(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. Z. ir L. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolė N. L., Č. Ž., A. Ž., „Swedbank“ AB, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, įvardintu „skundas dėl antstolio veiksmų“, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomosiose bylose Nr. 0062/17/00914, Nr. 0062/17/00915, Nr. 0062/17/00916: 1) išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, kol bus atliktas naujas turto vertinimas; 2) įpareigojimą antstolę N. L. atlikti objektyvų ir teisingą turto vertinimą, kuris užkirs kelią žalai atsirasti ar padidėti. Nurodė, kad nesutinka su antstolės N. L. paskirto įkeisto turto vertės nustatymu. Pareiškėjų teigimu, egzistuoja ženklus skirtumas tarp pareiškėjų paskaičiuotos turto vidutinės vertės ir antstolės prašymu atlikto turto vertinimu metu nustatytos turto vidutinės vertės, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas pažymi, kad nors teisme gautas procesinis dokumentas, įvardintas „skundas dėl antstolio veiksmų“, ir jame, be kita ko, dėstomi nesutikimo su antstolės veiksmais motyvai, atsižvelgiant į tai, kad procesinio dokumento reikalavimais prašoma vien tik taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesiniame dokumente nurodyti argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodytą procesinį dokumentą vertina kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese ir jį nagrinėja.

Prašymas atmestinas.

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kai skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).

CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10, 12 punktus, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas bei įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011).

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones  (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, kol bus atliktas naujas turto vertinimas; įpareigojimą antstolę N. L. atlikti objektyvų ir teisingą turto vertinimą, kuris užkirs kelią žalai atsirasti ar padidėti) motyvuoja tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjų turtas bus perleistas už nepagrįstai mažą kainą. Pareiškėjai savo abejones dėl turto vertės nustatymo (ne)pagrįstumo grindžia pateiktais dviem skelbimais iš portalo www.aruodas.lt, kuriuose užfiksuoti atitinkamai 790 a ir 960 a ploto žemės sklypai ir jų kainos bei tuo, kad žemės sklypų įkeitimo sutartyse nurodytos didesnės sklypų vertės nei atlikus turto vertinimą antstolės prašymu. Teismo vertinimu, vien pareiškėjų pasirinkimu pateikti dviejų žemės sklypų pardavimo skelbimai ir hipotekos sandorių, sudarytų daug anksčiau nei atliktas antstolės paskirtas turto vertinimas, duomenys nesudaro pagrindo prima facie spręsti, kad jog pareiškėjų skundas yra tikėtinai pagrįstas.

Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėtų, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų (CPK 178 str.).

Nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių būtinųjų taikymo sąlygų, pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmestinas.

                Teismas, vadovaudamasis CPK 144, 290 – 291 straipsniais,

n u t a r i a :

                Pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmesti.

                Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

         Teisėja                                                                                             Inga Staknienė