Civilinė byla Nr. 2S-2545-614/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00018-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotojai D. D. ir A. D., skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Sweet art“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. (toliau – ir pareiškėja arba antstolė) pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sweet art“ (toliau – ir skolininkė).
2. Nurodė, kad yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. vykdomasis raštas Nr. e2-321-868/2022. Patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymo rezultatus, nustatyta, kad įpareigojimas nėra įvykdytas, todėl buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 585, 593 straipsniais bei 771 straipsnio 6 dalimi, prašė teismo spręsti baudos skyrimo skolininkei klausimą.
3. Suinteresuoti asmenys D. D. ir A. D. (toliau – ir išieškotojai) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė antstolės pareiškimą tenkinti visiškai ir priteisti suinteresuotam asmeniui D. D. iš suinteresuoto asmens UAB „Sweet art“ bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovų D. ir A. D. ieškinį atsakovams S., G., J., E. M., E. M. (V.), (duomenys neskelbtini)-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Sweet art“ ir 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei įpareigojo atsakovę UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą ir jis įsiteisėjo. Ieškovams 2022 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei. Antstolė 2022 m. gruodžio 28 d. aktu Nr. S022-23469 konstatavo, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas – žemės sklypo dalyje, nepašalinti visi ten esantys objektai. Antstolės konstatuotą teismo sprendimo neįvykdymą patvirtina tiek išieškotojų antstolei 2022 m. gruodžio 28 d. pateiktas dokumentas su nuotraukomis, tiek pateiktas antstolio M. D. 2022 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-101-2022K su priedais. Iš išieškotojų pateiktų nuotraukų matyti, kad pastatais neužstatytoje žemės sklypo dalyje prie įėjimo į UAB „Sweet art“ priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“ virtuvę yra likę tvoros elementai, kėdės, stalas ir kiti kavinės elementai, ant sklypų ribos yra likę tvoros elementai, medinės klombos, pavėsinė. Visi šie daiktai turėjo būti pašalinti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau tai nebuvo padaryta.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Sweet art“ atsiliepimu prašė netenkinti antstolės prašymo dėl baudos jai skyrimo.
6. Nurodė, kad skolininkė 2022 m. gruodžio 27 d. antstolei pateikė pranešimą, kad lauko terasoje – kieme skolininkei priklausančių daiktų nėra, po sprendimo jokia veikla kieme nevykdoma. Pateikė antstolei antstolio M. D. 2022 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-101-2022K, kuris patvirtina, kad teismo sprendimas yra įvykdytas – restorano „(duomenys neskelbtini)“ veikla ginčo kieme nutraukta, skolininkei priklausantys daiktai iš minėto kiemo pašalinti, teritorija sutvarkyta. Skolininkė gali iš ginčo kiemo pašalinti tik jai priklausančius daiktus – šiuo atveju tai ji ir padarė. Bet kokie kiti daiktai, kurie ginčo kieme atsirado ne skolininkės valia, nėra sprendimo dalykas ir, atitinkamai, skolininkė negali būti įpareigota pašalinti jai nepriklausančių daiktų. Tai, kad išieškotojos pateiktose 2017 m. restorano „(duomenys neskelbtini)“ vidinio kiemelio fotonuotraukose matyti tujos ar tvoros elementai, visiškai nereiškia, kad jie priklauso skolininkei. Skolininkė, vykdžiusi veiklą ginčo kieme tiesiog pritaikė jame esančius elementus savo veikloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei pavėsinė, nei malkos nėra nurodytos sprendime, todėl vien remiantis pažodiniu sprendimo aiškinimu, skolininkė nėra įpareigota jų pašalinti. Kiti išieškotojos nurodomi daiktai: tvoros elementai, klombos, stalas ir kėdės (išskyrus tuos, kurie buvo laikinai sudėti prie skolininkės įėjimo į patalpas), nėra skolininkės nuosavybė, todėl ji neturėjo nei teisės, nei pareigos juos pašalinti. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučio namo savininkų bendrija informavo bylą iš esmės nagrinėjusį teismą, kad skolininkė sprendimą jau yra įvykdžiusi, o ginčo kieme esantys daugiamečiai augalai nepriklauso skolininkei, malkos yra (duomenys neskelbtini) esančių butų nuosavybė, nes kai kurie (duomenys neskelbtini) yra kūrenami malkomis. Daiktus, esančius prie skolininkės kiemo įėjimo durų, skolininkė yra pašalinusi. Priešingai, nei teigia išieškotojai, skolininkė ginčo kieme jokios veiklos nevykdo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies. Skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) UAB „Sweet art“ vienkartinę 1 000,00 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-321-868/2022 (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-905-560/2022, šis sprendimas paliktas nepakeistas) nevykdymą suinteresuoto asmens (išieškotojos) D. D. naudai. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės UAB „Sweet art“ nuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo. Priteisė iš suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB „Sweet art“ suinteresuoto asmens (išieškotojos) D. D. naudai 2 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB „Sweet art“ 59,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos antstolės kontoroje 2022 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-177-14686 buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. vykdomasis raštas Nr. e2-321-868/2022, kuriuo atsakovė UAB „Sweet art“ įpareigota nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėms, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Antstolė 2022 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S022-23469, kuriame užfiksavo, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas – žemės sklypo, esančio dalyje, nepašalinti visi ten esantys objektai.
9. Nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucine dalyje nėra nurodytas baigtinis šalintinų objektų sąrašas, tačiau nurodyta, kad turi būti pašalinti visi aptariamoje sklypo dalyje esantys objektai ir kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės.
10. Teismas konstatavo, kad skolininkė UAB „Sweet art“ klausimus dėl ginčo kiemo aikštelėje esančių tam tikrų objektų priklausymo kitiems subjektams turėjo kelti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-321-868/2022 iš esmės. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu buvo nustatyti UAB „Sweet art“ įpareigojimai, dėl kurių vykdymo apimties šioje byloje yra ginčas, todėl skolininkė, manydama, kad teismo sprendimas nėra aiškus, tokius argumentus galėjo kelti apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai, teikti argumentus dėl tam tikrų objektų priklausymo kitiems subjektams. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo tiek D. D. ir A. D., tiek UAB „Sweet art“ apeliacinius skundus ir 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-905-560/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendžiant teismo sprendimo, įpareigojančio asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, (ne)įvykdymo, atitinkamai, ir baudos skyrimo (ne)pagrįstumo klausimą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, skolininkės argumentai dėl tam tikrų objektų galimai priklausymo kitiems subjektams šioje byloje nenagrinėtini, nes nepatenka į byloje sprendžiamo klausimo dalyką. Teismas, įsiteisėjusiu sprendimu UAB „Sweet art“ įpareigodamas pašalinti visus pastatais neužstatytoje žemės sklypo dalyje esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėms, suoliukus ir kt.), priešingai nei bando įrodyti skolininkė šioje byloje, rezoliucinėje dalyje, taigi, ir vykdomajame dokumente, šalintinų objektų neidentifikuoja pagal jų priklausymą nuosavybės teise UAB „Sweet art“. Todėl vertintina, ar yra pašalinti visi ginčo kieme esantys objektai, kaip nurodyta vykdomajame dokumente, atskirai nesiaiškinant kam jie priklauso.
11. Antstolė 2022 m. gruodžio 28 d. neįvykdymo aktu Nr. S022-23469 nustatė, kad žemės sklypo dalyje, nepašalinti visi ten esantys objektai. Iš išieškotojų antstolei pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad yra likusios tvoros elementai, kėdės, stalas, klombos (byloje dar vadinamos tujomis), pavėsinė. Skolininkė pateikė antstolio M. D. 2022 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-101-2022K, kuriame antstolis nurodė, kad namo vidiniame kieme, faktinių aplinkybių konstatavimo metu nėra statinių, skėčių, stalų su kėdėmis, suoliukų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konstatuota kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas.
12. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukose užfiksuota kitokia informacija nei konstatavo pats antstolis – aiškiai matosi, kad nėra pašalintas stalas su kėdėmis, nors antstolio nurodyta priešingai. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad nepašalinti ir kiti objektai – klombos (tujos), tvoros elementai, pavėsinė. Kartu su atsiliepimu skolininkė teismui pateikė nuotrauką, kuri buvo padaryta 2023 m. vasario 21 d., taigi, dalis daiktų buvo pašalinti jau po antstolės kreipimosi dėl baudos skyrimo, taip pat po antstolio M. D. 2022 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo. Vis dėl to, liko nepašalinti kiti ginčo kieme esantys objektai, nors pagal teismo sprendimą skolininkė įpareigota pašalinti visus ginčo kieme esančius objektus. Nurodytų motyvų pagrindu teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas.
13. Padarė išvadą, kad skolininkė sąmoningai nevykdė teismo sprendimo ir nepašalino visų objektų, esančių pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje – t. y. taip, kaip nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas skolininkės neveikimą laikė nesąžiningu ir konstatavo, jog skolininkė UAB „Sweet art“ yra kalta dėl teismo sprendimo nevykdymo.
14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs skolininkės elgesį bei teismo sprendimo neįvykdymo trukmę, teismas sprendė, jog yra pagrindas skolininkei UAB „Sweet art“ skirti vienkartinę 1 000,00 Eur dydžio baudą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „Sweet art“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo skolininkei UAB „Sweet art“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
15.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai išėjo už 2022 m. sausio 3 d. sprendimo ribų. Sprendimas buvo priimtas byloje pagal išieškotojos ir jos sutuoktinio ieškinį skolininkei dėl jos vykdytos restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklos kieme. Sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas reikalavimas yra sietinas su restorano veikla ginčo kieme. Sprendime nurodytas įpareigojimas skolininkei yra išskirtinai sietinas tik su jos vykdyta restorano veikla (duomenys neskelbtini) kieme. Teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu įpareigojo pašalinti tik su skolininkės vykdyta veikla ginčo kieme susijusius daiktus: tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt. Bet kokie kiti daiktai, kurie nesusiję su skolininkės vykdyta veikla ginčo kieme nėra minėtos bylos dalykas. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi tuo, kad sprendime nurodymas „ir kt.“ neva reiškia, kad turi būti pašalinti visi ginčo kieme esantys daiktai. Bet kokie daiktai, kurie nėra skolininkės nuosavybė ar jos teisėtai valdomi (išsinuomoti, gauti panaudai), o buvę iki skolininkės veiklos ginčo kieme pradžios, neįeina į sprendimo nuorodą „ir kt.“. Sprendime nėra nurodoma, kad turi būti pašalinti visi kieme esatys objektai, todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį akivaizdžiai nepagrįstai tiesiog pakeisdamas jos žodžius, išplėtė jo rezoliucinės dalies vykdymo apimtį.
15.2. Skolininkė negali pašalinti iš kiemo jai nepriklausančius daiktus (objektus), nes tai būtų akivaizdus trečiųjų asmenų, neįtrauktų į šią bylą, nuosavybės teisių pažeidimas. Skolininkė gali iš ginčo kiemo pašalinti tik jai priklausančius daiktus, ką ji ir padarė. Bet kokie kiti daiktai, kurie ginčo kieme atsirado ne skolininkės valia, nėra sprendimo dalykas ir, atitinkamai, skolininkė negali būti įpareigota pašalinti jai nepriklausančių daiktų. G. M. paaiškino ir pateikė į bylą rašytinius liudytojo parodymus, kad išieškotojos nurodomos kaip nepatrauktos tujos su vazonais, tvoros elementai, malkos ir malkinės yra jo ir kitų namo gyventojų nuosavybė. Butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra kūrenami malkomis. Malkos ginčo kiemo malkinėse buvo laikomos daugybę metų. Skolininkei malkos yra nereikalingos. G. M. 2015 m. sausio mėnesį užsakė ginčo vazonus iš UAB „Simedva“. Išieškotoja į bylą pateikė įrodymą, kad dar 2015 m. vazonai su tujomis ir tvoros elementai buvo ginčo kieme – tą patvirtina 2015 m. rugpjūčio 19 d. statybos leidimas, išduotas G. M., kuriame užfiksuotas ginčo kiemas ir jame esantys vazonai su dar mažomis tujomis ir tvoros elementai. Skolininkė savo veiklą ginčo kieme pradėjo tik 2018 m.
15.3. Teismo skirta bauda yra visiškai nemotyvuota, tiesiog nurodoma konkreti suma, tačiau kuo remiantis ji nustatyta – nenurodoma.
15.4. Pateikė skolininkės susirašinėjimą su G. M., kuris pagrindžia skolininkės poziciją dėl objektų pašalinimo iš ginčo kiemo negalimumą.
16. Antstolė A. S. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad vykdymo procese, patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, buvo nustatyta, kad įpareigojimas nėra įvykdytas, apie tai vykdomojoje byloje buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
17. Išieškotojai A. D. ir D. D. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
17.1. Skolininkė sprendimo vykdymo metu siekia, kad būtų pakeista sprendimo rezoliucinė dalis ir jai įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas įpareigojimas būtų susiaurintas. Nei ginčą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nesutiko su skolininkės reikalavimu, pasinaudojant teismo sprendimo išaiškinimo institutu, keisti sprendimo rezoliucinę dalį ar/ir siaurinti nustatytus įpareigojimus. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas (jo turinys) yra tose ribose, kuriose skolininkės atlikti veiksmai turėjo būti ir buvo įvertinti. Skolininkės atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad teismas turėjo tikrinti ne rezoliucinės sprendimo dalies įvykdymą, o spręsti, ar likę nepašalinti daiktai yra/buvo susiję su skolininkės vykdyta veikla, yra visiškai nepagrįstas. Skolininkės atstovas yra pripažinęs, kad tvoros elementais, klombomis ir tujomis skolininkė yra atribojusi savo veiklą. Išieškotojai yra pateikę pačios skolininkės socialiniuose tinkluose Facebook viešintas nuotraukas, kuriose matosi, kad tvoros elementai ir prie jų pritvirtintos klombos su tujomis naudotos restorano terasai atskirti, atributikai pakabinti, jaukumui sukurti. Tvoros elementai yra nurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje, o tai, kad jie iki šiol nepašalinti, akivaizdžiai patvirtina teismo įpareigojimų nevykdymą.
17.2. Skolininkės po sprendimo įsiteisėjimo iškelta versija neva dalis ginčo vidiniame kieme esančių ir nurodytų pašalinti daiktų jai nepriklauso, prieštarauja pagrindinėje byloje tiek skolininkės, tiek ir kitų atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turiniui, pagrindinėje byloje teiktiems paaiškinimams ir įrodinėtoms aplinkybėms. Ta aplinkybė, jog reikalavimas pašalinti objektus buvo pareikštas UAB „Sweet art“ niekada pagrindinėje byloje nekėlė klausimų ir atsakovų prieštaravimų. Byloje buvo keliamas klausimas dėl draudimo ir įpareigojimo vietos, bet ne dėl subjekto, kuriam draudimas ir įpareigojimas turi būti taikomas. Nei atsakovė UAB „Sweet art“, nei atsakovai S. M. ir G. M., nei (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamųjų namų bendrija neginčijo fakto, kad terasoje esantys objektai priklauso UAB „Sweet art“. Atsakovai S. M. ir G. M. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad vidiniame kieme (duomenys neskelbtini) jie turi tik kiemo aikštelę ir daugiau nieko neturi, su vykdoma veikla yra visiškai nesusiję. Į bylą buvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys, jie pagrindinės bylos nagrinėjimo metu galėjo pateikti savo argumentus ir įrodymus, šia teise jie pasinaudojo, todėl teismo sprendimo, kurį priimant minėti asmenys dalyvavo, įvykdymas niekaip nepažeis šių asmenų teisių.
17.3. Skirdamas vienkartinę baudą teismas konstatavo, kad skolininkė yra kalta dėl sprendimo neįvykdymo, tačiau nusprendė, kad 1 000 Eur sankcija yra proporcinga skolininkės padarytam pažeidimui, atitinka protingumo, teisingumo principus, taip pat yra pakankama, kad paskatintų skolininkę įvykdyti teismo sprendimą. Įvertinus tai, kad ginčijama nutartimi teismas skyrė 1 000 Eur baudą už 9 mėnesius (nuo antstolės konstatuoto fakto) nevykdomą sprendimą, manytina, kad skirta bauda yra simbolinė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas skolininkui skyrė baudą už teismo sprendimo neįvykdymą remiantis CPK 771 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. S. 2022 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-177-14686 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-321-868/2022, kuriuo skolininkė UAB „Sweet art“ įpareigota nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėms, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Antstolė 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S022-23469, užfiksavo, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas – žemės sklypo dalyje nepašalinti visi ten esantys objektai.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
22. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.
23. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
24. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
26. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. vykdomasis raštas Nr. e2-321-868/2022 išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-321-868/2022. Nurodytu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Pagal nurodytą sprendimą skolininkė, be kita ko, turėjo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus.
28. Nagrinėjamu atveju antstolė A. S. 2022 m. gruodžio 28 d. aktu Nr. S022-23469 konstatavo, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas – žemės sklypo dalyje, nepašalinti visi ten esantys objektai. Pažymėtina, kad tiek išieškotojų nuotraukos, tiek antstolio M. D. 2022 m. lapkričio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad žemės sklypo dalyje, nepašalinti visi ten esantys objektai, pvz. stalai su kėdėmis, tvoros elementai, klombos, kas pagrindžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas nėra įvykdytas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors pagal teismo sprendimą skolininkė įpareigota pašalinti visus ginčo kieme esančius objektus, tačiau liko nepašalinti visi ginčo sklype esantys objektai.
29. Atskirajame skunde skolininkė teigė, kad negali pašalinti iš kiemo visų daiktų (objektų) nes jie jai nepriklauso.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-321-868/2022 ieškovų D. D. ir A. D. ieškinys dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo buvo pateiktas ne tik atsakovei UAB „Sweet art“, bet ir ginčo žemės sklypo savininkams J. M., E. M., S. ir G. M., taip pat (duomenys neskelbtini)-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai. Bylos duomenys pagrindžia, kad ginčo šalys klausimo dėl ginčo žemės sklypo dalyje esančių daiktų (objektų) priklausimo išimtinai UAB „Sweet art“ nekėlė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skolininkė UAB „Sweet art“ klausimus dėl ginčo kiemo aikštelėje esančių tam tikrų objektų priklausymo kitiems subjektams turėjo kelti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-321-868/2022 iš esmės arba teikiant apeliacinį skundą. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Skolininkė klausimą dėl iš žemės sklypo šalintinų daiktų (objektų) priklausimą kitiems asmenims kelia tik vykdymo procese. Teismas, įsiteisėjusiu sprendimu UAB „Sweet art“ įpareigodamas pašalinti visus pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėms, suoliukus ir kt.), šalintinų objektų neidentifikuoja pagal jų priklausymą nuosavybės teise UAB „Sweet art“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertintino, ar yra pašalinti visi ginčo kieme esantys objektai.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).
32. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimo. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė pilnai neįvykdė teismo sprendimo, t. y. nepašalino visų objektų esančių ginčo žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkei baudą, įvertino jos elgesį, teismo sprendimo neįvykdymo trukmę, todėl sprendė skirti vienkartinę baudą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Taigi, paskirta 1 000 Eur bauda nėra didelė, palyginus su minimoje teisės normoje nustatyta galima maksimalia bauda. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokio dydžio bauda yra proporcinga skolininkės padarytam pažeidimui, atitinka protingumo, teisingumo principus, taip pat yra pakankama, kad paskatintų skolininkę įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad baudos dydis buvo paskirtas nemotyvuotai.
35. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skolininkės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Suinteresuoti asmenys D. D. ir A. D. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydžių, todėl priteisiamos suinteresuotam asmeniui A. D., sumokėjusiam už bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“, juridinio asmens kodas 304234548, suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Eglė Surgailienė