Civilinė byla Nr. e3K-3-362-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02422-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir V. B. dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui; 2) įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, esantį Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 3) per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti V. B. per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti pagal 2016 m. gruodžio 15 d. rašytinį pritarimą projektui atliktų statybos darbų padarinius ir sutvarkyti statybvietę; 4) nustatyti, kad V. B., neįvykdęs 3 punkte nurodyto reikalavimo, privalės mokėti baudą po 30 Eur už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo.
3. Ieškovė nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija rašytiniu pritarimu suteikė teisę V. B. atlikti statinio, esančio Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, pakeisti jo paskirtį iš gamybos ir pramonės paskirties į gyvenamąją. Ieškovė nustatė, kad projekte nurodyta statybos rūšis – kapitalinis remontas – neatitinka projekto duomenų, nes projektuojamas kitokių nei esami matmenų pastatas. Statinio matmenų pakeitimas yra rekonstrukcijos darbų požymis. Nepateikti statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ nurodyti būtinieji dokumentai: ištrauka iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, projekto konstrukcijų dalis ir kt. Kadangi atsakovas V. B. pradėjo statybos darbus – statinio ardymą – pagal neteisėtai išduotą rašytinį pritarimą, todėl turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 15 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui dalį dėl katilinės pastato kapitalinio remonto ir paskirties keitimo; įpareigojo atsakovą V. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statiniui pertvarkyti; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas V. B. siekia ne atkurti katilinę, bet ją pertvarkęs sukurti naują statinį – daugiabutį gyvenamąjį namą, įrengti gyvenamąsias patalpas, todėl konstatavo, jog V. B. statybą laikyti kapitaliniu remontu nėra pagrindo. Pramoninės paskirties statinio pertvarkymas į gyvenamąsias patalpas, pakeičiant statinio matmenis, laikančiąsias sienas, iš esmės keičiant fasadų išvaizdą, pertvarkant vidaus erdves, yra rekonstrukcija. Rekonstrukciją leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį, o ne rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Dėl to leidimui rekonstruoti statinį gauti turėjo būti pateikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai, įskaitant rekonstravimo projektą. Be to, katilinę pertvarkant į daugiabutį gyvenamąjį namą, yra būtinos projekto dalys: konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo. V. B. savivaldybei pateiktame projekte tokių dalių nėra, taip pat nepateikta sutartis su žemės sklypo, kuriame yra V. B. priklausanti katilinė, savininku, valdytoju ar naudotoju. Dėl to teismas pripažino negaliojančia rašytinio pritarimo statinio projektui dalį dėl katilinės pertvarkymo. Kadangi ginčijamu rašytiniu pritarimu statinio projektui taip pat pritarta ir ypatingo statinio – kamino bei neypatingo statinio – rūsio griovimui, tačiau ieškovė šios dalies rašytinio pritarimo neginčija, teismas konstatavo, kad pripažinti šią pritarimo dalį negaliojančia nėra pagrindo.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad katilinei pertvarkyti į gyvenamąjį namą būtina parengti projektinę dokumentaciją, išspręsti žemės naudojimo klausimus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustatė 1 (vienerių) metų terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
7. Ieškovės reikalavimą per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą V. B., gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį taip, kad šis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, teismas laikė nekonkrečiu ir sprendė, kad, jį patenkinus, tokio sprendimo vykdymo kontrolė būtų negalima, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą V. B. savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų padarinius ir sutvarkyti statybvietę, konstatavęs, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju pertvarkoma katilinė nėra kultūros paveldo statinys, jos išardymu viešasis interesas nepažeistas, todėl atsakovui taikyti šią statybos padarinių šalinimo priemonę pagrindo nėra.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo pritarime nėra nurodyta, jog juo suteikiama teisė atlikti rūsio ir kamino kapitalinį remontą, tačiau kadangi pritarime yra duomenų, kad statinio projektą sudaro ne tik katilinės pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas, bet ir rūsio bei kamino griovimas, padarė išvadą, kad ginčijamu pritarimu pritarta pastarųjų statinių griovimui. Kadangi patvirtintas vientisas projektas, parengtas visiems trims objektams, todėl dalis projekto negali būti įgyvendinama be kitos projekto dalies. Reikalavimas pripažinti negaliojančia nurodytą projekto dalį nebuvo pareikštas, todėl kolegija nurodė, kad teismo sprendimą dėl šios dalies ne panaikina, bet patikslina, pašalindama iš jo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių išvadą, jog pripažįstama negaliojančia dalis atsakovės išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui, t. y. pašalinant žodį „dalį“.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimas pašalinti pagal ginčo rašytinį pritarimą atliktų statybos darbų padarinius ir sutvarkyti statybvietę galėtų būti vykdomas tik atsiradus tam tikrai sąlygai – negavus naujo statybą leidžiančio dokumento. Be to, pareiga sutvarkyti statybvietę statytojui atsiras, jei ieškovė pateiks duomenis, kad statybvietė yra netvarkinga, kelia pavojų visuomenei.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo atsakovui V. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statiniui, esančiam Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), pertvarkyti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: 1) įpareigoti atsakovą V. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti naują statybą leidžiantį dokumentą statiniui, esančiam Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), pertvarkyti; 2) per nustatytą terminą neatlikus 1 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti pagal 2016 m. gruodžio 15 d. rašytinį pritarimą projektui Nr. RPSP-06-161215-00030 atliktų statybos darbų padarinius ir sutvarkyti statybvietę; kitas skundžiamo sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, statytojui per teismo nustatytą terminą negavus statybą leidžiančio dokumento, teismas įpareigoja statytoją vykdyti 33 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. teismas įpareigoja statytoją nugriauti statinį (33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas (33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas neišsprendė padarinių šalinimo klausimo tuo atveju, jei vykdant teismo sprendimą nebus gautas statybą leidžiantis dokumentas. Bylą nagrinėję teismai nepateikė motyvų, kodėl nagrinėjamoje byloje Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas neturi būti taikomas visa apimtimi, išsprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.
12.2. Statybą leidžiančiame dokumente yra nurodoma, kokiam statiniui (-iams) kokius statybos darbus suteikiama teisė atlikti. Ginčijamu 2016 m. gruodžio 15 d. išduotu rašytiniu pritarimu projektui leista atlikti tik vieno statinio – katilinės – kapitalinį remontą, o pritarimo griauti ypatingą statinį – kaminą ir neypatingą statinį – rūsį Elektrėnų savivaldybės administracija neišdavė, nors projekte nurodytas kamino ir rūsio griovimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo pritarime nėra nurodyta, jog juo suteikiama teisė atlikti rūsio ir kamino kapitalinį remontą, tačiau kadangi pritarime yra duomenų, kad statinio projektą sudaro ne tik katilinės pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas, bet ir rūsio bei kamino griovimas, padarė išvadą, kad ginčijamu pritarimu pritarta pastarųjų statinių griovimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių išvadą, kad pripažįstama negaliojančia dalis rašytinio pritarimo, ir nurodė, kad pripažįstamas negaliojančiu rašytinis pritarimas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rašytiniu pritarimu yra pritarta rūsio ir kamino griovimui, ir išėjo už nagrinėjamos bylos ribų, pasisakydamas dėl klausimų, dėl kurių šalių ginčo nebuvo. Tai yra pagrindas šalinti šį teismo motyvą iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies.
13. Atsakovai atsiliepimais į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, todėl jie pateikiami apibendrinti:
13.1. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta galimybė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas. Šioje byloje aptariama katilinė nėra kultūros paveldo statinys, jos išardymu viešasis interesas nepažeistas, todėl atsakovui taikyti šių statybos darbų padarinių šalinimo priemonę – įpareigoti atsakovą atstatyti katilinę – nėra pagrindo, jos taikymas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
13.2. Apeliacinės instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje, susiję su ginčo rašytinio pritarimo teisėtumu, nesukurs bylos dalyviams teisinių padarinių ateityje, nes byloje nustatyta, jog atlikti darbai priskiriami katilinės rekonstrukcijos darbams, o šios rūšies darbams reikalingas kitos rūšies statybą leidžiantis dokumentas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl padarinių, panaikinus neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą
14. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–3 punktų, kuriuose reglamentuojami padariniai, teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju, atsakovui vietoj panaikinto statybą leidžiančio dokumento per teismo nustatytą terminą negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turi būti atkuriama padėtis, buvusi iki atliktų statybos darbų, konkrečiai – atsakovas turėtų būti įpareigotas atstatyti pastato dalis, nugriautas atliekant statybos darbus pagal panaikintąjį statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė taip pat teigia, kad teismai nemotyvavo sprendimo netaikyti nurodytų padarinių.
15. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ir jos 1–3 punktuose nurodyta: „Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:
1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;
3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus <...>“.
16. Iš pacituotų teisės normų nuostatų matyti, kad teisės norma, esanti ieškovės prašomo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto paskutiniajame sakinyje, kuri akcentuojama kasaciniame skunde, nukreipia į tos pačios dalies 1 ir 2 punktus. Kadangi nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovo atlikti statybos darbai pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą – statinio dalių ardymas, tai Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto, reglamentuojančio neteisėtai pastatyto statinio nugriovimą, taikymas nagrinėjamu atveju neaktualus. Dėl to spręstinas tik Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nustatančio statytojo pareigą atstatyti nugriautą statinį (jo dalį), taikymo klausimas.
17. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas atsisakymą tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti atliktų statybos darbų padarinius negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, pažymėjo, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nėra pagrindas įpareigoti atsakovą atstatyti jo iš dalies nugriautą buvusios katilinės pastatą, nes šis nėra kultūros paveldo statinys, jo išardymu viešasis interesas nepažeistas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, papildomai nurodė, kad pareiga sutvarkyti statybvietę statytojui atsiras, jei ieškovė pateiks duomenis, kad statybvietė yra netvarkinga, kelia pavojų visuomenei. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai nemotyvavo atsisakymo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus neteisėtos statybos padarinius.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nugriaudamas statinį ar jo dalį, statinio savininkas įgyvendina savo nuosavybės teisę, įskaitant jos sudėtinę dalį – teisę disponuoti daiktu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia (be kita ko), aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.
19. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., 2009 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Kozacioglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03; 2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62).
20. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).
21. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
22. Kasacinio teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).
23. Griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė gali būti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 71 punktas).
24. Pastato savininko įpareigojimas atstatyti nugriautą jam nereikalingą statinį ar jo dalį varžo jo turimą nuosavybės teisę ir pasirinktą šios teisės įgyvendinimo būdą, todėl gali būti taikomas tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos tokį įpareigojimą taikyti.
25. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti įpareigotas atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį) – statinys turi kultūros paveldo statinio statusą arba jį nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas.
26. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš minėtų dviejų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti būtinų sąlygų – buvusios katilinės pastatas, kurio dalis buvo nugriauta, neturi kultūros paveldo statinio statuso, šią dalį nugriovus, viešasis interesas nebuvo pažeistas. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodo, kad teismai būtų netinkamai nustatę minėtas faktines aplinkybes, padarydami teisės normų pažeidimus.
27. Taigi nesant įstatyme nustatyto pagrindo, negalima taikyti statinio savininko nuosavybės teisių įgyvendinimą varžančios priemonės. Be to, nenustačius, kad nebeeksploatuojamos katilinės pastato dalies nugriovimu būtų pažeistos kitų asmenų konkrečios teisės, neegzistuojant viešajam interesui, kad būtų atkurta pirminė katilinės pastato padėtis, vykdant savininko interesams prieštaraujantį statinio atstatymą, būtų patirtos didelės išlaidos. Tai reiškia, kad, tenkinant ieškovės reikalavimą, nesant įstatymo ginamo tikslo, būtų suvaržytos savininko nuosavybės teisės, pažeidžiant proporcingumo principą, reikalaujantį teisingos pusiausvyros tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atkurti katilinės pastato būklę, buvusią iki statybos darbų atlikimo.
28. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai). Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013). Atsižvelgiant į šias nuostatas, jei įstatymo nustatyta tvarka būtų nustatyta, kad iš dalies nugriautas ir neatstatytas statinys kelia avarijos grėsmę, turi būti imamasi priemonių tokiai grėsmei pašalinti (Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo įpareigoti atsakovą atkurti statinio pradinę padėtį negrindžia pirmiau nurodyto pobūdžio grėsme, todėl klausimų dėl nurodytų priemonių taikymo šioje byloje nekyla.
29. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies koregavimo nėra susiję su ieškovės suformuluotu kasacinio skundo dalyku, jais nekeliama klausimų dėl materialiosios teisės normų ar esminių proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių lemti neteisingą bylos išsprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų, kaip neatitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje ir 347 straipsnio 1 dalyje suformuluotų reikalavimų, nepasisako.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, kasacine tvarka išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti šioje byloje skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,08 Eur tokių išlaidų. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 7,08 Eur (septynis Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas