Civilinė byla Nr. e2A-958-945/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08104-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1; 1.3.2.11; 3.2.4.11; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaita AG“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaita AG“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Apskaita AG“ (toliau – atsakovė, įmonė, darbdavys) 16 024,51 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7 231,20 Eur netesybas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 21 d. šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas ėjo atsakovės direktoriaus pareigas. 2022 m vasario 3 d. vienintelio atsakovės akcininko sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš atsakovės direktoriaus pareigų. Atšaukdama ieškovą iš pareigų atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovo atlyginimas pagal darbo sutartį buvo apie 1 200 Eur (atskaičius mokesčius). 2018–2019 m. ieškovas ir atsakovės akcininkas bei faktinis vadovas G. A. ieškojo būdų kaip efektyvinti atsakovės veiklą ir sudaryti galimybę ieškovui gauti didesnį atlyginimą. 2020 m. kovo mėn. buvo sutarta pereiti nuo fiksuotų kaštų prie kintamųjų kaštų struktūros. Tai turėjo garantuoti, kad ieškovas nepatirs daugiau nei 80 proc. paslaugos atlikimo sąnaudų nuo gautų pajamų, ieškovui nuo kiekvienos apmokėtos kliento sąskaitos liks daugiau nei 20 proc. pajamų veiklos sąnaudoms ir akcininko pelnui, o atsakovė ieškovui tiesiog išmokės mažesnį atlyginimą ir kitą atlyginimo dalį ieškovas gaus per mažąją bendriją (toliau – MB) „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-148-302/2023 priėmimo ieškovas vertino, kad nurodytas susitarimas yra teisėtas ir galiojantis, dėl to atsakovei pretenzijų dėl nepilnai išmokėto darbo užmokesčio už šį laikotarpį neturėjo. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad susitarimas nebuvo sudarytas ir iš ieškovo atsakovei priteisus 93 774,89 Eur žalos atlyginimo dėl nepagrįstai atsakovės sumokėtų lėšų MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“, ieškovas turi pagrįstą reikalavimą į atsakovę dėl nepilno atsiskaitymo su ieškovu pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gegužės–birželio mėn. atsakovė sumokėjo ieškovui 2 751,93 Eur, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ieškovo skaičiavimu sudaro 16 024,51 Eur (atskaičius mokesčius). Kadangi nėra ieškovo kaltės, dėl kurios atsakovė nebūtų galėjusi atsiskaityti, atsakovė jau beveik du metus po darbo santykių pasibaigimo nėra atsiskaičiusi su ieškovu, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalį, t. y. 1 205,20 Eur × 6 mėn. = 7 231,20 Eur (atskaičius mokesčius).

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovas reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. nekėlė nei ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, nei teikdamas teismui pirminį ieškinį. Su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, tą patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ieškovas darbo sutartyje sutartą užmokestį mokėdavo pats sau, savo nuožiūra, savo susigalvotu laiku ir terminais, nurodydamas savo sugalvotus mokėjimo paskirties pavadinimus į sau priklausančią banko sąskaitą iš atsakovės banko sąskaitos, kuria jis, kaip įmonės vadovas, disponavo. Jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįsta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad tarp jo ir G. A. buvo sudaryti papildomi susitarimai, jog dalis ieškovo darbo užmokesčio bus gaunama per MB „Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų centras“. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisė ieškovui 2 751,93 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų (šią sumą sudaro 2 286 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 465,93 Eur neišsimokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. vasario mėn.). Vykdydama darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą, atsakovė 2022 m. gegužės 26 d. pervedė ieškovui 796,29 Eur sumą, 2022 m. birželio 3 d. – likusią 1 955,64 Eur sumą. Atsakovė nėra skolinga ieškovui, nes darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susisijusios išmokos ieškovui yra sumokėti. Ieškovas iki 2022 m. vasario 3 d. (darbo santykių nutraukimo dienos) disponavo įmonės lėšomis ir turėjo galimybę persivesti darbo užmokestį. Be kita ko, ieškovas nesąžiningais veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios ieškovo atleidimo dieną su juo atsiskaityti nebuvo galimybės dėl ieškovo iššvaistytų lėšų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2 992,14 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, 475,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 154,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovės 68 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. ieškovas dirbo visomis darbo dienomis ir ieškovui pagal darbo užmokesčio žiniaraščius priskaičiuota 29 720,52 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Ieškovui pagal darbo užmokesčio žiniaraščius priskaičiuotas atlyginimas buvo išmokėtas iki 2021 m. rugsėjo 30 d., kadangi už 2021 m. sausio mėn. priskaičiuotas 1 391,30 Eur darbo užmokestis (arba 800 Eur atskaičius mokesčius), išmokėtas už 2021 m. sausio mėn. du kartus. Ieškovui likusi neišmokėta darbo užmokesčio dalis pagal byloje esančius darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. buvo 3 326,32 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovas jo atleidimo dieną 2022 m. vasario 3 d. turėjo 60 dienų nenaudotų kasmetinių atostogų, už kurias jam buvo priskaičiuota 4 910,40 Eur kompensacija (neatskaičius mokesčių) (arba 2 847,17 Eur atskaičius mokesčius). Bendra pagal darbo užmokesčio žiniaraščius ieškovui neišmokėta suma sudarė 6 173,49 Eur (3 326,32 Eur darbo užmokestis ir 2 847,17 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas). Pagal ieškovo 2022 m. vasario mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį ieškovui buvo išmokėta 2 751,93 Eur, todėl likusi neišmokėta suma sudarė 3 421,56 Eur.

6.       Teismas nusprendė, kad darbo sutarties sąlygų pakeitimas sumažinant ieškovui mokėtiną darbo užmokestį įvyko būtent ieškovo, kaip darbuotojo, iniciatyva. Teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių ieškovas pradėjo mokėti sau mažesnį nei darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį neturi reikšmės, nes ieškovas, būdamas įmonės direktoriumi ir atsakydamas už įmonės veiklos organizavimą, pats nesilaikė su juo sudarytos darbo sutarties sąlygų ir prisiėmė riziką, kad, dėl ieškovo užimamų pareigų, net ir neatlikus darbo sutarties pakeitimų DK 46 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau realiai juos įvykdžius, tokie veiksmai bus vertinami kaip darbo sąlygų pakeitimas. Teismas nustatė, kad iki 2022 m. vasario 3 d. ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pats sau pagal ieškovo, kaip atskaitingo asmens, avansines apyskaitas išsimokėjo 2 610 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui, nesant kitų su juo sudarytų sutarčių nei darbo sutartis, negalėjo būti atliekami kitokie nei su darbo santykiais susiję mokėjimai. Ieškovui sumokėtos sumos pagal 2020 m. kovo mėn., 2020 m. balandžio mėn., 2021 m. lapkričio mėn., 2021 m. gruodžio mėn. avanso apyskaitas nebuvo nurodytos kaip ieškovo gautos iš įmonės pajamos jam būnant atskaitingu asmeniu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad likusi ieškovui neapmokėta suma 2022 m. vasario 3 d. buvo 811,56 Eur (3 421,56 Eur – 2 610 Eur). Atsakovei 2022 m. gegužės 26 d. išmokėjus ieškovui 796,29 Eur ir 1 955,64 Eur sumas pagal darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą, teismas konstatavo, kad ieškovui likusi neišmokėta 811,56 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma buvo apmokėta 2022 m. gegužės 26 d., todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 16 024,51 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis, apskaičiuotas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nustatyta tvarka yra 81,84 Eur. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarytų 1 644,17 Eur (81,84 Eur × 20,09 vidutinis darbo dienų skaičius 2022 metais) (neatskaičius mokesčių). Teismas, nustatęs, kad su ieškovu buvo atsiskaityta tik 2022 m. gegužės 26 d., konstatavo, jog su ieškovu uždelsta atsiskaityti 3 mėn., bei sprendė, kad ieškovui priklauso 4 932,51 Eur netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką.

8.       Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 3 d. ieškovui atsakovė turėjo sumokėti 811,56 Eur, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. sumokėjo 2 751,93 Eur. Kadangi atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovui 1 940,37 Eur kompensaciją, teismas patenkino ieškinio reikalavimo dalį dėl netesybų priteisimo ir ieškovui iš atsakovės priteisė 2 992,14 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų (4 932,51 Eur – 1 940,37 Eur) už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad uždelsta atsiskaityti dėl ieškovo padarytos žalos įmonei, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog padaryta nustatyto dydžio žala buvo reikšmingai sutrikdžiusi įmonės veiklą. Teismo vertinimu, vien pats žalos padarymo faktas yra nepakankamas konstatuoti, jog su ieškovu buvo uždelsta atsiskaityti dėl jo paties kaltės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog padaryta žala buvo reikšmingai sutrikdžiusi įmonės veiklą. Į bylą pateiktas atsakovės sąskaitos likutis ieškovo atleidimo dieną patvirtina, kad atsakovė faktiškai neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškovu, kadangi jos sąskaitoje buvo likę tik 21,39 Eur. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovei padarytos žalos dydis (93 774,89 Eur) sudaro bene visą atsakovės metinių pajamų sumą. Be to, ieškovas, būdamas atsakovės vadovu, vienintelis turėjo teisę prisijungti prie atsakovės banko sąskaitos ir atlikti mokėjimus. Ieškovas dėl savo paties kaltų veiksmų ne tik nesumokėjo sau darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų atleidimo dieną, bet ir sudarė situaciją, dėl kurios atsakovė patyrė žalą ir ieškovo atleidimo dieną atsakovės banko sąskaitoje buvo likę tik 21,39 Eur.

1.2.                       Teismas, netinkamai vertindamas bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgdamas į bylai reikšmingus faktus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

10.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Nuo atsakovės 2022 m. vasario 3 d. vienintelio akcininko sprendimo priėmimo momento ieškovas neteko atsakovės vadovo pareigų, o kartu ir teisės atsakovės vardu valdyti jos lėšas sąskaitose. Ieškovas dėl pasibaigusių darbo santykių negalėjo turėti įtakos atsakovės valiai neatsiskaityti su ieškovu DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tą padaryti turėjo naujasis atsakovės direktorius.

2.2.                      Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl ieškovo padarytos žalos, o ne dėl verslo rizikos, lėšų srautų sąskaitoje dinamikos ar kitų priežasčių atsakovei ieškovo atleidimo dieną nepakako lėšų atsiskaityti su ieškovu. Taip pat iš civilinės bylos duomenų nėra aišku, ar nuo ieškovo atleidimo dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki atsiskaitymo su ieškovu dienos (2022 m. gegužės 26 d.), atsakovės pajamų ir turimų lėšų nepakako pilnai atsiskaityti su ieškovu, o jei nepakako, tai dėl kokių priežasčių. Pati atsakovė nurodė, jog 2020 m. jos pardavimo pajamos sudarė 97 847 Eur, o 2021 m. –­ 94 312 Eur. Tai patvirtina, jog atsakovei priteistos žalos dydis iš esmės negalėjo nulemti atsakovės lėšų neturėjimo ieškovo atleidimo dieną, nes, nepaisant patirtos žalos, atsakovė turėjo pakankamai pajamų įsipareigojimui ieškovui įvykdyti.

2.3.                      Ginčo sąskaitos išrašas yra sudarytas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 4 d. Už kelias dienas sudarytas sąskaitos išrašas negali įrodyti objektyvių aplinkybių apie atsakovės disponuojamas lėšas. Atsakovė neįrodė, koks konkrečiai jos lėšų likutis buvo sąskaitoje nuo aplinkybių, sudarančių ieškovo atleidimo pagrindą, sužinojimo iki atleidimo dienos ir nuo ieškovo atleidimo dienos iki atsiskaitymo su ieškovu dienos.

2.4.                      Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika buvo formuojama situacijose, kurios esmingai skiriasi nuo šios civilinės bylos aplinkybių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2015 m. balandžio 24 d. darbo sutarties pagrindu ieškovas ėjo atsakovės direktoriaus pareigas, jog iš pareigų ieškovas atšauktas atsakovės akcininkės 2022 m. vasario 3 d. sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų teisėtumo, tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir jį tikslindamas ieškovas akcentavo, kad atšaukiant jį iš pareigų su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, ieškovui nesumokėtas visas jam priklausęs darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.

13.       Darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus ir priteisė jam iš atsakovės 2 751,93 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovui perkėlus ginčą į teismą, skundžiamu sprendimu, detaliai išanalizavus ieškovui mokėtinas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas, buvo konstatuota, kad atleidimo iš darbo dieną egzistavo mažesnės apimties – 811,56 Eur dydžio – darbdavio turtinė prievolė darbuotojui. Vertinant bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas pažymėtina, kad ieškovas apeliacinio skundo byloje neteikė, o atsakovė teismo išvados dėl jos darbuotojui mokėtinos su darbo santykiais susijusios sumos neginčija, todėl tokios išvados vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas, dėl jos pagrįstumo teismas nepasisako.

14.       Nustatęs darbdavio prievolės darbuotojui dydį pirmosios instancijos teismas kartu sprendė klausimą dėl pagrindo taikyti darbdaviui DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją už vėlavimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui (DK 147 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ieškovo vidutinį mėnesio darbo užmokestį – 1 644,17 Eur (neatskaičius mokesčių) ir bendrą kompensacijos už vėlavimą atsiskaityti tris mėnesius sumą – 4 932,51 Eur (neatskaičius mokesčių). Apskaičiavęs šią sumą pirmosios instancijos teismas atėmė iš jos darbdavio vykdant darbo ginčų komisijos sprendimą (2022 m. gegužės 26 d. sumokėta 796,29 Eur suma ir 2022 m. birželio 3 d. sumokėta 1 955,64 Eur suma, iš viso 2 751,93 Eur) atliktą 1 940,37 Eur permoką (2 751,93 Eur – 811,56 Eur) (atskaičius mokesčius) ir ieškovui iš atsakovės priteisė šių sumų skirtumą (4 932,51 Eur (neatskaičius mokesčių) – 1 940,37 Eur (atskaičius mokesčius) = 2 992,14 Eur (neatskaičius mokesčių)).

15.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuota ieškovo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio suma (1 644,17 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 1 072,11 Eur (atskaičius mokesčius)) viršija teismo nustatytą įsiskolinimo sumą (811,56 Eur), kita vertus, skola buvo visiškai apmokėta tik 2022 m. birželio 3 d., t. y. praėjus ne trims, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet keturiems mėnesiams po darbo sutarties nutraukimo. Minėtos aplinkybės lemtų tokį kompensacijos skaičiavimą: 811,56 Eur × 4 = 3 246,24 Eur (atskaičius mokesčius). Iš tokios kompensacijos atėmus permokos dydį gaunama 1 305,87 Eur (3 246,24 Eur – 1 940,37 Eur) (atskaičius mokesčius) suma. Ši suma yra mažesnė už teismo priteistą 2 992,14 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 1 810,24 Eur (atskaičius mokesčius) sumą. Kita vertus, įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui išeiti už apeliacijos ribų darbdavio naudai, o atsakovė savo apeliacinio skundo negrindžia pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų ydingumu, todėl toliau šioje nutartyje vertinama, ar buvo pagrindas skaičiuoti aptariamą kompensaciją, pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų nekoreguojant.

16.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skundžiamo sprendimo išvada dėl sąlygų taikyti darbdaviui sankciją egzistavimo kvestionuojama iš esmės pasitelkiant du argumentus: pirma, kad pats ieškovas, kaip įmonės vadovas, turėjo DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išsimokėti sau visas priklausančias sumas; antra, jog ieškovas, netinkamai organizuodamas įmonės veiklą, padarė atsakovei žalos, dėl ko jo atšaukimo iš pareigų dieną įmonės sąskaitoje nebuvo lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos atsiskaitymui su juo. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

17.       Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, iš atsakovės vadovo pareigų jis buvo atšauktas nuo 2022 m. vasario 3 d. vienintelio akcininko sprendimo priėmimo momento, tuo pačiu sprendimu buvo paskirtas naujasis įmonės vadovas, kuris ir perėmė kompetenciją veikti atsakovės vardu, valdyti atsakovės sąskaitose esančias lėšas ir atlikti mokėjimus. Būtent šiuo aspektu nagrinėjama situacija skiriasi nuo apeliaciniame skunde atsakovės cituojamose kasacinio teismo nagrinėtose bylose vertintų situacijų, kai iš pareigų atšaukiamam (atleidžiamam) vadovui buvo iš anksto žinoma apie sprendimą jį/ją atšaukti (atleisti) iš pareigų, buvo nurodoma vėlesnė atšaukimo (atleidimo) ir/ar naujo vadovo paskyrimo data. Šiuo atveju jeigu ieškovas po atšaukimo iš pareigų būti atlikęs mokėjimus, toks veiksmas galėtų būti vertinamas kaip įgaliojimų viršijimas. Pareigą su ieškovu atsiskaityti turėjo naujai paskirtas atsakovės vadovas.

18.       Įvertinęs skundo argumentą dėl ieškovo atsakovei padarytos žalos pervedant įmonės lėšas į ieškovo valdomai įmonei priklausančią sąskaitą (ši aplinkybė buvo konstatuota kitoje civilinėje byloje), kaip priežasties, dėl kurios su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių.

8.1.                      Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje, DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos kilus darbo ginčui paskirstymo tarp šalių tvarka, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad su ieškovu tinkamai ir laiku atsiskaityta nebuvo dėl paties ieškovo kaltės.

8.2.                      Kaip matyti tiek iš darbo ginčų komisijos sprendimo turinio, tiek ir iš nutarties 14 punkte aptartų mokėjimų, vėlavimą atsiskaityti nulėmė darbdavio nesutikimas su darbuotojo reiškiamais reikalavimais, iš karto po darbo ginčo išnagrinėjimo darbdavys atrado finansines galimybes atsiskaityti su darbuotoju.

8.3.                      Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, galimybių atsiskaityti nebuvimą atsakovė iš esmės grindžia tik su atsiliepimu į pradinį ieškinį jos pateiktu sąskaitos išrašu už 3 dienų laikotarpį (nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 4 d.), kuriame fiksuojamas 21,39 Eur lėšų likutis. Toks įrodymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip nepakankamas priežastiniam ryšiui tarp ieškovo atsakovei padarytos žalos ir atsakovės galimybių tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu atleidžiant jį iš darbo konstatuoti. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad visą keturių mėnesių laikotarpį atsakovė neturėjo galimybių apskaičiuoti tarpusavio mokėjimų balansą, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, ir išmokėti ieškovui jam priklausančias sumas.

19.       Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

20.       Skundą atmetus, netenkinamas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. Ieškovas pateikė duomenis apie su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu susijusias 1 851,30 Eur išlaidas, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas (2 110,30 Eur × 1,3 = 2 743,39 Eur). Apeliacinį skundą atmetus šių išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaita AG“, juridinio asmens kodas 302474384, 1 851,30 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro 30 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Marius Bartninkas