Civilinė byla Nr. 2-1578-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01173-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1945-590/2016,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB „Stumbras“ patikslintą ieškinį atsakovei AB „Vilniaus degtinė“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo savininko teisių gynimo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei nuo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gaminti ir tiekti į rinką alkoholinius gėrimus pažymėtus prekių ženklu „999“, fig., reg. Nr. 68115.
3. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad byloje išnyko pagrindas jas taikyti, teismams įsiteisėjusiais sprendimais pripažinus, kad žymuo „999“ nėra ir negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu, dėl ko ieškovė AB „Stumbras“ neturi teisės uždrausti atsakovei AB „Vilniaus degtinė“ naudoti žymens „999“ savo gaminių etiketėse.
4. Ieškovė prašė atsakovės prašymą atmesti. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai ir nedviprasmiški nurodęs, jog kilus ginčui dėl etikečių su elementu „999“ panašumo turi būti nagrinėjama etikečių visuma, elementų „999“ grafinė išvaizda. Pažymėjo, jog ginčas dėl atsakovės ir ieškovės prekių ženklų klaidinamo panašumo, taip pat dėl atsakovės nesąžiningų ketinimų pateikiant registruoti prekių ženklą „999“ fig., reg. Nr. 68115, yra išlikęs ir faktinės bylos aplinkybės nėra kardinaliai pasikeitusios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
6. Teismas pažymėjo, kad, nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-275-969/2016 žodinio prekių ženklo „999“ (reg. Nr. 51686) registracija buvo pripažinta negaliojančia, o žodinis elementas „999“ AB „Stumbras“ prekių ženkluose registracijos Nr. 24648, 60799, 54405, 54530 ir 58360 pripažintas nesaugomu, tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo yra išlikęs – atsakovės prekių ženklas „999“, Reg. Nr. 68115 yra ginčijamas dėl panašumo į ieškovei priklausantį prekių ženklą „999“ fig., Reg. Nr. 54530, pagal bendrą sukuriamą įspūdį, taip pat pagal vizualinį, fonetinį bei semantinį kriterijus, kurie yra nustatomi analizuojant ženklus sudarančių elementų visumą. Ieškovė prašo ne tik pripažinti atsakovės prekių ženklo „999“ fig., reg. Nr. 68115, registraciją negaliojančia, bet ir uždrausti tokios etiketės, ne tik žymens, naudojimą, todėl šiuo metu nėra pagrindo šiai apsaugai, kurią užtikrina taikomos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė AB „Vilniaus degtinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, kad pagrindas joms taikyti yra tai, jog atsakovės prekių ženkle reg. Nr. 68115 yra naudojamas ir dominuoja žymuo „999“ ir nevertino kitų elementų panašumo. Panaikinus prekių ženklo „999“ registraciją ir žymenį „999“ pripažinus nesaugomu figūrinio prekių ženklo elementu, žymens „999“ teisinis statusas pasikeitė ir ieškovė neteko pagrindo reikalauti uždrausti ieškovei tiekti į rinką prekių su tokiu pačiu elementu. Teismas, atsisakydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kitų pagrindų, kuriuos pats nurodo, pavyzdžiui, vizualinio, fonetinio, semantinio panašumo, jas taikyti nenustatė. Akivaizdu, kad šalių etiketės, be žymens „999“, neturi jokių panašumų.
2. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo reikalavimų, dėl taikomų apribojimų atsakovė patiria nuostolius.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Stumbras“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė, teigdama, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo reikalavimų, klaidina teismą, kadangi atsakovė gamina ir platina produkciją su kitais prekių ženklais, pavyzdžiui, „999 Lietuviškos trejos devynerios“, „999 Lietuviškos saldžios devynerios“. Be to, atsakovė nenurodo ir nepagrindžia, kokius ir kokio dydžio nuostolius jai kelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
2. Priešingai nei nurodė atsakovė, vien tai, kad elementas „999“ pripažintas nesaugomu, savaime nereiškia, jog lyginami ginčo ženklai dėl bendro jų sukuriamo įspūdžio nėra klaidinamai panašūs. Į šį klausimą teismas atsakys tik priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o ne spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei AB „Vilniaus degtinė“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo pačiu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei išnyko grėsmė būsimo sprendimo neįvykdymui ar dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Atsakovė nagrinėjamu atveju remiasi antrąja aplinkybe.
14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo yra išlikęs. Apeliacinės instancijos teismas, neginčydamas šios pirmosios instancijos teismo išvados, pažymi, kad teisminio ginčo tarp šalių faktas per se nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tuo pačiu negali būti ir savaime pakankamu pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsisakyti panaikinti.
15. Ieškovė AB „Stumbras“ pradiniu ieškiniu, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašė pripažinti atsakovės AB „Vilniaus degtinė“ prekių ženklo „999“ registraciją (paraiškos Nr. 2013 0538) negaliojančia 33 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms; uždrausti atsakovės komercinėje veikloje naudoti žymenį „999“, koks yra nurodytas paraiškoje Nr. 2013 0538 alkoholiniams gėrimams ženklinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Klaidinamą ginčo ženklų panašumą ieškovė įrodinėjo tuo, kad vizualiniu aspektu pagrindinis ir dominuojantis elementas yra trijų devynetų, parašytų skaitmenimis ir įrėmintų stilizuotame rėmelyje, derinys, dėl ko lyginami ženklai panašūs ir fonetiniu, ir semantiniu aspektu, o elementą „999“ įrėminančio rėmelio formos, spalvos ar kitų mažomis raidėmis esančių užrašų vartotojas neanalizuos, jų neprisimins, kadangi susitelks ties dominuojančiu elementu „999“.
16. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties turinio, teismas rėmėsi tuo, kad ieškovė AB „Stumbras“ buvo įregistruotų ir saugomų prekių ženklų „999“, Reg. Nr. 51686, ir „999“ fig., reg. Nr. 54530, savininkė, o bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovė savo ūkinėje komercinėje veikloje naudoja ženklą su dominuojančiu „999“ elementu, kuris yra labai panašus į ieškovės prekių ženklus „999“, reg. Nr. 51686, ir „999“ fig., reg. Nr. 54530. Teismas sprendė, kad atsakovė AB „Vilniaus degtinė“ savo veikloje naudodama labai panašų į ieškovės AB „Stumbras“, galimai klaidinantį vartotojus, prekių ženklą ir platindama šiuo ženklu pažymėtas prekes, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) ginamas ieškovės išimtines teises į registruoto prekės ženklo apsaugą, dėl ko, vadovaudamasis teismų formuojama praktika, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos PŽĮ nustatytos teisės, taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi, be elemento „999“ nebuvo analizuojamas kitoks ginčo ženklų vizualinis, fonetinis, semantinis panašumas.
17. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu žodinio prekių ženklo „999“ (reg. Nr. 51686) registracija buvo pripažinta negaliojančia, o žodinis elementas „999“ AB „Stumbras“ prekių ženkluose registracijos Nr. 24648, 60799, 54405, 54530 ir 58360 pripažintas nesaugomu. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties c. b. Nr. 3K-3-275-969/2016, teisėjų kolegija sprendė, kad skaitmeninei žodžių junginio „Trejos devynerios“ išraiškai „999“ neturėtų būti suteikiamos išimtinės teisės nė vienam gamintojui. Tokiu atveju, ūkio subjektai galėtų naudoti elementą „999“ skirtingomis grafinėmis išraiškomis ir skirtingose etiketėse, tačiau niekas iš jų neturėtų į šį elementą išimtinių teisių prekių ženklų teisės prasme toms prekėms, kurioms žymėti yra įregistruoti ginčo prekių ženklai. Atsižvelgiant į aptartus teismų sprendimus, spręstina, kad 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje išdėstyti teisiniai argumentai – teisinė prekių ženklų reg. Nr. 51686, ir „999“ fig., reg. Nr. 54530 registracija, ginčo ženkluose dominuojantis elementas „999“, iš esmės tapo nebeaktualūs.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ieškovės argumentais, kad ginčo žymenų panašumas yra grindžiamas ne tik juose esančiu elementu „999“, bet ir panašia grafine išraiška, kitų ženklus sudarančių elementų panašumu. Tačiau, kaip nustatyta anksčiau, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas šių (kitų) elementų panašumo iš esmės nevertino. Be to, pati ieškovė pradiniame ieškinyje teigė, kad elementą „999“ įrėminančio rėmelio formos, spalvos ar kitų mažomis raidėmis esančių užrašų vartotojas neanalizuos, jų neprisimins, kadangi susitelks ties dominuojančiu elementu „999“. Taigi, nors tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo yra išlikęs, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (panaikinimo), nėra iš esmės pasikeitusios.
19. PŽĮ 50 (3) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Tačiau tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realus, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.
20. Iš naujo vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, reikšminga tai, kad ieškovė nebeturi išimtinės teisės uždrausti be jos sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenį „999“, kadangi žodinio prekių ženklo „999“ (reg. Nr. 51686) registracija buvo pripažinta negaliojančia, o žodinis elementas „999“ AB „Stumbras“ prekių ženkluose, tame tarpe reg. Nr. 54530, pripažintas nesaugomu. Kadangi ieškovės prekių ženklo fig., reg. Nr. 54530 registracija nėra pripažinta negaliojančia, ieškovė turi teisę PŽĮ nustatytais pagrindais kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynybos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė pradinėje bylos stadijoje kitus ginčo žymenų elementus vertino kaip neesminius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo preliminarų ieškinio pagrįstumą vertinti tokiu būdu, kuris būtų pakankamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pradinio ieškinio faktinį pagrindą, spręstina, jog ieškovė neįrodė esant realų ir pagrįstą pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos PŽĮ nustatytos teisės ieškovės atžvilgiu pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (tapataus ženklo įregistravimas jau įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašaus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu), dėl ko yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja jau daugiau nei trejus metus. Nors, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria žymius nuostolius, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į pakitusią bylos faktinę situaciją.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – tenkina atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja                                                                                                   Goda Ambrasaitė - Balynienė