Civilinė byla Nr. e2-779-1112/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02189-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei, Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovui Ž. K. ir jo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, advokato padėjėjai Viktorijai Narmontienei,

atsakovei L. K. ir jos atstovui advokatui Gediminui Žliobai, advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gintarei Zeigienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui Ž. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“, UAB „Oaky Oak“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas Ž. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1) santuoką įregistruotą 2007 m. rugsėjo 1 d. Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos Civiline?s metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 987, tarp Ž. K. ir L. K. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šaliu? turtine?ms teise?ms teisines pasekmes suke?le? nuo

2022 m. rugsėjo mėn.;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų: K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. K. jos gyvenamojoje vietoje;

4) nustatyti nepilnamečių vaikų K. K. bei K. K. tokią bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu Ž. K.: tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: a) pamokų / vaiko lankymosi darželyje/ būrelių metu, b) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; tėvas, atvykęs į Lietuvą savo atostogų metu, ne mažiau nei prieš 3 dienas pranešęs vaikų motinai, vaikams pageidaujant, netrukdomai bendrauja 1 savaitę su nepilnamečiais vaikais, tačiau netrukdant vaikų ugdymo (pamokų/būrelių metu) procesui; nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu (bendravimo tvarkos 6 punkte numatytu būdu) susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos; tėvas informavęs motiną ne mažiau nei prieš 3 dienas bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šventes, vaikų atostogas; tėvui susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos tėvas su vaiku negali bendrauti; susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku; šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu ar kitomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis.

5) priteisti iš Ž. K. išlaikymą vaikams: K. K., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 400 Eur bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 600 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis, ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) kalendorinės dienos, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. K.;

6) po santuokos nutraukimo Ž. K. priteisti:

• Žemės sklypą, bendras plotas 0,1500 ha, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);

• Gyvenamąjį namą su garažu, bendras plotas 203,78 kv. m., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);

• Vandentiekio i?vadą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);

• Buitiniu? nuoteku? išvadą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo L. K. priteisti:

• CITROEN C4, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

• VOLVO XC90, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

• L. K. naudai iš Ž. K. priteisti kompensaciją (už Ž. K. tenkančią didesnę turto dalį) – 61 142,16 Eur, sumokant šią sumą L. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

7) nustatyti, kad visas prievoles pagal AB „SEB bankas“ 2012 m. sausio 4 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210007-37 vykdys tik Ž. K., tačiau minėta kredito sutartis nekeičiama ir nemodifikuojama.

8) nutraukus santuoką, palikti pavardes: Ž. K. – „K.“, L. K. – „K.“.

9) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos Civiline?s metrikacijos ir registracijos skyriuje buvo įregistruota santuoka, sudaryta tarp Ž. K. ir L. K.. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini). gimė dukra K. K., (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K.. Dėl skirtingų požiūrių į šeimą, charakterių nesuderinamumo, bendrų interesų nebuvimo tarp manęs ir atsakovės 2022 m. rugsėjo mėn. nutru?ko santykiai kaip sutuoktiniu?, nuo to momento nebegyvename kartu, nebevedame bendro ūkio. Nurodo, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarp jo ir atsakovės 2022 m. rugsėjo mėnesį nutru?ko santykiai kaip sutuoktiniu?, šioje byloje tikslinga nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniu? turtine?ms teise?ms teisines pasekmes suke?le? nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Jo su atsakove nepilnamečių vaikų K. K. bei K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su nepilnamečių vaikų motina labiausiai atitiks vaikų interesus. Nurodė, kad sutinka teikti išlaikymą savo dukroms K. K. po 400 Eur, K. K. po 600 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant vaikų motiną L. K. vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės.

Ieškovas nurodė, kad prašoma bendravimo tvarka atsižvelgiama į tai, kad dėl jo darbo pobūdžio mažai praleidžia laiko Lietuvoje, be to, jo atvykimas į Lietuvą gali nesutapti su kalendorinių metų lyginių/nelyginių savaičių savaitgaliais/darbo dienomis ir pan., kas sumažina galimybes susitikti su vaikais. Tokia bendravimo tvarka patiems vaikams suteikiama galimybė apsispręsti dėl bendravimo su tėvu dienų skaičiaus, tokiu būdu užtikrinami vaikų interesai, t. y. atsižvelgiama būtent į jų norus bei pageidavimus. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:

1) tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: a) pamokų / vaiko lankymosi darželyje/ būrelių metu, b) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku.

2) Tėvas, atvykęs į Lietuvą savo atostogų metu, ne mažiau nei prieš 3 dienas pranešęs vaikų

motinai, vaikams pageidaujant, netrukdomai bendrauja 1 savaitę su nepilnamečiais vaikais, tačiau netrukdant vaikų ugdymo (pamokų/būrelių metu) procesui.

3) Nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu (bendravimo tvarkos 6 punkte numatytu būdu) susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos.

4) Tėvas informavęs motiną ne mažiau nei prieš 3 dienas bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šventes, vaikų atostogas.

5) Tėvui susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos Tėvas su vaiku negali bendrauti. Susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku.

6) Šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu ar kitomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo priteisti šį turtą: 1/2 dalį Žemės sklypo, bendras plotas 0,1500 ha, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo su garažu, bendras plotas 203,78 kv. m., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį vandentiekio i?vado, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį buitiniu? nuoteku? išvadą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto rinkos vertė nurodyta pagal Uždarosios akcinės bendrovės ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, turto vertės nustatymo pažymą, esančius adresu Klaipe?dos r. sav., (duomenys neskelbtini). Viso nekilnojamojo turto vertė – 208 000 Eur. Negrąžinto kredito likutis 61 782,63 Eur (30 861,35 Eur+20 288,50 Eur+10 632,78 Eur= 61 782, 63 Eur). Žemės sklypo, namo, vandentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado vertės likutis atėmus negrąžintą kreditą: 146 217,37 Eur (kiekvieno sutuoktinio dalis – 73 108, 69 Eur). Prašo L. K. po santuokos nutraukimo priteisti šį turtą: automobilius CITROEN C4, v/n (duomenys neskelbtini) ir VOLVO XC90, v/n (duomenys neskelbtini) Už būsto kreditą laikotarpiu nuo 2022-09 mėn. iki 2024-05 mėn. sumokėta 12 083,06 Eur. Nurodo, kad jo naudai iš atsakovės turi būti priteista 6 041,53 Eur kompensacija už sumokėtą atsakovės kredito bei palūkanų dalį. Atsakovės naudai iš jo priteistina 73 108, 69 Eur kompensacija už jam atitenkančią atsakovės turto 1/2 dalį. Jo naudai iš atsakovės priteistina 5 925 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią jo turto 1/2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naudai iš priteistina 73 108, 69 Eur kompensacija, o jo naudai iš atsakovės priteistina 11 966,53 Eur kompensacijos, todėl, iš jo priteistinos kompensacijos likutis atsakovės naudai lygus 61 142,16 Eur. Santuokos metu jis ir atsakovė L. K. įgijo solidarią prievolę pagal AB SEB bankas 2012 m. sausio 4 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210007-37, pagal kurią buvo suteiktas 111 967,10 Eur kreditas. Nurodė, kad prašo, jog minėtas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovui, todėl teismo taip pat prašys nustatyti, kad visas prievoles pagal AB SEB bankas 2012 m. sausio 4 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210007-37 vykdys asmeniškai Ž. K., tačiau minėta kredito sutartis nekeičiama ir nemodifikuojama. Prašo palikti santuokoje įgytas pavardes. Išlaikymo iš atsakovės neprašo, nes yra darbingas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad sutinka su reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos, pavardžių po santuokos nutraukimo, iš dalies sutinka su reikalavimais dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, prašo turtą padalinti priešieškinyje nustatyta tvarka, priteisti išlaikymui po 800 Eur kas mėnesį K. K. ir po 1200 Eur kas mėnesį K. K. bei nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką.

Atsakovė L. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo:

1)        nutraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo Ž. K. ir atsakovės L. K. (iki santuokos turėta pavardė Ž.), sudarytą santuoką, registracijos Nr. 987, dėl ieškovo kaltės;

2) pripažinti atsakovės L. K. asmenine nuosavybe santuokos metu įgytą turtą:

a) keleivinį automobilį Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

b) keleivinį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

3) padalyti santuokoje įgytą turtą ir nukrypstant nuo lygių dalių principo Ž. K. priteisti:

a) 2/8 dalis dalį 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

b) 2/8 dalis 203,78 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

c) 2/8 dalis vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

d) 2/8 dalis buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) padalyti santuokoje įgytą turtą ir nukrypstant nuo lygių dalių principo L. K. priteisti:

a) 5/8 dalis 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

b) 5/8 dalis 203,78 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

c) 5/8 dalis vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

d) 5/8 dalis buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti, kad Ž. K. ir L. K. lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal 2012 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. 0461218210007-37, kredito likutis 64583,95 Eur;

6) priteisti iš Ž. K. išlaikymą sutuoktinei L. K. už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2034 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamuoju turto dalimi, kurios bendra vertė 77400 Eur:

a) 1/8 dalis 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

b) 1/8 dalis 203,78 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

c) 1/8 dalis vandentiekio įvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

d) 1/8 dalis buitinių nuotekų išvado, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

9) priteisti iš Ž. K. nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui po 800,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

10) priteisti iš Ž. K. nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui po 1200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

11) nustatyti ieškovo Ž. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų / vaiko lankymosi darželyje/ būrelių metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais dvi dienas ne nakvynių – šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos; tėvas informavęs motiną ne mažiau nei prieš 7 dienas bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šventes, vaikų atostogas; tėvas bendrauja su nepilnamete dukra K. K. su viena nakvyne tik tėvams sutarus iš anksto, vaikui pageidaujant; tėvui susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos tėvas su vaiku negali bendrauti. Susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku; šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu;

12) priteisti šalims po ½ dalį baldų: a) užsakymu Nr. 2420 buvo užsakytos spintos koridoriuje, 2 vnt. durų spintai, veidrodžio su suoliuku už 7500 Eur, b) užsakymu Nr. 2444 buvo užsakytos spintos koridoriuje už 8800 Eur bei pripažinti šalis solidariai atsakingomis pagal užsakymus Nr. 2420 ir 2444 – įsiskolinimo dydis 8750,00 Eur.

13) priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad prašo santuoką su ieškovu nutraukti dėl ieškovo kaltės – lojalumo ir moralinės paramos, rūpinimosi šeima pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad šalių šeimoje 2016 metais gimė ir auga sunkią negalią turinti nuolatinės priežiūros reikalaujanti dukra K. Užuot dalijęsis visais šeimos rūpesčiais, ieškovas paliko visą šeimos buities ir neįgalios dukros priežiūrą atsakovei. Jis aprūpindavo šeimą materialiai, bet vengė įsitraukti į socialinį šeimos gyvenimą, bendro ūkio ar buities tvarkymą. Ieškovas 2022 m. rugsėjo mėnesį vienašaliu sprendimu nutarė palikti šeimą ir nutraukti ryšius su ja. Faktinis gyvenimas skyrium savaime nereiškia sutuoktinių, šeimos bendro ūkio pabaigos. Mano, kad bendro ūkio ir šeimos bendro gyvenimo pabaiga negali būti siejama tik su faktine gyvenimo skirtingos vietose pradžia nesant abiejų šalių sutarimo esą santuokiniai santykiai pasibaigė. Atsakovė nesutinka su prašomu turto padalijimo būdu. Nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. AB Šiaulių bankas išmokėjo 4000 Eur paveldėtų lėšų atsakovei, tą pačią dieną atsakovės vardu už 950 Eur buvo pirktas automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas patvirtino, kad automobilis priklauso tik atsakovei ir ji galinti daryti su juo ką nori. Paveldėtų ir nuimtų lėšų pakako atsakovės vardu 2018 m. spalio 23 d. nupirkti ir kitą automobilį Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė reikalauja priteisti jai 1/4 dalį ginčo turto (arba pusę ieškovui priklausančios dalies) tenkinant reikalavimus dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo ir nukrypimo nuo lygių turto dalių. Mano, kad tokia išlaikymo forma (turtu) ir santuokoje įgyto turto padalijimas nelygiomis dalimis būtų pateisinamas dvejomis pagrindinėmis priežastimis: 1) nepilnametės dukros K. neturtiniu interesu turėti tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią, sveiką jai įprastą aplinką; 2) atsakovei tenkančios didesnės naštos auginant ir ugdant šalių nepilnametę dukrą, kuriai nustatyta sunki negalia ir nuolatinės priežiūros poreikis, bei iš to išplaukiančių pasekmių – galimybių dirbti nebuvimo. CK 3.192 straipsnio 1 dalies, 3.194 straipsnio 1 dalies pagrindais, tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikai, padalijant santuokinį turtą, gali būti skiriama didesnė turto dalis, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kriterijumi. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimas nelygiomis dalimis (atsakovės naudai) sudarytų sąlygas šalių dukroms likti saugioje, jiems įprastoje aplinkoje, kas teigiamai paveiktų abiejų dukrų būklę. Šalių vaikai prisirišę prie gyvenamosios vietos ir turi joje stabilias gyvenimo sąlygas. 2023 m. vasario 20 d. neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad K. K. neįgalumo lygis yra sunkus. Psichologė rekomenduoja šiai dukrai išlaikyti kuo stabilesnes sąlygas, nes nuspėjamas dienos rėžimas, pasikartojanti rutina teigiamai veikia jos elgesį, emocijas, teigiamai veikia jos raidą. Atsakovė prašo priteisti jai kaip sutuoktinei išlaikymą iš ieškovo vertės turtu, kurio vertė būtų 26000 Eur (iki abi šalių dukros sulauks pilnametystės liko 10 metų 9 mėnesių, vadinasi kas mėnesį atsakovės išlaikymui būtų skiriama 201,55 Eur mėnesinio išlaikymo). Nurodo, kad šalys liks solidariai atsakingos ir privalės lygiomis dalimis grąžinti kredito likutį – 64583,95 Eur. Ieškovui mokant kredito įmokas jis turi teisę išsaugoti dalį už šias lėšas mokėtino turto. Papildomai atsakovė paaiškina, kad prižiūri ir globoja neveiksnų savo tėvą. Taip pat šalių sutarimu atsakovė nedirba jau 17 metų, nes ieškovas pageidavo turėti žmoną namų šeimininkę. Atsakovei kaip artimam šeimos nariui už tėvo ar dukros priežiūrą atlygis nėra mokamas. Iki abiejų dukrų pilnametystės tikrai negalės dirbti arba jos galimybės dirbti bus labai ribotos. Atsakovei ir jos globojamam tėvui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priteisus išlaikymą ginčo turto dalimi, ji išsaugos esamą gyvenamąją vietą ir turės didesnes galimybes nuomoti butą. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovė negauna jokių pajamų, jos vardu atidarytose banko atsiskaitomosiose sąskaitose piniginių lėšų (santaupų) nėra. Šiuo metu valstybė jai išmoka 85,75 Eur išmokas vaikui kiekvienai dukrai, 50,47 Eur papildomas išmokas neįgaliam vaikui, 161,70 Eur tikslinę priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensaciją, skirtą K. K.. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. šalių nepilnametės dukros buvo išlaikomos pilna apimtimi iš ieškovo pajamų. 2022 m. rugsėjo 19 d. – 2023 m. gruodžio 18 d. ieškovas dukrų išlaikymui pervedė 26940 Eur (1796 Eur vienam mėnesiui abiem dukroms). Atsakovės nuomone visą materialinio išlaikymo dydį turėtų dengti ieškovas.

Atsakovė nurodo, kad šiuo metu netrukdo ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Vis po šalių gyvenimo skyrium įvykusios situacijos ir tam tikros faktinės aplinkybės, skatina ją prašyti nustatyti bent jau minimalias bendravimo tvarkos sąlygas. Nuo jos gimimo ieškovas keletą kartų bandė pats užmigdyti dukrą, tačiau nesėkmingai. Ji prašytų nustatyti bendravimo tvarką su jaunesniąja dukra be nakvynių. Atsakovė į bendravimo tvarką neįtraukia privalomų sąlygų dėl vyresniosios K. nakvynių pas tėtį. Atsakovė mano, kad atskiru tėvu susitarimu ir įvertinus jaunesniosios dukros elgesį ir reakcijas, kiekvienu konkrečiu atveju bus galima susitarti dėl K. nakvynių bent po vieną naktį.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad nesutinka su prašymu nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nesutinka su priešieškinio reikalavimais, susijusiais su santuokos metu įgyto turto padalijimu, išlaikymo priteisimu, prašo tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad pagal sutarties sąlygas bylos šalys lieka solidariai atsakingos pagal 2012 m. sausio 4 d. kredito sutartį, šalys taip pat sudarė sutartinės hipotekos sandorį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kad ieškovo ir atsakovės šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Skyriui šeima nėra žinoma, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, nėra teikiamos socialinės paslaugos. Pranešimų apie nepilnamečių vaikų K. K. ir K. K. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus skyriuje. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Skyriuje nebuvo gauta informacijos, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaikais. Galimai šalys geba tarpusavyje komunikuoti, susitarti, surasti bendrų sprendimų susijusių su nepilnamečiais vaikais. Skyrius tikisi, kad tėvai galės ateityje visus bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu ir bus užtikrinta vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, bei bus sudarytos sąlygos ieškovui nuolat, tiesiogiai ir maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.

Teismo posėdžio metu ieškovas Ž. K. nurodė, kad santuokos metu pradėjo dirbti laivuose pagal kontraktus, finansavo visas šeimos išlaidas. Gimus dukrai santykiai atšalo, nebegaudavo šilumos. Žmona draudė bendrauti su jo artimaisiais. Buvo gavęs dovanų žemės sklypą, tačiau tuo metu nebuvo darbo, turėjo problemų su nugara, jį pardavė, kad būtų iš ko gyventi. Žmona beveik nedirbo, dirbo tik iki vedybų. Iš pradžių buvo šuo, kuriam reikėjo priežiūros, paskui buvo galimybės dirbti, bet nebuvo noro. Atsakovei priklauso butas, kiek žino, jai dalis priklauso, bet atsakovė administruoja visą butą. Mano, kad žmonos siūlomos turto dalybos neteisingos, procesiniuose dokumentuose daug neteisybės prirašyta. 2022 m. rugsėjo mėnesį išvažiavo dirbti ir jam buvo pasakyta negrįžti, nuo tada gyvena atskirai. Dėl jo darbo jam ribotos galimybės bendrauti su vaikais ir nenorėtų, kad tuo laiku, kai jis būna Lietuvoje dar labiau būtų ribojamas bendravimas. Vaikų išlaikymui pervedinėja po 1000 Eur abiem mergaitėms, dar perka papildomai drabužius, apmoka stovyklą, dar perveda kas mėnesį 160 Eur už K. kursus bei 80 Eur už K. treniruotes. Priteisus jam namą, planuotų namą parduoti, sumokėti kompensaciją atsakovei. Namas specialiai K. nėra pritaikytas. Nesutinka, kad turtas būtų priteistas tik atsakovei, jis įdėjo daug lėšų į namą, nes jis dabar neturi nieko, net pradinei įmokai sumokėti neturėtų. Įsipareigojimai bankui sudaro apie 64 tūkst. eurų. Išėjęs iš namų sakė, kad jam tų baldų nereikia, už dalį buvo atsiskaityta, liko nesumokėta už duris, nes jas pagaminti vėlavo, be durų gyveno kelis metus. Nepretenduoja į automobilius, vienas pirktas iš jo atlyginimo, kitas „Volvo“ per pusę – iš jos palikimo ir dalis iš jo atlyginimo, didesnė dalis iš palikimo, realiai kainavo 7000 Eur. Mano, kad žmona suradus auklę galėtų dirbti. Kartu su jais gyveno žmonos tėvas, jis neįgalus. Jo mėnesio pajamos sudaro apie 6 tūkst. eurų, bet priklauso nuo to, kiek dirbo ir nuo tos sumos dar moka 15 proc. pajamų mokestį. Kontraktai sudaromi 6 mėnesiams, jo darbdavys – užsienio įmonė. Mano, kad dukrai būtų geriau specialioje mokykloje. Be to, dukra lanko po mokyklos dienos centrą, todėl nereikia nuolatinės priežiūros, galėtų padėti jo mama, galima samdyti auklę. Su mergaitėmis bendrauja dieną, K. buvo pasilikusi nakvynei, K. iki šiol nebuvo likusi nakvoti, atsakovė neleisdavo. Specialios auklės K. nerastų, Lietuvoje nėra, bet galėtų rasti auklę, kad parvestų, palydėtų, kol grįš tėvai, močiutė. Dėl bendravimo tariasi su vaiku, nes dėl atsakovės nepagarbos negali su ja bendrauti.

Papildomai paaiškino, kad nenorėtų turėti ribojimų bendrauti su vaikais, jo darbas nėra griežtai planuojamas, nenorėtų dėl to prarasti teisę bendrauti, dabar bendrauja su atsakove ir su vaikais. Grįžęs Lietuvoje būna nepilnas keturias savaites. Žino, kad dukra turi problemų, tačiau su juo bendraujant viskas būna gerai. Nesupranta nenoro leisti nakvoti K. Jam trūksta bendravimo su vaikais. Nemato poreikio nustatyti pereinamą laikotarpį, jis nesupranta, kodėl neleidžia net pabandyti.

Ieškovo atstovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

Atsakovė L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nebuvo tikslo nedirbti, tačiau šeimos poreikiai buvo aukščiau, ji viską darė dėl vaikų. Didžiąją gyvenimo dalį buvo viena, grįžus ne visada dėl pervargimo spėdavo ruošti maistą ar duoti šilumos. Ilgą laiką negalėjo turėti vaikų ir buvo su vyru sutarę, kad viską darys dėl vaikų, dėl vaiko alergijos patys augino daržoves, namus įrengė kiek įmanoma ekologiškai, pirkdavo pas ūkininkus, daug laiko leisdavo lauke, namuose nebūdavo alkoholio, bet vyras tam pritarė. Tai turėjo būti laikina, bet nutiko nelaimė su K. ir ji jaučiasi palikta viena. Su vyro mama santykiai buvo nutrūkę ir pats ieškovas nepalaikė santykių, todėl pagalbos iš nieko negaudavo. Nebuvo nenoro dirbti, jeigu vyras būtų dirbęs Lietuvoje, tai jai taip pat būtų pavykę dirbti, bet kadangi jų gyvenimas nebuvo normalus, bandymai dirbti nebuvo sėkmingi, nes reikėjo maitinti vaikus. K. turi protinį atsilikimą, pradėjo vaikščioti tik 2 metų, tik 5 metų pradėjo kalbėti, išryškėjo agresijos priepuoliai. K. buvo labai sunku prižiūrėti, sunkiai miegodavo, reikalavo daug dėmesio, negavusi jo save žalojo, prie kitų elgdavosi geriau, bet jai tekdavo viską iškentėti. Ieškovas apie vaikus nedaug žino, nes bendravo tik su dukra, o ne su ja. Name yra atskiras kambarys, kuriame K. užsirakinusi gali ruošti namų darbus. K. mokykloje būna iki 12.30 val., prailgintoje grupėje su K. nesusitvarkė, todėl rado (duomenys neskelbtini) tačiau ne visada su ja susitvarko, stengiasi paimti anksčiau, nes darbuotojai nespėja jai skirti pakankamai dėmesio, ne visada susitvarko. K. iki šiol miega su ja, keliasi anksti, vėl užmigdyti jos nepavyksta. Ji dar rūpinasi neveiksniu tėvu, kuris gyvena su jų šeima. Pas tėvuką dar ateina specialistų, kuriuos reikia įleisti. Dirbti ji šiuo metu negalėtų. Jai išsikelti kitus gyventi būtų labai sudėtinga, vaikas sunkiai priimtų pokyčius, norėtų, kad bent iki 18 galėtų nieko nekeisti. Iš pradžių vyras pervedinėdavo po 1500 Eur, paskui jau po 1000 Eur. Baldai buvo užsakyti seniau, todėl įsipareigojimai liko, ji tik negali atsiskaityti. K. gauna neįgalumo išmoką apie 500 Eur išmoką, tėvukas gauna neįgalumo pensiją. Dar gana išmokas vaikams apie 80 Eur K., 120 Eur K. Ji ir tėvukas paveldėjo butą, jo dalis didesnė, butą laikė vaikams, jo nenuomojo, planuoja butą išnuomoti, kol kas nepavyko to padaryti. Ji negali dirbti ir mano, kad dalis turto galėtų būti priteista kaip išlaikymas. Eiti gyventi į bylą neįmanoma, nes jai priklauso ten tik 18 kv. m. Vyrui galėtų mokėti kompensaciją apie 30 tūkst. eurų. Paskolą mokėtų kartu, iš nuomos turėtų už ką sumokėti savo dalį. Iš pradžių nebuvo ginčų dėl bendravimo, bet kadangi ieškovas su ja nebendrauja, nederina, todėl norėtų konkrečios bendravimo tvarkos, kad galėtų planuoti savo ir vaikų laisvalaikį. Nežino, kas būtų, jeigu K. liktų nakvoti, specialistai kalbėjo, kad tokie pokyčiai vaikui netinkami. Specialistai nenurodė amžiaus, iki kada tai gali tęstis, turi vilties. Abu automobiliai pirkti iš jos paveldėtų pinigų. Vyro nurodyta vertė neatitinka realybės. Mokėti visą paskolą neturėtų galimybės. Už tėvuko slaugą pajamų negauna. Vyrui išsikėlus santykiai nenutrūko, pirkinių bendrų nebuvo, nebent vaikams. Ji norėtų, kad dėl pirkinių vaikams nuspręstų kartu. Ji planuodama pirkinius negali žinoti, vyras nupirks ar nenupirks vieno ar kito daikto. Vaikų poreikiai sudaro apie 800 Eur K., o 1200 Eur K.

Papildomai paaiškino, kad K. verbalinė kalba kaip kelių metų vaiko, bijo traumuoti vaiką. Nebuvo, kad neleistų susitikti su vaikais, tačiau nakvoti jos nuomone nekonstruktyvu. Nemano, kad tėvas pajėgtų perimti visas pareigas, iki šiol leisdavo tik laisvalaikį ir nukentėtų vaikų poreikiai. Pirmiausiai turėtų vaikas atprasti miegoti su ja. Iš vaikų negirdėjo, kad norėtų visą savaitę pas tėtį pabūti. Ji sutinka, kad bendravimas bendru sutarimu, bet reikia šiek tiek aiškumo ir galimybės planuoti veiklas. Dėl bendravimo darbo dienomis sutinka, tik ieškovas turėtų su ja bendrauti, pasidalinti informacija.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Gintarė Zeigienė nurodė, kad lankantis namuose K. jai įkando, kai vaikui nebeskyrė atitinkamo dėmesio, vaikas turi specialių poreikių, kurie atsirado dėl vaiko ligos. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, mama tinkamai rūpinasi vaikais. Skyrius palaiko atsakovės reikalavimą dėl vaikų išlaikymo, ieškovo materialinė padėtis geresnė, mamos galimybės dirbti dėl vaiko ligos ribotos. Skyrius palaiko ieškovo prašomą bendravimo tvarką, bet siūlytina nustatyti pusės metų pereinamąjį laikotarpį numatant galimybę tėčiui įsitraukti į vaikų gyvenimą be nakvynių, o po pusės metų su nakvynėmis, tikslinga pranešti prieš 7 dienas, ypač šventiniu laikotarpiu ir numatyti, kad gali būti keičiama bendru šalių susitarimu atsižvelgiant į vaikų interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. L. K. (iki santuokos sudarymo Ž.) ir Ž. K. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. 987.

L. K. ir Ž. K. turi nepilnamečius vaikus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas ir atsakovė santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus - vandentiekio įvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus - buitinių nuotekų išvadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/8 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

AB „Regitra“ duomenimis ir pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad bylos šalys nuosavybės teise įgijo automobilius CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ir VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalys įgijo solidarią prievolę pagal su AB SEB banku sudarytą 2012 m. sausio 4 d. Kredito sutartį Nr. 0461218210007-37, pagal kurią buvo suteiktas 111 967,10 Eur. Negrąžintas kredito likutis 2024 m. gegužės 31 d. yra 61 782,63 Eur. Taip pat šalys turi įsipareigojimų UAB „Oaky Oak“ pagal užsakymus Nr. 2420 ir Nr. 2444, įsiskolinimo dydis – 8750,00 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Iš byloje pateiktos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad šalių santykiai buvo pakankamai komplikuoti dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, susijusių tiek su sutuoktinio darbu toli nuo šeimos kitose valstybėse, tiek su vieno iš vaikų sveikatos būkle bei atsiradusiais didesniais poreikiais. Iš pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad galutinai santykiai pašlijo 2022 m. rugsėjo mėnesį, kai sutuoktinis išvyko į komandiruotę ir po jos į namus jau negrįžo. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai atšalo ir nutrūko ne dėl staiga atsiradusių priežasčių, o yra ilgesnį laiką trukusių suprastėjusių tarpusavio ryšių pasekmė. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, sutuoktinių elgesį vienas kito atžvilgiu, daro išvadą kad tarp abiejų sutuoktinių pritrūko vienas kito išklausymo, supratimo ir pagalbos, savitarpio pagarbos, bendro sutarimo sprendžiant šeimai svarbius klausimus.

Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti, kad dėl santuokos nutrūkimo yra tik vieno sutuoktinio kaltė. Teismo vertinimu, šiuo atveju šeimos santykių dinamika priklauso nuo abiejų sutuoktinių pastangų, bendravimo, pagarbos, supratimo bei palaikymo, o šeimos santykiams suprastėjus vieno iš sutuoktinių pradėjimas gyventi skyrium nesudaro pagrindo jo laikyti kaltu dėl santuokos nutrūkimo. Iš bylos duomenų matyti, kad net ir negyvenant kartu sutuoktinis rūpinosi šeima, sprendė šeimai aktualius klausimus, mokėjo paskolą, teikė išlaikymą vaikams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šaliu? turtine?ms teise?ms teisines pasekmes suke?le? nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Nurodė, kad nuo to laiko pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovės.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-678-613/2017).

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovas nurodė, kad ieškovo darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis ir 2022 m. rugsėjo mėnesį išvyko į ilgalaikę komandiruotę, po kurios į šeimos namus gyventi nebegrįžo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad šalys ir toliau sprendė bendrus šeimai klausimus, planavo pirkinius, išlaikė šeimą. Byloje negauta duomenų, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki bylos iškėlimo teisme būtų įgytas naujas turtas ar bylos šalims atsirado naujų prievolių. Ieškovas šių pasekmių taikymą sieja su santuokos metu priimtų solidarių įsipareigojimų vykdymu, prašo priteisti kompensaciją už šį laikotarpį mokėtą kreditą būstui įgyti. Iš CK 3.67 straipsnio 2 dalies turinio darytina išvada, kad jos taikymas siejamas su šalių sąžiningumu. Teismo vertinimu, vieno iš sutuoktinių priimtas sprendimas pradėti gyventi skyrium neturėtų sukelti sunkias finansines pasekmes šeimos turte likusiam gyventi sutuoktiniui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą ir laikyti, kad santuokos nutraukimas šaliu? turtine?ms teise?ms teisines pasekmes suke?le? nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į bylos šalių nuomonę ir atsakovės prašymą palikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „K.“, o ieškovui turima – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl išlaikymo sutuoktiniui

CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turį aukštąjį išsilavinimą, bet nedirba jau 17 metų, ji rūpinosi namais, šunimi, vaikais, toks buvo sutarimas, nes šeimoje finansinių bėdų nebuvo, o dabar tokios galimybės neturi, nes rūpinasi neįgalia dukra, ligotu tėvu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 20 d. sprendime nurodyta, kad K. K. iki 2025 m. sausio 23 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat rekomendacijoje dėl specialios pagalbos priemonių nustatytas specialus poreikis (kito asmens pagalba, pagalba priimant sprendimus, socialinės reabilitacijos pagalba ir kt.). 2022 m. lapkričio 10 d. psichologinio įvertinimo išvadoje nurodyta, kad K. K. verbaliniai, neverbaliniai ir bendrieji intelektiniai gebėjimai atitinka labai mažus gebėjimus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų, darytina išvada, kad nors K. K. lanko mokyklą ir užklasinius užsiėmimus, tačiau dėl jos sveikatos būklės vaikas turi būti į visas veiklas palydėtas ir iš jų pasiimtas, kyla būtinybė reaguoti į nenumatytus įvykius, paimti vaiką, todėl atsakovės galimybė dirbti, ypač pilną darbo dieną, yra ribota. Ieškovas nurodė, kad būtų galimybė samdyti auklę ir padedantį prižiūrėti asmenį, tačiau tokio asmens paieška realiai nebuvo vykdyta, nevertinta galimybė jį rasti ir kiek jo paslaugos kainuotų. Atsižvelgiant į šeimoje susiklosčiusias aplinkybes, dėl kurių atsakovė ilgą laiką nedirba, galimybė grįžti į darbo rinką itin lanksčiomis darbo sąlygomis yra dar labiau apribota. 

Nors K. K. neįgalumas nustatytas terminuotai, tačiau iš byloje pateiktų duomenų ir paaiškinimų darytina išvada, kad jos sveikatos būklė negali staiga pasikeisti ir kito asmens pagalba vaikui bus reikalinga dar ilgą laiką, todėl yra pagrindas laikyti, kad atsakovės galimybė dirbti apribota iki vaiko pilnametystės. Ieškovo finansinės galimybės šiuo metu yra pakankamos, jis turi gerai apmokamą darbą ir gali teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei. Atsižvelgiant į išlaikymo paskirtį, į galimybę keistis poreikiams ar finansinėms galimybėms, išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis, o ne turtu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovės prašymą bei tai, kad atsakovės galimybė dirbti yra labai ribota dėl neįgalaus vaiko priežiūros, taip pat jos galimybę gauti pajamas, jai priteistinas išlaikymas iš sutuoktinio priteisiant po 400 Eur, mokamus kas mėnesį ir indeksuojamus Vyriausybės nustatyta tvarka iki kol K. K. sukaks 18 metų.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad bylos šalys turi nepilnamečius vaikus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nekilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ieškovas, tiek atsakovas prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų mama L. K.. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad vaikai šiuo metu gyvena su mama, ji patenkina vaikų poreikius, todėl nemato kliūčių šį reikalavimą tenkinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Ieškovas prašo, kad K. K. kas mėnesį būtų priteista po 400 Eur bei K. K. kas mėnesį po 600 Eur, mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė prašo priteisti iš Ž. K. nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui po 800,00 Eur ir K. K. išlaikymui po 1200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Šiuo metu MMA sudaro 924 Eur, minimalus darbo užmokestis „į rankas“ sudaro apie 710 Eur.

Iš byloje gautų duomenų matyti, kad ieškovui ir atsakovei jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir dalis žemės sklypo, atsakovei taip pat priklauso 3/8 paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba užsienyje ir jo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 6000 Eur, pagal darbdavio pažymą dienos darbo užmokestis sudaro 470 Eur. Atsakovė nedirba ir jos pajamas sudaro išmokos vaikams, šalpos neįgalumo išmokos, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, turi galimybę gauti pajamas iš jai dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomos, kitų pajamų negauna. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, ji užtikrina vaikų gyvenamąjį būstą, sumoka jų išlaikymo išlaidas, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą, tenkinant kasdienius jų poreikius. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė dėl vaiko, turinčio negalią, priežiūros turi ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamų, o atsakovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės už vidutines pajamas, todėl vertintina, kad iš ieškovo priteistina didžioji dalis vaikų išlaikymui reikalingų lėšų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 20 d. sprendime nurodyta, kad K. K. iki 2025 m. sausio 23 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat rekomendacijoje dėl specialios pagalbos priemonių nustatytas specialus poreikis. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad K. K. rekomenduojami elgesio specialisto užsiėmimai, hipoterapija ir kineziterapija, logopedo konsultacijos, nustatyta kitų įvairių sveikatos sutrikimų, kurie per mėnesį kainuoja apie 220 Eur. Byloje duomenų, kad K. K. turėtų specialių poreikių, kuriems reikalingos didelės išlaidos, negauta.

Teismas pažymi, kad savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mobilusis telefonas, mokymosi bei lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais dokumentais, pažymi, kad vaikai iki šiol šeimoje gyveno gaudami didesnį išlaikymo dydį nei minimalus darbo užmokestis. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie vaikų poreikius, pateiktus sąskaitų išrašus, darytina išvada, kad pakankamai daug skiriama vaikų pramogoms, taip pat patiriama daug išlaidų maitinimui ir maisto produktams. Į K. K. poreikių skaičiavimus taip pat įskaičiuotos ir auklės paslaugos, nors šiuo metu byloje duomenų apie auklės paslaugas negauta. Iš byloje pateiktų išlaidų dokumentų ir sąskaitų išrašų matyti, kad kai kurios išlaidos yra šiek tiek padidintos arba šias išlaidas yra galimybė šiek tiek sumažinti, pvz. išlaidos kurui, išlaidos maitinimui ir pramogoms. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad vaikų išlaidoms ir išlaikymui ieškovas iki šiol skyrė nuo 1200 Eur iki 1600 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, į iki santuokos nutraukimo vaikų turėtą pragyvenimo lygį ir poreikius, į bylą pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nepilnametei K. K. vaikų poreikiams reikalinga suma kiekvienam būtų apie 800 Eur, K. K. reikalinga suma sudaro apie 1100 Eur ir tokia suma yra laikytina pagrįsta ir pakankama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į skirtas išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, į K. K. skirtą šalpos neįgalumo pensiją, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš ieškovo nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui priteistinas 650 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, o nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui priteistinas 750 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė L. K..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Ieškovas prašo nustatyti tokią ieškovo Ž. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: a) pamokų / vaiko lankymosi darželyje/ būrelių metu, b) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; tėvas, atvykęs į Lietuvą savo atostogų metu, ne mažiau nei prieš 3 dienas pranešęs vaikų motinai, vaikams pageidaujant, netrukdomai bendrauja 1 savaitę su nepilnamečiais vaikais, tačiau netrukdant vaikų ugdymo (pamokų/būrelių metu) procesui; nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu (bendravimo tvarkos 6 punkte numatytu būdu) susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos; tėvas informavęs motiną ne mažiau nei prieš 3 dienas bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šventes, vaikų atostogas; tėvui susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos tėvas su vaiku negali bendrauti; susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku; šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu ar kitomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis.

Atsakovė prašo nustatyti tokią ieškovo Ž. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų / vaiko lankymosi darželyje/ būrelių metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku; tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais dvi dienas ne nakvynių – šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos; tėvas informavęs motiną ne mažiau nei prieš 7 dienas bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šventes, vaikų atostogas; tėvas bendrauja su nepilnamete dukra K. K. su viena nakvyne tik tėvams sutarus iš anksto, vaikui pageidaujant; tėvui susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos Tėvas su vaiku negali bendrauti. Susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku; šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu.

Iš byloje pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad ieškovas dirba užsienyje ir ilgą laiką nebūna namuose, todėl atsakovės pasiūlytina tvarka iš esmės nebūtų vykdoma dėl objektyvių priežasčių. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, kad vaikai galėtų maksimaliai bendrauti su tėvu bei pasiūlė taikyti pereinamąjį laikotarpį bendravimui su nakvynėmis.

Teismo vertinimu, skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikams sudarytina galimybė maksimaliai bendrauti, įsitraukti į vaikų kasdienį gyvenimą, perimti dalį vaikų priežiūros pareigų. Teismo vertinimu, byloje negauta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą riboti nepilnamečių vaikų galimybę bendrauti su tėvu nepertraukiamai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis abu vaikai iki šiol neturėjo galimybių bendrauti su tėvu ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis, pritartina išvadą teikiančios institucijos siūlymui dėl laikinos bendradarbiavimo tvarkos be nakvynių, kol tėvas galės įprasti prie vaikų priežiūros ypatumų, rutinos ir pasiruošti bendravimui su nakvynėmis. Teismas pažymi, kad iš šalių elgesio darytina išvada, kad abu tėvai rūpinasi vaikais ir jų gerove, todėl bendravimo tvarkos vykdymo metu kilus nesklandumų būtinas tinkamas tėvų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendravimas. Tik tokiu būdu galima užtikrinti saugią ir tinkamą vaikams aplinką, atitinkančią jų poreikius ir tėvų galimybes. Taip pat bendravimo tvarka patikslintina nurodant, kad vaikų tėvas turi informuoti ne vėliau nei likus 5 dienoms iki bendravimo su vaikais bei bendravimo tvarkoje atsižvelgtina į tuos atvejus, kai iš anksto vaikams buvo suplanuoti renginiai nuperkant bilietus ar užsakant paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovo negalėjimas iš anksto suplanuoti grįžimo laiką neturėtų būti kliūtis vaikų mamai iš anksto užsakyti ir suplanuoti vaikų laisvalaikį.

Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. 

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Byloje pateikti duomenys, kad bylos šalys turi įgijusios nekilnojamąjį turtą: 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.; 203,78 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). su komunikacijų statiniais. Pagal į bylą pateiktą turto vertės nustatymo pažymą turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2023 m. spalio 31 d., yra 208 000 Eur. Ginčo dėl turto vertės nekilo.

Taip pat santuokos metu buvo įgyti automobiliai Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas prašė nekilnojamąjį turtą priteisti jam, o atsakovei priteisti 61142,16 Eur kompensaciją, sumokant šią sumą L. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė pateikė prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 5/8 santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, taip pat 1/8 šio nekilnojamojo turto dalį priteisti kaip išlaikymą.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovė siekia išsaugoti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą (žemę, namą ir kitus statinius), nors iš byloje pateiktų paaiškinimų neturi finansinių galimybių jo išlaikyti, jai ir vaikams reikalingas išlaikymas. Nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, šalys turi solidarių įsipareigojimų kredito įstaigai, kurių dengti atsakovė neturi pakankamai pajamų. Be to, šiuo atveju šeimoje susidariusi situacija dėl neįgalaus vaiko priežiūros ir ribotos galimybės atsakovei dirbti iš esmės išspręsta priteisiant išlaikymą sutuoktiniui ir vaikams. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir šalių įgytas nekilnojamasis turtas padalintinas nenukrypstant nuo lygių dalių principo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ir du nepilnamečiai šalių vaikai šiuo metu gyvena šeimos turte. Atsakovė nuosavybes teise neturi turto, kuris būtų tinkamas gyventi su dviem vaikais ir neįgaliu tėvu, o jos finansinės galimybės nėra tokios, kad tokį turtą iš karto galėtų įgyti, todėl turto priteisimas ieškovui įpareigojant atsakovei per vienerius metus išmokėti kompensaciją neatitinka vaikų interesų. Toks sprendimas sukurtų pareigą atsakovei išsikelti iš ginčo turto anksčiau nei gaus kompensaciją, taip pat nesudaro galimybės atsakovei pasiruošti ir paruošti vaikus pokyčiams. Į bylą pateikta psichologės Irmos Martinkienės pažyma dėl K. K., kad stebimi teigiami pokyčiai, tačiau reikalinga aiški/įprasta rutina be netikėtų pasikeitimų, kurie gali sukelti emocijų proveržį, kuris reiškiasi save ar kitus žalojančiu elgesiu (kandimas, žnybimas, dūrimas ir t.t.). Visi pasikeitimai mergaitės gyvenime turėtu būti labai lėti, laipsniški, aiškiai aptarti su neginčijama galimybe pasitraukti, jei jaučiamas diskomfortas.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės prašomi turto atidalijimo būdai negali būti taikomi, pažeidžia sutuoktinių arba nepilnamečių vaikų interesus, todėl teismo vertinimu, santuokoje įgytas turtas padalintinas nenukrypstant nuo lygių dalių principo priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ nekilnojamojo turto dalį. Teismas pažymi, kad nors bylos nagrinėjimo metu šalių santykiai suprastėjo, tačiau iki prasidedant procesui šalių santykiai nebuvo konfliktiški ir tikėtina, kad ir ateityje šalys gebės sutarti ir rasti geriausius tiek šalių, tiek vaikų interesus atitinkančius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad namas priteistas lygiomis dalimis, baldų užsakymai buvo atlikti dar santuokos metu, duomenų, kad sutartys būtų nutrauktos negauta, šalims po ½ priteistini ginčo baldai, užsakyti iš UAB „Oaky Oak“. Teismo vertinimu, toks turto padalijimo būdas leis šalims sutarti dėl turto naudojimosi tvarkos ar jo atidalijimo principų, nepažeidžiant nei šalių, nei nepilnamečių vaikų interesų, o nesant galimybių turtą išsaugoti šeimos poreikiams, lėtai ir laipsniškai pasiruošti galimam gyvenamosios vietos pakeitimui.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovė prašo santuokos metu įgytus automobilius Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine nuosavybe. Atsakovas prašo juos dalinti kaip jungtinę nuosavybę, automobilius paliekant atsakovei ir priteisiant ieškovui kompensaciją.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, šalių susirašinėjimas ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad bylos šalys automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš atsakovės paveldėtų lėšų, jis buvo įgytas iškart po paveldėtų pinigų gavimo, todėl yra pagrindas šį turtą pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe. Pagal į bylą pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis apie automobilio vertę matyti, kad automobilio vertė yra apie 9880 Eur, todėl atsižvelgiant į paaiškinimus tikėtina, kad jo vertė pirkimo metu taip pat buvo didesnė nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismo vertinimu, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kad automobilis Citroen C4 taip pat būtų įgytas iš paveldėtų lėšų. Jis įgytas vėliau nei Volvo XC90, taip pat nepakanka duomenų apie lėšų šaltinį, todėl teismo vertinimu šis turtas padalintinas atsakovei priteisiant automobilį, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Kadangi ginčo dėl automobilio vertės nekilo, ieškovui priteistina ½ ginčo automobilio vertė, nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, t. y. 985 Eur.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, t. y. prievolės).

Byloje nekilo ginčas, kad sutuoktiniai turi solidarius įsipareigojimus kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal 2012 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. 0461218210007-37, todėl po santuokos nutraukimo bylos šalys lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB „SEB bankas“.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčo baldai (spintos) buvo užsakyti dar santuokos metu. Byloje nėra duomenų, kad šalys sutartį su baldų gamintoju būtų nutraukę, todėl vertintina, kad įsipareigojimai kreditoriui UAB „Oaky Oak“ lieka solidarūs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovas ir jo atstovas į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 1418 Eur žyminis mokestis ir 4220 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus.

Atsakovė ir jos atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė sumokėtas žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus.

Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių bei bylos sudėtingumą, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laikytini pagrįstais ir neviršijančiais rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio sumas, į bylos šalių procesinį elgesį, vadovaujantis 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis bei 98 straipsniu, iš atsakovės ieškovui priteistina 709 Eur žyminio mokesčio ir 2110 Eur advokato išlaidoms, o atsakovei proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 1 787 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimas. Atsižvelgiant į šio reikalavimo tenkinimą iš dalies, iš ieškovo atitinkamai valstybės naudai priteistina 894 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 893 Eur žyminis mokestis.

Teismas patyrė 34,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į šių išlaidų atsiradimo priežastis ir proceso eigą bei bylos baigtį, teismas sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos iš bylos šalių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2007 m. rugsėjo 1 d. Klaipe?dos miesto savivaldybe?s administracijos Civiline?s metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 987, tarp ieškovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui Ž. K. palikti pavardę „K.“, atsakovei L. K. palikti pavardę „K.“.

Priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo Ž. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki K. K. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove L. K. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys atsakovė L. K..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią ieškovo Ž. K. ir nepilnamečių vaikų K. K. ir K. K. bendravimo tvarką:

1) tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (išmaniuoju laikroduku, kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: a) pamokų / vaiko lankymosi darželyje/ būrelių metu, b) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku;

2) tėvas, atvykęs į Lietuvą savo atostogų metu, ne mažiau nei prieš 5 dienas pranešęs vaikų motinai, vaikams pageidaujant, netrukdomai bendrauja 1 savaitę su nepilnamečiais vaikais, tačiau netrukdant vaikų ugdymo (pamokų/būrelių metu) procesui ir motinos iš anksto užsakytiems renginiams; pereinamuoju laikotarpiu, kuris trunka 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bendravimas vyksta be nakvynių;

3) nepilnamečiai vaikai pasiimami iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu (bendravimo tvarkos 6 punkte numatytu būdu) susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos;

4) tėvas informavęs motiną ne mažiau nei prieš 5 dienas bendrauja su nepilnametėmis dukromis per šventes, vaikų atostogas;

5) tėvui susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos tėvas su vaiku negali bendrauti;

6) susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku;

7) šalys numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu ar kitomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį vandentiekio i?vado, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buitiniu? nuoteku? išvado, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį vandentiekio i?vado, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buitiniu? nuoteku? išvado, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti automobilį VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmenine L. K. nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo priteisti L. K. automobilį CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui Ž. K. iš atsakovės L. K. 985 Eur dydžio kompensaciją.

Nutraukus santuoką prievolės kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal kredito sutartį Nr. 0461218210007-37 po santuokos nutraukimo lieka solidariomis šalių prievolėmis.

Nutraukus santuoką prievolės kreditoriui UAB „Oaky Oak“ pagal užsakymus Nr. 2420 ir 2444 po santuokos nutraukimo lieka solidariomis šalių prievolėmis.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Ieškovui Ž. K. priteisti iš atsakovės L. K. 2819 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei L. K. iš ieškovo Ž. K. priteisti 500 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Ž. K. 894 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. K. 893 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo Ž. K. 17 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės 17 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešų registrų tvarkytojams.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja         Jolanta Jasutienė