Civilinė byla Nr. e2-367-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00690-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17.; 3.4.3.7.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta išbraukti kreditorę iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ kreditorių sąrašo ir nemokumo administratoriui paskirta bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Torado“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Kęstutis Puidokas. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.

2.       Nemokumo administratorius 2022 m. sausio 6 d. patikslintu prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo kreipėsi į teismą prašydamas išbraukti N. D. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Torado“ finansinių reikalavimų sąrašo. Nurodė, kad, remdamasis naujai gautais įrodymais, nustatė, jog nuo 2014 iki 2019 metų artimųjų giminaičių R. M., A. D., N. D.ir susijusio asmens R. B. vardu UAB „Torado“ buvo paskolinta 426 995,36 Eur už vidutines 22 proc. metines palūkanas, šiems asmenims išmokėta 210 485,32 Eur palūkanų suma. Duomenų, kad šiai pinigų skolinimo veiklai buvo įregistruota individuali veikla, neturima. Bankroto byloje esantys ieškovai – kreditoriai, taip pat N. D. galimai yra tik formalūs (fiktyvūs) BUAB „Torado“ kreditoriai, savo vardu sudarę paskolos sutartis su bendrove, o tikrasis bendrovės kreditorius galimai yra N. D.sutuoktinis V. D.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi BUAB „Torado“ nemokumo administratoriaus Kęstučio Puidoko prašymą dėl kreditorės N. D. išbraukimo iš atsakovės BUAB „Torado“ kreditorių sąrašo atmetė, paskyrė nemokumo administratoriui Kęstučiui Puidokui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos sumos nurodė sumokėti kreditorei N. D. ir pažymėjo, kad bauda turi būti sumokėta iš asmeninių nemokumo administratoriaus lėšų.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „Torado“, atstovaujama direktoriaus A. N., (paskolos gavėja) ir N. D. (paskolos davėja) 2016 m. gegužės 30 d. pasirašė paskolos sutartį dėl 30 000 Eur paskolos (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kurią paskolos davėja įsipareigojo pervesti į paskolos gavėjos sąskaitą banke, o pastaroji paskolos sumą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gegužės 30 d. (vėliau paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Tarp šalių nėra ginčo, jog 30 000 Eur paskolos sumą paskolos davėja pervedė paskolos gavėjai (atsakovei) į sąskaitą banke, taip, kaip buvo susitarta sutartyje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad paskolos suma nebuvo grąžinta.

5.       N. D. 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškė 45 455,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Torado“ bankroto byloje, kurį sudaro 30 000 Eur paskolos (skolos) suma, 8 770,65 Eur pelno palūkanų už naudojimąsi pinigais ir 6 685,04 Eur delspinigių. Kreditorės reikalavimai buvo kildinami iš minėtos paskolos sutarties, tačiau nemokumo administratorius 2021 m. spalio 5 d. prašymu teismui (DOK-36180) bankroto byloje pateikė teismui tvirtinti kreditorės N. D. 30 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės BUAB „Torado“ kreditorės naudai priteista 30 000 Eur paskolos suma, taip pat palūkanos ir netesybos (delspinigiai) pagal 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį, dar nėra įsiteisėjęs. Teismas nemokumo administratoriaus pareiškimo pagrindu nutartimi patvirtino kreditorės N. D. finansinį 30 000 Eur reikalavimą, nutartis yra įsiteisėjusi.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5132-627/2021 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei BUAB „Torado“ dėl skolos priteisimo ir ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės BUAB ,,Torado“ 30 000 Eur skolos, 6 360 Eur palūkanų, 3 512,49 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 973 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės N. D. naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 10 d. Iš teismo sprendimo matyti, jog iš atsakovės ieškovei yra priteista 30 000 Eur skolos suma būtent pagal 2016 m. gegužės 30 d. šalių sudarytą paskolos sutartį. Teismas nurodė, kad duomenų, jog atsakovė BUAB „Torado“ būtų įvykdžiusi įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą nėra pateikta, todėl šalinti kreditorę N. D. iš atsakovės (bendrovės) kreditorių sąrašo nėra teisinio pagrindo.

7.       Teismas sprendė, kad visos kitos nemokumo administratoriaus nurodomos neva naujos aplinkybės prašymo nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės ir teoriškai galėtų būti bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo pagrindu.

8.       Teismas sutiko su su kreditorės argumentais, kad nemokumo administratorius pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą (pareiškimą), tuo akivaizdžiai ir sąmoningai piktnaudžiaudamas teise, tokiam procesiniam elgesiui objektyviai neatitinkant sąžiningo elgesio standartų, o tai lėmė nepateisinamą teismo resursų eikvojimą ir kreditorės papildomą poreikį bylinėtis, pažeidžiant kitų proceso dalyvių interesus. Nemokumo administratorius žinojo arba privalėjo žinoti apie įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, minimos bylos procese dalyvavo. Teismo vertinimu, yra pagrindas paskirti nemokumo administratoriui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos sumos skiriant kreditorei.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       BUAB „Torado“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas netinkamai, neprofesionaliai bei formaliai atliko savo pareigas, o nutartis surašyta visiškai nesigilinant į svarbias faktines aplinkybes, neatliekant įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė civilinio proceso rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

9.2.                      Nemokumo administratorius dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išsiaiškinti ir surinkti duomenis, ar kreditorės N. D. finansiniai reikalavimai yra teisėti, administratorius gavo Lietuvos Banko atsakymą, VMI atsakymą, Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymą, buvusio vadovo paaiškinimą ir kitus. VMI ir Lietuvos Bankas savo raštuose nurodė, kad, siekiant atlikti sandorių analizę, reikalingas kompleksinis tyrimas. Šiuose raštuose patvirtinta, kad kreditorė ir jos giminaičiai galimai vertėse neteisėta skolinimo veikla. Šioje byloje tai ir siekiama išsiaiškinti, tačiau nėra aišku, kodėl kelią tam užkerta pats teismas. Iš neteisės neatsiranda teisė, taigi iš galimai neteisėtų veiksmų jokie kreditorių teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti.

9.3.                      Nemokumo administratorius atliko sąžiningus ir rūpestingus veiksmus. Nemokumo administratorius, bylą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teisme, neturėjo reikiamų duomenų, kuriuos gavo tik bankroto bylos eigoje. Taigi, atlikęs daugybę tyrimų, bando apginti visų kreditorių interesus.

9.4.                      Teismas, paskirdamas baudą, visiškai neanalizavo prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, nenurodė, kokiomis teisėmis piktnaudžiavo, kaip buvo pakenkta procesui. Teismas ignoravo nemokumo administratoriaus pateiktus dokumentus, priežastis, dėl kurių jis pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą.

9.5.                      Atsakovė pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė informacijos apie konkrečias suteiktas paslaugas. Be to, prašoma priteisti suma ženkliai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius.

10.       Kreditorė N. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Ginčas buvo išnagrinėtas atskiroje civilinėje byloje, adminsitratoriui buvo suteiktos visos galimybės įrodyti savo argumentų pagrįstumą. Administratorius iš esmės siekia perkelti įrodinėjimo naštą teismui, tačiau, nors bankroto bylose teismas ir turi būti aktyvus, tačiau tai neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos.

10.2.                      Paskola yra suteikta bendrovei ir jos verslo tikslais, o ne fiziniam asmeniui ir jo asmeninių poreikių patenkinimui. Tuo tarpu Lietuvos banko atsakymuose pateiktas vertinimas susijęs su situacija, kuomet paskolos yra suteikiamos fiziniams asmenims vartojimo tikslais. Todėl akivaizdu, kad skundo argumentai ir Lietuvos banko atsakymai neturi jokios reikšmės šiai bylai ir neįrodo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Administratorius nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, ar VMI, kaip mokesčių administratorius, turi pretenzijų kreditorei dėl suteiktos paskolos.

10.3.                      Kreditorės reikalavimas buvo patenkintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5132-627/2021, jis yra įsiteisėjęs. Šis sprendimas turi prejudicinę galią. Be to, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino kreditorės reikalavimų teisėtumą. Administratorius tokių nutartimi nustatytų aplinkybių neginčijo, tad jau vien tai paneigia skundo argumentus visa apimtimi.

10.4.                      Baudos skyrimas administratoriui buvo pasekmė veiksmų, kurie vyko nuosekliai ir išskirtinai prieš bendrovės kreditorę: iš pradžių administratorius sutiko su kreditorės finansiniu reikalavimu ir pateikė jį tvirtinti teismui. Administratoriaus pozicija pakito tik tada, kai ji pateikė prašymą atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą. Vėliau kreditorė kreipėsi į administratorių prašydama neorganizuoti kreditorių susirinkimo be didžiąją reikalavimų dalį turinčių kreditorių dalyvavimo, tačiau tai pavyko pasiekti tik su teismo pagalba. Administratorius neginčijo identiškos paskolos sutarties, sudarytos su Diana Anušauskiene, kuri yra buvusio bendrovės vadovo Artūro Naujiko sesuo, taip pat nekvestionavo jos finansinio reikalavimo. Tai patvirtinta, kad kreditorės finansinis reiklavimas ginčijamas tik su tikslu vilktini kreditorės galimybes visapusiškai naudotis savo teisėmis.

10.5.                      Bylinėjimosi išlaidos kreditorei priteistos pagrįstai ir jos neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

13.       BUAB „Torado“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, teikia atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta kreditorę N. D. išbraukti iš BUAB „Torado“ kreditorių sąrašo ir kuria nemokumo administratoriui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nemokumo administratorius atskirajame skunde taip pat išdėstė argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šis klausimas buvo išspręstas papildoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, dėl kurios atskirasis skundas nebuvo pateiktas. Taigi teisėjų kolegija pasisako tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl N. D. išbraukimo iš kreditorių sąrašo

14.       Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Torado“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, inter alia (taip pat) ir kreditorės N. D.antros eilės 30 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties.

15.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5132-627/2021 buvo išnagrinėtas ginčas tarp ieškovės N. D.ir UAB „Torado“ dėl skolos pagal 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį priteisimo, ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovės UAB „Torado“ ieškovės naudai priteista 30 000 Eur skola, 6 360 Eur palūkanų, 3 512,49 Eur delspinigių ir procesinės palūkanos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas įsiteisėjo.

16.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas). Šalys taip pat turi galimybę prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, o teismas, įvertinęs teismo procesinio sprendimo teisėtumą, gali teismo procesinį sprendimą pakeisti arba priimti naują (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnis). 

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas ir šio sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia nėra tapačios sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). CPK 18 straipsnyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti jokie asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Taigi, kitaip nei įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kuri taikoma byloje dalyvavusiems asmenims, teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, taip pat ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 45 punktą).

18.       Teisės doktrinoje pažymima, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 49 punktas).

19.       Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ginčo dėl N. D. suteiktos paskolos nagrinėti iš esmės, priešingai, teismas šiuo atveju buvo saistomas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo ir negalėjo jo kvestionuoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nėra ginčijamos atskiruoju skundu, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovė BUAB „Torado“ įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo šalinti kreditorės N. D. iš BUAB „Torado“ kreditorių sąrašo.

Dėl nemokumo administratoriui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

20.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, paskyrė nemokumo administratoriui baudą, o 50 proc. paskirtos baudos sumos nurodė sumokėti kreditorei N. D.. Nemokumo administratorius su šiuo teismo sprendimu nesutinka motyvuodamas tuo, kad, gavęs naujus įrodymus, nebesutinka su patvirtintu kreditorės reikalavimu, tik siekia apginti kreditorių interesus ir tinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

21.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

22.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 95 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – bauda. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad paskirtos baudos teisėtumas patikrinamas ne skundžiant nutartį atskiruoju skundu, o paduodant teismui, paskyrusiam baudą, pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pagal CPK 107 straipsnio nuostatas. Taigi atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutartis, kuria toks pareiškimas atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017 36 punktas, 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-648/2020 29, 30 punktai).

23.       Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

24.       Tais atvejais, kai baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimas yra išsprendžiamas galutiniu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės, baudą gavusio asmens skundas dėl CPK 95 straipsnio taikymo gali būti paduodamas skundžiant galutinį procesinį sprendimą, t. y. netaikant CPK 106–107 straipsnių nuostatų, kadangi byloje dalyvaujančiam asmeniui neturi būti užkertama galimybė apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį procesinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į skundą įtraukti motyvų dėl galutiniu sprendimu paskirtos baudos teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė iš esmės yra įtvirtinta ir CPK 334 straipsnio 3 dalyje.

25.       Be to, toks aiškinimas pagrįstas ir tuo, kad baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali taikyti ir teismas savo iniciatyva, o bauda gali būti skirta iš esmės bet kuriame civilinės bylos nagrinėjimo etape – bylą nagrinėjant pirmos, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nemokumo administratoriui bauda skirta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikus aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl kreditorės išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo. Taigi ginčo iš esmės išnagrinėjimas neatsiejamai susijęs su taikytos baudos pagrįstumu: jeigu būtų patenkintas nemokumo administratoriaus atskirasis skundas, išnyktų teisinis pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

26.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

27.       Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, jog byla išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5132-627/2021, buvo inicijuota iki bankroto bylos BUAB „Torado“ iškėlimo, atsiliepimą į ieškinį teikė ir civilinėje byloje dalyvavo tuometinis BUAB „Torado“ atstovas, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d., nemokumo administratorius dėl prieigos prie minėtos civilinės bylos kreipėsi nedelsiant, 2021 m. rugsėjo 6 d., tačiau jam buvo privalomi visi iki tol atlikti veiksmai civilinėje byloje. Nemokumo administratorius dalyvavo paskutiniame 2021 m. rugsėjo 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, taigi laiku ir sąžiningai atliko savo procesines pareigas civilinėje byloje. Visgi, gavęs naujus duomenis ir suabejojęs kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumu, kreipėsi dėl jos išbraukimo iš kreditorių sąrašo BUAB „Torado“ bankroto byloje.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nemokumo administratorius šia savo procesine teise pasinaudojo netinkamai, tačiau nėra pagrindo laikyti, kad tai patenka į išimtinę šios teisės normos taikymo apimtį, atitinkamai, tai nesudaro pagrindo skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutarties dalis, kuria apeliantui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, yra naikintina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės N. D. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą nemokumo administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas šią skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą skirti baudą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31.       Kreditorė N. D. pateikė prašymą priteisti jai 1 698,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, advokatas dalyvavo ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Rekomendacijų 2 punktas) mažina kreditorei priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 700 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorės N. D. išbraukimo iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ kreditorių sąrašo, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ nemokumo administratoriui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą skirti baudą atmesti.

Priteisti kreditorei N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ (juridinio asmens kodas 300613020) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Asta Radzevičienė

Agnė Tikniūtė

                                                Vigintas Višinskis