Civilinė byla Nr. e2A-408-614/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02727-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8.; 2.2.1.9.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Margaritos Stambrauskaitės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „LNK studija“, M. F. (M. F.), L. K., uždarajai akcinei bendrovei „Be Tabu“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl garbės ir orumo gynimo ir asmens teisės į atvaizdą pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, V. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti, kad atsakovas M. F. išsakęs teiginius per LNK internetinį kanalą 2018 m. spalio 7 d. transliuotos internetu laidos „Raudona linija“ metu: „<...> čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.,<...>. Jis - Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.<...> „<...> Lietuva <...> turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis“, kuomet šio teiginio metu rodomas ieškovo A. S. atvaizdas. 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;
1.2. pripažinti, kad atsakovas UAB „LNK studija“ per LNK internetinį kanalą 2018 m spalio 7 d. transliuotos internetu laidos „Raudona linija“ metu paskelbus teiginius: „Tokie troliai gyvena Lietuvoje Vilniuje, tai atskleidė garsus Rusijos advokatas M. F.“. Šio teiginio metu rodant fotonuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu<...>čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.,<..>.“ „Lygiai prieš metus, M. F. apie šį Vilniuje gyvenantį trolį informavo migracijos valdybą ir net prezidentūrą. Tačiau trolis A. Š. sėkmingai trolina toliau. <„>, šmeižia Ukrainą, šlovina P. ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą.“ Šių teiginių metu rodant ieškovo A. S. atvaizdą. Kodėl Lietuva globoja aktyvų Kremliaus politikos sekėją“. Šio teiginio metu rodant nuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu. „Jis — Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.<...> „<...>Lietuva <„> turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis.“ Šio teiginio metu rodant nuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu. „90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą, bei teisę į atvaizdą;
1.3. įpareigoti atsakovus M. F. ir UAB „LNK studija“ per 14 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos internetu per www.lnk.lt pagrindiniame (tituliniame) puslapyje, panašiu metu kada buvo rodoma laida „Raudona linija“, paskelbti tokią informaciją: „2018 m. spalio 7 d. internetu per www.lnk.lt transliuotos laidos „Raudona linija“ metu buvo rodomas reportažas apie A. S.. Pareiškiame, kad laidoje paskelbta informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės - A. S. nėra susijęs laidoje nurodytais įvykiais ir faktais. Pareiškiame, kad A. S. nėra Rusijos Federacijos „trolis“ ir propagandos šaltinis, jo veikla nėra finansuojama Rusijos Prezidento V. P. aplinkos asmenų, nėra pabėgęs nuo Maidano, jo atžvilgiu nėra iškeltos baudžiamosios bylos dėl pedofilijos, jis nėra Lietuvos vidaus priešas, jis neskleidžia propagandos prieš Ukrainą, jos suverenitetą, Rusijos opoziciją. Pripažįstame, kad 2018 m. spalio 7 d. transliuotos laidos „Raudona linija“ metu paskelbti teiginiai apie A. S. neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, taip pat pažeidžia jo teisę į atvaizdą“;
1.4. pripažinti, kad atsakovas M. F., išsakęs teiginius per LNK televiziją 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos „KK2“ metu: „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija. <„> 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją. Lietuva <...>, turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją.“ pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;
1.5. pripažinti, kad atsakovas L. K., išsakęs teiginius per LNK televiziją 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos „KK2“ metu: „Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.“ pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;
1.6. pripažinti, kad atsakovai UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ paskleidę teiginius: „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija.<..> Savo youtube kanale A. S. kuria filmukus, kuriuose džiūgauja, kad Krymą okupavo Rusija. 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją. S. dėka, P. parankiniai ėmė persekioti buvusį grupės Pussy Riot ir N. S. advokatą M. F.. <.„> A. S. yra vadinamajame P. sąraše. <„> Šie veikėjai kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių. Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Kremliaus opozicija kaltina A. korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Tačiau neaišku kaip toks veikėjas rado prieglobstį ne Rusijoje, o Lietuvoje. Kodėl mūsų šalies valdžios institucijos priglaudė šią Kremliaus lakštingalą. Lietuva, <...>, turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai“ ir rodant ieškovo A. S. atvaizdą per LNK televiziją 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos „KK2“ metu, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą ir teisę į atvaizdą;
1.7. įpareigoti atsakovus M. F., L. K., UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausios LNK televizijos „KK2“ laidos metu, bet ne vėliau kaip per 14 dienų, paskelbti tokią informaciją: „Per LNK televiziją 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos „KK2“ metu buvo rodomas reportažas apie A. S.. Pareiškiame, kad A. S. nėra pabėgęs nuo Maidano, jam nėra iškelta baudžiamoji byla dėl pedofilijos. Neskleidžia propagandos prieš Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir rusų opoziciją. A. S. neturėjo įtakos M. F. persekiojimui, jeigu toks buvo atliekamas P. parankinių. Jis nėra P. artimų asmenų sąraše. A. S. nėra kaltinamas korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Jis neatlieka Rusijos propagandos agento funkcijų. Jis neįgarsina idėjų, kurios, naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. A. S. nėra Lietuvos vidaus priešas. Jis nėra susikūręs platformos iš kurios skelbia dalykus, kurie prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai. Pripažįstame, kad 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos „KK2“ metu paskelbti teiginiai apie A. S. neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, rodytas A. S. atvaizdas pažeidė ieškovo A. S. teisę į atvaizdą.“;
1.8. priteisti ieškovui 3 000 Eur patirtos neturtinės žalos solidariai iš atsakovų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad per LNK internetinį kanalą 2018 m. spalio 7 d. transliuotos internetu laidos „Raudona linija“ metu https://lnk.lt/video/ziurek-raudona-liniia-6/45867, reportaže nuo 15:56 min. iki 23:23 min., buvo paskleista asmens garbę ir orumą žeminanti informacija apie ieškovą, kuriam suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje. Minėtoje laidoje, be kita ko, nepagrįstai teigiama, kad ieškovas yra Rusijos prezidento V. P. „trolis“ ir jis Ukrainoje yra persekiojamas dėl nusikalstamų veikų iš kurių viena yra pedofilija.
3. Paaiškino, kad atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ per televizijos kanalą LNK 2019 m. vasario 11 d. transliavo labai panašaus turinio laidą KK2 (laida patalpinta internete adresu https://lnk.lt/video/ziurek-kk2-93/56840), kurioje iš esmės paskleidė tas pačias ieškovą šmeižiančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, neva ieškovas bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe – pedofilija; ieškovas džiaugiasi, kad Rusija okupavo Krymą; ieškovo dėka P. parankiniai pradėjo persekioti advokatą M. F.; kad ieškovas yra P. artimų asmenų sąraše, kuriame esantys asmenys kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių; ieškovas atlieka Rusijos propagandos agento funkcijas; vadinamas Kremliaus lakštingala; skelbia dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.
4. Atsakovas UAB „Be Tabu“ ir Ko atsiliepimu prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nesilaikius išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kitu atveju ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK STUDIJA“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
6. Atsakovas L. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas M. F. atsiliepimu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir skirti baudą iki 5 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriuos siekiama persekioti ir bauginti pilietinę visuomenę, pusę šios baudos paskiriant atsakovo M. F. naudai kaip kompensaciją, taip pat iš ieškovo priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, į bylą kaip išvadą teikiančias institucijas įtraukti Valstybės saugumo departamentą, Migracijos departamentą, kurie pateiktų išvadą, ar atsakovų išsakyta nuomonė apie ieškovą atitinka tikrovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui M. F. 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Be Tabu“ ir Ko 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 11 288,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybei 72,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei atmetė atsakovo M. F. prašymą dėl baudos skyrimo.
10. Teismas nurodė, kad byloje kilo klausimas dėl 2018 m. spalio 7 d. transliuotos internetu laidos „Raudona linija“ metu ir per televizijos kanalą LNK 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos KK2 metu paskelbtos informacijos, kuri galimai žemina ieškovo garbę ir orumą.
11. Nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) teismo prašymu 2023 m. išslaptintame 2019 m. sausio 18 d. rašte, adresuotame Seimo nariui L. K., nurodė, kad A. S. pabėgėlio statusas suteiktas 2012 m., kadangi jis teigė, kad yra dėl politinių priežasčių persekiojamas Ukrainos teisėsaugos. Nurodė, kad VSD Migracijos departamentui yra pateikęs informaciją, susijusią su A. S. veikla, skleidžiant prieš Ukrainą nukreiptą Rusijos propagandą internetinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, bendradarbiavimą su Kremliui lojaliomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios siekia stiprinti Rusijos įtaką Lietuvos visuomenei ir politinei sistemai. Teigia, kad 2015 m. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl A. S. suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo, tačiau statusas nebuvo panaikintas. Nurodo, kad 2018 m. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo.
12. Valstybės Saugumo departamentas 2020 m. lapkričio 10 d. raštu, be kita ko, nurodė, kad VSD vertinimu A. S. viešai skelbiama informacija apie Ukrainos vidaus politinius ir socialinius procesus, karą Rytų Ukrainoje, pasisakymus Krymo okupacijos klausimu Rusijos žiniasklaida panaudoja savo propagandiniais tikslais, siekiant destabilizuoti Ukrainos vidaus politinę ir socialinę padėtį, demoralizuoti ir skatinti visuomenės nepasitikėjimą Ukrainos valdžios ir teisėsaugos institucijomis, diskredituoti Maidano revoliuciją. A. S. šiais klausimai dalyvauja Rusijos televizijos propagandinėse laidose ar duoda interviu interneto portalams.
13. Valstybės saugumo departamentas 2022 m. balandžio 14 d. raštu, reaguodamas į teismo prašymą pateikti patikslintą išvadą, nurodė, kad A. S. bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija – Rusijos Federacijos prezidento administracija. Departamentas vertina, kad A. S. yra asmuo, kurį Rusijos Federacija išnaudoja siekdama politinės ir informacinės įtakos užsienio valstybėse, o jo veikla yra ne jo politinių įsitikinimų išraiška, o Lietuvos Respublikai priešiško subjekto užduočių vykdymas. Remdamasis surinkta žvalgybos informacija, VSD vertina, kad A. S. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad minėta informacija atsispindi ir administracinėje byloje Nr. eI3-3636-595/2021.
14. Atsakovas M. F. nurodo ieškovo video, kuriame jis pripažįsta tam tikrus faktus. Minėtame 2022 m. rugpjūčio 12 d. video A. S. dalinosi savo istorija dėl patekimo iš Nyderlandų į Lietuvą, nurodė, kad Lietuvoje buvo pradėtas tyrimas dėl jo užsienyje gautų pinigų ir kad jis 7 metus nebuvo Lietuvoje, kad iš Lietuvos pasitraukė iškart, kai tik suprato, kas čia tokio. Nurodė, kad su jais (Lietuva) jo niekas senų seniausiai nesiejo ir nesieja.
15. Pažymėjo, kad byloje nagrinėjant klausimą dėl teismingumo, į bylą buvo teikiami duomenys apie ieškovo faktinį gyvenimą Lietuvoje, kas iš tiesų neatitiko tikrovės. Vėliau paaiškėjo aplinkybės dėl ieškovo gyvenimo Ispanijoje.
16. Nors atsakovas M. F. teigė, kad A. Š. yra viešasis asmuo, tinklaraštininkas, medijų ekspertas ir politinės organizacijos „Š. partija“ lyderis, kuris 2019 m. vasarą dalyvavo rinkimuose į Ukrainos Parlamentą ir pralaimėjo juos, surinkdami 2,25 proc., tačiau ieškovas, duodamas teismui paaiškinimus su priesaika, nurodė, kad partija yra ne jo, kad jis su politika nėra susijęs. Ieškovas nenurodė, kad tai yra jo bendrapavardis (kas yra mažai tikėtina) ar kad jo pavardę panaudojo be jo žinios ir pan. Iš esmės savo veiksmais ieškovas trukdė nustatyti byloje tiesą, kuri susijusi su kitoje šalyje vykusiais rinkimais, rezultatais, paties ieškovo statusu. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbi, sprendžiant bylas dėl garbės ir orumo, kadangi viešas asmuo (laidos skelbtos panašiu metu (2018 m. spalio 7 d. ir 2019 m. vasario 11 d.), kai vyko minėti rinkimai) nesinaudoja ir negali naudotis ta pačia garbės ir orumo gynimo apimtimi kaip privatus asmuo.
17. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą apginti savo garbę ir orumą, susijusią su informaciją, kuri buvo paskelbta internetu 2018 m. spalio 7 d. ir per televiziją 2019 m. vasario 11 d., kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad jau 2015 m., 2018 m. VSD siekė panaikinti jo pabėgėlio statusą. Nors ieškovas laiko, kad jo garbei ir orumui Lietuvoje buvo padaryta žala, tačiau šiuo atveju iš VSD duomenų teismas nustatė, kad paties ieškovo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
18. Įvertinus ieškinio reikalavimų dėl garbės ir orumo gynimo turinį ir apimtį, aplinkybę, kad A. S. nebeturi pabėgėlio statuso, jo elgesį proceso metu (kiek tai susiję su žodinių parodymų davimu, įrodymų dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje teikimu į bylą), kad, remiantis VSD duomenimis, jis bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teismas sutiko su atsakovo M. F. pozicija dėl būtinybės taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalį ir atsisakyti ginti ieškovo teises.
19. Atsižvelgiant į atsakovų M. F., UAB „Be Tabu“ ir Ko, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas, įvertinęs reikalavimų pobūdį, bylos specifiką ir trukmę, posėdžių skaičių ir trukmę, procesinių dokumentų skaičių ir apimtis, sprendžia, jog jos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteisė prašomas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus grindė šiais argumentais:
20.1. Nei pradiniame, nei patikslintuose ieškiniuose ieškovas nenurodė jokių tikrovės neatitinkančių aplinkybių, susijusiu su ieškinio dalyku. Priešingai, ieškovas pateikė visus atsakovų M. F. ir L. K. išsakytus teiginius paneigiančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino.
20.2. Ieškovo gyvenamosios vietos klausimas yra svarbus tik bylos teismingumo klausimui spręsti, tačiau neturi absoliučiai jokios įtakos ginčo reikalavimų išsprendimui. Teismingumo klausimai nagrinėjamoje byloje buvo ne kartą išspręsti ir patvirtinti aukštesnės instancijos teismų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3089-803/2021, 2023 m. vasario 02 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-341-560/2023).
20.3. Ieškovo sukurti ir ištransliuoti vaizdo įrašai su transkripcija apie tai, kad pastarasis neva niekada negyveno Lietuvoje ir niekas jo su šia šalimi nesiejo, yra vertintini kritiškai, kadangi įrašai yra publicistinio pobūdžio ir jų turiniui nėra keliami aukšti atitikties teisybei standartai kaip ieškovo paaiškinimams teismo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-916/2021 yra konstatavęs, kad ieškovas Lietuvoje turi reputaciją, kuri saugotina bei nurodė, jog tokią išvadą suponuoja ieškovo gyvenimo Lietuvoje faktas, trukmė, turimas prieglobsčio statusas.
20.4. Ieškovo piktnaudžiavimas teise grindžiamas tik tariamu pavieniu jo elgesiu byloje, kuriuo pastarasis neva melavo apie savo gyvenamąją vietą ir saitus su Lietuvos Respublika. Net jei būtų sprendžiama, kad sprendime minimų vaizdo įrašų, kuriuose neva paneigiamas gyvenimas ir sąsajos su Lietuva, įrodomoji galia būtų laikytina didesne nei ieškovo teisme su priesaika teikti paaiškinimai, tokie ieškovo veiksmai nelaikytini netinkamu subjektinių teisių įgyvendinimu, kadangi neturi sistemingumo ir pasikartojamumo požymių. Jeigu viso proceso pirmosios instancijos teisme metu būtų ieškovo nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teise užuomazgų, teismas turėjo teisę taikyti sankcijas, numatytas CPK 95 straipsnyje.
20.5. Ieškovo veiksmai, kuriais jis pareiškė ieškinį teisme, teikė į bylą reikšmingus įrodymus bei poziciją palaikė viso proceso metu, negali būti laikomi piktnaudžiavimu teise, nes tokiais veiksmais savaime žala nėra sukeliama, taip pat nėra pažeidžiami kitų proceso šalių interesai, be to, ieškinyje nėra nurodyta jokia pramanyta aplinkybė, kuri klaidintų teismą siekiant teisingai išspręsti bylą. Pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė jokių ieškovo siekių sukelti žalą kitoms proceso šalims, tačiau ir jokių kitų neteisėtų apsimestinių šio proceso siekių be realaus intereso apginti savo pažeistas teises. Ieškovas kreipėsi į teismą ne siekdamas piktnaudžiauti teise ar gauti kitokios naudos, o apginti savo pažeistas teises. Byloje nėra ginčo, kad laidos, kuriose buvo išsakyti ginčo teiginiai apie ieškovą bei parodytas jo atvaizdas, realiai buvo viešai rodomos, nėra ginčo dėl atsakovų išsakytų teiginių turinio. Šių aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl savo garbės ir orumo gynimo. Juolab, kad savo teise ieškovas naudojosi aktyviai – teikė įrodymus, rašytinius bei žodinius paaiškinimus, kas rodo realų jo suinteresuotumą apginti savo teises, o ne kitokių neteisėtų tikslų siekį.
20.6. Sprendimas neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, kuriuose nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas. Sprendimo motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio samprotavimais, nėra aišku, kodėl VSD nurodytą ieškovo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui teismas tapatina su jo nesąžiningumu, piktnaudžiavimu teise bei negalimumu ginti savo teisių teisme. Sprendime nėra aiškios teismo pozicijos dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų.
20.7. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2433-608/2023 pagal ieškovo ieškinį atsakovui I. T. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje 2023 m. balandžio 13 d. priimto sprendimo teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1607-866/2023. Nurodytoje byloje iš esmės buvo nagrinėjamos labai panašios aplinkybės į nagrinėjamos bylos – buvo keliami teismingumo bei ieškovo tariamo piktnaudžiavimo teise klausimai, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neįžvelgė ieškovo nesąžiningumo ar siekio piktnaudžiauti teise, o juo labiau, nematė jokio pagrindo atsisakyti ginti jo teises CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindais.
20.8. Byloje buvo gauti trys skirtingi VSD raštai. Teismas sprendimą grindžia išvada, kad iš VSD duomenų nustatyta, jog paties ieškovo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jo garbė ir orumas negalėjo būti pažeisti. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog pirminio ieškinio padavimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kėlęs grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tokie duomenys byloje atsirado tik 2022 m. balandžio 14 d. Nuo to momento, kai buvo pažeistos ieškovo teisės, t. y. 2018 m. spalio 7 d. ir 2019 m. vasario 11 d. sukurtos ir ištransliuotos ginčo laidos, pirminio ieškininio padavimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui (2020 m. lapkričio 10 d. VSD raštas). Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad 2018 m. VSD siekė panaikinti ieškovo pabėgėlio statusą, tačiau ieškovas tuo metu nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, o priešingai, ieškovas Lietuvos Respublikoje turėjo prieglobstį, kuris buvo panaikintas ne dėl jo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, o dėl Ukrainoje buvo pradėtos reikšmingos teisinės reformos teismų nepriklausomumo ir sprendimų objektyvumo Ukrainoje užtikrinimo, teisės viršenybės principo, kurio galimas nepaisymas buvo pagrindu suteikiant pabėgėlio statusą ieškovui Lietuvoje, pripažinimo ir įgyvendinimo. Aptariamu atveju ieškovo grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui įvardijama netiesiogiai – nurodoma, kad ieškovo pasisakymus Rusijos žiniasklaida panaudoja savo propagandiniais tikslais. Ginčo laidų apie ieškovą kūrimo bei transliavimo metu, ieškinio padavimo metu bei didžiąją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiko dalį nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovo piktnaudžiavimą teisę ir nesąžiningumą yra visiškai nepagrįsta.
20.9. Proceso trukmės niekaip nesąlygojo ieškovo tariamai neteisėti veiksmai. Teismas, spręsdamas, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį tikslu piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), turėjo teisę savo ruožtu bet kurioje proceso stadijoje taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas ir arba atsisakyti priimti tokį ieškinį, arba skirti ieškovui procesinio pobūdžio sankcijas (baudą), tačiau jokių neteisėtų ieškovo veiksmų neįžvelgė. Taigi, teismo posėdžių skaičius ir trukmė, procesinių dokumentų skaičius ir apimtis nebuvo sąlygoti ieškovo, o pačios bylos specifikos ir proceso dalyvių bylinėjimosi strategijos, kuri, kaip paaiškėjus įvertinus sprendimo argumentus, net nebuvo vertinama. Teismas eilę kartų sprendė atsakovo M. F. keltus procesinio pobūdžio klausimus dėl bylos teismingumo, ieškovo tariamo piktnaudžiavimo teise teisinių pasekmių, kurie visi buvo išspręsti palankiai ieškovui, todėl bylinėjimosi išlaidų naštą turėtų prisiimti ta šalis, dėl kurios veiksmų bylos nagrinėjimas truko ilgiau nei standartiškai. Teismas nenuosekliai vertino byloje surinktus įrodymus ir, viena vertus, priėjo išvados, kad nėra duomenų, jog ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kita vertus, nurodė, kad ieškinį atmetė savarankišku pagrindu, konstatavęs ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise. Toks pirmosios instancijos teismo nenuoseklumas tik rodo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
21. Atsakovas UAB „Be Tabu“ ir Ko atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą ir 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, o ieškovo apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindė šiais argumentais:
21.1. Ieškinyje nebuvo aiškiai nurodytas nei ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, nei ieškinio reikalavimai, t. y. ieškinio dalykas atskirų atsakovų atžvilgiu. Civilinė byla buvo nagrinėjama gana ilgą laiką, nes šalys byloje teikdavo naujus įrodymus ir argumentus. Todėl išsamus bylos nagrinėjimas leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas siekia ne apginti savo garbę ir orumą ar teisę į atvaizdą, o visiškai kitų tikslų, niekuo nesusijusių su ieškinio pagrindu ar dalyku.
21.2. Teismas negalėjo ginti garbės ir orumo asmens, kuris apgaudinėjo Lietuvos valstybės institucijas, apgaule įgydamas pabėgėlio statusą, niekada realiai Lietuvoje negyveno, o jos teritoriją naudojo kaip priedangą priešiškos propagandos skleidimui ir šią veiklą vykdė ne reikšdamas savo nuomonę, o vykdydamas Rusijos Federacijos prezidento administracijos užduotis.
21.3. Ieškovas naudojosi Lietuvos Respublikos demokratinėmis tradicijomis pabėgėlių atžvilgiu ir oficialių valstybės institucijų patiklumu. Vykdant tokią veiklą padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos prestižui ir teisinei sistemai, naudojantis jos spragomis ir piktnaudžiaujant teise.
22. Atsakovas L. K. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą ir 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, ieškovo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindė šiais argumentais:
22.1. Ieškovas dėl fakto, kad turi „viešojo asmens“ statusą, savo apeliaciniame skunde nutylėjo. O tai iš esmės yra kriterijus, leidžiantis padaryti neabejotiną išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo subjektine teise. Bandant paneigti savo, kaip politiko statusą, ieškovas apklausiamas teisme davė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Atsakovas į bylą pateikė Ukrainos teismo sprendimą, kuriame yra konstatuotas faktas, kad ieškovas yra ne tik partijos „Š. partija“ lyderis, bet ginčo laikotarpiu kandidatavęs į Ukrainos Radą.
22.2. Teismas vertino ir oficialaus rašytinio įrodymo statusą turinčias VSD pažymas bei šios institucijos paaiškinimus, duotus bylą nagrinėjant teisme.
22.3. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo sąžiningumą, išvadą padarė remdamasis byloje esančiais į rodymais ir skirtingai nei nurodo ieškovas, sprendimą motyvavo šių įrodymų kontekste. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teismas piktnaudžiavimo fakto nenustatė. Būtent bylos nagrinėjimo metu (o ne teikiant ieškinį teismui) ir paaiškėjo ieškovo piktnaudžiavimo faktai, kas ir buvo teismo įvertinta galutiniu sprendimu.
22.4. Ilgas procesas buvo nulemtas ne dėl proceso šalių valios priklausančių aplinkybių, nes dėl įvykusios neprognozuojamos COVID -19 pandemijos, bylos nagrinėjimas apskritai nevyko. Be to ir pats ieškovas savo veiksmais (ne kartą tikslinant ieškinį) prisidėjo prie proceso trukmės.
22.5. Teismo išvados civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-916/2021 padarytos nesant įrodymų apie ieškovo pabėgėlio statuso praradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitu, prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kuriuo patvirtintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimas panaikinti ieškovo pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
23. Atsakovai UAB „LNK studija“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimuose prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą. Atsiliepimus į apeliacinius skundus grindė šiais argumentais:
23.1. Byloje buvo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai – Valstybės saugumo departamento raštas – kuriais vienareikšmiškai konstatuota, kad ieškovas bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija, o vien ieškovo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ieškovo priešiška veikla pasireiškia atitinkamos informacijos sklaida viešojoje erdvėje. Taigi ieškovas, viena vertus, vykdo priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką, antra vertus, kreipiasi su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą dėl savo garbės ir orumo gynimo prieš asmenis, kurie apie tai prakalbo televizijos eteryje ir identifikavo ieškovo pastarosios veiklos „trūkumus“. Tokie paradoksalūs veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise, bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų negerbimu.
23.2. Byloje surinktais įrodymais informaciją laidų eteryje paskleidė kalbėję tretieji asmenys, dalis kalbėjusių asmenų buvo net oficialias pareigas valstybėje užimantys pareigūnai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad informacija apie ieškovo priešišką veiklą Lietuvos interesams yra tikrai atitinkanti tikrovę.
23.3. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad bylinėjimosi išlaidos būtų nepatirtos ar viršijančios Rekomendacijas, nėra pateikia įrodymų ar argumentų, jog išlaidos yra neprotingai didelės. Taigi skundžiamas papildomas sprendimas yra visiškai pagrįstas, apeliaciniame skunde nėra pateikta reikšmingų argumentų jo naikinimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame teismas taikė CK 1.137 straipsnio 3 dalį ir atsisakė ginti ieškovo teises.
27. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
28. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 1.137 straipsnio nuostatas pažymėta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktą).
29. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Iš minimos teisės normos aišku, kad piktnaudžiavimas teise yra neatsiejamas nuo subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 21PR-1 nusprendė: 1) panaikinti Ukrainos piliečiui A. S. suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas; 2) pripažinti Migracijos departamento 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 24U-6 „Dėl Ukrainos piliečio A. S. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ netekusiu galios; 3) panaikinti Ukrainos piliečiui A. S. išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7402684; 4) uždrausti Ukrainos piliečiui A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3636-595/2021 ieškovo skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento sprendimo dalis (sprendimo rezoliucinės dalies pirmą, trečią ir ketvirtą punktus), kuriose atsakovas: 1) panaikino Ukrainos piliečiui A. S. suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas; 3) panaikino Ukrainos piliečiui A. S. išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7402684; 4) uždraudė Ukrainos piliečiui A. S. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4040-415/2021 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 21PR-1 „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalis, kuria panaikinamas Ukrainos piliečiui A. S. suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, nes nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas, ir ta atsakovo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui Ukrainos piliečiui A. S. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, panaikinti. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
31. Taigi ieškovui buvo panaikintas suteiktas Lietuvos Respublikoje pabėgėlio statusas, taip pat ieškovui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad į civilinę bylą buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d. vaizdo įrašas, kuriame ieškovas internete viešai prisipažino, kad Lietuvoje ieškovas nebuvo septynerius metus, kad su Lietuva jo niekas nesiejo ir nesieja.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje nagrinėjant klausimą dėl ieškinio, pareikšto atsakovui M. F., teismingumo, ieškovas teikė duomenis apie faktinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nors faktiškai ieškovas gyveno kitoje valstybėje bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. viešame vaizdo įraše prisipažino, kad jis Lietuvos Respublikoje negyvena septynerius metus, kad su Lietuva jo niekas realiai nesiejo ir nesieja. Taigi ieškovas į bylą teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie gyvenimą Lietuvoje, nors iš tikrųjų ieškovo su Lietuvos Respublika nesiejo jokie realus santykiai. Nurodyti duomenis buvo reikšmingi nustatant bylos teismingumo klausimą. Taigi galima daryti išvadą, jog ieškovas piktnaudžiavo subjektine teise, nurodydavo melagingus duomenis apie save.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas 2020 m. lapkričio 10 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VSD neturi informacijos, ar A. S. iš Ukrainos pabėgo dėl 2013 m. Ukrainoje kilusios vadinamosios Maidano revoliucijos; VSD neturi informacijos, kad A. S. viešai skleistų informaciją, nukreiptą prieš Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir rusų opoziciją; VSD vertinimu A. S. viešai skelbiama informacija apie Ukrainos vidaus politinius ir socialinius procesus, karą Rytų Ukrainoje, pasisakymus Krymo okupacijos klausimu Rusijos žiniasklaida panaudoja savo propagandiniais tikslais, siekiant destabilizuoti Ukrainos vidaus politinę ir socialinę padėtį, demoralizuoti ir skatinti visuomenės nepasitikėjimą Ukrainos valdžios ir teisėsaugos institucijomis, diskredituoti Maidano revoliuciją. Taip pat A. S. šiais klausimais dalyvauja Rusijos televizijos propagandinėse laidose ar duoda interviu interneto portalams. VSD neturi informacijos, kuri leistų vertinti, kad A. S. veikla galėtų kelti grėsmę.
35. Taip pat nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas 2022 m. balandžio 14 d. pateikė patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad papildomai (jau po išvados pateikimo teismui) gautais VSD žvalgybos duomenimis, Ukrainos Respublikos pilietis A. S. bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija – Rusijos Federacijos prezidento administracija. VSD, remdamasis turimais žvalgybos duomenimis, vertina, kad A. S. yra asmuo, kurį Rusijos Federacija išnaudoja siekdama politinės ir informacinės įtakos užsienio valstybėse, o jo veikla yra ne jo politinių įsitikinimų išraiška, o Lietuvos Respublikai priešiško subjekto užduočių vykdymas. Remdamasis surinkta žvalgybos informacija, VSD vertino, kad A. S. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pastebėjo, kad šis VSD vertinimas atsispindi administracinėje byloje Nr. eI3-3636-595/2021.
36. Nors ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl kelių VSD išvadų prieštaringumo, tačiau VSD 2022 m. balandžio 14 d. pateikė patikslintą išvadą, kurioje atskleidė aktualiausius duomenis apie ieškovą.
37. Nustatyti duomenis pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui prieiti išvados, kad ieškovo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką vykdančia Rusijos Federacijos prezidento administracija. Pažymėtina, kad ieškovas vykdo priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir tuo pačiu kreipėsi su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą dėl savo garbės ir orumo gynimo.
38. Nustatytus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip piktnaudžiavimą teise, bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų negerbimu.
39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas M. F. teigė, kad A. Š. yra viešasis asmuo, tinklaraštininkas, medijų ekspertas ir politinės organizacijos „Š. partija“ lyderis, kuris 2019 m. vasarą dalyvavo rinkimuose į Ukrainos Parlamentą ir pralaimėjo juos, surinkdami 2,25 proc., tačiau ieškovas, duodamas teismui paaiškinimus su priesaika, nurodė, kad partija yra ne jo, kad jis su politika nėra susijęs. Pastebėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepasisako dėl aplinkybių susijusiu su politine organizacija „Š. partija“, kad jis tikėtinai yra nurodytos partijos lyderis. Ieškovo statusas, t. y. ieškovas yra viešas ar privatus asmuo, yra svarbus sprendžiant bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo, kadangi viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovas trukdė nustatyti byloje tiesą, susijusi su ieškovo statusu kitoje valstybėje.
40. Įvertinusi visa, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad buvo pagrindas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir atsisakyti ginti jo teises remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi.
41. Pastebėtina, kad piktnaudžiavimas teise yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai detaliau neanalizavo ieškovo reikalavimų dėl garbės ir orumo, žalos atlyginimo.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
43. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
44. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl visiškai pagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo būtent iš ieškovo atsakovams. Pastebėtina, kad jeigu ieškovas nebūtų teikęs ieškinio, kurį teismas atmetė, atsakovai nebūtų patyrė bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų patyrimas priklausė išimtinai nuo ieškovo veiksmų, ieškovo nesąžiningo elgesio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidas priteisė atsakovams iš ieškovo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčijo atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydžio ar bylinėjimosi išlaidų patyrimo aplinkybių.
46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
47. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palieka nepakeistus.
48. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Be Tabu“ ir Ko pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 279,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išvardintos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos atsakovėms iš ieškovo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Be Tabu“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135268055, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, juridinio asmens kodas 123026090, 4 279,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė