Baudžiamoji byla Nr. e1-1862-990/2024

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-14394-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       2024 m. balandžio 16 d. apie 19.34 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. P. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu pirmojo patikrinimo metu – 2024 m. balandžio 16 d. 19.38 val. jam nustatė 2,49 promilių neblaivumą, o antrą kartą R. P. atsisakė tikrintis neblaivumą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. dienos metu jis buvo svečiuose pas draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje (tikslaus adreso jis nežino), kur jie gėrė alų: jis išgėrė keturias 0,5 litro talpos skardines alaus. Apie 19.15 val. nutaręs važiuoti į namus jis atsisėdo už jam priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvyko. Jis nežino, kad važiuodamas automobiliu galbūt jis kliudė kitus automobilius. Važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurių paklaustas, ar vartojo alkoholį, jis atsakė neigiamai, kadangi išsigando pasekmių, todėl pareigūnai patikrino jo neblaivumą, kurio metu alkoholio kiekio matuoklis parodė 2,49 promilių neblaivumą. Antrą kartą tikrintis blaivumą jis atsisakė, kadangi buvo streso būsenoje. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes 2024 m. balandžio 15 d. vairuotojo pažymėjimą jis pametė, tačiau dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo ketino kitą dieną kreiptis į VĮ „Regitra“. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (elektroninės bylos lapai 91-94).

3.       Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. apie 19.30 val. eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) jis pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, atsitrenkė į prie kelio pastatytą automobilį „Renault“ (valst. Nr. jis neatsimena). Tuo metu jis pamanė, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas besiparkuodamas užkabino automobilį „Renault“. Po to automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas pavažiavo į priekį ir važiuodamas atbulas galu atsitrenkė į kitoje gatvėje stovėjusį automobilį „Toyota“ (valst. Nr. jis neatsimena). Gatve ėjo vyriškis (pastarojo jis nepažįsta), kuris pasakė pažįstąs automobilio „Renault“ savininką ir pastarajam pranešiąs apie įvykį. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas, atsitrenkęs į stovintį automobilį „Toyota“, iš karto dideliu greičiu nuvyko į Naujosios Vilnios turgaus pusę, minėto automobilio galinis buferis po eismo įvykio vilkosi žeme. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojo jis nepažįsta, pastarojo praktiškai nematė ir atpažinti negalėtų – jis matė tik tai, kad vairuotojas buvo apsirengęs raudoną sportinį megztinį (elektroninės bylos lapai 62-65).

4.       Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. balandžio 16 d. apie 19.34 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme juodo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadino kieme stovinčius du automobilius; pranešėjas bandė sustabdyti minėto automobilio vairuotoją, bet pastarasis pasišalino (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančio turgaus link; automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, pastarojo automobilio buferis yra apgadintas. 2024 m. balandžio 16 d. 19.40 val. atvykęs į įvykio vietą jis pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) gatvės link nuvažiuojantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio buferis vilkosi žeme. Jis pradėjo vytis minėtą automobilį. Pastarajam pasukus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), jam privažiavus prie minėto automobilio, pastarojo vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kuris automobilyje buvo vienas. Priėjęs prie minėto automobilio vairuotojo pastarajam jis prisistatė ir paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vyras nurodė neturintis su savimi asmens dokumento, bet nurodė savo asmens kodą. Patikrinęs asmens kodą policijoje naudojamame registre jis nustatė, kad automobilio vairuotojas yra R. P.. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklaustas, ar dienos metu gėrė alkoholinius gėrimus, vyras neigė, aiškino alkoholio nevartojęs. Pasiūlius vyrui pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Antras patikrinimas nebuvo atliktas, kadangi vyras kategoriškai atsisakė tikrintis neblaivumą, mosikavo rankomis ir traukė alkotesterį nuo savęs, bandė ranka išmušti alkotesterį iš rankų, nurodė turįs teisę duoti kraujo tyrimui per valandą nuo sustabdymo momento, tačiau atsisakė, kad būtų imamas jo kraujas ir atsisakė tikrintis neblaivumą antrą kartą. Bendraujant vyras tapo labai agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis, t. y. pradėjo jas kilnoti prieš jo veidą, bandė įspirti, tačiau jam pavyko to išvengti (elektroninės bylos lapai 26-29).

5.       Policijos pareigūno kūno kamera įrašytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip šalia policijos pareigūno stovi vyriškis ir tamsus automobilis. Policijos pareigūnai kalbasi su vyru. Paklaustas, kaip apgadino automobilį, vyras atsako, kad į galą įvažiavo. Vyrui nurodžius asmens kodą policijos pareigūnai alkotesteriu patikrina vyro neblaivumą: pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, vyras pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Policijos automobilyje vyras atsisako antrą kartą pasitikrinti neblaivumą ir pasirašyti ant dokumentų (elektroninės bylos lapai 66-68).

6.       2024 m. balandžio 16 d. 19.38 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-B0165, R. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,49 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapai 10-11).

7.       Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-B0165, patikrintas 2024 m. sausio 18 d., patikra galioja iki 2024 m. liepos 17 d. (elektroninės bylos lapai 10-11).

8.       2024 m. balandžio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. P. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, negebėjimas eiti tiesia linija, negebėjimas stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus, užsimerkus). Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ pirmojo tikrinimo metu - 19.38 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas nebuvo atliktas. Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (elektroninės bylos lapas 9).

9.       Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. balandžio 16 d. apie 19.34 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. P. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu pirmojo patikrinimo metu – 2024 m. balandžio 16 d. 19.38 val. jam nustatė 2,49 promilių neblaivumą, o antrą kartą R. P. atsisakė tikrintis neblaivumą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

10.       R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam pirmojo patikrinimo metu – 2024 m. balandžio 16 d. 19.38 val., buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o antrą kartą R. P. atsisakė tikrintis neblaivumą, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, taigi R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

11.       Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. P. skirti 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu; taip pat skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

12.       R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta, R. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti sumokėti baudą per dvejus metus (elektroninės bylos lapai 125-135). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

13.       Spręsdamas dėl R. P. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. P. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. P. neteistas (elektroninės bylos lapai 43-46), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį, įvertinus tai, kad alkoholio koncentracija R. P. kraujyje ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė, nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 60 MGL, t. y. 3 000 eurų.

14.       Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, R. P. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 20 MGL, t. y. 1 000 eurų, ir R. P. skirtina galutinė 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. P. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

15.       R. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

16.       Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

17.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. P. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

18.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija R. P. kraujyje (2,49 promilių) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Taip pat teismas pažymi, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 19 d. nusprendžiu R. P. buvo nuteistas už analogiškus veiksmus, t. y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam (elektroninės bylos lapai 43-46), taigi R. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d., t. y. nuo dienos, kai R. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 117-124).

19.       Teismas taip pat pažymi, kad R. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. P. (elektroninės bylos lapas 42). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko R. P. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

20.       Ikiteisminio tyrimo metu R. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 117-124), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

21.       Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. P. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai 72-79). Atsižvelgiant į tai, kad R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino R. P. nuosavybės teisių į jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 641, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 20 MGL, t. y. 1 000 eurų ir R. P. skirti galutinę 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. P. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

Skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d., bei konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino R. P. nuosavybės teisių į jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Išaiškinti R. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1862-990/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

10. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas                                                                                  Mindaugas Ražanskas