodant pinigus dažnai dalyvaudavo tiek jos sutuoktinis V. K., tiek ir H. A. P. sutuoktinė, t.y. atsakovė V. P.. Jokių pakvitavimų apie tai, kad grąžino pinigus ji iš H. A. P. neprašė, jokių pakvitavimų iš jo negavo, juo pasitikėjo, nes tai buvo jos sutuoktinio V. K. draugas. Mokėdama dalimis po 1000,00 Lt (vėliau - po 300,00 Eur) ji visiškai atsiskaitė su H. A. P. pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį. H. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties likusį turtą ir turtines teises paveldėjo atsakovė V. P., kuri reikalauja grąžinti visą pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį paskolintą 30000,00 Lt sumą. Tačiau ji su H. A. P. yra atsiskaičiusi tiek pagal ginčo vekselį, tiek ir pagal 2011-03-04 paskolos sutartį. Todėl teismo tvarka 2010-07-01 neprotestuotinu vekseliu įgyta jos prievolė turi būti pripažinta įvykdyta visa apimtimi

                V. K. atstovas advokatas Viktor Ivanov teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos patikslinto ieškinio reikalavimus  tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-05-17 galutiniu sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), bei Kauno apygardos teismo 2019-10-31 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), jau yra neginčijamai konstatuota, kad ieškovė V. K. reguliariai mokėjo H. A. P. po 1000,00 Lt, o vėliau - po 300,00 Eur. Nors teismai ir laikė, kad taip buvo mokamos palūkanos nuo bendros 50000,00 Lt sumos (30000,00 Lt sumos gautos pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir 20000,00 Lt sumos gautos pagal 2011-03-04 paskolos sutartį), tačiau palūkanos galėjo būti mokamos tik už pagal paskolos sutartį gautas lėšas. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos numato, kad pagal vekselį jokios palūkanos nėra mokamos, jeigu apie tai nėra tiesiogiai nurodyta pačiame vekselyje. Kadangi 2010-07-01 neprotestuotiname paprastajame vekselyje nebuvo nurodyta, kad už perduotą 30000,00 Lt suma turi būti mokamos palūkanos, todėl proporcinga dalis (600,00 Lt iš 1000,00 Lt) reguliariai ieškovės V. K. atliktų mokėjimų H. A. P. negali būti laikoma sumokėtomis palūkanomis, nes ji buvo skirta skolai pagal ginčo vekselį dengti. Tai reiškia, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su H. A. P. pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, dėl ko jos patikslintas ieškinys yra turi būti patenkintas.    

                V. P. su 2019-04-11 patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko.

                  2019-05-08 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat papildomai teismo posėdžio metu, V. P. nurodė, kad į sutuoktinio H. A. P. finansinius reikalus nesikišo. V. K. ji nepažįsta, anksčiau jos niekada nebuvo mačiusi. Susitikimuose, kuriuose tariamai ieškovė perduodavo pinigus jos sutuoktiniui, ji niekada nedalyvavo. Dar 2010 m. pateikus 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį apmokėti, ieškovė V. K. raštu patvirtino, kad neturi galimybių sumokėti 30000,00 Lt sumos. Esant tokiai situacijai jos sutuoktinis H. A. P. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tokį įrašą vėliau pateikė vykdyti antstolei. Po sutuoktinio H. A. P. mirties, ji paveldėjo visą jo turtą ir turtines teises. Kadangi 2010-07-01 neprotestuotinas paprastasis vekselis nebuvo apmokėtas, kreipėsi į antstolę, kad ši toliau vykdytų priverstinį skolos išieškojimą iš V. K.. Po sutuoktinio mirties bendravo su V. K., pastaroji buvo pas ją atvykusi, tarėsi dėl skolos sumokėjimo dalimis. Tačiau ji niekada nepatvirtino, kad skola pagal ginčo vekselį yra apmokėta, nors ieškovė ją provokavo tai padaryti, slapta įrašinėjo pokalbius. Prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

                       V. P. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovės V. K. 2019-04-11 patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat, prašė paskirti ieškovei V. K. Lietuvos Respublikos CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą.

                Patikslintas ieškinys atmestinas.

                Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:  

                 Civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad:

                  2010-07-01 buvo surašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį vekselio davėja V. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 30000,00 Lt sumą tiesiogiai vekselio gavėjui H. A. P. iki 2010-07-22.

                V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neprotestuotino paprastojo vekselio surašymo dieną gavo iš H. A. P. 30000,00 Lt sumą, kuri buvo reikalinga įmonės, kurioje ji tuo metu dirbo direktoriaus pavaduoja, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)”, teisminiams ginčams finansuoti (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.).

                  V. K. 2010-07-23 surašė patvirtiną, kuriame nurodė: “Išrašiau H. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) neprotestuotiną vekselį 30000,- lt (trisdešimt tūkstančių lt) sumai, kurių grąžinti 2010 m. liepos 23 d. neturiu galimybių”.

                  2010-07-23 H. A. P. pateikė prašymą Kauno miesto 18-jam notarų biurui dėl vykdomojo įrašo pagal ginčo vekselį išdavimo.

                  Kauno miesto 18-jo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė 2010-07-23 išdavė vykdomąjį įrašą dėl bendros 30159,00 Lt skolos sumos (30000,00 Lt skolos pagal vekselį + 152,00 Lt notaro atlyginimo + 7,00 Lt už patikrą registruose) išieškojimo iš vekselio davėjos V. K. vekselio turėtojo H. A. P. naudai.

                   H. A. P. 2010-08-31 pateikė antstolei Redai Stašenienei prašymą dėl vykdomojo dokumento (Kauno miesto 18-jo notarų biuro notarės Birutės Germanavičienės 2010-07-23 išduoto vykdomojo įrašo) priėmimo priverstiniam vykdymui.

                  Nurodyto H. A. P. prašymo pagrindu, antstolės Redos Stašenienės 2010-09-01 patvarkymu, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nėra užbaigta.

                V. K. ir H. A. P. 2011-03-04 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė pasiskolino dar 20000,00 Lt, įsipareigodama juos grąžinti iki 2011-05-01.

                  H. A. P. mirė (duomenys neskelbtini).

                  H. A. P. visą turtą (tame tarpe ir turtines teises), išskyrus nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2017-10-17 sudarytu testamentu paliko savo sutuoktinei - atsakovei V. P..

                A. R. Stašenienės 2018-04-24 patvarkymu „Dėl išieškotojo pakeitimo” vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) miręs išieškotojas H. A. P. buvo pakeistas teisių perėmėja, t.y. V. P., kuri 2018-04-23 prašymu prašė toliau tęsti priverstinį skolos išieškojimą iš V. K..

                V. K. 2018-04-27 pateikė pašymą antstolei Redai Stašenienei dėl susipažinimo su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini). 

                Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019-05-17 galutiniu sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Kauno apygardos teismo 2019-10-31 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) neginčijamai konstatavo, kad ieškovė V. K. kiekvieną mėnesį mokėjo H. A. P. 2 procentus palūkanų nuo bendros 50000,00 Lt sumos (perduotos pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį (30000,00 Lt) ir pagal 2011-03-04 paskolos sutartį (20000,00 Lt)), kas ir sudarė 1000,00 Lt (arba - 300,00 Eur).

                Ieškovės pareikšto materialinio/teisinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimas:

                Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, grąžino ar ne ieškovė V. K. jai pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį H. A. P. perduotą 30000,00 Lt sumą.

                  Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė V. K. teigė, kad jai perduota 30000,00 Lt suma buvo grąžinta laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2017 m. pabaigos, mokant periodines įmokas - pradžioje po 1000,00 Lt, o nuo 2015-01-01 - po 300,00 Eur. Ieškovės ir jos atstovo advokato Viktor Ivanov teigimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno apygardas teismas (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), nagrinėję ginčą dėl piniginių lėšų pagal 2011-03-04 paskolos sutartį priteisimo, nepagrįstai konstatavo, kad visa 1000,00 Lt (vėliau - 300,00 Eur) suma buvo mokama kaip palūkanos už bendrą ieškovei paskolintą 50000,00 Lt sumą. Kadangi 2010-07-01 neprotestuotinas paprastasis vekselis nenumatė palūkanų mokėjimo, tai proporcinga skolos sumai periodinių mokėjimų dalimi (600,00 Lt iš reguliariai mokėtos 1000,00 Lt sumos) buvo ne mokamos palūkanos, o grąžinama ginčo vekseliu paskolintos pagrindinės skolos suma. Todėl visa 2010-07-01 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu V. K. paskolinta 30000,00 Lt suma jau yra visiškai grąžinta.

                Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad V. K. negrąžino nei jos vyrui H. A. P., nei jai, jokios dalies pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį perduotos sumos. Ieškovė neturi jokių skolos grąžinimą liudijančių dokumentų, skolos taip pat priverstine tvarka iki šiol nėra išieškojusi ir antstolė Reda Stašenienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

                  Lietuvos Respublikos CK

                Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokio rašytinio dokumento (pakvitavimo ar pan.), kuris liudytų, kad ieškovė V. K. grąžino jai pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį perduotą 30000,00 Lt sumą. Ieškovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks pakvitavimas jai niekada išduotas nebuvo, ji jo iš H. A. P. nereikalavo. Kad ieškovė savalaikiai neatsiskaitė su H. A. P. liudija pateis kreditoriaus veiksmai, t.y. kreipimasis į Kauno miesto 18-jį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo; vykdomojo įrašo pateikimas vykdyti antstolei Redai Stašenienei; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimas ir priverstinių vykdomųjų veiksmų joje atlikimas.

                Ieškovė V. K., tiesiogiai nurodžiusi, kad jokio pakvitavimo apie prievolės įvykdymą ji neturi, įrodinėjo, kad pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį gautą 30000,00 Lt sumą grąžino mokėdama dalimis, t.y. mokėdama po 1000,00 Lt (vėliau - 300,00 Eur) dydžio sumą kiekvieną mėnesį, kurios dalis (t.y. 600,00 Lt) buvo skirta ne palūkanoms mokėti (kaip kad konstatavo ginčą dėl 2011-03-04 paskolos sutarties nagrinėją pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai), o pagrindinei skolos sumai pagal ginčo vekselį padengti. Tačiau teismas su tokiais ieškovės (jos atstovo) argumentais nesutinka.

                Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno apygardas teismo (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai bylai. Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015; ir kt.).

                 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo peržiūrėta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyvavo tiek V. K. (atsakovės procesiniu statutu), tiek ir V. P. (ieškovės procesiniu statusu). Faktinė aplinkybė (kam buvo skirta V. K. kiekvieną mėnesį H. A. P. mokėta 1000,00 Lt (vėliau - 300,00 Eur) suma) buvo tiesioginis ir pagrindinis įrodinėjimas dalykas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri buvo peržiūrėta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėta faktinė aplinkybė ieškovės V. K. buvo įrodinėjama tapačiais (analogiškais) faktiniais duomenimis (įrodymais), kurie yra pateikti ir šioje civilinėje byloje.

                  Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019-05-17 galutiniu sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), bei Kauno apygardos teismo 2019-10-31 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), neginčijamai konstatavo, kad ieškovė V. K. kiekvieną mėnesį mokėjo H. A. P. 2 procentus palūkanų nuo bendros 50000,00 Lt sumos (perduotos pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį (30000,00 Lt) ir pagal 2011-03-04 paskolos sutartį (20000,00 Lt)), kas ir sudarė 1000,00 Lt (vėliau mokėtus 300,00 Eur).

                Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, ieškovė (jos atstovas advokatas Viktor Ivanov) teigė, kad pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį jokios palūkanos negalėjo būti mokamos, nes Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos numato, kad pagal vekselį jokios palūkanos nėra mokamos, jeigu apie tai nėra tiesiogiai nurodyta pačiame vekselyje, o Lietuvos Respublikos CK nuostatos iš vekselio kilusiems santykiams gali būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam specialiam įstatymui (Lietuvos Respublikos CK 6.878 str.).

                Šiuo atveju teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad vekselyje, mokėtiname jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos. Palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje, o jeigu ji nenurodyta, tai palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 str. 2 d.). 2010-07-01 neprotestuotiname paprastajame vekselyje nėra jokio įrašo apie vekselio davėjo (t.y. V. K.) mokėtinas palūkanas bei nėra įrašyta palūkanų norma. Iš to seka, kad palūkanos už ginčo vekselio galiojimo laikotarpį, t.y. nuo jo išrašymo dienos (2010-07-01) iki jo apmokėjimo dienos (2010-07-22), negalėjo būti skaičiuojamos. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys liudija, kad tai faktiškai ir nebuvo daroma. Tačiau praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti kreditoriui kompensacines (mokėjimo funkciją atliekančias) palūkanas už tolesnį naudojimąsi paskolintais pinigais. Tokių palūkanų mokėjimą tiesiogiai nustato įstatymai, t.y. tiek Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str., tiek ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. Tokios palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kompensacinės (mokėjimo funkciją atliekančios) palūkanos tampa skolininko skolos dalimi ir turi būti atlyginamos visais atvejais, kai yra vėluojama įvykdyti piniginę prievolę, nepriklausomai nuo tokios prievolės atsiradimo pagrindo.

                  Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, kad ieškovė V. K. praleido piniginės prievolės pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį įvykdymo terminą - ji 2010-07-22 negrąžino H. A. P. jai perduotos 30000,00 Lt sumos, tą patvirtindama 2010-07-23 pasirašytu raštu. Atsižvelgiant į tai, ji privalėjo mokėti kompensacines (mokėjimo funkciją atliekančias) palūkanas už tolesnį naudojimąsi jai pagal ginčo vekselį perduota ir negrąžinta 30000,00 Lt suma. Tokią jos pareigą nustatė tiek bendrosios teisės normos - Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str., tiek ir specialiosios teisės normos - Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. Būtent kompensacinę (mokėjimo už tolesnį naudojimąsi pinigais) funkcija atliekančiomis palūkanomis ieškovės V. K. reguliariai H. A. P. mokėtą 1000,00 Lt (vėliau - 300,00 Eur) sumą už tolesnį naudojimąsi bendra 50000,00 Lt suma, pripažino tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019-05-17 galutiniu sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek Kauno apygardos teismas 2019-10-31 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 21-24 punktai). Teismai priimdami procesinius sprendimus rėmėsi anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.), todėl jų padarytos išvados, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, turi tiesioginę prejudicinę galią šiai nagrinėjai civilinei bylai (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 d.) ir teismas jų vertinti kitaip, ieškovės prašomu būdu, negali.

                Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisinais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovė V. K. nėra įvykdžiusi savo prievolės grąžinti 30000,00 Lt sumą gautą iš H. A. P. pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Ieškovės reguliariai mokėta 1000,00 Lt (vėliau - 300,00 Eur) suma buvo jos mokamos palūkanos nuo bendros 50000,00 Lt sumos (perduotos pagal 2010-07-01 neprotestuotiną paprastąjį vekselį (30000,00 Lt) ir pagal 2011-03-04 paskolos sutartį (20000,00 Lt)), kas jau yra konstatuota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-05-17 galutiniu sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Kauno apygardos teismo 2019-10-31 nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ieškovės V. K. 2019-04-11 patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).    

                Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas:

                  Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

                  Kadangi ieškovės V. K. 2019-04-11 patikslintas ieškinys pripažintas nepagrįstu, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

                  Atsakovė V. P. nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė bendras 3496,90 Eur išlaidas advokatės A. Ž. teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą (civilinė byla laikytina pakankamai sudėtinga įrodinėjimo prasme) bei proceso eigą (atsakovė turėjo pateikti atsiliepimą į pradinį ieškinį; vėliau privalėjo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį; dar vėliau atsakovė teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama net du kartus (antrą kartą - panaikinus 2019-12-18 priimtą sprendimą už akių, kurio priėmimą iš esmės sąlygojo pačios ieškovės nerūpestingas ir aplaidus elgesys)) teismas laiko, kad atsakovės V. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių. Todėl atmetus 2019-04-11 patikslintą ieškinį atsakovei V. P. iš ieškovės V. K. priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 3496,90 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

                  Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 26,71 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus 2019-04-11 patikslintą ieškinį, visos nurodytos išlaidos, priteistinos iš ieškovės V. K., valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

                Prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo išsprendimas:

                  Atsakovė V. P. (jos atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu) prašė skirti baudą ieškovei V. K. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t.y. akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą.

                  Lietuvos Respublikos CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tokio netinkamo procesinio elgesio pasekmės yra numatytos Lietuvos Respublikos CPK 95 str.

                  Pažymėtina, kad visomis procesinėmis teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (Lietuvos Respublikos CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d., Lietuvos Respublikos CPK 7 str. 2 d.), t.y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas ir yra piktnaudžiavimas teise. Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį, be kita ko, siekiant užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 7 str.).

                  Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės V. K. ieškinys (vėliau - patikslintas ieškinys) buvo pareikštas siekiant apginti galimai jos pažeistas teises, tokį pažeidimą kildinant iš itin senų ir pakankamai painių (bei sudėtingų) santykių, susiformavusių tarp jos ir jau mirusio asmens - H. A. P.. Dėl to, darytina išvada, kad vien procesinio dokumento (ieškinio, patikslinto ieškinio), kuris teismo pripažintas nepagrįstu, pateikimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, atsakovės V. P. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei V. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

                 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

         Ieškovės V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2019-04-11 patikslintą ieškinį atmesti.                  Priteisti atsakovei V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 3496,90 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 90 ct.).

         Priteisti valstybės naudai iš ieškovės V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 26,71 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 71 ct.).

        Atmesti atsakovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

        Sprendimui įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Redai Stašenienei,

         Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas             Tomas Ridikas