Administracinė byla Nr. A-756-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01163-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) 2017 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. KOS-3 dėl 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. KOS-5 (NP) tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. kovo 4 d. jai buvo išduotas mažojo karjero pasas Nr. 11-609, leidžiantis 0,50 ha plote kasti smėlį / žvyrą savo reikmėms pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). 2017 m. kovo 31 d. Šiaulių RAAD atliko neplaninį karjero eksploatavimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. KOS-5 (NP) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte rašoma: iš viso pirminiais duomenimis atlikus išgautos iškasenos ir kasybos ploto matavimus, nustatyta, kad iki patikrinimo dienos karjere iškasto kietųjų naudingųjų iškasenų (žvyro) kiekis yra 14 551 m3. 10 000 m3 buvo leista iškasti įregistravus mažojo karjero pasą. Iškasus šį kiekį, vėlesnei naudingųjų iškasenų gavybai buvo būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir mokami mokesčiai už gautus gamtos išteklius. Atitinkamai mokestis taikant didesnį tarifą turi būti sumokėtas už 4 551 m3 (14 551 – 10 000 = 4 551 m3). Toliau Patikrinimo akte yra pateiktas mokesčių tarifų skaičiavimas, taikant 10 kartų didesnį koeficientą, ir nurodyta, kad pareiškėja „neteisėtai išgavo 4 551 m3 žvyro“, todėl, pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už valstybinus gamtos išteklius. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikomas didesnis tarifas už be leidimo išgautą žvyro kiekį – 20 101 Eur. Po patikinimo pareiškėjai buvo įteikti du privalomieji nurodymai: 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-4 nevykdyti naudingųjų iškasenų gavybos karjere, kol nebus gautas leidimas, ir 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-5 parengti karjero markšeiderinį planą. Pareiškėja įvykdė abu Šiaulių RAAD nurodymus – sustabdė žvyro kasimą ir parengė markšeiderinį karjero planą.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad nepriklausomiems specialistams atlikus matavimus, buvo nustatyta, jog mažajame karjere iki patikrinimo ir gavybos sustabdymo buvo iškasta 8 928 m3 žvyro. Todėl pareiškėja 2017 m. gegužės 4 d. pateikė Šiaulių RAAD parengtą karjero markšeiderinį planą ir prašymą panaikinti draudimą vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, nes leistinas iškasenų kiekis (10 000 m3) nebuvo viršytas, bei leisti rekultivuoti karjerą. Išnagrinėjęs patikrinimo medžiagą bei pareiškėjos pateiktas pastabas ir pridėtus dokumentus, atsakovas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. KOS-3 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, pareiškėja įpareigota sumokėti į biudžetą dar didesnę – 21 971 Eur sumą, nei buvo apskaičiuota Patikrinimo aktu (20 101 Eur suma). Skundžiamu Sprendimu nustatyta, kad pareiškėja neva neteisėtai (be leidimo) išgavo ne 4 551 m3 naudingųjų iškasenų, kaip buvo rašoma Patikrinimo akte, bet jau 4 971 m3 iškasenų, kurioms neva buvo reikalingas leidimas.
4. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 16 straipsnio, 13 straipsnio 6 punkto, 4 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141 patvirtinto Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2, 3 punktais, 10 punkto 1 priedu, 26 punktu ir pažymėjo, kad įrengė mažąjį karjerą nuosavame Sklype ir tam buvo tinkamai parengtas mažojo karjero pasas. Iš aptarto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) savo ūkio reikmėms pareiškėja galėjo neturėdama šios rūšies ūkinės veiklos leidimo. Todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad „Eksploatuojant karjerą neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius buvo pažeisti LR Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai“. Kaip matyti iš mažojo karjero naudojimo tvarkos reglamentavimo, už galimus pažeidimus (ar teisėtų kontroliuojančios institucijos nurodymų nevykdymą) regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius gali priimti sprendimą dėl mažojo karjero naudojimo nutraukimo (bet ne apmokestinimo). Atsakovas šiuo atveju nustatė, kad yra iškasta kiek giliau ir kiek plačiau, nei leistina, tačiau skundžiamame Sprendime (ir Patikrinimo akte) pažymėta, kad žvyras buvo panaudotas ūkio reikmėms. Pažeidus mažojo karjero naudojimo tvarką, šis objektas savaime netampa komerciniu / pramoniniu karjeru, t. y. savo reikmėms naudojami ištekliai nėra apmokestinami, kaip numato Įstatymo 4 straipsnis. Todėl jokie mokesčiai pareiškėjai negalėjo būti skaičiuojami, nes Įstatymo 7 straipsnio nuostata taikoma tik apmokestinamiems objektams (ištekliams), t. y. naudojant juos komerciniais tikslais. Šiuo atveju atsakovas be jokio teisinio pagrindo apskaičiavo pareiškėjai mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą taikydamas ekonomines sankcijas – 10 kartų didesnį mokesčio koeficientą, nepaisydamas Įstatyme įtvirtintos mokestinės lengvatos.
5. Iš MAĮ 128 straipsnio ir 131 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad mokesčių mokėtojui patikrinimo aktu yra pateikiami patikrinimo rezultatai, suteikiama teisė juos apsvarstyti bei pateikti (ar nepateikti) savo pastabas. Mokesčių mokėtojo teisė žinoti, kokia mokestinė prievolė yra papildomai apskaičiuota (ir kokiu pagrindu), bei teisė (galimybė) teikti savo atsikirtimus yra realizuojama įteikiant susipažinimui Patikrinimo aktą. Todėl, sistemiškai taikant MAĮ nuostatas, darytina išvada, kad sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo (iš dalies patvirtinimo) negali iš esmės keisti Patikrinimo akte nurodytų mokesčių apskaičiavimo pagrindų. Patikrinimo akte „neteisėtai iškastu“ naudingų iškasenų kiekiu buvo laikomas kiekis, viršijantis 10 000 m3, nes tiek yra leidžiama iškasti įregistravus mažojo karjero pasą. Pareiškėjai pateikus markšeiderinį karjero planą, buvo įrodyta, kad pareiškėja iš mažojo karjero iškasė tik 8 928 m3 žvyro, todėl leistinos normos neviršijo. Po užfiksuotų patikrinimo rezultatų atsakovas nusprendė Patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies ir įpareigoti pareiškėją sumokėti 21 971 Eur už „neteisėtai be leidimo“ iškastus 4 971 m3 žvyro. Šis kiekis apskaičiuotas visiškai kitaip, nei buvo nustatyta Patikrinimo akte, t. y. Sprendimas priimtas pažeidžiant mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) teisę žinoti ir įvertinti patikrinimo rezultatą bei pateikti savo atsikirtimus, kaip tai numato MAĮ 131 straipsnio 1 dalis. Naujai apskaičiuotas neva neteisėtai iškastas žvyro kiekis nelaikytinas Patikrinimo akto patikslinimu, nes apmokestinamo kiekio apskaičiavimo metodika Sprendime iš esmės skiriasi nuo Patikrinimo akto.
6. Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime (b. l. 33–36) su pareiškėjos skundu nesutiko.
7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės) 2 punktu, Tvarkos aprašo 2.1 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjos eksploatuojamas karjeras šio norminio akto reglamentavimo neatitinka. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kasimo gylis yra 5,5 m (B. P. atliktų matavimų metu nustatytas kasimo gylis – 4,1 m), o kasimo plotas – 0,96 ha. Patikrinimo aktu ir jo pagrindu bei atsižvelgiant į pareiškėjos po patikrinimo papildomai pateiktus duomenis (pareiškėjos 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 17/04/04-1 pateiktą mažojo karjero naudojimo planą (toliau – ir Planas), 2017 m. balandžio 26 d. parengtą B. P. individualios įmonės, kuriuo patikslintas iškastas naudingosios iškasenos kiekis ir kasimo plotas bei gylis) buvo nustatyta, kad pareiškėjos eksploatuojamo karjero gylis – 5,5 m ir plotas – 0,96 m viršija Tvarkos aprašo 2.1 punkte nurodomus leistiną gylį ir plotą. Pagal Plano duomenis nustatyta, kad pareiškėjos kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m3. Šį kiekį sudaro iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas išgautas gamtos išteklių kiekis (vidutinis kasybos gylis – 3 m, plotas – 397 m2, t. y. (3,0 m – 2,0 m) x 397 m2 = 397 m3 ir vidutinis kasybos gylis – 4,1 m, plotas – 1 559 m2 t. y. (4,1 m – 2,0 m) x 1 559 m2 = 3 274 m3 (šiuo atveju Tvarkos aprašu leistinas kasybos gylis yra 2,0 m) ir naudingosios iškasenos kiekis, kuris buvo imamas už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų, o būtent – 317 m2 plote iškasta 1 300 m3. Kasybos plotas mažojo karjero pase nurodytose ribose yra 1 956 m2 (pagal pareiškėjos pateiktus Plano duomenis). Iš šio ploto nepažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimų, neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo išgauti gamtos išteklius, galėjo būti išgauta ne daugiau kaip 3 912 m3. Leidimų išdavimo taisyklių 2 punkte nurodyta išlyga išgauti žemės gelmių išteklius neturint leidimo gali būti taikoma tik tada, kai jie išgaunami Tvarkos aprašo nustatyta tvarka (nepažeidžiant mažojo karjero ribų ir leistino kasimo gylio).
8. Atsakovas vadovavosi Tvarkos aprašo 26 ir 27 punktais ir pažymėjo, kad išteklių kiekis, kurie išgauti nesilaikant Tvarkos aprašo reikalavimų ir kurių išgavimui buvo būtinas Lietuvos geologijos leidimas naudoti gamtos išteklius – 4 971 m3. Mokesčio objektas yra gamtos ištekliai, kuriems išgauti reikalingas leidimas. Įvertinus šią nuostatą, gamtos išteklių kiekis, kuris išgautas nesilaikant Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir kurio išgavimui buvo būtinas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas išgauti gamtos išteklius, yra Įstatyme numatyto mokesčio objektas. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nurodė nebegaliojančią Įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „žemės naudotojai, ūkiniams reikalams (ne pardavimui) naudojantys statybinių medžiagų žaliavas ir vandenį, esančius jiems suteiktame sklype, nuo mokesčio atleidžiami“. Be to, atsižvelgiant į iškasto žvyro kiekį, 2017 m. kovo 6 d. Šiaulių RAAD gautame Daugėlaičių kaimo bendruomenės 2017 m. vasario 24 d. pranešime nurodomas aplinkybes, jog iš pareiškėjos karjero žvyras jau du metus vežamas statybos įmonėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Radasta“ ir asfalto gamybos įmonei UAB „Ginfa“ su šių įmonių sunkiaisiais automobiliais, kritiškai vertintas pareiškėjos patikrinimo metu nurodytas teiginys, jog karjere iškastas žvyras panaudotas savo ūkio reikmėms – kiaulių fermos aplinkos tvarkymui. Be to, 2017 m. kovo 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 111 straipsnio 1 dalyje įvykdymo (Žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisės pažeidimas), už tai, kad pareiškėja, neturėdama leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, juos naudojo, eksploatuodama šiame rašte minimą karjerą viršydama leistinus iškasti kiekius, pažeisdama Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja prisipažino įvykdžiusi šį administracinį nusižengimą, 2017 m. gegužės 31 d. sumokėjo jai skirtą 70 Eur baudą. Atsakovo vertinimu, Sprendimas surašytas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į teisėtai gautus duomenis ir vadovaujantis teisės aktais.
II.
9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Sprendimu patvirtintą mokestį sumažino iki 10 987,62 Eur. Pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Leidimų išdavimo taisyklių 2 punktu, Tvarkos aprašo 2.1 punktu ir pažymėjo, kad patikrinimo metu atsakovas, išnagrinėjęs Patikrinimo aktą, nustatė, kad Sklypo, kuriame įrengtas karjeras, plotas – 2,310 ha, žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Lankymosi mažajame karjere metu atlikti išgautų iškasenų ir kasybos ploto matavimai. Pagal atliktų matavimų duomenis pažeistos teritorijos plotas – 0,9659 ha. Karjere susikaupusio vandens altitudė – 117,5 m, vandens gylis – apie 3,0 m, kasimo gylis – apie 5,5 m. Mažojo karjero pase Nr. 11-609 nurodytas mažojo karjero plotas – 0,5 ha, karjero centro altitudė – 120,0 m. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 2.1 punktu, mažojo karjero dydis negali būti didesnis kaip 0,5 ha ir gilesnis kaip 2 m. Ūkininkės S. K. karjero gylis (patikrinimo metu – 5,5 m) ir plotas (patikrinimo metu – 0,96 ha) yra didesni nei leidžiama ir neatitinka Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos pateiktus duomenis, karjere iki 2015 m. liepos 10 d. buvo išgauta 10 835 m3 kietųjų naudingųjų iškasenų, t. y. jau 835 m3 viršytas maksimalus leidžiamas iš mažojo karjero išgauti kiekis (Patikrinimo akto priedas Nr. 1). Nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 15 d. S. K. karjere iškastų naudingųjų iškasenų (žvyro) kiekis – 3 716 m3 (Patikrinimo akto priedas Nr. 2). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog iki patikrinimo dienos karjere iškastas kietųjų naudingųjų iškasenų (žvyro) kiekis – 14 551 m3. 10 000 m3 buvo leista iškasti įregistravus mažojo karjero pasą. Iškasus šį kiekį, vėlesnei naudingųjų iškasenų gavybai buvo būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir mokami mokesčiai už išgautus gamtos išteklius. Nustatyta, jog mokestis taikant didesnį tarifą turi būti sumokėtas už 4 551 m3 (14 551 – 10 000 = 4 551 m3). Išgauto žvyro apskaita ūkininkės S. K. ūkyje nevedama. Iki 2015 m. liepos 10 d. neteisėtai išgautas ir nedeklaruotas žvyro kiekis – 835 m3. Įvertinus tai, kad apskaita nevedama ir tikslių duomenų, kada išgautas žvyras, nėra, skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, išgautas žvyro kiekis priskirtas 2015 m. II ketvirčiui. Mokesčio dydis didesniu tarifu už 2015 m. II ketvirtį: 835 m3 x 0,32 Eur/m3 x 10 x 1,376 = 3 677 Eur. Įgalioto asmens S. K. teigimu, 2016 m. žvyras buvo kasamas rugsėjo–spalio mėnesiais. Įvertinus tai, kad apskaita nevedama, skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, išgautas žvyro kiekis 3 716 m3 padalintas po lygiai III ir IV 2016 metų ketvirčiams: 3 716 m3/2 = 1 858 m3. Mokesčio dydis didesniu tarifu už 2016 m. III ketvirtį: 1 858 m3 x 0,44 Eur/m3 x 10 x 0,997 = 8 151 Eur. Mokesčio dydis už 2016 m. IV ketvirtį: 1 858 m3 x 0,44 Eur/m3 x 10 x 1,012 = 8 273 Eur. Iš viso mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą): 3 677 Eur + 8 151 Eur + 8 273 Eur = 20 101 Eur. Šiaurės vakarinėje, pietvakarinėje ir šiaurinėje dalyje nėra karjero ribas žyminčių riboženklių. S. K. teigimu, karjere iškastas žvyras panaudotas ūkio reikmėms, kiaulių fermos aplinkos tvarkymui. Nustatyta, jog ūkininkė S. K., neturėdama leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, iki 2017 m. kovo 15 d. neteisėtai išgavo 4 551 m3 žvyro ir, vadovaudamasi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nedeklaravo išgauto žvyro ir nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautą žvyro kiekį – 20 101 Eur.
12. Atsakovas skundžiamame Sprendime įvertino pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei pagrindžiančius dokumentus, t. y. ūkininkės S. K. 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 17/05/04-2 ir 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 17/05/04-1. Atsakovas nusprendė iš dalies patvirtinti Patikrinimo aktą, nurodė, jog iš viso pagal mažojo karjero naudojimo plano duomenis kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m3. Šį kiekį apskaičiavo taip: (3,0 m – 2,0 m) x 397 m2 = 397 m3; (4,1 m – 2,0 m) x 1 559 m2 = 3 274 m3; 1 300 m3 iškastas už mažojo karjero ribos. Mokestis taikant didesnį tarifą turi būti sumokėtas už 397 + 3 274 + 1 300 = 4 971 m3 naudingųjų iškasenų (žvyro) kiekį. Įvertinus tai, kad apskaita nevedama ir tikslių duomenų, kada išgautas žvyras, nėra, skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, atsižvelgta į įgalioto asmens S. K. teigimą, kad 2016 m. žvyras buvo kasamas rugsėjo–spalio mėnesiais. Skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, išgautas žvyro kiekis 4 971 m3 dalintas po lygiai III ir IV 2016 metų ketvirčiams. Mokesčio dydis didesniu tarifu už 2016 m. III ketvirtį – 2 486 m3 x 0,44 Eur/m3 x 10 x 0,997 = 10 906 Eur. Mokesčio dydis už 2016 m. IV ketvirtį – 2 485 m3 x 0,44 Eur/m3 x 10 X 1,012 = 11 065 Eur. Iš viso mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą): 10 906 Eur + 11 065 Eur = 21 971 Eur.
13. Pareiškėja skunde nurodė, jog jai pateikus markšeiderinį karjero planą buvo įrodyta, kad pareiškėja iš mažojo karjero iškasė tik 8 928 m3 žvyro, todėl leistinos normos neviršijo. Tačiau teismas su šia pareiškėjos pozicija nesutiko ir pažymėjo, kad byloje pateiktas Planas (b. l. 22), pagal kurį atliktų matavimų metu nustatytas kasimo gylis (vidutinis sluoksnio storis) kinta nuo 3 iki 4,1 m. Šiaulių RAAD 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kasimo gylis yra 5,5 m, o kasimo plotas – 0,96 ha. Teismas darė išvadą, jog tai viršija Tvarkos aprašo 2.1 punkte nurodytą mažojo karjero leistiną plotą ir gylį. Teisėjų kolegija, įvertinusi turimus rašytinius įrodymus, sutiko su atsakovo Sprendime išdėstyta pozicija, kad pagal pareiškėjos pateiktus Plano duomenis kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m3. Šį kiekį sudaro iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas išgautas gamtos išteklių kiekis (vidutinis kasybos gylis – 3,0 m, plotas – 397 m2, (3,0 m – 2,0 m) x 397 m2 = 397 m3 ir vidutinis kasybos gylis – 4,1 m, plotas – 1 559 m2 (4,1 m – 2,0 m) x 1 559 m2 = 3 274 m3 (Tvarkos apraše leistinas kasybos gylis – 2,0 m) ir naudingųjų iškasenų kiekis, kuris buvo imamos už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų – 317 m2 plote iškasta 1 300 m3.
14. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 32 punktu, Leidimų išdavimo taisyklių 2 punktu, Tvarkos aprašo 3 punktu ir darė išvadą, kad ūkininkės S. K. karjeras neatitinka mažojo karjero kriterijų, nustatytų Tvarkos aprašo 2.1 punkte, ir tokio karjero eksploatacijai būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Be to, vadovaujantis ANK 111 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos S. K. įgaliotam asmeniui S. K. 2017 m. kovo 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2017 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAANN-95676680-17, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nutarime nurodyta, kad ūkininkė S. K. vykdo kietųjų naudingųjų išteklių (žvyro) gavybą neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius. Paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur. Nutarimas apskųstas nebuvo, paskirta administracinė nuobauda sumokėta (b. l. 90).
15. Teismas vadovavosi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, apskaičiuota 21 971 Eur suma laikytina teisėta.
16. Teisėjų kolegija kritiškai vertino pareiškėjos skundo argumentus, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjos teisę žinoti ir įvertinti patikrinimo rezultatą, pateikti savo atsikirtimus, kaip tai numato MAĮ 131 straipsnio 1 dalis. Byloje nustatyta, jog Sprendimas buvo surašytas ir priimtas Patikrinimo akto pagrindu ir pagal pareiškėjos po jo pateiktus duomenis. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi tik patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Patikrinimo akte, ir atsižvelgė į pareiškėjos po Patikrinimo akto įteikimo pateiktus duomenis. Sprendime atlikto mokesčio dydžio skaičiavimuose buvo patikslintas gamtos išteklių kiekis, kurių išgavimui buvo būtinas leidimas. Išgautas gamtos išteklių kiekis buvo patikslintas pagal pareiškėjos 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 17/04/04-1 ir 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 17/05/04-12.
17. Konstatavęs, jog nesilaikant Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų išgautas išteklių kiekis – 4 971 m3, ir jų išgavimui buvo būtinas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas, pareiškėja nesumokėjo 21 971 Eur mokesčio, dėl to buvo pritaikytas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytas koeficientas 10, teismas pažymėjo, kad būtina įvertinti pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumą.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nesumokėta mokesčio už išgautus gamtos išteklius (žvyrą) dalis, pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, padidinta 10 kartų. Byloje nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėjos veiksmais (neveikimu) buvo padarytas pažeidimas, susijęs su netinkamu gamtos išteklių naudojimu; ūkininkė S. K. atliko markšeiderinius matavimus. Teismas vertino ir tai, kad išgauto žvyro ūkininkės S. K. ūkyje apskaita nevedama, nors pagal Taisyklių 24 punktą mažojo karjero savininkas ar naudotojas kartą per metus (rugsėjo–spalio mėn. arba karjero patikrinimo metu) privalo padaryti įrašą mažojo karjero pase apie per metus (per laikotarpį nuo paskutinio jo ankstesnio patikrinimo) išgautą naudingosios iškasenos kiekį. Teismo vertinimu, nors ir byloje nustatyta, jog pareiškėja nevedė išgauto žvyro apskaitos, tačiau šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio griežtumo poveikio priemonę nėra teisinga. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį 2016 metų III ketvirtį ir 2016 metų IV ketvirtį padidinti 5 kartus, t. y. 5 452,79 + 5 534,83 = 10 987,62 Eur (mokesčio dydis už 2016 metų III ketvirtį 2 486 m3 x 0,44 Eur/m3 x 5 x 0,997 = 5 452,79 Eur ir mokesčio dydis už 2016 m. IV ketvirtį 2 486 m3 x 0,44 Eur/m3 x 5 x 1,012 = 5 534,83 Eur).
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. skundžiamo akto nepanaikino, tačiau nusprendė Sprendimu patvirtintą mokestį sumažinti iki 10 987,62 Eur.
20. Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėja skunde suformulavo abstraktų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė ir nedetalizavo šių išlaidų konkretaus dydžio ir jų pagrindimo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nespręstas.
III.
21. Pareiškėja S. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112–118), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėja vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo paskaičiavimu, nurodytu Patikrinimo akte, kad iš neleistino gylio ir ploto iškasta 4 971 m3, ir neanalizavo pareiškėjos skundo argumentų, kad mažojo karjero esmė – neapmokestinama veikla, nes kasamos iškasenos naudojamos savo ūkio reikmėms. Todėl neviršijus leistino bendro iškasenų kiekio (10 000 m3) ir nenustačius, kad žvyras buvo panaudotas komerciniam tikslui, tokia veikla negali būti apmokestinama.
21.2. Teismas sprendime nepasisakė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis vadovaudamasis nustatė, kad pareiškėja pažeidė Tvarkos aprašo 3 punktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja pažeidė kasimo gylį kai kuriose karjero vietose, tačiau teismas nevertino, ar toks pažeidimas (neviršijant leistino iškasti žvyro kiekio) savaime reiškia, kad iškastas kiekis gali būti apmokestinamas. Taigi byloje neatskleistas esminis teisės taikymo klausimas – ar mažojo karjero iškasenos gali būti apmokestinamos, nenustačius Tvarkos aprašo 3 punkto pažeidimo. Pareiškėjos vertinimu, Įstatymas nenumato mokestinės prievolės mažajame karjere iškastam žvyrui, kol karjero naudotojas neviršijo leistino iškasenų kiekio ir / ar nepažeidė draudimo mažajame karjere išgautas naudingąsias iškasenas parduoti.
21.3. Tai, kad pareiškėjos įgaliotam asmeniui paskirta administracinė nuobauda, savaime nereiškia, kad ji buvo paskirta teisėtai. Nuobaudos paskyrimas taip pat nereiškia, kad mažojo karjero eksploatavimui neva reikalingas leidimas.
21.4. Patikrinimo akte atsakovas nurodė, kad bus apmokestintas tas iškasenų kiekis, kuris viršijo leistiną 10 000 m3 kiekį. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas mokestį už iškasenas skaičiavo visiškai kitaip. Pareiškėjai pateikus Planą, buvo paneigta Patikrinimo akto išvada apie tai, kad pareiškėja mažajame karjere viršijo leistiną iškasenų kiekį, todėl joks žvyro kiekis iš bendro iškasto 8 928 m3 žvyro kiekio mažajame karjere negalėjo būti apmokestintas.
22. Atsakovas Šiaulių RAAD pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 126–129), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas pažymi, kad Tvarkos aprašo 2.1 punkte įtvirtinta, jog mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, o gylis – ne daugiau 2 m. Pareiškėjos ekploatuojamas karjeras šio norminio akto reglamentavimo neatitinka, nes patikrinimo metu nustatyta, kad kasimo gylis – 5,5 m (B. P. atliktų matavimų metu nustatytas kasimo gylis – 4,1 m), o kasimo plotas – 0,96 ha. Atsižvelgiant į pareiškėjos po patikrinimo papildomai pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos eksploatuojamas karjeras viršija leistiną gylį ir plotą. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjos kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m3. Šį kiekį sudaro iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas išgautas gamtos išteklių kiekis ir naudingosios iškasenos kiekis, kuris buvo imamas už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad kasybos plotas mažojo karjero pase nurodytose ribose – 1 956 m2, iš šio ploto, nepažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimų, galėjo būti išgauta ne daugiau nei 3 912 m3. Leidimų išdavimo taisyklių 2 punkte numatyta išlyga taikoma tik tokiu atveju, jei žemės gelmių ištekliai išgaunami Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
24. Atsakovas pažymi, kad Tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, jog žemės savininkai ar naudotojai, pažeidę šiame Tvarkos apraše nustatytus mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju mokesčio objektas yra gamtos ištekliai, kuriems išgauti reikalingas leidimas. Taigi gamtos išteklių kiekis, kuris išgautas nesilaikant Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir kurių išgavimui buvo būtinas leidimas, yra Įstatyme nustatyto mokesčio objektas. Atsižvelgiant į iškasto žvyro kiekį, nurodomas aplinkybes, kad iš pareiškėjos žvyras vežamas statybos įmonėms, kritiškai vertintinas pareiškėjos teiginys, jog iškastas žvyras panaudotas savo ūkio reikmėms.
25. Atsakovas akcentuoja, kad Sprendimas buvo surašytas ir priimtas Patikrinimo akto ir pareiškėjos pateiktų duomenų pagrindu. Atsakovas neatliko jokių papildomų su Sklypo patikrinimu susijusių veiksmų, priimdamas Sprendimą vadovavosi tik Patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja galėjo jį apskųsti, taip realizuodama savo teisę gintis. Atsakovo vertinimu, mokesčio apskaičiavimo principai Sprendime keičiami nebuvo, buvo patikslintas gamtos išteklių kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas. Patikslinimas padarytas atsižvelgiant tik į pareiškėjos pateiktą informaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių RAAD 2017 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. KOS-3 dėl 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. KOS-5 (NP) tvirtinimo teisėtumo.
27. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 4 d. pareiškėjai S. K. buvo išduotas mažojo karjero pasas Nr. 11-609, leidžiantis 0,50 ha plote kasti smėlį / žvyrą savo reikmėms pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 31 d. Šiaulių RAAD atliko neplaninį karjero eksploatavimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. KOS-5 (NP). Po patikinimo pareiškėjai buvo įteikti Šiaulių RAAD du privalomieji nurodymai: 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-4 nevykdyti naudingųjų iškasenų gavybos karjere, kol nebus gautas leidimas, ir 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-5 parengti karjero markšeiderinį planą. Pareiškėja po patikrinimo papildomai pateikė duomenis – 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 17/04/04-1 pateikė mažojo karjero naudojimo planą, 2017 m. balandžio 26 d. parengtą B. P. individualios įmonės, kuriuo patikslintas iškastas naudingosios iškasenos kiekis ir kasimo plotas bei gylis.
28. Vadovaudamasis Patikrinimo aktu bei atsižvelgdamas į pareiškėjos po patikrinimo papildomai pateiktus duomenis, atsakovas nustatė, kad pareiškėjos eksploatuojamo karjero gylis ir plotas viršija Tvarkos aprašo 2.1 punkte nurodomus leistiną gylį ir plotą. Pagal Plano duomenis nustatyta, kad pareiškėjos kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m3. Šį kiekį sudaro iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas išgautas gamtos išteklių kiekis ir naudingosios iškasenos kiekis, kuris buvo imamas už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų. Atsakovas skundžiamu 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. KOS-3 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, pareiškėją įpareigojo sumokėti į biudžetą 21 971 Eur sumą.
29. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis ANK 111 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos įgaliotam asmeniui S. K. 2017 m. kovo 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2017 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAANN-95676680-17. Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nutarime nurodyta, kad ūkininkė S. K. vykdo kietųjų naudingųjų išteklių (žvyro) gavybą neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius. Paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur. Nutarimas apskųstas nebuvo, paskirta administracinė nuobauda sumokėta (b. l. 90).
30. Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių RAAD 2017 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. KOS-3 dėl 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. KOS-5 (NP) tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Sprendimu patvirtintą mokestį sumažino iki 10 987,62 Eur.
31. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teigdama, jog Patikrinimo akte atsakovas nurodė, kad bus apmokestintas tas iškasenų kiekis, kuris viršijo leistiną 10 000 m3 kiekį, tačiau priimdamas skundžiamą Sprendimą mokestį už naudingąsias iškasenas skaičiavo visiškai kitaip. Pareiškėjos vertinimu, Įstatymas nenumato mokestinės prievolės mažajame karjere iškastam žvyrui, kol karjero naudotojas neviršijo leistino iškasenų kiekio ir / ar nepažeidė draudimo mažajame karjere išgautas naudingąsias iškasenas parduoti. Pareiškėjai pateikus Planą, Patikrinimo akto išvada apie tai, kad pareiškėja mažajame karjere viršijo leistiną iškasenų kiekį, buvo paneigta.
V.
32. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2006 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. X-616 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2009 m. liepos 23 d. įstatymo Nr. XI-400 redakcija) mokesčio objektas yra naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
33. Žemės gelmių įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-243 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje (2014 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XII-960 redakcija) numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pagal Leidimų išdavimo taisyklių (2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 2 punktą žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Tvarkos aprašo (2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. D1-980/3D-1062 redakcija) 2.1 punkte įtvirtinta, kad mažasis karjeras – žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar žemės naudotojas perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype turi teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) savo ūkio reikmėms, neturėdami šios rūšies ūkinės veiklos leidimo, jeigu sutartyje ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žemės sklypą, nenumatyta kitaip. Tvarkos aprašo 32 punkte numatyta, kad žemės savininkui ar naudotojui nepašalinus pažeidimų per Agentūros nustatytą terminą, sprendimą dėl mažojo karjero naudojimo nutraukimo Agentūros teikimu priima regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius. Šis sprendimas neatleidžia mažojo karjero naudotojo nuo prievolės rekultivuoti pažeistą žemės plotą. Rekultivavimo darbai turi būti atlikti per vienerius metus nuo sprendimo nutraukti mažojo karjero naudojimą priėmimo ir vykdomi Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka.
35. Pagal Įstatymo 6 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1818 redakcija) 2 dalies nuostatas už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
36. Pagal MAĮ 131 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.
VI.
37. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 4 d. pareiškėjai buvo išduotas mažojo karjero pasas Nr. 11-609, leidžiantis 0,50 ha plote kasti smėlį / žvyrą savo reikmėms pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 31 d. Šiaulių RAAD atliko neplaninį karjero eksploatavimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. KOS-5 (NP). Patikrinimo akte nustatyta, kad iki patikrinimo dienos karjere iškastų kietųjų naudingųjų iškasenų (žvyro) kiekis yra 14 551 m3. 10 000 m3 buvo leista iškasti įregistravus mažojo karjero pasą. Iškasus šį kiekį, vėlesnei naudingųjų iškasenų gavybai buvo būtinas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir mokami mokesčiai už gautus gamtos išteklius. Atitinkamai mokestis taikant didesnį tarifą turi būti sumokėtas už 4 551 m3 (14 551 – 10 000 = 4 551 m3). Patikrinimo akte pateiktas mokesčių tarifų skaičiavimas, taikant 10 kartų didesnį koeficientą, ir nurodyta, kad pareiškėja neteisėtai išgavo 4 551 m3 žvyro, todėl, pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už valstybinus gamtos išteklius. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikomas didesnis tarifas už be leidimo išgautą žvyro kiekį – 20 101 Eur (b. l. 12–15).
38. Po patikinimo pareiškėjai buvo įteikti du privalomieji nurodymai: 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-4 nevykdyti naudingųjų iškasenų gavybos karjere, kol nebus gautas leidimas (b. l. 16–17), ir 2017 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. KOS-5 parengti karjero markšeiderinį planą (b. l. 18–19). Pareiškėja juos įvykdė. Pareiškėja 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 17/04/04-1 pateikė mažojo karjero naudojimo planą, 2017 m. balandžio 26 d. parengtą B. P. individualios įmonės, kuriuo patikslintas iškastas naudingosios iškasenos kiekis ir kasimo plotas bei gylis (b. l. 21–22).
39. Vadovaudamasis Patikrinimo aktu bei atsižvelgdamas į pareiškėjos po patikrinimo papildomai pateiktus duomenis, atsakovas nustatė, kad pareiškėjos eksploatuojamo karjero gylis ir plotas viršija Tvarkos aprašo 2.1 punkte nurodomus leistiną gylį ir plotą. Pagal Plano duomenis nustatyta, kad pareiškėjos kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas, yra 4 971 m3. Šį kiekį sudaro iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas išgautas gamtos išteklių kiekis (Tvarkos apraše leistinas kasybos gylis – 2,0 m) (vidutinis kasybos gylis – 3,0 m, plotas – 397 m2, (3,0 m – 2,0 m) x 397 m2 = 397 m3 ir vidutinis kasybos gylis – 4,1 m, plotas – 1 559 m2 (4,1 m – 2,0 m) x 1 559 m2 = 3 274 m3 ir naudingųjų iškasenų kiekis, kuris buvo imamos už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų – 317 m2 plote iškasta 1 300 m3. Įvertinęs tai, kad apskaita nevedama ir tikslių duomenų, kada išgautas žvyras, nėra, skaičiuodamas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, atsakovas atsižvelgė į įgalioto asmens S. K. teigimą, kad 2016 m. žvyras buvo kasamas rugsėjo–spalio mėnesiais. Skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį, išgautas žvyro kiekis 4 971 m3 dalintas po lygiai III ir IV 2016 metų ketvirčiams. Mokesčio dydis didesniu tarifu už 2016 m. III ketvirtį: 2 486 m3 x 0,44 Eur/m3 x 10 x 0,997 = 10 906 Eur. Mokesčio dydis už 2016 m. IV ketvirtį: 2 485 m3 x 0,44 Eur/m3 x 10 X 1,012 = 11 065 Eur. Iš viso mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą): 10 906 Eur + 11 065 Eur = 21 971 Eur (b. l. 23–27).
40. Taigi Patikrinimo akte, vertinant tuo metu turimus duomenis, buvo konstatuota, kad pareiškėjai įregistravus mažojo karjero pasą, leista iškasti 10 000 m3, tačiau iki patikrinimo dienos karjere iškasto kietųjų naudingųjų iškasenų (žvyro) kiekis – 14 551 m3. Tačiau priimant ginčijamą Sprendimą, kuriuo iš dalies patvirtintas Patikrinimo aktas, pareiškėjos kietųjų naudingųjų iškasenų kiekis, kurio išgavimui buvo būtinas leidimas (4 971 m3), apskaičiuotas kaip gamtos išteklių kiekis, išgautas iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas, ir naudingosios iškasenos kiekis, kuris buvo imamas už pareiškėjai leistino eksploatuoti mažojo karjero ribų. Tokį skirtumą lėmė tai, kad susipažinusi su Patikrinimo aktu ir vykdydama nurodymą, pareiškėja pateikė Planą, kuris patvirtino, jog ji Patikrinimo akte minimo leistino iškasti naudingųjų iškasenų kiekio (10 000 m3) neviršijo, tačiau taip pat leido nustatyti, kad naudingosios iškasenos buvo išgaunamos iš giliau nei leidžia Tvarkos aprašas ir iš didesnio nei leidžiamas mažojo karjero ploto.
41. Matyti, jog pareiškėja teikė papildomus duomenis dėl Patikrinimo akto manydama, jog atsakovas nustatė, kad ji viršijo leistiną iškasti 10 000 m3 naudingųjų iškasenų kiekį, tačiau Sprendimas buvo priimtas remiantis kitais duomenimis dėl kasimo ploto ir gylio, pareiškėjai iš esmės nesuteikiant galimybės pasisakyti dėl minėtų aspektų, todėl kyla klausimas, ar skundžiamas Sprendimas nebuvo priimtas pažeidžiant pareiškėjos teisę žinoti patikrinimo rezultatą ir pateikti savo atsikirtimus, kaip tai numato MAĮ 131 straipsnio 1 dalis.
VII.
42. Iš pareiškėjos teismui teiktų skundų argumentų matyti, kad, pareiškėjos manymu, prieš priimant administracinį sprendimą, galintį paveikti asmens teises ir pareigas, asmuo turi būti išklausytas.
43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas. Teisės į gynybą principas apima teisę būti išklausytam.
44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2019 m. spalio 16 d. sprendimas), aiškindamas iš esmės analogišką nuostatą (kaip įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria vykdant administracinę procedūrą bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog taisykle, kad asmeniui, kurio nenaudai priimamas sprendimas, reikia sudaryti galimybę prieš tą sprendimą priimant pateikti pastabas, siekiama užtikrinti, kad kompetentinga valdžios institucija galėtų deramai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Šia taisykle taip pat siekiama užtikrinti veiksmingą atitinkamo asmens apsaugą, suteikiant jam galimybę ištaisyti klaidą ar pateikti informacijos apie asmeninę situaciją, dėl kurios sprendimas būtų priimtas arba nepriimtas, arba jis būtų vienokio ar kitokio turinio (2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega, C‑166/13, EU:C:2014:2336, 46 ir 47 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
45. Asmeniui nenaudingo sprendimo adresatas turi turėti galimybę pateikti pastabas prieš jį priimant, kad kompetentinga institucija galėtų naudingai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes ir kad prireikus adresatas galėtų ištaisyti klaidą ir pateikti tokią informaciją apie savo asmenines aplinkybes, todėl galimybė susipažinti su bylos medžiaga jam turi būti sudaryta per administracinę procedūrą. Teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimo per administracinę procedūrą negalima ištaisyti tiesiog sudarant galimybę susipažinti su bylos medžiaga per teismo procesą dėl galimo skundo, kuriuo siekiama ginčijamą sprendimą panaikinti (pagal analogiją žr. 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hercules Chemicals / Komisija, C‑51/92 P, EU:C:1999:357, 78 punktą; 2002 m. spalio 15 d. sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑250/99 P, C‑247/99 P-C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 318 punktą ir 2004 m. sausio 7 d. sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 104 punktą).
46. Privataus asmens teisė būti išklausytam turi būti įgyvendinta, kai viešojo administravimo subjektas inicijuoja administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus. Teisė būti išklausytam yra privataus asmens teisės į tinkamą procesą sudedamoji dalis ir ji turėtų sudaryti galimybę viešojo administravimo subjektui priimti geriausią įmanomą aktą, pagrįstą atidžiu ir subalansuotu faktų ir argumentų įvertinimu. Jei siūlomas administracinis aktas buvo pateiktas suinteresuotiems asmenims svarstyti ir pateikti pastabas ir paskui viešojo administravimo subjektas ketina priimti administracinį aktą, kuris iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta dar viena galimybė pateikti argumentus ir įrodymus (V. Valančius (red.). Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Vilnius: Justitia, 2004, p. 26, 28).
47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja teikė papildomus duomenis dėl Patikrinimo akto manydama, jog atsakovas nustatė, kad ji viršijo leistiną iškasti 10 000 m3 naudingųjų iškasenų kiekį, tačiau Sprendimas buvo priimtas remiantis kitais duomenimis dėl kasimo ploto ir gylio, pareiškėjai iš esmės nesuteikiant galimybės pasisakyti dėl minėtų aspektų. Be to, atsakovas patvirtino Patikrinimo aktą dėl didesnės mokesčių sumos, negu apskaičiuota Patikrinimo akte. Nors atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą remdamasis tuo pačiu teisiniu pagrindu, kuris buvo nurodomas Patikrinimo akte – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, tačiau sprendime mokestis paskaičiuotas kitokiu būdu negu buvo nurodoma Patikrinimo akte, apskaičiuota didesnė suma.
48. Atsakovas, apskaičiuodamas Sprendime mokesčio sumą kitaip negu Patikrinimo akte ir padidindamas mokesčio sumą, nesuteikęs prieš tai pareiškėjai dar vienos galimybės pateikti argumentus ir įrodymus, neužtikrino pareiškėjos teisės į gynybą ir pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai. Teisės į veiksmingą teisinę gynybą principas, o kartu ir principas asmeniui būti išklausytam turi būti užtikrinamas viešojo administravimo subjektui nagrinėjant klausimą, t. y. iki administracinio sprendimo priėmimo institucijoje. Tai, kad asmuo gali ginčyti sprendimą teisme, nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos laikytis teisės principų ir nepažeisti asmens procesinių teisių.
49. Atsakovui pažeidus teisės į gynybą principą ir asmens teisę būti išklausytam konstatuotina, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytos teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.).
50. Byloje yra pateikti duomenys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėja sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl minėtos sumos priteisiamos pareiškėjai iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjai priteisiamos ir atstovavimo išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą (ABTĮ 39, 40 str.). Nurodytos išlaidos neviršija išlaidų dydžio, kuris yra nustatytas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos dokumentais, yra būtinos ir pagrįstos nagrinėjamoje byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos S. K. apeliacinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. KOS-3 dėl 2017 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. KOS-5 (NP) tvirtinimo ir perduoti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos klausimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo nagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjai S. K. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 441,25 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą dvidešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan