Civilinė byla Nr. e2-3398-1169/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24897-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo jėgainės“ atstovei advokatei Gintarei Ivanauskaitei,
atsakovės akcinės bendrovės ,,Litgrid“ atstovui Eduardui Šimkui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovui Artemijui Michailovui (Artemij Michailov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo jėgainės“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Telšių vėjo jėgainės“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę AB „Litgrid“ vykdyti prievolę natūra – išduoti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies, jungiamos prie 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinės dalies, sudarančių hibridinę elektrinę, išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas bendrai 200 MW leistinai generuoti galiai bei atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad vysto hibridinės elektrinės projektą (duomenys neskelbtini). Hibridinėje elektrinėje tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo taške į vieną sistemą planuojama sujungti saulės šviesos ir vėjo energijos rūšis naudojančias elektrines. Hibridinės elektrinės bendrą įrengtąją galią sudarys 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių parkas ir 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinių parkas, tačiau bendra leistina generuoti hibridinės elektrinės galia prijungimo prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklų taške bus 200 MW. Hibridinių elektrinių reguliavimas Lietuvoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusiu 2022 m. liepos 8 d. Ieškovė, atlikusi visus parengiamuosius darbus, reikalingus hibridinės elektrinės dalies, kurią sudaro saulės šviesos energijos elektrinės įrengimas, 2022 m. liepos 8 d. pasirašė su atsakove ketinimų protokolą Nr. 22KP-41 dėl 200 MW galios 330 kV oro linijos atšakoje Telšiai rezervavimo ieškovės elektrinei bei pateikė atsakovei 3 000 000 Eur gamintojo prievolių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančią garantiją. Vadovaudamasi pasikeitusiu teisiniu reguliavimu ieškovė siekia prie statomos saulės šviesos energiją naudosiančios elektrinės, kuriai turi užsitikinusi reikiamus tinklo pajėgumus atsakovės valdomame elektros perdavimo tinkle, prijungti vėjo energiją naudojančią elektrinę toje pačioje jau rezervuotų pajėgumų apimtyje, t. y. neprašydama suteikti jokių papildomų elektros perdavimo tinklo pajėgumų, o tik siekdama naudoti tuos pačius saulės elektrinei suteiktus tinklo pajėgumus ir vėjo elektrinei. Ieškovės teigimu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia, tačiau siekdama pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, įrengtąją galią ji privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama išduoti išankstines prijungimo sąlygas prie statomos saulės šviesos elektrinės, siekdama įrengti 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinę, tačiau nedidindama leistinos generuoti galios, atsakovės suteiktos ieškovės saulės šviesos elektrinei, tačiau atsakovė atsisakė išduoti išankstines prijungimo sąlygas, nurodydama, kad nėra pakankamų elektros perdavimo tinklo pralaidumų. Ieškovės nuomone, kadangi prie jos statomos saulės šviesos elektrinės, kuriai 200 MW elektros perdavimo tinklo pralaidumai jau yra rezervuoti pasirašius ketinimų protokolą, įrengiant vėjo elektrinę nebus didinama leistina generuoti galia, jokie papildomi elektros perdavimo tinklo pajėgumai nėra reikalingi, todėl atsakovės atsisakymas išduoti išankstines prijungimo sąlygas motyvuojant tinklo pajėgumų stoka yra akivaizdžiai nepagrįstas, tuo labiau, kad atsakovė toje pačioje tinklo pralaidumo linijoje vėliau išdavė išankstines prijungimo sąlygas kitiems gamintojams, tokiu būdu diskriminuodama ieškovę.
3. Ieškovės įsitikinimu, galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas išankstinėms prijungimo sąlygoms išduoti. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 patvirtintas AB „Litgrid“ pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato galimybes išduoti išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas ir tam yra skirtas net atskiras Aprašo III skyrius. Aprašas reglamentuoja elektros energiją gaminančių įrenginių, kuriuose elektros energija bus naudojama ne tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti, naudojančių bet kurios rūšies pirminę energiją, įskaitant energiją iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių (vėjo, saulės energijos, aeroterminių, geoterminių, hidroterminių išteklių ir vandenynų energijos, hidroenergijos, biomasės, biodujų, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių), prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus, elektros energijos gamintojų teises ir pareigas, jų tarpusavio santykius. Aprašo III skyrius apskritai nediferencijuoja išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo pagal atsinaujinančių energijos išteklių šaltinį (vėjas, saulė ar kita). Be to, prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas forma yra viešai skelbiama atsakovės interneto tinklalapyje. Ieškovė užpildė atsakovės viešai skelbiamą formą ne hibridinei elektrinei, tačiau vėjo elektrinei. 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė pakeitė savo interneto svetainėje viešai skelbiamą prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas formą, joje atskirai išskirdama hibridines elektrines, todėl ieškovė, negavusi išankstinių prijungimo sąlygų vėjo elektrinei, jungiamai prie saulės elektrinės, dėl tariamo laisvų tinklo pralaidumų trūkumo, 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinei elektrinei, kuriai papildomi tinklo pajėgumai nėra reikalingi. Iš pačios atsakovės parengtos ir viešai skelbiamos prašymo formos matyti, kad teisinio reglamentavimo trūkumo sąlygojamų kliūčių išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinei elektrinei atsakovė tiek 2022 m. rugsėjo mėn., tiek ir iki šiol skelbdama šią formą neįžvelgia. Atsakovės parengtos prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas formos turinys suponuoja, kad hibridinė elektrinė nėra atskira atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių rūšis, tačiau nuo savarankiškų saulės ir vėjo elektrinių, kurios ir sudaro hibridinę elektrinę, besiskirianti tik tuo, kad hibridinę elektrinę sudaro ne viena, o kelios skirtingus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios dalys, o tariamas teisinio reglamentavimo stokos argumentas atsakovės buvo pradėtas naudoti tik kaip gynybinė pozicija byloje siekiant pateisinti akivaizdžiai nepagrįstus veiksmus neišduodant išankstinių prijungimo sąlygų ieškovei.
4. Atsakovė atsiliepime ir triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Aprašas apskritai nenumato galimybių išduoti suinteresuotiems asmenims išankstines prijungimo sąlygas. Taigi praktikoje faktiškai susiklostė tokia situacija, kai įstatymų lygmenyje yra įteisintos hibridinės elektrinės, kaip atskira elektrinių rūšis, bei įtvirtinta galimybė suinteresuotiems asmenims vystyti tokias elektrines, tačiau nėra parengtas ir įsigaliojęs specialus poįstatyminis teisės aktas, kuriame turėtų būti detalizuotos hibridinių elektrinių prijungimo procedūros bei įtvirtinti reikalavimai tokių elektrinių įrengimui. Tokiu būdu, atsakovė, kaip perdavimo tinklo operatorius, objektyviai neturi galimybės išduoti ieškovei jos reikalaujamas pateikti išankstines prijungimo sąlygas, nesant tokių dokumentų išdavimą reglamentuojančio teisinio reguliavimo bei realiai nežinodama, kokia hibridinių elektrinių prijungimo tvarka bus galutinai įtvirtinta. Elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo procedūros patenka į viešosios teisės reguliavimo dalyką. Viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, taigi nesant aiškaus reglamentavimo, nustatančio hibridinių elektrinių prijungimo tvarką ir principus, atsakovė objektyviai negali elgtis priešingu teisei būdu ir išduoti potencialiems hibridinių elektrinių vystytojams išankstines prijungimo sąlygas. Be to, teisės aktai nenustato galimybės išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją hibridinių elektrinių vystymui ir elektros energijos gamybai hibridinėse elektrinėse, taigi net ir tuo atveju, jeigu ieškovei bus išduotos išankstinės prijungimo sąlygos hibridinei elektrinei, ji objektyviai negalės gauti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir, atitinkamai, vykdyti tolimesnių formalių elektrinės prijungimo prie perdavimo tinklo procedūrų, likdama iš esmės tame pačiame prijungimo proceso etape. Atsakovė pažymėjo, kad yra ir daugiau rinkos dalyvių, kurie dėl nenustatytų aiškių ir skaidrių hibridinių elektrinių prijungimo procedūrų atsidūrė analogiškoje padėtyje kaip ir ieškovė ir atsakovė atsisakė išduoti šiems asmenims išankstines prijungimo sąlygas, remdamasi tais pačiais argumentais dėl teisinio pagrindo nebuvimo.
5. Triplike atsakovė nurodė, kad visgi pagrindinė, teisėta ir pagrįsta priežastis atisakyti išduoti ieškovei išankstines prijungimo sąlygas yra nepakankamas perdavimo tinklo pralaidumas. Taip pat nurodė, kad atsisakymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinės elektrinės prijungimui lėmė tiek reikiamų pralaidumų atitinkamoje perdavimo tinklo linijoje nebuvimas, tiek ir teisinio reguliavimo, detalizuojančio išankstinių prijungimo sąlygų hibridinėms elektrinėms išdavimo nebuvimas. Atsakovės teigimu, 2022 m. birželio mėn. pradžioje laisvas perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakos (duomenys neskelbtini) (LN 457) pralaidumas sudarė apie 510 MW. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. dėl pasirašytų ketinimų protokolų perdavimo tinklo pralaidumas iš 510 MW sumažėjo iki 120 MW, o tai nėra pakankama 200 MW elektros gamybos įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo. Be to, 2022 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas ketinimų protokolas su „Windfarm“ dėl 100 MW elektros gamybos įrenginių prijungimo. Tokiu būdu, iš 120 MW pralaidumų atitinkamoje linijoje po nurodyto ketinimų protokolo sudarymo liko vos 20 MW. Perdavimo tinklo pralaidumai gamintojui rezervuojami nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, taigi atsakovė, nors ir žinojo apie gautą „Windfarm“ prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, 2022 m. lapkričio 9 d. rašte negalėjo nurodyti apie sumažėjusį tinklo pralaidumą, kol nebuvo de facto pasirašytas ketinimų protokolas su „Windfarm“. Išankstinės prijungimo sąlygos gamintojui gali būti išduodamos tik tuo atveju, jeigu perdavimo tinklo pralaidumai yra pakankami gamintojo pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginiams prijungti, įvertinus galiojančiais ketinimų protokolais rezervuotus perdavimo tinklo pralaidumus. Skaičiuojant perdavimo tinklo pralaidumus ir maksimalias galimybes prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamybos įrenginius, kompetentingi atsakovės specialistai vadovaujasi Elektros energiją generuojančių šaltinių prijungimo prie perdavimo tinklo maksimalių kiekių nustatymo metodika, patvirtinta 2012 m. spalio 30 d. AB „Litgrid“ Vadovų tarybos posėdžiu protokolu Nr. 53. Ieškovė, reikalaudama išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinei elektrinei, galimai siekia, jog būtų vadovaujamasi taip vadinamu mažu saulės ir vėjo elektrinių generacijos sutapimo koeficientu, kuris reiškia, kad dėl nevienalaikės skirtingas atsinaujinančių energijos išteklių rūšis naudojančių elektrinių generacijos į tinklą, prie tinklo galima prijungti tiek pat saulės ir vėjo elektrinių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, balansavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą ir plėtrą, mažindamas pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir atsižvelgdamas į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius, ir numato tinkamas priemones, kurių reikia jo pareigoms vykdyti. Taigi atsakovė, kaip perdavimo sistemos operatorius, turi pareigą užtikrinti perdavimo sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, o tai, atsakovės nuomone, taip pat apima pareigą užtikrinti, kad prie perdavimo tinklo bus jungiama tik tiek galios, kiek perdavimo tinklas techniniu požiūriu yra pajėgus saugiai ir stabiliai priimti ir perduoti.
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. įsigaliojo naujas VERT nutarimu Nr. O3E-254 patvirtintas AB „Litgrid“ pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, kurio nuostatos buvo parengtos pagal taip vadinamo „proveržio paketo“ nuostatas. Atnaujintame apraše, be kita ko, yra numatyti atnaujinti pralaidumų skaičiavimo principai, kurie užtikrina operatoriaus galimybes kitaip skaičiuoti tinklo pralaidumus ir prie perdavimo tinklo sumoje jungti daugiau galios, t. y. tuo pat metu prie perdavimo tinklo bus galima lygiagrečiai jungti saulės, vėjo elektrines ir kaupimo įrenginius, rezervuojant jiems tą patį pralaidumą su tam tikromis išlygomis ir ribojimais. Tačiau anksčiau galiojęs Aprašas apskritai nenumatė pralaidumų skaičiavimų principų. Hibridinių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo, kuomet pagal vieną ketinimų protokolą, kuriam yra rezervuojama 200 MW leistinos generuoti galios perdavimo tinkle, faktiškai būtų jungiama 400 MW leistinos generuoti galios be jokių generacijos ribojimų yra elementariai pavojingas, o neapgalvotas ir besaikis elektros generacijos šaltinių prijungimas prie perdavimo tinklo, nesant aiškiai apibrėžtų, technologiniais skaičiavimais pagrįstų taisyklių ir ribojimų, turėtų katastrofiškas pasekmes visai elektros energetikos sistemai ir, atitinkamai, viešajam interesui.
7. VERT teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, kad jai skirti elektros perdavimo tinklo pajėgumai (200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinės). Ieškovė 2022 m. liepos 28 d. pateikė prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus – 200 MW galios saulės elektrinių parko statybai). Nuo 2022 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o VERT, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. VERT 2022 m. liepos 13 d. raštu informavo Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius, kad jau yra pasiekta ir viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia. VERT yra gavusi ir šiuo metu nagrinėja asmenų prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines. Tuo atveju, jeigu leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų išduoti visiems asmenims, kurie yra pateikę prašymus atitinkamam leidimui gauti, būtų viršyta teisės aktuose nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba. Siekdama užtikrinti tinkamą bei efektyvų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimą ir tvarią atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, VERT parengė Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo projektą (toliau – Projektas). Projektu siūloma patvirtinti Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašą, kurio pagrindu pagal Projekte nustatytus reikalavimus būtų sudarytas asmenų, kurie pateikė VERT prašymus išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašas leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti. VERT patvirtinus Sąrašą, asmuo, esantis Sąraše, teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo privalės kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateikti VERT. Asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepasikreipus į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir (ar) Tarybai nepateikus pakeisto ketinimų protokolo, Taryba dėl tokio asmens prašymo priims nutarimą dėl atsisakymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi elektros tinklo pajėgumų paskirstymo procedūra nėra užbaigta ir šiuo metu nėra aišku, kokia ieškovei bus rezervuota (ir ar bus) įrengtoji galia saulės šviesos elektrinei.
8. VERT taip pat nurodė, kad išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Apraše nustatytus reikalavimus. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie būtini patikimam, saugiam ir tinkamos kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti. Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto svetainėje. VERT vertinimu, atsakovė, išduodama išankstines prijungimo sąlygas, turi vadovautis Aprašu, tačiau nurodyto teisės akto aktualioje redakcijoje nebuvo nustatyta galimybė išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinėms elektrinėms. Atsakovė galės įvertinti ieškovės prašymą dėl išankstinių prijungimo sąlygų 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies prijungimui prie saulės šviesos elektrinės tik parengus ir patvirtinus naują aprašą.
9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dubike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad 2022 m. birželio mėn., kai kreipėsi dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo saulės elektrinei, įstatymai dar nebuvo įtvirtinę hibridinių elektrinių statybos. 2022 m. birželio 23 d. buvo priimti įstatymų pakeitimai, įsigalioję 2022 m. liepos 8 d. ir įtvirtinę galimybę statyti hibridines elektrines, todėl ieškovė kreipėsi dėl vėjo elektrinės prijungimo prie saulės elektrinės, nedidinant elektrinės generuojamos galios. Ieškovė jau buvo rezervavusi 200 MW pajėgumus ketinimų protokolu dėl saulės elektrinės. Išankstinių prijungimo sąlygų išdavimui tinklo pralaidumas neturi įtakos. Pabrėžė, kad atsakovė išdavė išankstines prijungimo sąlygas kitų subjektų hibridinėms elektrinėms, taip pat po atsisakymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas ieškovei buvo išduotos sąlygos kitam subjektui dėl 400 MW vėjo elektrinės. Nors atsakovė teigia, kad dabar jau yra priimtas reikiamas teisinis reglamentavimas, tačiau išankstinių prijungimo sąlygų vis tiek neišduota. Atkreipė dėmesį, kad 2023 m. kovo 7 d. duomenimis, pagal pralaidumų žemėlapį vėjo elektrinėms yra laisvas 400 MW pralaidumas. Teisės aktų pakeitimai negali praplėsti tinklo pralaidumo. Pralaidumų apskaičiavimo metodika iš esmės nepasikeitė. Ieškovės hibridinei elektrinei apskritai nereikia papildomų pralaidumų, nes generuojama galia lieka 200 MW, o jei pralaidumų ir reikėtų, tai jų buvo pakankamai. Ieškovė jaučiasi diskriminuojama kitų subjektų atžvilgiu. Paaiškino, kad trečiuoju prašymu prašė tik 120 MW vėjo elektrinės pajungimo, nes tikėjosi gauti bent tokias išankstines prijungimo sąlygas, o dėl likusių 80 MW būtų kėlusi ginčą. Ieškovė kreipėsi į teismą iki naujos redakcijos aprašo įsigaliojimo, todėl jai negali būti taikomas vėliau priimtas teisinis reglamentavimas. Prašydama išankstinių prijungimo sąlygų ieškovė nepiktnaudžiavo, nes jai kreiptis dėl tokių sąlygų išdavimo nurodė pati VERT. Atsakovės internetiniame puslapyje nuo 2022 m. rugsėjo yra formos dėl išankstinių prijungimo sąlygų hibridinei elektrinei išdavimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kitiems subjektams išduotose išankstinėse prijungimo sąlygose įtvirtino ir saugumą užtikrinančias sąlygas.
10. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, vadovaujantis triplike nurodytais argumentais. Priėmus „proveržio paketą“, kuris įtvirtino hibridinių elektrinių statybą, nebuvo priimti poįstatyminiai aktai, taigi nebuvo reglamentavimo, kaip skaičiuoti pralaidumus, taip pat nebuvo įtvirtinti saugumo ribojimai, kurie yra dabartiniame reglamentavime. Egzistavo teisinė betvarkė, todėl buvo daromos klaidos. Atsakovės darbuotojai per klaidą išdavė išankstines prijungimo sąlygas UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo elektrinės“. Klaida buvo ir per anksti į internetinį puslapį įkelta forma dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo hibridinėms elektrinėms. Poįstatyminių aktų derinimas ir priėmimas užtruko, dabar jau yra aiški pralaidumų skaičiavimo metodika. Išduodant išankstines prijungimo sąlygas, žiūrima, kiek laisvų tinklo pralaidumų yra, nes nėra prasmės išduoti išankstines prijungimo sąlygas, jei iškart galima matyti, kad nebus pakankamo pralaidumo išduoti ketinimų protokolą dėl tokio pralaidumo. Neribojant pralaidumų, kyla pavojus, o atsakovė turi užtikrinti tinklo saugumą. Ieškovei išankstinės prijungimo sąlygos nebuvo išduotos dėl pralaidumo trūkumo ir teisinio reglamentavimo stokos.
11. Teismo posėdyje išvada teikianti institucija VERT palaikė savo išvados argumentus ir nurodė kad ieškinys turi būti atmestas. Pabrėžė, kad nesant taisyklių, negalėjo būti išduotos išankstinės prijungimo sąlygos, nes viešojoje teisėje draudžiama viskas, kas nėra leidžiama. Ieškovė piktnaudžiauja, nes pateikė prašymą žinodama, kad negaus išankstinių prijungimo sąlygų, nes nėra teisinio reglamentavimo. Atsakovė nori apeiti naują išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo tvarką. Kiti subjektai, žinodami situaciją, nesikreipė dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo hibridinėms elektrinėms.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
12. Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 8 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė ketinimų protokolą dėl ieškovės planuojamos vystyti 200 MW galios saulės elektrinės statybos ir prijungimo prie atsakovės elektros tinklų 330 kV oro linijos atš. (duomenys neskelbtini) (LN 457).
13. 2022 m. liepos 28 d. ieškovė kreipėsi į VERT dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus hibridinėje elektrinėje, naudojančioje vėjo ir saulės šviesos energiją, išdavimo, tačiau VERT 2022 m. rugpjūčio 24 ir 25 d. raštais pareikalavo ieškovės pateikti išankstines prijungimo sąlygas vėjo generacijai.
14. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 200 MW vėjo elektrinių išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo, pridėdama VERT 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštą, tačiau atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 22SD-3875 atsisakė išduoti išankstines prijungimo sąlygas ieškovei, nurodydama, kad ieškovės pageidaujamoje prijungimo vietoje nepakankamas tinklo pralaidumas ieškovės norimos galios vėjo elektrinei prijungti. Atsakovė, be kita ko, paaiškino, kad 200 MW elektrinės prijungimui prie 330 kV OL atš. (duomenys neskelbtini) reikia pastatyti naują 330 kV OL (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), apytikslės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą norint prijungti elektrinę sudarytų apie 50 mln. Eur.
15. 2022 m. spalio 10 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl 200 MW vėjo elektrinių prijungimo prie 200 MW saulės elektrinių, kurioms gautas ketinimų protokolas, akcentuodama, kad kreipiasi dėl hibridinių 200 MW leistinos generuoti galios išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo. Tačiau atsakovė 2022 m. lapkričio 9 d. pakartotinai atsisakė išduoti prijungimo sąlygas, nurodydama, kad elektros perdavimo tinklo pralaidumo zonoje, kurioje ieškovė prašo išduoti išankstines prijungimo sąlygas, yra likęs laisvas tinklo pralaidumas tik apie 120 MW. Atsakovė pasiūlė ieškovei apsispręsti vystyti laisvų tinklo pralaidumų neviršijančios galios elektrinę ir pakartotinai pateikti prašymą išankstinėms prijungimo sąlygoms gauti. Atsakovė taip pat nurodė, kad prijungus papildomą 200 MW galios vėjo elektrinių parką atsirastų 330 kV oro linijų perkrovos tikimybė, esant maksimaliai vėjo elektrinių generacijai, todėl 200 MW galios vėjo elektrinių parko prijungimas prie oro linijos atš. (duomenys neskelbtini) galimas tik su papildoma tinklo plėtra.
16. Ieškovė 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą atsakovei išduoti išankstines prijungimo sąlygas hibridinei elektrinei, kurios leistina generuoti galia yra 200 MW, planuojamų statyti vėjo energijos elektrinių įrengtoji galia yra 120 MW, o pagal 2022 m. liepos 8 d. ketinimų protokolą Nr. 22KP-41 statomų saulės elektrinių įrengtoji galia yra 200 MW. Tačiau atsakovė 2022 m. gruodžio 12 d. raštu trečią kartą atsisakė išduoti išankstines prijungimo sąlygas, nes gamintojo planuojamos galios įrenginių prijungimui pageidaujamoje prijungimo vietoje yra nepakankamas, be kita ko, nurodydama, kad operatorius atsižvelgdamas į pasikeitusį EEĮ, koreguoja šiuo metu galiojantį Aprašą, kuriame reglamentuos perdavimo tinklo pralaidumų skaičiavimą bei rezervavimo tvarką hibridinėms elektrinėms. Šie pasikeitimai, gali turėti įtakos planuojamų įrenginių prijungimo galimybei, todėl patvirtinus Aprašą, siūlo įsivertinti galimybę plėtoti pageidaujamus įrenginius.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl 80 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie 330 kV oro linijos atšakos (duomenys neskelbtini) (LN 457), planuojant jungtis kartu (hibridiniu prijungimu) su planuojamu saulės projektu, kuriam pasirašytas 2022 m. liepos 12 d. ketinimų protokolas Nr. 22KP-43, atsakovei pateikė ir UAB „Balteva“. Be to, 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovei prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl 120 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie 330 kV oro linijos atšakos (duomenys neskelbtini) (LN 457) pateikė ir UAB „Telšių vėjo energija“.
18. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 27 d. išdavė UAB „Balteva“ išankstinės prijungimo sąlygas Nr. 22SD-3898, dėl 80 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės prijungimo prie gamintojo statomos 80 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-43), suformuojant 80 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo. Be to, 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė išdavė ir UAB „Telšių vėjo energija“ išankstinės prijungimo sąlygas Nr. 22SD-3895 dėl 120 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės prijungimo prie gamintojo statomos 120 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-42), suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo.
19. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl išankstinių prijungimo sąlygų dėl vėjo elektrinei, kurią siekiama prijungti prie saulės elektrinės, kuriai išduotas ketinimų protokolas, išdavimo.
20. Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 2 straipsnio 16 dalį elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos – statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios prijungimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.
21. EEĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tinklų operatoriai, išduodami elektros energijos gamybos įrenginių išankstines prijungimo sąlygas, prijungimo sąlygas ir (ar) prijungimo paslaugos sutartį, nurodo elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą. Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas taip pat nurodomas leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.
22. AIEĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo dienos privalo šiam asmeniui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos šis asmuo turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo keičiasi visa elektrinei prijungti prie elektros tinklų reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie būtini patikimam, saugiam ir tinkamos kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti. Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto svetainėje.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovės pozicija, kodėl ieškovei negali būti išduotos išnaktinės prisijungimo sąlygos nėra nuosekli. Iš pradžių atsakovė teigė, kad išankstinės prisijungimo sąlygos negali būti išduodamos dėl nepakankamo perdavimo tinklo pralaidumo, atsiliepime atsakovė apie pralaidumo trūkumus net neužsiminė ir atisakymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas motyvavo tik reikiamo teisinio reglamentavimo nebuvimu, triplike atsakovė dar kartą pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad pagrindinė išankstinių prijungimo sąlygų priežastis yra tinklo pralaidumo trūkumas, tačiau vėliau triplike, taip pat ir posėdžio metu nurodė, kad net ir esant pakankama tinklo pralaidumui išankstinės prijungimo sąlygos nebūtų išduotos dėl nepriimtų teisės aktų, reglamentuojančių hibridinėms elektrinėms išduodamas iškastines prijungimo sąlygas, nebuvimo.
24. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad išankstinės prijungimo sąlygos negalėjo būti išduotos dėl teisinio reglamentavimo stokos. Šiuos atsakovės teiginius paneigia tai, kad atsakovė išdavė išankstines prijungimo sąlygas UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ dėl vėjo elektrinės prijungimo prie saulės elektrinės, kuriai išduotas ketinimų protokolas, tokiu būdu suformuojant hibridinę elektrinę, nekeičiant išduotame ketinimų protokole nurodytos leistinos generuoti galios. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad išduotas išankstines prijungimo sąlygas UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ buvo padaryta klaida ir sąlygos negalėjo būti išduotos, tačiau šių atsakovės teiginių nepagrindžia jokie įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad jos veiksmai, šiuo metu įvardijami kaip klaida, būtų ištaisyti. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ išduotos išankstinės prijungimo sąlygos būtų panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis.
25. Teismas sutinka, kad ieškovei pateikus prašymus dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo, tuo metu galiojančioje Aprašo redakcijoje nebuvo atskirai išskirtos hibridinės elektrinės, tačiau atsakovė atitinkamai pirmus du prašymus teikė dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo vėjo elektrinei, taip kaip jai nurodė VERT, o išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo tvarka tiek vėjo, tiek saulės elektrinėms Apraše tuo metu buvo aiškiai reglamentuota.
26. Pagal AIEĮ 2 straipsnio 281 dalį hibridinė elektrinė – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai. Tuo tarpu ginčui aktualios redakcijos Aprašo 1 punkte buvo nustatyta, kad Aprašas nustato elektros energiją gaminančių įrenginių, kuriuose elektros energija bus naudojama ne tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti, naudojančių bet kurios rūšies pirminę energiją, įskaitant energiją iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių (vėjo, saulės energijos, aeroterminių, geoterminių, hidroterminių išteklių ir vandenynų energijos, hidroenergijos, biomasės, biodujų, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių), prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus, elektros energijos gamintojų teises ir pareigas, jų tarpusavio santykius. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, Aprašo III skyriuje, kuriame reglamentuojamas išankstinių prijungimo sąlygų gavimas, nediferencijuojamas išankstinių prijungimo sąlygų išdavimas pagal atsinaujinančių energetikos išteklių šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs reglamentavimas buvo pakankamas spręsti dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo vėjo elektrinei prijungiamai prie saulės elektrinės.
27. Teismo vertinimu, atsakovės atsisakymas išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl pralaidumo trūkumo taip pat laikytinas nepagrįstu. AIEĮ 203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ar šios elektrinės kartu su energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridinę elektrinę jos atskirų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia. Pagal AIEĮ 14 straipsnio 10 dalį statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta EEĮ 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia EEĮ 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia.
28. Pagal EEĮ 201 straipsnio 2 dalį elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovės planuojamoje hibridinėje elektrinėje tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo taške į vieną sistemą planuojama sujungti 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos ir 200 MW įrengtosios galios saulės vėjo energijos rūšis naudojančias elektrines, taigi bendra įrengtoji galia sudarytų 400 MW (EEĮ 2 straipsnio 721 dalis), tačiau bendra leistina generuoti hibridinės elektrinės galia prijungimo prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklų taške būtų 200 MW. Taigi tokia planuojama įrengtoji galia ir generuojama galia neprieštarauja EEĮ 201 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Pažymėtina, kad ieškovei yra išduotas ketinimų protokolas dėl 200 MW saulės elektrinės statybos ir prijungimo prie operatoriaus tinklo.
30. EEĮ 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Aprašo 25 punkte taip pat nustatyta, kad nuo ketinimų protokolo pasirašymo su gamintoju dienos, operatorius rezervuoja ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektros įrenginiams prijungti reikalingą elektros tinklų galią ir pralaidumus.
31. Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia VERT išvadoje nurodytą teiginį, kad ieškovė nėra rezervavusi 200 MW saulės elektrinės pajėgumų. Pažymėtina, kad VERT nurodomoje AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų. Pažymėtina, kad VERT Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją informavo apie 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimą 2022 m. liepos 13 d., t. y. po to, kai ieškovei jau buvo išduotas ketinimų protokolas saulės elektrinei, taigi AIEĮ 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės rezervuoti pajėgumai išnyko.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovei yra rezervuotas 200 MW tinklo pralaidumas, ir ieškovė, plėtodama hibridinę elektrinę neketina didinti leistinos generuoti galios, vadinasi, pagal AIEĮ 14 straipsnio 10 dalį ieškovei tokiu atveju nereikės atskiro ketinimų protokolo dėl vėjo elektrinės prijungimo, atitinkamai jai nereikės rezervuoti papildomų tinklo pajėgumų. Taigi net jei atsakovės skaičiavimai dėl tinklo pralaidumo trūkumo yra teisingi, tai nesudaro pagrindo neišduoti ieškovei išankstinių prisijungimo sąlygų, nes jai papildomų tinklo pralaidumų nereikės rezervuotis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sprendžiant dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo yra žiūrima į tai, ar vėliau užteks tinklo pralaidumų, kad būtų išduotas ketinimų protokolas pagal išduotas išankstines prijungimo sąlygas. Kaip minėta, ieškovei atskiro ketinimų protokolo vėjo elektrinei, prijungiamai prie saulės elektrinės, pasirašyti nereikia, todėl atsakovės atstovo paaiškinimai tik patvirtina, kad tinklo pralaidumų trūkumas negalėjo būti teisėta priežastimi atsisakyti ieškovei išduoti išankstines prijungimo sąlygas.
33. Be to, teismo vertinimu, atsakovės atliekami tinklo pralaidumo skaičiavimai kelią pagristų abejonių dėl ieškovės teiginių apie tinklo pralaidumo trūkumus atitikimu tikrovei. Pirma, 2022 m. spalio 1 d. rašte atsakovė ieškovei nurodė, kad ginčo zonoje pralaidumas vėjo elektrinių prijungimui yra apie 760 MW, o atsakovė jau yra pasirašiusi ketinimų protokolus dėl 641,6 MW suminės galios vėjo elektrinių prijungimo. Triplike atsakovė nurodė, kad 2022 m. birželio mėn. tinklo pralaidumas buvo 510 MW ir sumažėjo iki 120 MW. Antra, nors 2022 m. gruodžio 12 d. rašte atsakovė, anksčiau pasiūliusi ieškovei kreiptis dėl 120 MW vėjo elektrinės prijungimo, trečią kartą atsisakė išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl galios įrenginių prijungimui pageidaujamoje prijungimo vietoje nepakankamumo, tačiau 2023 m. kovo 2 d., t. y. po to, kai ieškovei ne kartą nurodė, kad negali išduoti išankstinių prijungimo sąlygų 200 MW vėjo elektrinei dėl tinklo pralaidumo trukumo, išdavė išankstines prijungimo sąlygas 400 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinės prijungimui UAB „Energijos parkai“ (atsakovės viešai skelbiama informacija https://experience.arcgis.com/experience/a6a6b737d934436cad192f9721ac445a). Trečia, pagal 2023 m. kovo 7 d. viešai paskelbtą atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimo žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie laisvus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakoje (duomenys neskelbtini) (LN 457), prie kurios išankstines prijungimo sąlygas ir siekia gauti ieškovė, laisvi pralaidumai vėjo elektrinių prijungimui yra 400 MW, t. y. daugiau nei ne kartą prašė ieškovė. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė savo teiginių apie tinklo pralaidumą pagrįstumo.
34. Teismas kaip deklaratyvius ir neįrodytus vertina ir atsakovės teiginius apie pavojų ir katastrofiškas pasekmes visai elektros energetikos sistemai, jei ieškovei būtų išduotos jos pageidaujamos išankstinės prijungimo sąlygos. Pirma, tokių argumentų nepagrindžia jokie į bylą pateikti įrodymai. Antra, kaip matyti iš UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ išduotų išankstinių prijungimo sąlygų, atsakovė į jas įtraukė tam tikras apsaugines sąlygas, t. y. turi būti numatytos priemonės, kad sąlygose nurodyta leistina generuoti galia nebūtų viršyta nuosavybės riboje; turi būti suprojektuotos ir įrengtos priemones, ribojančios suminę saulės ir vėjo elektrinių generaciją; elektrinių prijungimas galimas tik tuo atveju, jei gamintojas suprojektuoja automatizuotą vėjo elektrinių parko generuojamos galios ribojimo sistemą su galima tolimesne integracija; vėjo elektrinių parko ribojimai būtų reikalingi esant nenormaliems perdavimo tinklo režimams, esant atjungtoms 330 kV linijoms arba pernelyg dideliems tranzitiniams srautams 330 kV linijomis, tam kad išvengti perkrovų 330 kV elektros perdavimo linijose. Sutiktina su atsakove, kad pagal EEĮ 23 straipsnio 1 dalį turi pareigą užtikrinti perdavimo sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą, tačiau šią savo pareigą atsakovė gali vykdyti išankstinėse prijungimo sąlygose nurodydama reikalavimus, kurie būtini patikimam, saugiam ir tinkamos kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti (AIEĮ 14 straipsnio 8 dalis), kas ir buvo padaryta UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ atveju.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atsisakymo išduoti ieškovei išankstines prijungimo sąlygas ginčo elektrinei motyvai – teisinio reglamentavimo stoka ir pralaidumo trūkumai – nepripažintini teisėtais ir pagrįstais. Jokių kitų argumentų, dėl kurių ieškovei negalėtų būti išduotos išankstinės prijungimo sąlygos jos nurodomai elektrinei, atsakovė nenurodė, taigi darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir įpareigoti atsakovę AB „Litgrid“ išduoti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies, jungiamos prie 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinės dalies, sudarančių hibridinę elektrinę, išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas bendrai 200 MW leistinai generuoti galiai.
36. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.
37. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 159 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad teisinėms paslaugoms ji išleido 9 525 Eur.
38. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą teisinių paslaugų suvestinę, sprendžia, kad išlaidos už ieškinio parengimą (2 475 Eur), kliento informavimą apie atsakovės siūlomas taikos sutarties sąlygas, atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sąlygų (iš viso 112,50 Eur), atsiliepimo analizę (112,50 Eur), dubliko rengimą (2 100 Eur) neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19 ir 8.20 punktus apskaičiuotų maksimalių dydžių, todėl gali būti priteisiamos iš atsakovės. Tuo tarpu išlaidos už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1 260 Eur), atsiliepimą į atskirąjį skundą (2 520 Eur), taikos sutarties derinimą (iš viso 945 Eur) viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.15, 8.16, 8.19 punktus apskaičiuotus maksimalius todėl turi būti mažinamos iki pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių. Priteistinos išlaidos už taikos sutarties derinimą pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus mažintinos iki 855,14 Eur (1 900,30 Eur x 0,1 x 4,5 val.), išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus mažintinos iki 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,4), išlaidos už atskirąjį skundą pagal Rekomendacijų 7 ir 8.15 punktus taip pat mažintinos iki 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,4).
39. Įvertinus ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ir priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinas 7 334,38 Eur (159 Eur + 2 475 Eur, 112,50 Eur + 112,50 Eur + 2 100 Eur + 855,14 Eur + 760,12 Eur + 760,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Litgrid“ (j. a. k. 302564383) išduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vėjo jėgainės“ (j. a. k. 304986020) 200 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės dalies, jungiamos prie 200 MW įrengtosios galios saulės šviesos elektrinės dalies, sudarančių hibridinę elektrinę, išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas bendrai 200 MW leistinai generuoti galiai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vėjo jėgainės“ (j. a. k. 304986020) iš atsakovės akcinės bendrovės „Litgrid“ (j. a. k. 302564383) 7 334,38 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė