Baudžiamoji byla Nr. 2K-320/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.8; 1.1.8.10

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui G. Danėliui,

nuteistiesiems G. D., V. P., E. R.,

gynėjams advokatams R. Lapei, R. Garlauskui, V. Valašinui,

 

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. D. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – šešiems mėnesiams.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

            V. P. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – šešiems mėnesiams.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

            E. R. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį devyniems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – keturiems mėnesiams.

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą iš dalies patenkinti – paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

G. D., V. P. ir E. R. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, G. D. ir V. P. būdami valstybės tarnautojai (G. D. – VšĮ ,,duomenys neskelbtini“ ligoninės direktorius, V. P. – ,,duomenys neskelbtini“ direktoriaus pavaduotojas ūkio – administracijos reikalams), padedant E. R. (UAB „K“ Vilniaus filialo direktorius), siekdami turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrą dokumentą ir dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo:

G. D. ir V. P. po 2005 m. birželio 14 d. įvykusio konkurso dėl „VšĮ ,,duomenys neskelbtini“ administracijos pasitarimų kambario remonto darbų“ susitarė už materialinį atlygį sudaryti sąlygas konkursą laimėjusiai UAB „K“ padidinti darbų atlikimo kainą. V. P., vykdydamas susitarimą su G. D. 2005 m. birželio14 d. susitarė su E. R., kad šis pateiktų naują UAB ,,K“ pasiūlymą, kuriame vietoje buvusios konkurso metu pasiūlytos 183 743 Lt darbų atlikimo kainos būtų nurodyta didesnė kaina, o už tai E. R. atsilygins. 2005 m. birželio 15 d., apie 8.00 val., E. R. perdavė V. P. naują pasiūlymą, kuriame darbų atlikimo kaina buvo padidinta iki 245 033 Lt. V. P., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, naują pasiūlymą sukeitė su ankstesniu ir davė neteisėtus nurodymus pavaldiems darbuotojams surašyti naują Viešojo pirkimo komisijos posėdžio, įvykusio 2005 m. birželio 14 d., vokų atplėšimo protokolą Nr. 1, kuriame vietoje paskelbtos šio posėdžio metu pasiūlymo kainos – 183 743 Lt, nurodė įrašyti padidintą kainą – 245 033 Lt, o E. R. padėjo jiems tai padaryti 2005 m. birželio 15 d. pateikdamas pakeistus dokumentus. 2005 m. liepos 15 d., apie 9.20 val., savo tarnybiniame kabinete G. D., savo ir V. P. naudai, tiesiogiai iš E. R. priėmė 20 000 Lt neteisėtą atlygį.

Tokiu neteisėtu veikimu, siekdami turtinės naudos, G. D. ir V. P. pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4 punktus, taip pat nesilaikė esminių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje, G. D. taip pat pažeidė ,,duomenys neskelbtini“ Direktoriaus pareiginę instrukciją, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 334 ir taip padarė ,,duomenys neskelbtini“ didelę žalą, nes jų veiksmai lėmė 61 290 Lt didesnes ,,duomenys neskelbtini“ išlaidas, be to, tokiais veiksmais diskreditavo valstybinę įstaigą ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje. E. R., veikdamas bendrininkų grupe su turtinės naudos siekusiais V. P. ir G. D., teikdamas priemones, padėjo šiems valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti tikrą dokumentą, nes tyčia sudarė sąlygas minėtiems tarnautojams pažeisti Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4 punktus, nesilaikyti esminių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje, taip pat diskredituoti valstybinę įstaigą ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, bei padarė didelę žalą ,,duomenys neskelbtini“, nes jo veiksmai lėmė 61 290 Lt didesnes ,,duomenys neskelbtini“ išlaidas.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, neginčydamas nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, prašo teismų sprendimus pakeisti:

G. D. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

V. P. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – trejiems metams trims mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnį, G. D., V. P. ir E. R. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes bei, pažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatas, netinkamai jas subendrino. Bausmių skyrimo motyvai išdėstyti trumpai, nelogiškai ir nenurodant įvardytų aplinkybių vertės ir tarpusavio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaravo, kad įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, nes beveik visos nustatytos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, vertintinos tik kaip sunkinančios nuteistųjų padėtį: iš savanaudiškų paskatų padaryti du apysunkiai nusikaltimai tiesiogine apibrėžta tyčia, abu nusikaltimai baigti, realizuotas visas sudėtingas nusikalstamos veikos mechanizmas, nors nuteistieji neteisti, tačiau V. P. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, atliko didesniąją dalį objektyviųjų veiksmų, V. P. ir G. D. į nusikaltimo darymą įtraukė pavaldžius asmenis, E. R. valstybės tarnautojams perdavė didelę sumą pinigų (20 000 Lt), nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe, V. P. ir G. D. buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, o E. R. – padėjėjas, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių nenustatyta.

Kasatoriaus nuomone, V. P. apibūdina ne tik tai, kad jis neteistas bei nebaustas administracine tvarka, tačiau ir nustatytos faktinės aplinkybės: jis nurodė, kad viešųjų pirkimų pasiūlymas gali būti pakeistas, dėl to susitarė su G. D. ir E. R., paėmė pakeistą pasiūlymą, nurodė perrašyti vokų atplėšimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. P. apeliacinio proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, nes jis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ne dėl padarytos veikos, o dėl to, kad yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tiek V. P., tiek ir G. D. asmenybes papildomai charakterizuoja tai, kad jie į nusikaltimo darymą įtraukė dėl tarnybos pavaldžius sau asmenis.

Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bausmių, kurios yra žymiai švelnesnės nei atitinkamų bausmių vidurkis, netgi artimos minimumui, skyrimas aiškiai prieštarauja bausmių teisingumo principui ir pažeidžia BK 61 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad griežčiausios bausmės rūšies parinkimo faktas a priori nulemia jos dydžio nustatymo nesaistymą su BK 61 straipsnio nuostatomis, nėra teisinga. Tokios išlygos baudžiamasis įstatymas nenumato. Parinkus bausmės rūšį, jos konkretus dydis turi būti skiriamas, remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis. Kasatoriaus nuomone, bausmės turi būti skiriamos artimos vidurkiui, atitinkamai įvertinant ir kiekvieno nuteistojo vaidmenį ir tą faktą, jog jie yra neteisti, todėl šio nusikaltimo iniciatoriui V. P. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o dėl G. D. ir E. R. yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Be to, teismas, taikydamas dalinį bausmių subendrinimo būdą, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai jų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

 

Dėl BK 61 straipsnio nuostatų taikymo

 

BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Kasatorius šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, artimą taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-209/2006).

Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl nėra kompetentingas analizuoti ir vertinti skunde nurodytus argumentus, susijusius su bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis. Aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas kaltininkui yra apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo minėta, BK 61 straipsnio 2 dalis nenustato bausmės dydžio skyrimo taisyklės, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo netinkamai pritaikyta BK bendrosios dalies norma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, BK 54, 61 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, tarp jų ir tas, kurios yra nurodytos kasaciniame skunde. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė skirti nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už šios rūšies bausmės vidurkį. Taigi bausmių rūšies ir dydžio parinkimas nuteistiesiems G. D., V. P. ir E. R. tinkamai motyvuotas.

 

Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo

 

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji G. D., V. P. ir E. R. nusikalstamas veikas (dokumentų suklastojimą ir piktnaudžiavimą) padarė esant idealiai jų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo, minėtiems nuteistiesiems paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes subendrinant apėmimo būdu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei taikant jiems BK 75 straipsnio nuostatas – atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. D. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

            Kitas teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                        Josifas Tomaševičius

 

 

                                                                                                                        Vytautas Masiokas