Civilinė byla Nr. 3K-3-279-687/2015

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 126.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių S. V. ir R.  B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas teisės klausimas dėl laiduotojų, įvykdžiusių dalį prievolės, užtikrintos hipoteka, už bankrutuojantį skolininką teisių būti įrašytiems į hipotekinių kreditorių eilę bankroto byloje. 

Bankroto administratorius prašė patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą: patvirtinti S. V. 70 000 Lt kreditoriaus reikalavimą, R. B. 130 000 Lt kreditoriaus reikalavimą, ir dėl to hipotekinio kreditoriaus „AS Parex banka“ kreditoriaus reikalavimą sumažinti atitinkamai 200 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi „AS Parex banka“ kreditoriaus  reikalavimą sumažino iki 824 874,49 Lt; įtraukė S. V. į hipotekinių kreditorių sąrašą su 70 000 Lt reikalavimu; įtraukė R. B. į hipotekinių kreditorių sąrašą su 130 000 Lt reikalavimu. Teismas, nustatęs, kad pateiktus prašymus tikslinti kreditorių sąrašą patvirtina pateikti dokumentai ir bylos duomenys, juos tenkino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį, nurodydama, kad kreditorių S. V. 70 000 Lt ir R. B. 130 000 Lt reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Teisėjų kolegija nustatė, kad „AS Reverta“ ir UAB ,,Mažoji statyba“ 2007 m. spalio 2 d. sudarė Kredito sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas kredito gavėjo nekilnojamojo turto hipoteka bei laiduotojų S. V. ir R. B. laidavimais. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Mažoji statyba“ iškelta bankroto byla, teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas, tarp jų – 1 024 874,50 Lt „AS Reverta“ reikalavimas. Kreditorius „AS Reverta“ ir laiduotojas R. B. 2010 m. sausio 4 d. pasirašė susitarimą, kad pastarasis, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 2 d. Laidavimo sutartį, sumoka kreditoriui 100 000 Lt. Kreditorius „AS Reverta“ ir kitas laiduotojas S. V. 2010 m. lapkričio 25 d. pasirašė susitarimą, kad šis, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 2 d. Laidavimo sutartį, sumoka kreditoriui 50 000 Lt. Kreditorius bei laiduotojai 2012 m. kovo 6 d. taikos sutartimi susitarė, kad kreditorius sumažina savo reikalavimą dėl 1 024 874 Lt skolos priteisimo iš laiduotojų solidariai iki 50 000 Lt, šią sumą laiduotojai jam įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas. Taikos sutartyje taip pat yra sąlyga, nustatanti, kad, laiduotojams sumokėjus sutartą sumą, kreditorius neturi ir neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, kylančių laidavimo sutarčių, sudarytų užtikrinant BUAB „Mažoji statyba“ įsipareigojimus pagal 2007 m. spalio 2 d. Kredito sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek laiduotojas R. B., tiek laiduotojas S. V. visiškai ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal pirmiau paminėtus susitarimus ir taikos sutartį. Teisėjų kolegija nesutiko su laiduotojų teiginiais, kad jie, atsiskaitę su kreditoriumi už skolininką BUAB „Mažoji statyba“ ir įvykdę savo solidariuosius įsipareigojimus, įgijo regresinį reikalavimą, užtikrintą skolininko BUAB „Mažoji statyba“ kreditoriui „AS Reverta“ įkeistu turtu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimuose susitarė dėl laiduotojų prievolių įvykdymo tvarkos, o 2012 m. kovo 6 d. taikos sutartimi susitarta, jog kreditorius „AS Reverta“ sumažina savo reikalavimą dėl 1 024 874 Lt skolos solidariai iš laiduotojų priteisimo iki 50 000 Lt, kuriuos sumokėjus jis neturi ir neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, kylančių iš laidavimo sutarčių. Taigi, šiais susitarimais iš esmės susitarta, kad laiduotojai kreditoriui sumoka 200 000 Lt BUAB „Mažoji statyba“ skolos ir jų prievolės pagal laidavimo sutartis yra laikomos pasibaigusiomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad laiduotojai įvykdė ne visą savo prievolę solidariai atsakyti už skolininką, o tik jos dalį su kreditoriumi sutartomis sąlygomis, o 795 745 Lt lėšų, gautų pardavus skolininko įkeistą turtą, nepakanka likusiai skolininko prievolei pagal Kredito sutartį įvykdyti. Teisėjų kolegija laikė, kad šiuo atveju netaikytina CK 6.101 straipsnio 2 dalis, pagal kurią  reikalavimo įgijėjui pereina taip pat ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Laiduotojai R. B. ir S. V. dalį savo prievolės kreditoriui įvykdė po to, kai tiesioginiam skolininkui jau buvo iškelta bankroto byla ir patvirtintas šimto penkiasdešimt trijų kreditorių bei jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma viršijo 22 859 208,01 Lt, sąrašas (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis). Minėta, kad tuo pat metu buvo patvirtintas 1 024 874,50 Lt AB „Parex bankas“ (šiuo metu – „AS Reverta“) hipoteka užtikrintas reikalavimas. Be to, nei nurodytuose susitarimuose, nei taikos sutartyje, kuriuose nustatytos laidavimo prievolės pasibaigimo sąlygos ir kurias įvykdžius kreditorius atsisakė teisės reikšti pretenzijas laiduotojams, šalių valia dėl hipotekos, kuria buvo užtikrinta visa kreditoriaus „AS Reverta“ reikalavimo teisė skolininkui BUAB „Mažoji statyba“, neaptarta. Taigi dėl laiduotojų regresinių reikalavimų užtikrinimo hipoteka apimties ir tvarkos šalys iš viso nesitarė ir šio klausimo nesprendė (CK 6.156, 6.189, 6.200 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išvada, jog S. V. 70 000 Lt, R. B. 130 000 Lt kreditorių reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, nepagrįsta (CK 6.83, 4.170 straipsniai). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms šie laiduotojai savo įgytą regreso teisę turi teisę įgyvendinti kaip kreditoriai, kurių reikalavimai tenkintini trečiąja eile. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kreditoriai S. V. ir R. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir palikti galioti  Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.83 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, įskaitant ir teisę į prievolės užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos  2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.83 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad tik visą pagrindinio skolininko prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, todėl laiduotojui įvykdžius dalį prievolės, jam pereina visos kreditoriaus teisės dėl įvykdytos dalies. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nenustatyta išimčių dėl laiduotojų, įvykdžiusių prievolę už skolininką hipotekiniam kreditoriui. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalį įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi, kasatoriai, kaip BUAB „Mažoji statyba“ laiduotojai, sumokėję 200 000 Lt hipotekiniam kreditoriui „AS Reverta“ už skolininką BUAB „Mažoji statyba“, įgijo teisę būti įtraukti į BUAB „Mažoji statyba“ hipotekinių kreditorių sąrašą su 200 000 Lt reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad laiduotojai ir hipotekos kreditorius  savo susitarimais nereglamentavo ir nesitarė dėl hipotekos, kuria buvo užtikrinta visa kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui, ir dėl laiduotojų regresinių reikalavimų užtikrinimo hipoteka apimties ar tvarkos. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos nurodytos CK normos dėl įvykdžiusių prievolę laiduotojų teisių, suteikiančių kasatoriams teisę būti hipotekiniais kreditoriais BUAB „Mažoji statyba“ bankroto byloje. Hipoteka užtikrinti reikalavimai sudaro l 024 874 Lt, o pardavus hipoteka įkeistą BUAB „Mažoji statyba“ turtą gauta 795 745 Lt. Vadinasi, iš parduoto turto gautų lėšų nepakanka hipoteka užtikrintiems reikalavimams patenkinti ir nelieka lėšų, kurios būtų skiriamos kitų BUAB „Mažoji statyba“ kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad kitų BUAB „Mažoji statyba“ kreditorių teisės nebūtų pažeistos nei tuo atveju, jei būtų tik vienas hipotekos kreditorius „AS Reverta“, nei tuo, jei hipotekos kreditoriais būtų tiek „AS Reverta“ su 824 874 Lt reikalavimu, tiek kasatoriai su 200 000 Lt reikalavimu.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 333 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  UAB  „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.), nes savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius „AS Reverta“ prašo kasacinį skundą atmesti.   Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Vadovaujantis CK 6.83 straipsniu, laiduotojams pereitų visos kreditoriaus teisės tik tuo atveju, jeigu laiduotojai būtų įvykdę visą prievolę hipotekos kreditoriui „AS Reverta“. Jeigu teismas patvirtintų, kad laiduotojai, įvykdę dalį prievolės kreditoriui, yra hipotekiniai kreditoriai, tai pardavus įkeistą turtą gautos lėšos būtų proporcingai paskirstytos tiek kreditoriaus „AS Reverta“, tiek laiduotojų patvirtintiems reikalavimams, kas reikštų, kad dalis hipotekos kreditoriui priklausančių lėšų būtų grąžinama laiduotojams ir dalis kreditoriaus reikalavimų nebūtų patenkinti, o tai prieštarautų laidavimo esmei (CK 6.76 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais teisės taikymo klausimais. Byloje keliamas teisės taikymo klausimas, ar galima prievolę iš dalies įvykdžiusius laiduotojus priskirti prie hipotekos kreditorių (Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnis) ir laiduotojų reikalavimą tenkinti pagal hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles, t. y. iš realizavus įkeistą turtą gautų lėšų (kai šių lėšų nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimams tenkinti).

Dėl laiduotojų reikalavimo bankrutuojančiai įmonei tenkinimo eiliškumo

Bankroto teisės normos yra viešosios teisės normos. ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintas specifinis reguliavimas dėl hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo. Šio straipsnio, kaip ir kitų, negalima aiškinti plečiamai. Įmonių bankroto įstatyme kreditorių eilės iš dalies išskirtos pagal teisinių santykių, iš kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisės, rūšį ir pobūdį. Pagal kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei tenkinimo eiliškumą yra privilegijuoti kreditoriai: kreditoriai, kurių reikalavimai  tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai); kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile; kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami antrąja eile; ir įprasti kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Taigi pagal turtą, iš kurio tenkinami reikalavimai bankroto procese, gali būti kreditoriai, turintys daiktinę prievolių įvykdymo užtikrinimo teisę į konkretų įmonės turtą, t. y. kreditoriai, kurių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, šių kreditorių reikalavimai tenkinami visų pirma iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą; bei kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami laikantis bankroto įstatymo nustatytos tvarkos (etapų, eilių) ir lygiateisiškumo principo iš viso bankrutuojančios įmonės kreditoriams paskirstytino turto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pastarieji kreditoriai turi teisę į įkeisto turto pardavimo lėšų likutį, jei įkeistas turtas buvo parduotas už didesnę kainą nei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma (ĮBĮ 34 straipsnis; 1 straipsnio 4 dalis).  Jei įkeitimu, finansinio užtikrinimo susitarimu ar hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimas nebuvo visiškai patenkintas, likę nepatenkinti tokio kreditoriaus reikalavimai tenkinami bendrąja eile iš viso bankrutuojančios įmonės kreditoriams paskirstytino turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo yra pabrėžiama, kad ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintos hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, paskirtis yra tokia, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas,  priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011); kad  pagal ĮBĮ 34 straipsnį – įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje; įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 straipsniai, CPK 754 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus BUAB banko SNORAS pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-298/2012). Taigi ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas. Be to, bankroto įstatyme įtvirtinta administravimo išlaidų apmokėjimo pirmenybė prieš kreditorių reikalavimų tenkinimą, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis).

            Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek laidavimas, tiek hipoteka yra prievolių užtikrinimo būdai, todėl hipotekos kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka turėtų būti taikoma ir laidavimo atveju, kai laiduotojai hipotekiniam kreditoriui sumoka dalį skolos. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotekos ir laidavimo prigimtis yra skirtinga, nors šie du institutai tarpusavyje ir nekonkuruoja. Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių, įkeitimo teisė pasižymi specifika, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos  2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB  „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas,  priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Dėl laidavimo specifikos bankroto byloje kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga, kai laiduotojas įvykdo prievolę, perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra skirtas tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas,  priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatoriai (laiduotojai), atsiskaitę su kreditoriumi už bankrutuojantį skolininką (BUAB „Mažoji statyba“) ir įvykdę tik dalį skolininko įsipareigojimų, neįgijo reikalavimo teisės į skolininko kreditoriui AB „Parex bankas“ (šiuo metu – „AS Reverta“) hipoteka įkeistą turtą bei teisės gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, prieidamas prie šios išvados, konstatavo, kad bankroto byloje patvirtintas 1 024 874,50 Lt AB „Parex bankas“ (šiuo metu – „AS Reverta“) hipoteka užtikrintas reikalavimas, o pagal laiduotojų ir hipotekinio kreditoriaus susitarimą bei teismo patvirtintą taikos sutartį laiduotojai kreditoriui sumoka 200 000 Lt BUAB „Mažoji statyba“ skolos ir jų prievolės pagal laidavimo sutartis yra laikomos pasibaigusiomis; teismas pažymėjo, kad laiduotojai įvykdė ne visą savo prievolę solidariai atsakyti už skolininką, o tik jos dalį su kreditoriumi sutartomis sąlygomis; kad lėšų (795 745 Lt), gautų pardavus skolininko įkeistą turtą, nepakanka likusiai skolininko prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad hipotekinio kreditoriaus ir laiduotojų susitarimuose bei teismo patvirtintoje taikos sutartyje dėl  laidavimo prievolės pasibaigimo sąlygų (kurias įvykdžius kreditorius atsisakė reikšti pretenzijas laiduotojams) šalių valia dėl laiduotojų reikalavimo tenkinimo iš hipoteka įkeisto turto, kuriuo buvo užtikrinta visa kreditoriaus „AS Reverta“ reikalavimo teisė skolininkui BUAB „Mažoji statyba“, neišreikšta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisė tikslinti kreditorių reikalavimus iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos yra įtvirtinta įstatyme, taip pat įtvirtinta teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų (ĮBĮ 26  straipsnio 1 dalis). Kreditorius, atsisakęs viso savo reikalavimo, yra išbraukiamas iš kreditorių sąrašo. Jei atsisakoma dalies reikalavimo, teismas atitinkamai sumažina kreditoriaus reikalavimo sumą. Reikalavimų atsisakymą teismas priima nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalis).  Kreditorius turi teisę perleisti savo reikalavimus kitam kreditoriui ar trečiajam asmeniui, tačiau reikalavimų eilei tai neturi įtakos (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje hipotekinis kreditorius „AS Reverta“ sumažino savo kreditoriaus reikalavimus  BUAB „Mažoji statyba“ laiduotojų jam sumokėta 200 000 Lt suma, tačiau neperleido savo reikalavimų kitam kreditoriui, t. y. laiduotojams ar trečiajam asmeniui, kurie galėtų užimti hipotekinio kreditoriaus vietą bankroto procese. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

            Kasaciniame skunde teigiama, kad laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės dėl įvykdytos dalies, įskaitant ir teisę į prievolės užtikrinimą vadovaujantis CK 6.68 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, nes laiduotojas, įvykdęs dalį prievolės hipotekos kreditoriui, pats netampa hipotekos kreditoriumi. Tai  prieštarautų hipotekos instituto esmei ir ĮBĮ 34 straipsnio nuostatoms, kurios suteikia pirmenybę tik hipotekiniams kreditoriams gauti savo reikalavimų patvirtinimą būtent iš įkeisto turto. Jeigu laiduotojus nagrinėjamu atveju prilygintume hipotekiniams kreditoriams, sumažėtų galimybės patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, kas prieštarautų hipotekos ir laidavimo esmei. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad lėšų, gautų pardavus skolininko įkeistą turtą, nepakanka likusiai skolininko prievolei hipotekos kreditoriui įvykdyti, nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog už nemokų (bankrutuojantį) skolininką  prievolę iš dalies įvykdę laiduotojai subrogacijos pagrindu gali perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises skolininkui tik ĮBĮ 35 straipsnyje  įtvirtinta trečiąja  eile, nepaisant to, kad BUAB „Mažoji statyba“ prievolė „AS Reverta“ buvo užtikrinta hipoteka ir laidavimu.

           Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Kasaciniame teisme patirta 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorių priteistina po 6,01 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš S. V. (duomenys neskelbtini) 6,01 Eur (šešis Eur 1 ct) ir R. B. (duomenys neskelbtini) 6,01 Eur (šešis Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Janina Januškienė

Andžej Maciejevski

Vincas Verseckas