Administracinė byla Nr. eI2-15783-979/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05062-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui bei Varėnos socialinių paslaugų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas E. E. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 24SD21199 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos respublikoje išdavimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šeimos pagrindu išdavimo.
1.2. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), 2644 Eur turtinės žalos ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.3. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2008 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) suteiktas prieglobstis (papildoma apsauga). Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra Č. E. ((duomenys neskelbtini) pilietė), kuria motina nesirūpina, vykdomas tyrimas dėl vaiko sužalojimo. Pareiškėjas su dukra gyvena Varėnos socialinių paslaugų centre.
2.2. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui pateikė prašymą legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje – išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 43 straipsniu. Nurodė, kad neturi galimybės pateikti šio prašymo per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS), nes yra priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų, neturi galimybės gauti paso, neteistumo pažymos, dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
2.3. Sprendimu nuspręsta netenkinti prašymo ir neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas neatlikus individualaus vertinimo, be kita ko, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
2.4. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę ir neturi galimybės gauti jokio asmens dokumento bei neteistumo pažymos, dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nurodymas kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos institucijų kreipimąsi (duomenys neskelbtini) institucijos atsisakė priimti pareiškėją savo žinion.
2.5. Pareiškėjas, neturėdamas jokio teisėtą buvimą patvirtinančio dokumento, jokio galiojančio asmens dokumento, negali realizuoti teisės dirbti ir vykdyti pareigos rūpintis dukters išlaikymu. Pareiškėjo dukra yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėjas dukra rūpinasi nuo gimimo dienos, kadangi vaiko mamai trūksta įgūdžių rūpintis vaiku. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos išlaikytojas.
2.6. Pareiškėjas vertina, kad už neteisėtus Departamento veiksmus, kuriais buvo pažeisti jo ir nepilnamečio vaiko teisėti lūkesčiai ir interesai, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl atsakovo veiksmų patyrė nerimą, stresą, apribota teisė dirbti, nesaugumo jausmas, teisinio neapibrėžtumo situacija sukėlė ir pagilino nesaugumą, nepasitikėjimą visuomene ir valstybės institucijomis, lėmė darbo vietos praradimą, sukėlė psichologines kančias ir baimę dėl savo ateities, baimę dėl galėjimo pasirūpinti dukterimi ir jos ateities. Dvasiniai išgyvenimai ir fizinės kančios yra tiesioginė neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų atsisakant priimti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo, veiksmų pasekmė. Pareiškėjas vienas augina vaiką, dėl ko pareiškėjo psichologinės kančios ypač suintensyvėjo.
2.7. Pareiškėjas patirtus išgyvenimus vertina 12 000 Eur, materialiniai nuostoliai dėl darbo praradimo ir negauto atlyginimo – 2644 Eur (du vidutiniai mėnesiniai atlyginimai). Pareiškėjas dirbo UAB „UP advisors“, gavo 1322 Eur vidutinį darbo užmokesti, nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. atleistas, tuo pagrindu, kad nebeturėjo galiojančio leidimo dirbti. Nors 2024 m. liepos 30 d. kreipėsi į atsakovą dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo, tačiau 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24SD19476, prašymo nagrinėjimas yra nutrauktas, pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos.
3. Atsakovas Departamentas pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
3.1. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados ir informacija, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.2. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi galiojančio kelionės dokumento, t. y. nei užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento, skirto vykti į užsienio valstybę bei pripažinto Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas gyventi, savaime nėra pagrindo įteisinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje ir pripažinti, kad turi galiojantį kelionės dokumentą (baigė galioti 2014 m. gegužės 28 d.).
3.3. Pareiškėjas turėjo leidimą gyventi, išduotą (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2014 m. gegužės 28 d., kuris suteikė pareiškėjui teisę atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą ne minėtą leidimą gyventi išdavusią Šengeno valstybę dienos, tačiau nesuteikė užsieniečiui teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
3.4. Pareiškėjo prašymas, pateikti dokumentus dėl Departamento vykdomo proceso susijusios su jo readmisija, yra neapgrįstas, kadangi vien tik tokio proceso vykdymas nepaneigia pareiškėjo pareigos pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti Įstatyme ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nurodytus dokumentus. Pareiškėjas nesikreipia nei į (duomenys neskelbtini) institucijas, nei į (duomenys neskelbtini) ambasadą, kad jam būtų išduoti galiojantys dokumentai suteikto prieglobsčio pagrindu, kurie galėtų patvirtinti jo teisę būti Lietuvos Respublikoje ir galimybę pateikti kartu su savo prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įrodymų, kad negali gauti kelionės dokumento iš (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje, neteikia.
3.5. Faktas, kad pareiškėjas turi dukrą, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nekeičia Įstatyme nurodytos pareigos teikiant prašymą pateikti Įstatyme nurodytus dokumentus. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą savaime neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, nustatytų visiems užsieniečiams. siekiantiems šiuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi. Sprendimu nėra pažeidžiami vaiko interesai, kadangi vaikas nėra atskiriamas nuo savo tėvo, kadangi Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar grąžinamas į užsienio valstybę.
3.6. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįsti nei teisiniais nei faktiniais pagrindais. Teiginiai, kad be faktinio pagrindo buvo apribotos pareiškėjo teisės kreiptis su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas nepagrindė Departamento veiksmų neteisėtumo, be kita ko, priežastinio ryšio tarp tariamai padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas negali dirbti ne dėl Departamento veiksmų, be to, pateikė raštišką prašymą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir nesiima jokių veiksmų, kad atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (12 000 Eur) yra deklaratyvus, nepagrįstas skaičiavimais, objektyviais duomenimis bei dokumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) teismui pateikė informaciją, kad:
4.1. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atliktas nepilnametės Č. E. vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nustatytas vaiko teisių pažeidimas – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaiko atstovams rekomenduota tęsti socialinio darbuotojo paslaugas, ugdant socialinius įgūdžius, motyvavimas, prireikus įtraukti naujų paslaugų teikimą, specialistų, galinčių padėti šeimai, pagalbą.
4.2. Vertinant vaiko situaciją nustatytas rizikos veiksnys ne iš tėvo, bet iš motinos pusės – Varėnos socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad vaiko motina atsisakė vykti, lydėti vaiką į gydimo įstaigą, nesuruošė vaiko vykimui į gydimo įstaigą, atsisakė vaiką registruoti pas gydytoją, vaiko tėvui grįžus su vaiku iš gydimo įstaigos, atsisakė priimti vaiko tėvą su vaiku į namus, vaiko motina atsisako priimti pagalbą, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininke, atsisako vykti pas specialistus. Pareiškėjas vienas rūpinasi savo mažamete dukra, nes vaiko motina yra atsiribojusi, nesidomi vaiku.
5. Varėnos socialinių paslaugų centras atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
6. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
7. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam nuo 2008 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) suteiktas prieglobstis (papildoma apsauga). Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra ((duomenys neskelbtini) pilietė). Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netenkintas Sprendimu.
8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas.
9. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 straipsnyje. Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas Įstatymo 28–29 straipsniuose nurodytoms institucijoms (Įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).
10. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas ir (ar) nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų reglamentuoja Aprašas, kurio 8 punktas nustato, kad prašymas išduoti ar pakeisti leidimą užpildomas per MIGRIS, pateikiant Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis. Užsienietis, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti leidimą turi pridėti Aprašo 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus (skaitmenines kopijas), bei privalo sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (Aprašo 25 punktas).
11. Įstatymo 35 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindai – nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023).
12. Įstatymo 39 straipsnis įtvirtina pagrindus, kada užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi (1 punktas); gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (2 punktas); gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas (3 punktas); turi suklastotą leidimą gyventi (4 punktas) arba turi suklastotą kelionės dokumentą (5 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui šeimos sujungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis). Iš Sprendimo turinio matyti, kad prašymas netenkintas (atmestas) dėl pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, neturint galiojančio kelionės dokumento bei (ne)teistumo pažymos.
14. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai – neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Pažymėtina, kad pagal formuojamą administracinių teismų praktiką trečiosios šalies pilietis kompetentingai nacionalinei institucijai pateikia prašymą suteikti teisę gyventi šalyje šeimos susijungimo su Europos Sąjungos piliečiu, atitinkamos valstybės narės piliečiu, tikslu, institucija negali atsisakyti nagrinėti šį prašymą, remdamasi vien tuo, kad šiam trečiosios šalies piliečiui taikomas draudimas atvykti į šios valstybės narės teritoriją (LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1689-463/2023).
15. Aprašo 64.3 papunktyje nurodyta, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, be to, privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti visi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti.
16. Aprašo 65 punkte nurodyta, kad jeigu nepakanka prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas per MIGRIS užsieniečiui išsiunčia pranešimą apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Departamentui, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti.
17. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas neužtikrino objektyvaus pareiškėjo prašymo vertinimo, kadangi priimdamas Sprendimą, akcentavo pareiškėjo neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, vertino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiga pateikti prie prašymo būtinus dokumentus – galiojantį kelionės dokumentą ir (ne)teistumo pažymą, tačiau visiškai netyrė aplinkybių dėl pareiškėjo vaiko interesų užtikrinimo, šeimos gyvenimo bei neaptarė pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad vienintelis rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
19. Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
20. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl yra naikintinas.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje.
23. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
24. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; LVAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).
26. Pareiškėjas reikalavimą dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, nurodydamas, jog tokią neturtinę žalą jis patyrė dėl Departamento neteisėtų veiksmų, būtent, Sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia konstatuotina, kad Sprendimas naikinamas ir Departamentas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu. Taigi, situacija išspręsta pareiškėjo naudai.
27. Aplinkybė, kad asmuo siekia ginti savo galbūt pažeistas teises ir jas gina teisme, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis patiria neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą, jis patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais. Nurodyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais.
29. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su prarasta galimybe dirbti neturint užsieniečio registracijos pažymėjimo ir Departamento 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24SD19476 dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo, tačiau skundo dėl šio sprendimo panaikinimo teismui neteikė nesikreipė į teismą prašydamas panaikinti šį sprendimą, o dėl šio sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios) kreipėsi į Departamentą.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, laiko, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindų tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
31. Apibendrinant išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir naikinamas Departamento Sprendimas, likusioje dalyje skundas netenkinamas,
32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
33. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateiktus dokumentus patirtos bylinėjimosi išlaidos: 22,50 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. rugsėjo 19 d. sąskaita – faktūra, serija RL Nr. 0253, 2024 m. rugsėjo 20 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, 2024 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr.382).
34. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau –Rekomendacijos).
35. Nagrinėjamu atveju 900 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą (proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai) pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur išlaidų ir sumokėto žyminio mokesčio dalis – 7,50 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. E. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 24SD2199 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos respublikoje išdavimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl leidimo pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje.
Likusioje dalyje skundo netenkinti.
Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 307,50 Eur (tris šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė